- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-24
- Bylos Nr.
- 2A-23-357/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Regina Agota Gutauskienė, Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- A. V. M.
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Trečiasis asmuo
- V. J., V.Jonučio
- Advokatai
- Paulius Vaicekauskas
- Kategorijos
- 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo daugiabučio namo Vilniaus g. 174 savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-764-772/2010 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovams A. V. M. , daugiabučio namo Vilniaus g. 174 savininkų bendrijai, tretiesiems asmenims V. J. ir V.Jonučio įmonei “Fortūnatas” dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. V. M. ir Daugiabučio namo Vilniaus g. 174 savininkų bendrijos, ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ naudai 1 875,20 Lt žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe 65,00 Lt žyminį mokestį, 178,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“ iš atsakovo Daugiabučio namo Vilniaus g. 174 savininkų bendrijos 1 875,20 Lt draudimo išmoką, 5 % dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1875,20 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2010-01-07 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad pagal draudimo liudijimą (polisą) ieškovas laikotarpiui nuo 2006-09-10 iki 2007-09-09 apdraudė trečiojo asmens V. Jonučio įmonės “Fortūnatas“ turtą. Draudiminės apsaugos metu trečiojo asmens turtas 2006-10-21 buvo sugadintas dėl gyvenamajame name įvykusio vamzdžio įtrūkimo. 2006-10-24 apžiūros akte ir fotonuotraukose yra užfiksuoti trečiojo asmens patalpų sugadinimai ir prie keičiamų dalių įrašyta „Viršutinę lubų siją (gipso kartono)“, „Kiliminę dangą“, prie remontuojamų dalių įrašyta „Sieną ir koloną perdažyti“. 2006m. lokalinės sąmatos ir 2006-12-13 suderinimo akte nurodyta, kad būsimo remonto kaina – 3146,00 Lt. Už būsimą remontą trečiajam asmeniui nuspręsta sumokėti 1 875,20 Lt žalos atlyginimui. Ieškovas, išmokėjęs draudėjui draudimo išmoką, įgijo įstatyminę teisę dėl patirtų nuostolių atlyginimo kreiptis į asmenis, atsakingus už žalą, t.y. į atsakovus.
Ieškovas trečiajam asmeniui sumokėjo 1875,20 Lt, o teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad nukentėjęs asmuo, gavęs draudimo išmoką, turi pasirinkimo teisę ar remontuoti už didesnę ar mažesnę sumą sugadintą daiktą ar iš vis jo neremontuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad 2006-10-21 įvykus vandentiekio avarijai gyvenamajame name Vilniaus g. 174, Šiauliuose, buvo aplietos trečiajam asmeniui V.Jonučio įmonės „Fortūnatas“ nuosavybės teise priklausančios komercinės patalpos. Šios patalpos buvo aplietos trūkus vandentiekio kanalizacijos vamzdžiui, kurio priežiūrą vykdo bendrija. Daugiabučiuose namuose patalpas turintys savininkai privalo bendrojo naudojimo objektus valdyti ir jais naudotis nepažeisdami bendrųjų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir interesų. Teismas konstatavo, kad duomenų, jog iš atsakovui A. V. M. nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų būtų nutekėjęs vanduo į trečiajam asmeniui priklausančias komercines patalpas, byloje nėra, išskyrus atsakovo DNSB pirmininko 2006-10-28 raštą ieškovui. Todėl teismas pripažino, kad tai tik bendrijos pirmininko nuomonė, kuri nėra pagrįsta jokiais įrodymais, siekiant atsakomybę perkelti šio namo buto Nr. (duomenys nesklebtini) savininkui A. V. M. . Teismas nesivadovavo ir atsakovo DNSB pirmininko pateiktomis schemomis dėl A. V. M. priskiriamos bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatacijos, nurodydamas, kad, jos nėra parengtos bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka ir sprendimu. Nelaikė tinkamu įrodymu ir pateikto minėto namo nuolatinės priežiūros darbų sąrašo, kadangi jame nenurodyta, kada ir kas tokį dokumentą patvirtino. Atsakovas DNSB nepateikė teismui ir gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių, narių susirinkimų sprendimų dėl tinkamos bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo, lėšų kaupimo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir t. t. Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, pripažino, kad ginčo atveju kilo tik atsakovo DNSB, o ne atsakovo A. V. M. civilinė atsakomybė ieškovui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Daugiabučio namo Vilniaus g. 174 savininkų bendrija prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-08-27 sprendimą panaikinti, ieškinį Daugiabučio namo Vilniaus g. 174 savininkų bendrijos atžvilgiu atmesti arba bylą perduoti nagrinėti iš naujo Šiaulių miesto apylinkės teismui, priteisti iš ieškovo atsakovo Daugiabučio namo Vilniaus g. 174 savininkų bendrijos atstovui A. B. 1000 Lt atstovavimo išlaidų ir 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nurodo, kad inžinerinė įranga, sumontuota bendrojo naudojimo patalpose (išskyrus trečiųjų asmenų nuosavybę) yra bendro naudojimo objektai-bendroji dalinė nuosavybė.Tokia įranga sumontuota butuose gali būti tik vandentiekio ar nuotekų šalinimo stovai, dujų vamzdynų stovai ar praeinantys kanaluose ryšių ir elektros kabeliai. Patalpų savininkas, pažeidęs šią įrangą, pažeidžia jos funkcionalumą kitiems bendraturčiams. Kita inžinerinė įranga, tokia kaip buto vandentiekio ar nutekamieji vamzdynai, kurie yra prijungti prie bendro naudojimo tinklų ir kuriais išskirtinai naudojasi tik to buto savininkas, negali pažeisti bendrųjų tinklų funkcionalumo.
Šalies argumentai
2. DN Vilniaus g. 174 savininkų bendrija neturi bendro naudojimo patalpų virš V.Jonučio įmonės „Fortūnatas“ priklausančių patalpų, kuriose būtų sumontuoti nutekamieji vamzdynai. Bendrojo naudojimo nutekamasis kolektorius, sumontuotas A.V. M. priklausančiame bute (2006-10-21 ieškovo nurodytą avarijos dieną) nebuvo prakiuręs ar užsikišęs, ir neturėjo įtakos nurodytos parduotuvės turto sugadinimui. Bendrijos pirmininkas apie avariją nurodytą dieną nebuvo informuotas ir avarinė tarnyba nebuvo kviečiama.
3. Patekus į A. V. M. priklausantį butą (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buvo nustatyta, kad nuleidžiant tualete vandenį po kurio laiko iš po tualeto pradeda skverbtis vanduo. Patikrinus tualeto tvirtinimą buvo pastebėta, kad tualeto tvirtinimo plastikiniai varžtai perveržti ir tualeto sandariai pritvirtinti neįmanoma. Kada nėra gero paviršių sukibimo, vanduo skverbiasi į perdengimą ir dalinai ant grindų, dėl ko ir buvo apliejama parduotuvė. A.V. M. buvo nurodyta artimiausiu metu pašalinti santechnikos montavimo trūkumus.
4. V.Jonučio įmonei „Fortūnatas“ priklausančios parduotuvės Vilniaus g. 174, Šiauliai draudimo sutartis su draudimo kompanija UAB DK „Baltic Polis“ buvo sudaryta po šio įvykio 2006-09-08 ir teisme ši aplinkybė nebuvo nagrinėjama. Buto apžiūros metu vandens išsiliejimo bute nebuvo pastebėta. Apie tai pasisakė ir A.V. M. kviesti liudytojai. Šie paminėti įvykiai buvo prieš sudarant aukščiau paminėtą draudimo sutartį. Šiaulių miesto apylinkės teismo posėdyje (2010-08-27) nebuvo aiškinamasi dėl įvykių datų, o apie visus buvusius apliejimus kalbama kaip apie visumą, kurie padarė žalą V.Jonučio įmonei „Fortūnatas“.
