Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovui adv. P. V., atsakovo Daugiabučio namo Vilniaus g. 174 savininkų bendrijos atstovui A. B., atsakovui A. V. M. ir jo atstovei adv. D. Oseckienei, trečiajam asmeniui V. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovams: Daugiabučio namo Vilniaus g. 174, savininkų bendrijai (DNSB) ir atsakovui A. V. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys: V. J. ir V. Jonučio IĮ Fortunatas.

Aprašomoji dalis

n u s tatė:

Ieškovo atstovas palaikė ieškinį visiškai ir teismo prašė priteisti:

2006-10-21 d. iš atsakovui A. V. M. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei iš atsakovui Daugiabučio namo Vilniaus g. 174 savininkų bendrijai priklausančių bendrų namo vamzdžių buvo aplieta V. Jonučio IĮ „Fortūnatas“ priklausanti parduotuvė, esanti Vilniaus g. 174, Šiauliai. Dėl įvykio ir patirtos žalos atlyginimo V. Jonučio IĮ „Fortūnatas“ kreipėsi į UAB DK „Baltic Polis“.

Pagal LR Civilinio kodekso 6.266 str. statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė. Siekiant atlyginti dėl atsakovo A. V. M. bute ir atsakovo Daugiabučio namo Vilniaus g. 174 savininkų bendrijos patalpose įvykusios vandens tinklų avarijos atsiradusią žalą, UAB DK „Baltic Polis“ išmokėjo 1875,20 Lt dydžio draudimo išmoką ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę iš atsakovų. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.1015 straipsnis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Atsakovui A. V. M. 2007-04-06 buvo išsiųsta pretenzija, kurioje buvo prašoma sumokėti 1 875,20 Lt žalą, tačiau atsakovas A. V. M. į raginimą nereagavo, draudimo bendrovės išlaidų, patirtų atlyginant nukentėjusiojo patirtą žalą, neatlygino, todėl ši suma iš atsakovų priteistina.

Nurodė, kad 2007-06-29 UAB DK „Baltic Polis“ buvo išregistruota. Jos teisių ir pareigų perėmėjas yra ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir remiantis LR Civilinio kodekso 6.37 str., 6.38 str., 6.210 str. 1 d., 6.1015 str. ieškovas prašė teismo ieškinį tenkinti visiškai.

Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynimo būdų. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, jeigu skolininko elgesys yra neteisėtas. Jeigu skolininko elgesys buvo teisėtas, civilinė atsakomybė neatsiranda. Neteisėtumas nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti ieškovas. Teigė, kad A. V. M., jokių neteisėtų veiksmų neatliko. V. Jonučio IĮ „Fortūnatas“ priklausantis turtas - parduotuvė su rūsiu, esantys (duomenys neskelbtini). Šmuliai nebuvo aplieta iš atsakovo buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovo bute niekada nebuvo išsiliejęs vanduo, trūkę santechnikos prietaisai, todėl jis nėra kaltas dėl žalos atsiradimo. Po parduotuvės su rūsiu, esančių (duomenys neskelbtini) apliejimo, atsakovo bute lankėsi DNSB Vilniaus g. 174 pirmininkas A. B., V. Jonučio IĮ „Fortūnatas“ savininkui V. J. priklausančioje aukso gaminių parduotuvėje dirbanti pardavėja, DNSB Vilniaus g. 174 pirmininko A. B. ar V.Jonučio IĮ „Fortūnatas“ savininko V. Jonučio kviestas santechnikas, atsakovo dukra A. K., jos uošvienė D. K. ir visi matė, kad atsakovo bute visur buvo sausa, niekas nepraleido vandens.

