- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-08
- Bylos Nr.
- 2A-337-267/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-5020-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- I. R.
- Ieškovas
- D. J.
- Advokatai
- Snaiguolė Mažeikienė, Virginija Kazlauskieneiuž
- Kategorijos
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2‑6157‑772/2013 pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovei I. R. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė D. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės I. R. 4292,61 Lt buto remonto darbams atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jos butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas vandeniu 2013 m. gegužės 7 d. naktį iš atsakovei I. R. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Dėl atsakovės kaltės buvo sugadintas ieškovės butas, t. y. vandeniu apipiltos svetainės, miegamojo, virtuvės, koridoriaus ir vonios kambario lubos ir sienos. Ieškovė nurodė, kad kreipėsi į atsakovę dėl nuostolių atlyginimo, tačiau nepavyko susitarti gera valia.
Atsakovė I. R. su ieškiniu sutiko iš dalies, pripažino, kad dėl jos neteisėtų veiksmų ir kaltės 2013 m. gegužės 7 d. naktį ieškovei buvo padaryta žala – vandeniu aplietos ieškovei priklausančios gyvenamosios patalpos, tačiau prašė teismo mažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovės butas nebuvo visiškai aplietas, nes vanduo pirmiausia pateko pas kitą kaimynę, gyvenančią aukščiau, o tik po to pas ieškovę. Be to, teigė, kad po šio įvykio ieškovė nedarė buto remonto, o tik pateikė teismui galimas buto remonto ir sutvarkymo išlaidas. Atsakovė, remdamasi šia aplinkybe, argumentavo, kad jai negali būti perkelta didesnė atsakomybė, nei ieškovė faktiškai patyrė žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei D. J. iš atsakovės I. R. 3068,99 Lt nuostolių atlyginimo, 129,00 Lt žyminio mokesčio, 1000,00 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, 523,00 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 4720,99 Lt. Be to, teismas priteisė ieškovei D. J. iš atsakovės I. R. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2013-07-15 dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusią dalį ieškovės ieškinio atmetė.
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ieškovei D. J. atlygintinos žalos dydžio nustatymas, remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir vadovaujantis teisės normomis, reglamentuojančiomis žalos ir nuostolių atlyginimą pagal civilinę deliktinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis). Teismas nurodė, kad pagal civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas atsakovei atsirado pareiga atlyginti ieškovei padarytus nuostolius (žalą), nes būtent jos veiksmais buvo apgadintas ieškovei priklausantis butas, kurį būtina remontuoti. Teismas nurodė, kad nei ieškovė, nei sąmatą pateikusi UAB „Šiaulių statyba“ nepateikė teismui į bylą duomenų, jog pastaroji veiklą vykdo pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą atestatą dėl teisės atlikti statinio statybos ir apdailos darbus suteikimo. Tačiau ir atsakovė visų sąmatų pagrįstumui paneigti nepateikė nei argumentų, nei įrodymų, išskyrus abstraktų teiginį, kad ji galėtų sumokėti ieškovei ne daugiau 1 400,00 Lt žalos atlyginimui, tai yra buto remontui. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų sunkią žalą padariusios atsakovės turtinę padėtį ir leistų mažinti atlygintinos žalos dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 3 dalis).
Teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovės buto kambarių ir kitų patalpų remontas yra nevienodos apimties, atsižvelgiant į šių patalpų apliejimo laipsnį, turi teisinę reikšmę, sprendžiant žalos dydžio nustatymo klausimą. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė bei liudytojas (specialistas) apklaustas teismo posėdyje bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog kai kurių medžiagų kiekiai pagal sąmatą yra per dideli, o vietomis ieškovės gyvenamosios patalpos buvo aplietos vandeniu nežymiai, taip pat į tai, kad atsakovės gyvenamosios patalpos yra remontuotos prieš keturis ar daugiau metų, teismas konstatavo, jog yra teisinis pagrindas dėl šios dalies ieškovei priteistinos atlygintinos žalos dydį mažinti ketvirtadaliu, tokiu atveju priteisiant ieškovei ne 2802,49 Lt o tik 2101,87 Lt. Kitas ieškovės nurodytas būsimas buto remonto išlaidas, teismas laikė pagrįstomis, atsižvelgdamas į nusistovėjusią praktiką, kuomet remonto darbus atlikę dažytojai, nesutvarko suremontuotų patalpų, taip kaip to norėtų užsakovas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė D. J. tik iš dalies įvykdė pareigą leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, todėl tik iš dalies tenkino ieškovės ieškinį dėl 3769,61 Lt (buto remonto išlaidų) priteisimo iš atsakovės I. R., priteisdamas ieškovei 3068,99 Lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).
Teismas ieškovei iš atsakovės taip pat priteisė bylinėjimosi išlaidas, šių išlaidų nemažindamas, atsižvelgęs į ieškovės socialinį statusą ir į atsakovės kaltę dėl kitam asmeniui padarytos žalos atlyginimo (CPK 93 str. 4 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Atsakovė I. R. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Apeliantės manymu, iš pirmos instancijos teismo 2013-12-17 sprendimo nėra aišku, iš kur teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra padariusi nuostolius priteistai sumai. Pirmos instancijos teismas įvertindamas įrodymus neįvertino kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės ir iš įrodymų visumos duomenų padarė neteisingas išvadas, kad tas įrodymas yra leistinas, patikimas ir tinkamai buvo šalims paskirstytos įrodinėjimo pareigos. Nurodo, kad liudytojas (specialistas) J. Č. teisme teigė, jog sąmatoje kai kurių medžiagų kiekiai yra per dideli, o vietomis ieškovės kai kurios gyvenamosios patalpos aplietos nežymiai, todėl teismas negalėjo, nepasiūlęs atlikti nuostolių nustatymui ekspertizę, priimti sprendimą. Tačiau teismas, neturėdamas specialių žinių, sumažino žalos dydį ketvirtadaliu, todėl sprendimas ir žala nustatyta netiksliai ir galimas net ieškovės praturtėjimo atvejis. Teismas nesprendė, ar reikalinga šioje byloje bendraatsakoviu įtraukti atsakovės sutuoktinį, nes butas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė. Mano, kad nuostolius atlyginti turėtų taip pat ir bendraturtis.Apeliantės teigimu, teismas netyrė aplinkybių, dėl kieno kaltės atsakovei bute pradėjo tekėti vanduo, yra žinoma, kad vanduo pradėjo tekėti iš skalbimo mašinos, bet šioje situacijoje gali būti, kad nėra jokios atsakovės kaltės, nes ji negalėjo apsaugoti, kad žala neatsirastų, nes galėjo vanduo tekėti dėl skalbimo mašinos gamybos paslėpto broko, todėl atsiranda sąlyga – nenugalima jėga, dėl ko atsakovė turėtų neatsakyti dėl atsiradusių nuostolių. Apeliantei neaišku, iš kur teismas padarė išvadą, kad žala padaryta kaltais atsakovės veiksmais ir kad tai buvo ne vandentiekio avarija, o skalbimo mašinos gedimas. Mano, kad priteista suma už elektros gedimą yra aiškiai per didelė, nes apžiūrint įvykio vietą, buvo nustatyta, kad neveikė virtuvėje esančio pusė kištukinio lizdo. Taip pat mano, kad teismas negalėjo tiksliai nustatyti nuostolių dydžio, kadangi pateikti įrodymai yra netikslūs, darbų dydžiai neatitinka realios padėties, ir tai patvirtino specialistas J. Č.. Priteista suma pagal sąmatą už patalpų valymą yra absurdiška, nereali, nes sutvarkymas įeina į