5. Po 2006-05 V.Jonučio įmonės „Fortūnatas" priklausančios parduotuvės apliejimo, UAB „Sandailos“ santechnikams atsisakius vykdyti per apžiūrą numatytus darbus, tarp Daugiabučio namo savininkų bendrijos Vilniaus g.174, Šiauliai, pirmininko A. B. ir V.Jonučio įmonės „Fortūnatas“ savininko V. J. įvyko žodinis susitarimas, kuriuo V. Jonutis įsipareigojo pakviesti jam gerai pažįstamą kvalifikuotą santechniką, kuris neatsisakys vykdyti numatytų darbų. Daugiabučio namo Vilniaus g. 174 bendrijos pirmininkas sutiko apmokėti už atliktus darbus, vėliau juos išsireikalaujant iš kaltininko. Vykdant šį susitarimą visą atsakomybę už galimų darbų vykdymo metu avarijų lokalizavimą, darbų vykdymo trukmę ir jų kokybę, prisiėmė V. J. Daugiabučio namo Vilniaus g. 174 butų savininkų bendrija rangos sutarties su darbus atlikusiu santechniku nesudarinėjo.
6. Pagrindinė žala V.Jonučio įmonės „Fortūnatas“ parduotuvei, Vilniaus g. 174 buvo padaryta iki draudimo sutarties sudarymo t.y. iki 2006-09-08. Vėliau, kai buto savininkas A.V. M. sutvarkė tualeto įrangą, buvo tik nedideli, retai besikartojantys lašėjimai iš A.V. M. butui priklausančio vidaus nutekamojo vamzdžio, einančio iš vonios, kuris buvo įtrūkęs. Vamzdis galėjo trūkti tik nuo mechaninio poveikio, jis galėjo būti pažeistas tik vykdant vonios demontavimą ar montavimą A.V. M. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini).
7. UAB DK „Baltic Polis“, apskaičiuodama padarytą žalą, neskirstė žalos, kuri buvo padaryta V.Jonučio įmonės „Fortūnatas" priklausančiai parduotuvei, prieš sudarant draudimo sutartį 2006-09-08 ir po šios sutarties sudarymo, nors didžioji žalos dalis buvo padaryta prieš parduotuvės patalpų draudimą. Paskaičiuota žalos suma 1875,20 Lt yra neteisinga ir turi būti perskaičiuota pagrindžiant tai dokumentais. Ieškovas neskyrė pakankamai dėmesio avarijos kaltininko nustatymui. Iš draudimo kompanijos nebuvo paskirti ekspertai, kurie galėjo tiksliai, greitai ir detaliai nustatyti avarijos priežastis ir kaltininkus. AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinyje atsakovu patraukė ir Daugiabučio namo savininkų bendriją Vilniaus g. 174, Šiauliai, nepateikdama jokių argumentuotų įrodymų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą Šiaulių miesto apylinkės teisme, buvo nustatyta, jog 2006-10-21 įvykus vandentiekio avarijai gyvenamajame name Vilniaus g. 174, Šiauliuose, buvo aplietos trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančios komercinės patalpos. Šios patalpos buvo aplietos trūkus vandentiekio kanalizacijos vamzdžiui, kurios priežiūrą vykdo apeliantas Daugiabučio namo Vilniaus g. 174 savininkų bendrija. Todėl vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais Šiaulių miesto apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo atveju kyla apelianto Daugiabučio namo Vilniaus g. 174 savininkų bendrijos civilinė atsakomybė ieškovui.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 str. 1 d. yra nustatyta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Šiaulių miesto apylinkės teismas skundžiamajame sprendime pagrįstai nurodė, jog duomenų, kad iš atsakovui A. V. M. nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų būtų nutekėjęs vanduo į trečiajam asmeniui priklausančias komercines patalpas byloje nėra, išskyrus atsakovo Daugiabučio namo Vilniaus g. 174 savininkų bendrijos pirmininko 2006-10-28 raštą ieškovui.