Santechnikas atsakovui pasakė, kad pas jį bute viskas yra tvarkinga, jokie santechnikos įrenginiai nesugedę ir niekas neleidžia vandens, o bėdos yra dėl bendrų namo vamzdynų, kurie yra seni ir kuriuos yra būtina keisti. Tas ir buvo padaryta - DNSB Vilniaus g. 177 lėšomis buvo pakeisti Bendrijai priklausantys vamzdžiai. Todėl man visiškai nesuprantama kaip DNSB Vilniaus g. 174 pirmininkas A. B. 2006-10-28 rašte Nr. 31 galėjo nurodyti visiškai tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, o būtent - kad neva po atsakovo bute pakeistų 2005-02-21 vonios ir tualeto, prasidėjo parduotuvės „Fortūnatas“ užpylimai (atsakovo bute vonia ir tualetas buvo keisti ne 2005 m., o 2004 m.): kad „Sandarios“ santechnikai nurodė, jog priežastis, dėl kurios užliejama parduotuvė yra nesandarumai, kurie atsirado po vonios ir tualeto keitimo neva atsakovo bute ir galimai skylėto trapo grindyse vonios patalpose (dar kartą nurodo, jog jo bute lankęsis santechnikas (jam nežinoma ar jis buvo iš įmonės „Sandaila“, nes santechniką kvietė ne jis, o jie namo bendrijos pirmininkas arba V. Jonučio IĮ savininkas V. J.) nurodė visiškai priešingai - kad atsakovo bute niekas nepraleidžia vandens, o problemos yra dėl bendrų namo vamzdynų, kurie yra seni ir kuriuos yra būtina keisti); kad jis neva buvo įspėtas, kad turi susitvarkyti santechnikos įrenginius savo bute (niekada jokių įspėjimų, raginimų ar pan., nei žodžiu, nei raštu nėra gavęs); kad virš atsakovo buto esančiame bute niekas negyvena (virš atsakovo buto visada gyveno ir gyvena žmonės). Galvoja, kad tokio rašto surašymui įtakos turėjo 2003 metais tarp atsakovo ir bendrijos pirmininko vykęs konfliktas dėl šildymo ir mokesčių bendrijai. Kad DNSB Vilniaus g. 174 pirmininkas A. B. pateikė tokio turinio raštą UAB DK „Baltic Polis“ jam tapo žinoma tik 2009 metų lapkričio mėn. 23 d., t.y. gavus iš Šiaulių miesto apylinkės teismo ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ pareiškimą dėl teismo įsakymo priėmimo su priedais. Paprašius pirmininko paaiškinti kodėl taip buvo nurodyta UAB DK „Baltic Polis“, DNSB Vilniaus g. 174 pirmininkas A. B. jam pasakė, kad tai buvo tik išankstinė ir asmeninė jo nuomonė, o atlikus remontą paaiškėjo, jog aukso gaminių parduotuvės „Fortūnatas“ apliejimo priežastis buvo senuose namo vamzdynuose, todėl vamzdžių keitimas bei remontas ir buvo atliktas už bendrijos lėšas ir niekas nereikalavo iš atsakovo išleistų pinigų grąžinti. Nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo A. V. M., veiksmų ir neva atsiradusios žalos. Pagal LR CK 6.247 straipsnį turi būti atlyginami nuostoliai, kurie pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Be to, civilinė atsakomybė galima tik esant skolininko kaltei. Atsakovo A. V. M., kaltės dėl parduotuvės „Fortūnatas“ užpylimo vandeniu nėra. Sutvarkius DNSB Vilniaus g. 174 priklausančius vamzdžius, pasibaigė parduotuvės „Fortūnatas“ užpylimai vandeniu. Vamzdynų keitimas atliktas už bendrijos pinigus. DNSB Vilniaus g. 174 atsakovui jokių pretenzijų nėra pareiškusi ir iš jo jokių pinigų nėra reikalavusi. Atsakovas mano, kad siekiant teisingai išnagrinėti šią civilinę bylą yra būtina išreikalauti iš DNSB Vilniaus g. 174 atlikto vamzdynų keitimo dokumentus (sąmatas, atliktų darbų aktus, sąskaitas-faktūras ar kitus darbų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus) bei apklausti teismo posėdyje DNSB Vilniaus g. 174 pirmininką A. B.. Taip pat labai svarbu apklausti visą eilę liudininkų: aukso gaminių parduotuvės ir V. Jonučio IĮ „Fortūnatas“ savininką V. J., D. K., gyv. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gyv. (duomenys neskelbtini), V. K. gyv. (duomenys neskelbtini), kuriems yra žinoma apie parduotuvės apliejimą, vamzdyno keitimą, apie santechnikos prietaisų atsakovo bute keitimą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CK 111 str., 142 str. 2 d., atsakovas pareiškė, jog su ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš jo solidariai su DNSB Vilniaus g. 174 priteisimo nesutinka ir teismo prašė:

1. Ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą.

2. Priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“.

3. Išreikalauti iš atsakovo DNSB Vilniaus g. 174 atlikto vamzdynų keitimo dokumentus: sąmatas, atliktų darbų aktus, sąskaitas-faktūras ar kitus darbų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.

4. Iškviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytojais - V. J., V.Jonučio IĮ „Fortūnatas" savininką, adresas - (duomenys neskelbtini); D. K., gyv. (duomenys neskelbtini); A. K., gyv. (duomenys neskelbtini); V. K., gyv. (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai paaiškino, kad ieškovas atsakovo A. V. M. atžvilgiu ieškinio neįrodė, todėl pastarajam neatsiranda ir atsakomybė. Nurodė, kad avarijos tyrimo metu bendrijos pirmininkas nesilankė trečiojo asmens patalpose ir nieko nematė. Teigė, jog bendriją ir anksčiau atlikdavo bendro vamzdyno remontą, dėl to pretenzijų atsakovui A. V. M. ji neturėjo. Nurodė, kad atsakovas A. V. M. apie jam mestus kaltinimus sužinojo, tik gavęs iš teismo kreditoriaus (ieškovo) pareiškimą, o iki tol apie tai nieko nežinojo. Teigė, kad ir ieškovo nurodytas žalos dydis kelia abejonių, nes iš jo nematyti, kad išlaidos būtų pagrįstos ir būtinos.

- Liudytoja D. K., kad parodė teismui, kad jos sūnus buvo vedęs atsakovo A.V. M. dukrą, jie jau seniai palaiko artimus ryšius ir tuo metu, kada atsakovo bute lankėsi namo bendrijos pirmininkas, santechnikas ir aukso parduotuvės pardavėja ji irgi buvo bei girdėjo ir matė, kaip santechnikas pasakė, kad atsakovo bute viskas gerai ir jis nėra kaltas.

- Liudytoja A. K. parodė teismui, kad A. V. M. yra jos tėvas ir ji buvo tėvų bute, kada į jį užėjo bendrijos pirmininkas, santechnikas bei juvelyrinių dirbinių parduotuvės pardavėja ir apžiūrėjo vonią, tualetą, virtuvę bei pasakė, kad pas juos viskas tvarkoje ir tėvų kaltės nėra.

Tretysis asmuo V. J. teismo posėdžio metu paaiškino teismui, kad jam priklauso daugiabučiame name esantį juvelyrinių dirbinių parduotuvė, kuri nuo pat atidarymo buvo aplieta daug kartų. Dėl to apdraudė turtą ir pasibaigus draudimo laikotarpiui vėl jį pratęsdavo. Ilgą laiką parduotuvėje sklido nemalonus kvapas ir jis vis nesurasdavo dėl ko taip yra. Po to kai būdavo apliejimai jie irgi nenustatydavo iš kur atiteka vanduo. Tik po paskutinio vandens apliejimo, jie išardė lubas ir rado trūkusį ketaus vamzdį, kurį pakeitus, pasibaigė nemalonus kvapas ir vandens pratekėjimas. Kam priklauso šis vamzdis jis nežino, nes toje vietoje daug vamzdžių kurie eina iš butų į namo kanalizacijos vamzdžių stovą. Teigė, kad tuo metu kada jis su santechnikais ieškojo gedimo ir po to remontavo vamzdį namo bendrijos pirmininkas nieko nematė ir apžiūroje nedalyvavo. Galvoja, kad atsitikusio niekas nėra kaltas. Nurodė, kad ir A. V. M. nesant namuose vanduo vis tiek sunkėsi į jo komercines patalpas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tarp šalių kilo ginčas ne tik dėl žalos atlyginimo, bet ir dėl civilinės atsakomybės taikymo, kuomet atsakovai valdo skirtingus objektus. Taip pat ir dėl valdomų objektų nuosavybės ir eksploatacijos bei priežiūros ribų. Dėl to teismas sprendime pasisako plačiau dėl šių klausimų atskirai.

Statinio savininko atsakomybė ir bendrojo naudojimo objektai.

Nuosavybės teisę įgyvendinančio asmens pareiga – nepažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, todėl statinių savininkai turi pareigą rūpintis, kad statinyje nebūtų trūkumų, o jeigu jų yra - juos pašalinti. Lietuvos Respublikos įstatymai statinio savininką įpareigoja naudoti statinį ir jo patalpas pagal paskirtį; nenaudoti statinio, kol jis nebaigtas statyti ar nustatyta tvarka nepripažintas tinkamu naudoti; laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus; įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir atlikti statinio techninę priežiūrą, suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; leisti statinių naudojimo priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų pareigūnams atliekant savo funkcijas netrukdomai patekti į naudojamą statinį ir apžiūrėti jį, pateikti jiems su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus. (LR Statybos įstatymo 40 str., Statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 30 p.). Už šių įpareigojimų nevykdymą statinio savininkui gali kilti ir administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.

Statinių savininko atsakomybę nustato ir LR Civilinis kodeksas. Pagal LR Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalį žalą (turtinę žalą (asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos) ir neturtinę žalą (CK 6. 250 str., (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, reputacijos pablogėjimas ir pan.) padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Žala gali būti padaryta statiniui sugriuvus, taip pat dėl bet kokių jo trūkumų. Šiuo atveju įstatymas nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos šios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Nurodytai teisės normai taikyti neturi reikšmės tai, ar statinys įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas ar ne, taip pat jis buvo statomas arba pastatytas teisėtai ar ne. Pagal šią įstatymo nuostata atsakingu už žalą asmeniu gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) yra laikomas tas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre, tačiau esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre. Įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui. Pažymėtina, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, valdymas suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini), savininku viešame registre yra įregistruotas atsakovas A. V. M., o šio gyvenamojo namo ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, naudojimą, priežiūrą ir tvarkymą vykdo Daugiabučio namo savininkų bendrija (b.l.5-6, 38-43). Taip pat minėtame gyvenamajame name įrengtos komercinės paskirties patalpos priklauso trečiajam asmeniui. Atsakovą A. V. M. ir trečiąjį asmenį kaip bendraturčius sieja ne tik asmeninė nuosavybė, bet ir bendroji dalinė nuosavybė, kurią jie įgyvendiną per DNSB. Tuo pačiu pastebėtina, kad atsakovo A. V. M. ir trečiojo asmens bendrosios dalinės nuosavybės teisė susijusį ir su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu.

Bendrojo naudojimo objekto sąvoka, konkrečiau detalizuojama 1995 m. vasario 21 d. pri­imto Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo Nr. 1-798 (Žin., 1995, Nr. 20-449, su vėlesniais pakeitimais) 2 str. 5 dalyje. Pagal šią dalį bendrojo naudojimo patalpo­mis, kuriomis visi savininkai ar teisėti patalpų valdytojai (pavyzdžiui, nuomininkai) gali naudotis nepažeisdami kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų, laikomos daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Be teisės naudotis bendrojo naudojimo objektais, įstatymai savininkams ar teisėtiems naudotojams nustato pareigą juos išlaikyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

CK daugiabučių gyvenamųjų namų savininkams suteikia teisę bendrojo naudojimo patalpų valdymo klausimą spręsti steigiant butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudarant jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 str. 3 d.). Jeigu bendrija neįsteigiama ar likviduojama arba jungtinės veiklos sutartis nesudaroma ar nutraukiama, savivaldybės mero ar jo įgalioto asmens sprendimu, vadovaujantis CK 4.84 str. 1 dalimi, paskiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šios valdymo formos yra alternatyvios. Namo Vilniaus g. 174, Šiauliai, bendraturčiai bendro naudojimo objektams valdyti, naudoti ir prižiūrėti įsteigė bendriją, kuri buvo perregistruota 2003-11-04 (b.l.38). Ši bendrija įgyvendina daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Tai yra viena bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų, tačiau nuosavybės teisė į bendrojo naudojimo objektus bendrijai nėra perduodama.