Šalies argumentai
Apeliantas, teigdamas, jog žala trečiajam asmeniui priklausančioms patalpoms buvo padaryta dar iki draudimo sutarties pasirašymo, klaidina teismą ir nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovas, siekdamas pagrįsti draudimo išmokos dydį, pirmosios instancijos teismui pateikė visus būtinus dokumentus, t. y. apžiūros akto nuorašus, lokalinės sąmatos nuorašus ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 10 24 buvo konstatuoti parduotuvės, esančios Vilniaus 174, Šiauliuose lubų, sienų, grindų dangos sugadinimai, trūkus vamzdžiui ir apliejus patalpas vandeniu, sudaryta einamojo remonto lokalinė darbų sąmata (9–10 b. l.). Daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas 2006 m. spalio 28 d. rašte nurodė, kad 2006 m. vasarą buvo kviečiami santechnikai, sutvarkyti 5 buto vamzdžiai, vėliau atlikti kiti santechnikos darbai ir bendrija įsipareigojo apmokėti už darbus. Iš 2006 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitos-faktūros ir atliktų darbų akto matyti, kad bendrija apmokėjo už kanalizacijos vamzdyno remontą namo perdengime 505,75 litus. Šie įrodymai patvirtina faktines aplinkybes, kad žalos padarymo trečiajam asmeniui faktas nustatytas 2006 10 24 aktu iki avarijos padarinių pašalinimo. Dėl avarijos Daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas buvo informuotas, avarijos padariniai pašalinti bendrijos lėšomis 2006 11 09. Todėl nepagrįstas apelianto motyvas dėl nenustatyto žalos padarymo laikotarpio ar žalos atsiradimo priežasčių.
Pirmosios instancijos teismas iš teismui pateiktų duomenų teisingai konstatavo, kad gyvenamojo namo Vilniaus g. 174, Šiauliuose, bendraturčiai nėra sudarę atskirų sutarčių dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, todėl tik bendrija privalo rūpintis minėtų objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Gyvenamojo namo bendraturčiai turi prievolių bendrijai, kurios susijusios su bendrojo naudojimo objektais, ši prievolė yra dali ir padalijama visiems savininkams pagal bendrąsias išlaidų paskirstymo taisykles. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde iš esmės pripažįsta faktą, kad žala padaryta dėl trūkusių vamzdžių ir nurodo, kad avarinės tarnybos buvo kviečiamos 2006-03-15, 2006-12 16, 2006 m. gegužės mėnesį buvo kviečiami bendrovės „Sandaila“ santechnikai. Pagrįsta teismo išvada, kad galimai atsirasiančios žalos faktą galima buvo numatyti ir reikėjo imtis priemonių padedančių išvengti žalos atsiradimo, tačiau iki 2006 m. lapkričio 11d. buvo delsiama.
N. V. g. 174, Šiauliai, bendraturčiai bendro naudojimo objektams valdyti, naudoti ir prižiūrėti įsteigė bendriją, kuri buvo 2003-11-04 perregistruota (38 b. l.). Bendrija įgyvendina daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendrija yra skirta namų bendrojo naudojimo patalpoms, bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, bendrojo naudojimo namo konstrukcijoms prižiūrėti, remontuoti, kitaip tvarkyti ir eksploatuoti, aplinkai (priskirtam žemės sklypui) tvarkyti. Tai yra viena bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų, tačiau nuosavybės teisė į bendrojo naudojimo objektus bendrijai nėra perduodama. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007 m. lapkričio 26 d. nutartyje (3k-7-345/2007) yra pažymėjęs, kad įgyvendinant teises ir pareigas, tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o tarp bendrijos ir trečiųjų asmenų, susiklosto išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, kuriuose dalyvauja savininkus atstovaujanti bendrija. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai turi disponavimo šiais objektais teisę, todėl civilinė atsakomybė atsiranda bendraturčiams, kuriuos šioje byloje atstovauja bendrija. Kolegijos nuomone, apelianto nurodomas pažeidimas dėl bendrijos atsakomybės negalimumo, nėra pagrįstas. Pagal bendraturčių tarpusavio prievoles žalą atlygina ne bendrija, bet bendraturčiai per Bendrijai mokamas įmokas ir iš jos disponuojamų lėšų, tačiau byloje visų bendraturčių teisės bei pareigos įgyvendinamos per bendriją.