Priešingai nei butų ar patalpų savininkai, turintys teisę disponuoti jiems priklausančia dalimi bendrame turte, ją valdyti ir naudoti, bendrija turi tik valdymo ir naudojimo teisę, bet neturi disponavimo teisės, t. y. negali lemti daikto teisinio likimo, sudaryti atlygintinių ar neatlygintinių sandorių dėl turto. Tačiau DNSB turi visas teises sudaryti sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais, pirkti ar kitaip įsigyti turtą, reikalingą bendrijos veiklai, jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti, nustatyta tvarka statyti ar rekonstruoti bendrijos poreikiams reikalingus statinius, kaupti lėšas namo bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti ir atnaujinti bei įgyvendinti kitas DNSB įstatyme nurodytas teises. Jas įgyvendindama, bendrija kartu privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti, laikytis įstatymų nustatytų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, darbų saugos, higienos, aplinkosaugos, priešgaisrinių ir kitų specialiųjų reikalavimų, laiku mokėti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius, įmokas ir rinkliavas, saugoti ir ginti bendrijos ir jos narių teises bei ekonominius ir kitus teisėtus interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu (DNSB įstatymo 26 str.). Tačiau jeigu sutartis dėl tam tikrų objektų daugiabučiame name priežiūros yra sudarę patys savininkai savo vardu, bendrija už prievoles pagal tokias sutartis neatsako. Iš teismui pateiktų duomenų seka, kad gyvenamojo namo Vilniaus g. 174, Šiauliuose, bendraturčiai nėra sudarę atskirų sutarčių dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, todėl tik bendrija privalo rūpintis minėtų objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Pastebėtina, kad gyvenamojo namo bendraturčiai turi ir prievolių bendrijai, kurios susijusios su bendrojo naudojimo objektais, tai yra ši prievolė dali ir ji padalijama visiems savininkams pagal bendrąsias išlaidų paskirstymo taisykles.

Nors į bendriją įstojama ir iš jos išstojama buto ar kitų patalpų savininko prašymu, tačiau DNSB įstatymas kol kas nereglamentuoja, koks turėtų būti savininkų, nenorinčių būti bendrijos nariais, statusas. Tačiau ir tokiu atveju, sprendžiant butų savininkų, kurie nėra bendrijos nariai, atsakomybės namų bendrijai ir jos nariams klausimus, gali būti taikoma CK 4.83 str. 1 dalis: bendrijai priėmus skubius sprendimus dėl veiksmų, kurie būtini, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ji turi teisę reikalauti, kad buto ar kitų patalpų savininkas, kuris nėra bendrijos narys, padengtų dalį išlaidų. Be to, jei bendrijos sprendimas atitinka reikalavimus, keliamus butų ir kitų patalpų, kurių bendrija nėra įsteigta, savininkų sprendimams (CK 4.85 str.), šie sprendimai turi būti privalomi taip pat ir kitiems savininkams — ne bendrijos nariams, todėl ir jie turi prisidėti prie išlaidų padengimo.

Teisę sušaukti bendrijos narių susirinkimus, kuriuose turi būti priimami su bendrojo naudojimo objektų valdymu susiję sprendimai, turi bendrijos valdyba arba pirmininkas, jeigu valdyba nesudaryta, — revizijos komisija (revizorius) arba ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių ar jų įgaliotinių. Bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu į susirinkimą neatvyksta nustatytas narių skaičius, per dvi savaites šaukiamas pakartotinis susirinkimas ir jis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Susirinkimo nutarimai teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Svarbesniems sprendimams, tokiems kaip bendrijos įstatų pakeitimas ar papildymas, lėšų, susijusių su privalomų bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir naudojimo reikalavimų įgyvendinimu, kaupimas ar skolinimasis, priimti būtina, kad už juos balsuotų daugiau kaip pusė visų bendrijos narių. Vienos patalpos savininkas (bendraturčiai) bendrijos narių susirinkime turi vieną balsą. Bendraturčiams jų su­tarimu atstovauja vienas asmuo. Bendrijos narių sprendimai taip pat gali būti priimti balsuojant raštu, jeigu tokia sprendimų priėmimo tvarka nurodyta bendrijos įstatuose.

Iš teismui pateiktų bendrijos įstatų matyti, kad gyvenamojo namo bendraturčiai narių susirinkime tvirtina bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui (remontui ir rekonstrukcijai) reikalingų išlaidų sąmatą, o įmokos susijusios su bendrojo naudojimo objektų avarijų likvidavimu ir lokalizavimu apskaičiuojamos pagal faktinę jų kainą, atsižvelgiant į avarijų likvidavimo tarnybų tarifus (b.l.41). Tačiau duomenų apie lėšas skirtas bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui teismui nepateikta.

Sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros priėmimas.

Kasdieniame gyvenime bendrojo naudojimo objektų priežiūra aktuali tampa tada, kai reikia spręsti išlaidų pasidalijimo ar būtinų statybos ar rekonstrukcijos veiksmų atlikimo klausimus. Atsižvelgiant į atliekamų darbų ir patiriamų išlaidų pobūdį, galima skirti tris veiksmų grupes, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra.

1. Kasdienis bendro naudojimo objekto valdymas ir įprasta eksploatacinė priežiūra, t. y. įsipareigojimų trečiosioms šalims vykdymas (mokesčiai už komunalines paslaugas, draudimas), kiti veiksmai, būtini palaikyti pastato dabartinę arba pirminę būklę, tokie kaip stogo remontas, langų keitimas, koridorių dažymas, sienų tinkavimas ir pan. Sprendimus dėl įprastos eksploatacinės priežiūros savininkai (naudotojai) privalo priimti visų savininkų balsų dauguma (50 + 1 %), net jeigu konkrečiu bendrojo naudojimo objektu, kurį reikia remontuoti, naudojasi tik vienas ar keli savininkai (naudotojai). Tokių sprendimų priėmimo atveju kiekvieno buto ar patalpų savininkas turi vieną balsą (CK 4.85 str. 1 d.), nebent patalpų savininkai jungtinėje veiklos sutartyje būtų susitarę dėl kitokios balsų paskirstymo proporcijos. Tenka pastebėti, kad toks sprendimų priėmimo būdas yra išimtis iš bendros taisyklės, kad bendrąja daline nuosavybe esantis turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausias Teismas vienoje savo bylų: „Vertinant šį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad išimties iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo universalios taisyklės (bendraturčių susitarimo) taikymas daugiabučių namų bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo nustatymo atvejui – sprendimų priėmimas bendraturčių balsų dauguma – suponuotas tokių objektų specifikos ir siekio užtikrinti gyvenamajai aplinkai tarnaujančios infrastruktūros racionalų funkcionavimą preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą (LAT 2007-07-13 civ. byla Nr. 3K-3-314/2007).“ Tokie sprendimai priimami savininkų susirinkimuose, kurių darbotvarkę prieš dvi savaites skelbia bendrijos pirmininkas, pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotas asmuo arba administratorius. Namui išlaikyti ir išsaugoti, rinkliavoms ir kitoms įmokoms mokėti skirtos išlaidos paskirstomos proporcingai kiekvieno savininko daliai bendrojoje nuosavybėje. Tačiau ir CK, ir DNSB įstatymas nurodo, kad buto ar kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nėra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų (pastatų techninių reikalavimų, naudojimo ir eksploatacijos taisyklių ir t. t.) nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Savininkui taip pat neatsiranda pareigos padengti jo daliai proporcingas išlaidas, dėl kurių nepriimtas visų narių susirinkimo ar tam tikrais atvejais - turto administratoriaus sprendimas arba sprendimas priimtas nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų (pavyzdžiui, nesant daugumos ar kvorumo susirinkime).

2. Bendrojo naudojimo objektų kapitalinis remontas ar rekonstrukcija. Sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos priėmimui taip pat taikomas CK 4.85 straipsnyje nurodytas balsų daugumos reikalavimas. Dažnai tokiems darbams atlikti būtina gauti statybos leidimą. 1996 m. kovo 19 d. priimto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. 1-1240 (Žin., 1996, Nr. 32-788, su vėlesniais pakeitimais) 20 str. 2 dalis nustato, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenurodyta kitaip), priimtą laikantis pirmiau aptartos sprendimų priėmimo tvarkos. Tokiu pačiu principu sprendžiamas ir išlaidų pasi­dalijimo klausimas.

3. Neatidėliotinos priemonės, tokios kaip gaisrą galinčios sukelti elektros instaliacijos taisymas ar vandentiekio avarijos šalinimas. Tokiu atveju savininkas (naudotojas) privalo imtis priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams. Priešingai nei įprastinės eksploatacijos priežiūros ar renovacinių priemonių taikymo atveju, tokiam sprendimui priimti nėra būtinas išankstinis kitų savininkų (naudotojų) sutikimas. Skubiai imtis priemonių būtina siekiant išvengti dar didesnės žalos. Ėmęsis tokių priemonių savininkas (naudotojas) turi teisę reikalauti iš kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Tokiu atveju kiti savininkai negali atsisakyti prisidėti prie išlaidų padengimo, remdamiesi tuo, kad nedavė sutikimo atlikti šiuos veiksmus.

Kaip jau minėta ginčo atveju 2006-10-21 įvykus vandentiekio avarijai gyvenamajame name Vilniaus g. 174, Šiauliuose, buvo aplietos trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančios komercinės patalpos. Šios patalpos buvo aplietos trūkus vandentiekio kanalizacijos vamzdžiui, kurio priežiūrą vykdo bendrija.

Be nurodytų teisių, daugiabučiuose namuose patalpas turintys savininkai privalo bendrojo naudojimo objektus valdyti ir jais naudotis nepažeisdami bendrųjų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir interesų. Duomenų, kad iš atsakovui A. V. M. nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų būtų nutekėjęs vanduo į trečiajam asmeniui priklausančias komercines patalpas byloje nėra, išskyrus atsakovo DNSB pirmininko 2006-10-28 raštą ieškovui (b.l.7). Todėl pripažintina, kad tai tik bendrijos pirmininko nuomonė, kuri nėra paremta jokiais įrodymais, siekiant atsakomybę perkelti šio namo buto Nr. 5 savininkui A. V. M.. Taip pat teismas negali remtis ir atsakovo DNSB primininko pateiktomis schemomis dėl A. V. M. priskiriamos bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatacijos, nes jos nėra parengtos remiantis bendrijos narių susirinkimo nustatytą tvarka ir sprendimu (b.l.78-79). Nelaikytinas tinkamu įrodymu ir pateiktas minėto namo nuolatinės priežiūros darbų sąrašas, kadangi irgi nenurodyta, kada ir kas tokį dokumentą patvirtino (b.l. 75-77). Atsakovas DNSB nepateikė teismui ir gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių, narių susirinkimų sprendimų dėl tinkamos bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo, lėšų kaupimo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir t. t.