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl bendrojo naudojimo objektų priskyrimo butų savininkų nuosavybei. Bendrojo naudojimo objektų (įskaitant bendrąją inžinerinę įrangą) sąvoka apibrėžta Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 dalyje. Sprendime teisingai nurodoma, kad teisės aktais nėra aiškiau atribotos pastato bendrosios inžinerinės sistemos tiek nuo tiekėjo tinklų, tiek nuo patalpų savininkų atsakomybėje esančių vamzdynų, kabelių ir įrangos, sprendimus tuo klausimu galėjo priimti gyvenamojo namo bendrijos narių susirinkimas balsų dauguma. Bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga (bendrosios pastato inžinerinės sistemos) nuo tiekėjo tinklų gali būti atribojama įvadine uždaromąja armatūra ar kitu tiekėjo ir vartotojo atsakomybės ribos ženklu. Tokia įvadine armatūra gali būti šilumos perdavimo tinklo įvado į namą uždaromoji armatūra, arba vandens tiekimo tinklo uždaromoji sklendė, analogiški elektros skirstomųjų tinklų įrenginiai pastato įvade. Nuo atskirų patalpų savininkų vandentiekio vamzdynų, kabelių ir įrangos bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga (bendrosios pastato inžinerinės sistemos) gali būti atribojama atšakų į atskirų patalpų savininkų patalpas uždaromąja armatūra arba kitu atsakomybės ribos ženklu, tuomet nuo atsišakojimo į butą prasidės ne bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kol nėra atribojančio atsakomybę ženklo, atsišakojimas iki prietaiso įrengimo laikytinas bendrojo naudojimo inžinerine įranga. Atsišakojimas yra susijęs su atitinkamos namo sistemos funkcionavimu, jis yra bendrojo naudojimo objektas, nors ir randasi bute ar kitose patalpose. Tarp tų dviejų ribų esanti bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga (bendrosios pastato inžinerinės sistemos) yra visų to namo butų ir kitų patalpų savininkų atsakomybėje, o jų teises ir pareigas šių objektų atžvilgiu įgyvendina bendrojo naudojimo objektų valdytojas (Bendrija).
Namo bendraturčiai turėtų sudaryti namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (CK 4.245 str.; Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai 5.2 punktas; Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas 23 str. 6 ir 7 dalys). Bendrieji civilinės teisės principai reglamentuoja subjekto atsakomybę už savo nuosavybės priežiūrą (eksploataciją). Kolegija pažymi, kad nepatvirtinus vidaus naudojimo tvarkos, neatribojus atsakomybės, butų savininkai tokiu neveikimu prisiėmė pareigą atlyginti vienas kitam atsiradusius nuostolius dėl įvykusių avarijų bendrojo naudojimo konstrukcijose. Teismas pagrįstai nurodė, kad sprendimams dėl bendrojo naudojimo objektų kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos taip pat taikomas CK 4.85 straipsnyje nurodytas balsų daugumos reikalavimas ir tokiu pačiu principu sprendžiamas išlaidų pasidalijimo klausimas.
Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl bendrijos, atstovaujančios visų savininkų interesus, bet ne vienintelio savininko A. V. M. civilinės atsakomybės ieškovui. Ieškinyje prašoma priteisti iš atsakovų solidariai, tačiau ši prievolė gali atsirasti tik esant abiejų atsakovų civilinei atsakomybei (CK 6. 279 str.). Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas reglamentuoja, kad buto ar kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nėra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų (pastatų techninių reikalavimų, naudojimo ir eksploatacijos taisyklių ir t. t.) nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Savininkui taip pat neatsiranda pareigos padengti jo daliai proporcingas išlaidas, dėl kurių nepriimtas visų narių susirinkimo ar tam tikrais atvejais - turto administratoriaus sprendimas arba sprendimas priimtas nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Daugiabučių patalpų savininkai privalo bendrojo naudojimo objektus valdyti ir jais naudotis nepažeisdami bendrųjų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir interesų. Įrodymų, kad iš atsakovui A. V. M. nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų būtų nutekėjęs vanduo į trečiajam asmeniui priklausančias komercines patalpas byloje nėra, išskyrus atsakovo Daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininko 2006-10-28 rašytą raštą ieškovui (7 b. l.).
Kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo motyvus, kad inžinerine įranga naudojosi buto savininkas A. V. M. ir ši įranga yra jo buto nuosavybė. Bendrojo naudojimo objekto sąvoka detalizuojama 1995 m. vasario 21 d. priimto Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo Nr. 1-798 - 2 str. 5 dalyje ir nurodoma, kad bendrojo naudojimo patalpomis, kuriomis visi savininkai ar teisėti patalpų valdytojai gali naudotis nepažeisdami kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų, laikomos daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Be teisės naudotis bendrojo naudojimo objektais, įstatymai savininkams ar teisėtiems naudotojams nustato pareigą juos išlaikyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Taip pat bendrojo naudojimo objektai yra:1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga - daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė.