Atskirai pastebėtina, jeigu įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę kyla bendraturčių ginčas, pavyzdžiui, bendraturčiai neduoda sutikimo atlikti rekonstrukcijos, toks ginčas sprendžiamas teismo tvarka, atsakovais nurodant asmenis, kurie atsisako duoti sutikimus, o jeigu ginčijamus sprendimus dėl bendrojo naudojimo objekto valdymo ar naudojimo priima į juridinį asmenį susivieniję savininkai ar turto administratorius, tai šis ginčas sprendžiamas ginčijant priimtą sprendimą.

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės atribojimo nuo asmeninės nuosavybės ir ginčo šalių atsakomybės.

Byloje tarp šalių kilo ginčas ir dėl bendrosios inžinerinės įrangos identifikavimo bei jos atribojimo nuo atskiriems patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančios inžinerinės įrangos. Bendrojo naudojimo objektų (įskaitant bendrąją inžinerinę įrangą) sąvoka yra apibrėžta Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 20-449) 2 str. 5 dalyje: „5. Bendrojo naudojimo objektai - bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė. Tai yra: 1) bendrosios konstrukcijos - pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga - daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos - daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.“

Kalbant apie Bendrąją inžinerinę įrangą, pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad, pirma, tai turi būti bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga; antra, nesvarbu, kur ta įranga fiziškai randasi (gali būti bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat gali būti atskiriems patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose); trečia, kad ta inžinerinė įranga, kuri randasi atskirų savininkų patalpose, būtų priskirta prie bendrosios inžinerinės įrangos (bendrojo naudojimo objektų), ji turi būti susijusi su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu (t.y. šioje normos dalyje dar kartą pakartotas pirmasis požymis, kad tai turi būti bendrojo naudojimo įranga); ketvirta, turinti tik pirmus du ar visus tris išvardintus požymius inžinerinė techninė įranga, tam kad ji būtų pripažinta bendro naudojimo inžinerine technine įranga, ji neturi būti trečiųjų asmenų nuosavybe. Tokios trečiųjų asmenų nuosavybės daugiabučiame name pavyzdžiais galėtų būti namo individualus šilumos punktas (randasi bendrojo naudojimo patalpose) ir karšto vandens skaitiklių nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema (dalis jos elementų randasi bendrojo naudojimo patalpose, kiti – atskiriems patalpų savininkams priklausančiose patalpose). Tačiau kol teisės aktais nėra aiškiau atribotos pastato bendrosios inžinerinės sistemos tiek nuo tiekėjo tinklų, tiek nuo patalpų savininkų atsakomybėje esančių vamzdynų, kabelių ir įrangos, dėl to sprendimus gali priimti pavyzdžiui gyvenamojo namo bendrijos nariai susirinkimas balsų dauguma. Taigi, bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga (bendrosios pastato inžinerinės sistemos) nuo tiekėjo tinklų gali būti atribojama įvadine uždaromąja armatūra ar kitu tiekėjo ir vartotojo atsakomybės ribos ženklu. Tokia įvadine armatūra gali būti šilumos perdavimo tinklo įvado į namą uždaromoji armatūra, arba vandens tiekimo tinklo uždaromoji sklendė, analogiški elektros skirstomųjų tinklų įrenginiai pastato įvade. Nuo atskirų patalpų savininkų vandentiekio vamzdynų, kabelių ir įrangos bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga (bendrosios pastato inžinerinės sistemos) gali būti atribojama atšakų į atskirų patalpų savininkų patalpas uždaromąja armatūra arba kitu atsakomybės ribos ženklu (pvz., nesant uždaromosios armatūros, tokiu ženklu gali būti vandens apskaitos prietaisas arba pats atsišakojimas į tas patalpas, jeigu kitokių ženklų nėra). Tokiu atveju reikia prisiminti, kad tuomet nuo atsišakojimo į butą prasidės ne bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga, tačiau kol tokio atsakomybės ribos ženklo nėra, atsišakojimas iki prietaiso įrengimo laikytinas bendrojo naudojimo inžinerinę įranga.

Tokiu atveju pripažintina, kad atsišakojimas irgi yra susijęs su atitinkamos namo sistemos funkcionavimu, jis yra bendrojo naudojimo objektas, nors ir randasi bute ar kitose patalpose. Kaip jau minėta siekiant pakeisti esamą padėtį namo bendraturčiai, turėtų sudaryti namo bendrojo naudojimo objektų aprašas (CK 4.245 str.; Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai 5.2 punktas; Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas 23 str. 6 ir 7 dalys). Vyriausybės 2010-03-10 nutarimu Nr. 235 patvirtintame Pavyzdinių nuostatų pakeitime (Žin., 2010, Nr. 31-1421) nustatyta, kad Aprašo pavyzdinę formą tvirtina aplinkos ministras. Bendrieji civilinės teisės principai (jie yra atkartoti konkrečiuose teisės aktuose) nustato, kad kiekvienas subjektas yra atsakingas už savo nuosavybės priežiūrą (eksploataciją). Pažymėtina, kad Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis vartotojas, privalo tinkamai prižiūrėti savo buto ar kitų patalpų įrenginius ir jų būklę bei jų eksploatavimo saugumą, eksploatuoti savo įrenginius taip, kad jie neblogintų bendrojo naudojimo objekto kokybės. Pagal nusistovėjusią praktiką akivaizdu, kad perdavimo tinklai iki namo įvadinės uždaromosios armatūros yra tiekėjų atsakomybėje, butų ir kitų patalpų vidaus vandentiekio, elektros tinklai nuo tos patalpos uždaromosios armatūros (ar kito atsakomybės ribos ženklo) yra patalpų savininko atsakomybėje, o tarp tų dviejų ribų esanti bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga (bendrosios pastato inžinerinės sistemos) yra visų to namo butų ir kitų patalpų savininkų atsakomybėje, o jų teises ir pareigas šių objektų atžvilgiu įgyvendina bendrojo naudojimo objektų valdytojas (Bendrija). Remiantis aukščiau nurodytais argumentais ir byloje esančiais duomenimis, pripažintina, kad ginčo atveju kyla tik atsakovo DNSB, o ne atsakovo A. V. M. civilinė atsakomybė ieškovui. Nors ieškovas ieškinyje rėmėsi atsakovų solidarumu, tačiau ši prievolė gali atsirasti tik esant abiejų atsakovų civilinei atsakomybei (CK 6. 279 str.). Tačiau teismui remiantis nurodytomis aplinkybėmis negalima daryti išvados apie A. V. M. civilinę atsakomybę ieškovui.

Dėl ieškovo atgręžtinio reikalavimo dydžio.

Iš ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimų, byloje esančių: Įmonių ir organizacijų turto draudimo poliso (b.l. 4), pretenzijos (b.l. 3), pranešimo apie įvykį (b.l. 8), apžiūros akto (b.l. 9), lokalinės sąmatos (b.l. 10-12), mokėjimo nurodymo (b.l. 14), išmokos mokėjimo pažymos (b.l. 13), matyti, kad pagal draudimo liudijimą (polisą) serija IT Nr. 002762 ieškovas laikotarpiui nuo 2006-09-10 iki 2007-09-09 apdraudė trečiojo asmens V. Jonučio IĮ Fortunatas turtą. Draudiminės apsaugos metu trečiojo asmens turtas, buvo sugadintas 2006-10-21 dėl gyvenamajame name įvykusio vamzdžio įtrūkimo. 2006-10-24 apžiūros akte ir fotonuotraukose yra užfiksuoti trečiojo asmens patalpų sugadinimai ir prie keičiamų dalių įrašyta „Viršutinę lubų siją (gipso kartono)“, „Kiliminę dangą“, prie remontuojamų dalių įrašyta „Sieną ir koloną perdažyti“ (b.l. 9). Iš 2006m. lokalinės sąmatos ir 2006-12-13 suderinimo matyti, kad būsimo remonto kaina yra nurodyta 3146,00 Lt (b.l.12). Iš 2006-12-18 išmokos mokėjimo pažymos Nr. 2006/6218 seka, kad už būsimą remontą trečiajam asmeniui nuspręsta sumokėti 1 875,20 Lt žalos atlyginimui. Iš trečiojo asmens teismui pateiktų remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų matyti, kad sugadinto turto remontui išleista 1545,01 Lt (b.l. 108-118), kas iš dalies atitinka 1875,20 Lt išmoką, kurią ieškovas išmokėjo draudėjui trečiajam asmeniui. Ieškovas išmokėjęs draudėjui draudimo išmoką įgijo įstatyminę teisę dėl patirtų nuostolių atlyginimo kreiptis į už žalą atsakingus asmenis, t.y. į atsakovus.

Ieškovas trečiajam asmeniui sumokėjo 1875,20 Lt (b.l. 52,53), o teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad nukentėjęs asmuo gavęs draudimo išmoką turi pasirinkimo teisę ar remontuoti už didesnę ar mažesnę sumą sugadintą daiktą ar iš vis jo neremontuoti. Beje tarp šalių nėra kilęs ginčas dėl trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos sumos ir jo turėtų remonto išlaidų dydžio. Tarp šalių kilo ginčas tik dėl atsakomybės pagal ieškovo ieškinio reikalavimą. Todėl minėta suma remiantis aukščiau pasakytu priteistina iš atsakovo DNSB.

Dėl šalių pateiktų įrodymų vertinimo.

Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, spręsdamas klausimą apie gautų faktinių duomenų tikrumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį bei pakankamumą. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (2001-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2003-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-907/2003). Įrodymų vertinimas grindžiamas tikėtinumo taisykle: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Išanalizavus byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovo išmokėta 1 875,20 Lt dydžio draudimo išmoka turi priežastinį ryšį su vamzdžio įtrūkimu. Pagal CK 6.1015 str. 1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kadangi 2006-10-21 DNSB įvykusio vandens nutekėjimo kaltininku laikytina bendrija, o trečiojo asmens civilinė atsakomybė dėl turto sugadinimo šios avarijos metu buvo apdrausta ieškovo, remiantis LR CK 6.1015 str. pagrindu ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėjui pagrįstai išmokėtą draudimo išmokos sumą. Ieškovas sumokėjo trečiajam asmeniui 1875,20 Lt žalos atlyginimą, todėl atsakovo bendrijos įsiskolinimas ieškovui sudaro 1875,20 Lt. Esant šioms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas visiškai priteisiant iš atsakovo DNSB ieškovui 1 875,20 Lt draudimo išmoką (CK 6.263 str., 6.1015 str.).