Nepagrįstas apelianto argumentas, kad atsakovas A. V. M. pažeidė DNSB Vilniaus g. 174 įstatų 18.6 ir 16.3 punktus. Juose nurodoma, kad bendrijos narys turi teisę imtis būtinų priemonių, kad išvengti žalos ir savavališkai nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti namo bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų ir bendrojo naudojimo patalpų. Todėl kolegija neturi pagrindo konstatuoti šių punktų pažeidimo, nes apie savininkų pareigas pranešti bendrovės pirmininkui keičiant buto santechnikos įrenginius nenumatyta.
Apelianto pateikti byloje įrodymai, kuriais argumentuojamas apeliacinis skundas – objektų sąrašas ir konstrukcijų schema, kolegijos vertinimu, vizualiai paaiškina įrenginių išsidėstymą aukštuose. Šie įrodymai nėra bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka ir sprendimu patvirtinti dokumentai ir neįrodo A. V. M. priskiriamos bendrojo naudojimo objektų priežiūros pareigos (b.l.75-77;78-79). Bendrija nepateikė teismui gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių, narių susirinkimų sprendimų dėl tinkamos bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo, lėšų kaupimo suvestinės bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir t. t.
Nepagrįstai apeliantas teigia, kad techninės priežiūros darbų sąrašas yra administratoriaus sudaromas dokumentas. A. B. nėra administratorius, bet yra bendrijos primininkas, atstovauja visų butų savininkų interesus ir jo statusas netapatus administruojančios įmonės statusui pagal LR Vyriausybės Nutarimu Nr.603 patvirtintus 2001 05 23 Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (2 straipsnis).
Nereikšmingas apelianto argumentas, kad bendrija neturi bendrojo naudojimo patalpų virš trečiojo asmens V.Jonučio įmonės „Fortūnatas“ patalpų. Kolegija pažymi, kad konkrečiu atveju avarija įvyko ne bendrojo naudojimo patalpose, bet bendrojo naudojimo konstrukcijose t.y. tarp aukštų esančiame perdengime.
Apylinkės teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad konkrečiu atveju spręstinas žalos atlyginimo pagrįstumas trečiojo asmens atžvilgiu. Tretysis asmuo V.Jonučio įmonė „Fortūnatas“ turėjo teisę į žalos atlyginimą po jos atsiradimo ir konstatavimo 2006 10 24 aktu, gavo 1 875,20 Lt dydžio draudimo išmoką, kuri turėjo priežastinį ryšį su padaryta žala, atsiradusia bendrojo naudojimo vamzdžio įtrūkimo pasekmėje. CK 6.1015 str. 1 d. pagrindu draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Dėl 2006-10-21 įvykusio vandens nutekėjimo pripažinus bendrijos veiksmus t.y. neveikimą neteisėtais, pripažintina trečiojo asmens teisė išieškoti žalą. Šią žalą trečiajam asmeniui atlygino ieškovas, todėl vadovaujantis LR CK 6.1015 straipsniu ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėjui pagrįstai išmokėtą draudimo išmokos sumą. Ieškovas sumokėjo trečiajam asmeniui 1875,20 Lt žalos atlyginimą, teismas surinktų įrodymų pagrindu detalizavo trečiojo asmens patirtas išlaidas, apeliantas iš esmės neginčija išmokėtos žalos dydžio, todėl iš atsakovo pagrįstai subrogacijos pagrindais priteista ieškovui 1875,20 Lt dydžio skola.
Atmestinas apelianto motyvas dėl draudimo sutarties sudarymo po žalos atsiradimo, nes draudimo sutartiniai santykiai yra sutarties šalių susitarimo dalykas, draudimo sutartis nėra byloje ginčijama, todėl kolegija draudimo sutarties sudarymo aplinkybių nenagrinėja.
Bylinėjimosi išlaidos priteistinos LR CPK 93 straipsnio tvarka.
Įvertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Daugiabučio namo Vilniaus g. 174 savininkų bendrijos 6,60 litų valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 440 litų atstovavimo išlaidų valstybės biudžetui.