Iš atsakovo DNSB priteistinos ieškovui ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 1 875,20 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme - 2010-01-07 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teisės doktrina išskiria keletą istoriškai susiformavusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teorijų, kurių esminiai skirtumai glūdi būtent kaltės (atsakomybės) dėl proceso sampratoje. Viena iš šių teorijų yra priežasties teorija, kuri atmeta visišką bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priklausymą nuo šalių materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo. Pirmiausia, šios teorijos atstovai teigia, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi tik procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Antra, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius (procedūrinius) veiksmus arba tokius procesinius (procedūrinius) veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastimi. Priežasties teorija numato, kad greta bendrosios taisyklės, jog bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti pralaimėjusi šalis, daromos ir tokios taisyklės išimtys, kai teismas privalo paskirstyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštą neatsižvelgdamas į ginčo baigtį materialiuoju teisiniu atžvilgiu. Šiuo atveju pripažįstama, kad bylinėjimosi išlaidos atlyginamos „be kaltės“. Šioje doktrinoje taip pat numatytos ir specialiosios bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklės, „kai yra šalies kaltė“. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra turtinio pobūdžio santykis. Šio santykio esmę trumpai galima apibūdinti taip: kalta (atsakinga) dėl proceso šalis atlygina savo padarytą žalą, susijusią su civilinės bylos iškėlimu, nagrinėjimu ir sprendimų vykdymu. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltės (atsakomybės) dėl proceso samprata. Kaltė dėl proceso nusako, kam turi tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo santykiams subsidiariai mutatis mutandis taikytinos CK nustatytos civilinės atsakomybės taisyklės. Ginčo atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas CK nuostatas taikant tiesiogiai (CK 1.1 str. 2 d.). Dėl to sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas remiasi draudimu piktnaudžiauti civilinėmis teisėmis. o esant šio draudimo pažeidimui, konstatuoja, kad nekaltoji šalis įgyja teisę į žalos (nuostolių) atlyginimą.

Teismui tenkinant ieškovo ieškinį iš dalies bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų dydžiui, o atsakovui A. V. M. - proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2d.). Vienareikšmiška šių įstatymo nuostatų prasmė, taip pat susiklosčiusi teismų praktika rodo, kad nors ieškovo reikalavimai konkretūs, jeigu jie tenkinami ne visi, o tik dalis jų, kitus atmetant, susidaro ieškinio patenkinimo iš dalies situacija. Tačiau šiuo atveju įstatymas aiškintinas sistemiškai ir spręstinas klausimas, ar yra ieškovo kaltė dėl atsakovo A. V. M. išlaidų. Dėl to atsakovo A. V. M. bylinėjimosi teisme išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas įvertinant, ar toje konkrečioje situacijoje buvo galima įžvelgti ieškovo kaltę dėl minėto atsakovo išlaidų, t. y. būtina įvertinti ieškovo procesinį elgesį paduodant būtent teismui ieškinį dėl A. V. M. solidarios atsakomybės. Kaip jau minėta teismas negali remtis DNSB pirmininko pateiktu 2006-10-28 raštu (b.l.7), nors ieškovas būtent rėmėsi tokiu dokumentu ir dėl to pareiškė ieškinį šiam atsakovui.

Tokiu atveju kuomet ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinamas tik iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat reikia atsižvelgti į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o ne vien į patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį. Šioje byloje patenkinus ieškovo pagrindinį reikalavimą dėl turėtų išlaidų atlyginimo ir jį priteisiant tik iš atsakovo DNSB, atsakovo A. V. M. turėtos išlaidos advokatui tokiu atveju irgi priteistinos iš atsakovo DNSB.

Ieškinį patenkinus iš atsakovo DNSB ieškovui priteistinos pastarojo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 65 Lt žyminis mokestis ir 178,50 Lt už advokato pagalbą (b.l. 26-27,32) (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovo ieškinį atmetus kito atsakovo A. V. M. atžvilgiu, iš atsakovo DNSB priteistinos kito atsakovo A. V. M. turėtos išlaidos, susijusios su advokato pagalba (b.l.53, 141).

Iš šalių priteistinos į valstybės biudžetą išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., 6.266 str., 6.280 str., 6.1015 str., Lietuvos Respublikos CPK 92-93 str., 96 str., 259 str., 270 str.,

n u s prendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, į.k. 50003210451 iš atsakovo Daugiabučio namo Vilniaus g. 174 savininkų bendrijos, į. k. 145514936, 1 875,20 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis litus 20 ct) Lt už draudimo išmoką, 5 % dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1875,20 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2010-01-07 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 65 (šešiasdešimt penkis litus) Lt žyminio mokesčio ir 178,50 (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis litus 50 ct) Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti atsakovui A. V. M. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Daugiabučio namo Vilniaus g. 174 savininkų bendrijos, į.k. 145514936, 1 000,00 (vieną tūkstantį litų) Lt išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba.

Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, į.k. (duomenys neskelbtini) 10,80 (dešimt litų 80 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo A. V. M. (a/k (duomenys neskelbtini) 9,65 (devynis litus 65 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo Daugiabučio namo Vilniaus g. 174 savininkų bendrijos (į/k 145514936), 5,25 (penkis litus 25 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.