sąmatą, kaip paruošiamieji darbai ir tai patvirtino specialistas J. Č., bet teismas nekreipė į tai dėmesio ir priteisė sumą už patalpų sutvarkymą, nors faktiškai remontas galėjo būti atliktas tik virtuvėje ir koridoriuje, tačiau valymo sąmatoje nurodytas viso buto valymas.Atsakovės teigimu, UAB „Šiaulių statyba“ parengta sąmata neteisinga, nes, pagal specialisto J. Č. paaiškinimus, svetainėje ir miegamajame padaryta žala nėra tokia didelė, yra keletas taškų ir atliekant remontą gali būti perdažyta tik nedidelė dalis lubų, tuose kambariuose nėra nubėgusios sienos, priešingai, nei teigė teismas.Atsakovė nurodo, kad UAB „Šiaulių statyba“ sąmatoje numatytas papildomas darbas – 6 procentai, socialinio draudimo išlaidos – 31 procentas, statybvietės išlaidos – 3 procentai, pridėtinės išlaidos – 25 procentai, pelnas – 4 procentai ir PVM – 21 procentas, negali būti įtraukiami į padarytos žalos dydį ir šie procentai yra paskaičiuoti viso buto remontui. Be to, byloje nėra duomenų, kad UAB „Šiaulių statyba“ gali sudarinėti sąmatas ir turi specialistų, nes nėra pateiktas joks kvalifikaciją įrodantis dokumentas.Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas jai nesuteikė galimybės paneigti sąmatų pagrįstumą, nes po įvykio vietos apžiūros byla iš karto buvo nagrinėjama toliau, teismas nesudarė galimybės atsakovei pateikti įrodymus, įrodančius lokalinės sąmatos neteisingumą.Be to, teigia, kad teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, nes nemažino išlaidų, neaišku kokiu pagrindu teismas atsižvelgė į ieškovės socialinį statusą, nes byloje jokių duomenų apie ieškovės socialinį statusą nėra, be to, nebuvo jokios advokatės, ir neaišku už kokias paslaugas, kokiai advokatei buvo priteista. Taip pat mano, kad 1000 Lt suma teisinėms paslaugoms apmokėti yra per didelė ir neatitinka teisingumo ir protingumo principų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti iš atsakovės 600 Lt bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą reikėtų vadovautis A. B., turinčio individualią įmonę, parengta sąmata, nes šis asmuo nebuvo ir neapžiūrėjo ieškovės aplieto buto, todėl negalėjo teisingai apskaičiuoti padarytų nuostolių apimties (darbų ir medžiagų kiekių), bet ir remonto išlaidų. Ieškovė nurodo, kad įrodyti aplinkybę dėl nenugalimos jėgos ar skalbimo mašinos gamyklinio broko privalėjo I. R., tačiau ji teismui tokių įrodymų nepateikė, atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes leido iš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), vandeniui pratekėti į žemiau esančias patalpas ir nepateikė įrodymų nustatytoms aplinkybėms paneigti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškiančiam asmeniui yra perkelta įrodinėjimo našta įrodyti esant visas sąlygas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad atsakovo kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės patirtą žalą dėl jai priklausančio buto užliejimo iš atsakovei priklausančio viršuje esančio buto.
Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu yra išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K., E. K. v. G. N., A. N., bylos Nr. 3K-3-299/2008). Taigi reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovė privalėjo įrodyti žalos faktą ir dydį bei jai priklausančio buto užpylimo židinį esant atsakovei priklausančiame bute, kuris yra virš ieškovės buto. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovei priklausantis butas buvo aplietas iš atsakovei priklausančio viršuje esančio buto, šios aplinkybės nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismuose neginčijo ir pati atsakovė. Nors atsakovė apeliacinės instancijos teisme teigia, kad vanduo iš jos buto galėjo pradėti tekėti dėl skalbimo mašinos gamybos paslėpto broko, t. y. ne dėl atsakovės kaltės, tokių savo teiginių atsakovė neįrodinėja (CPK 178 str.), juo labiau kad tokios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos ir pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.), pirmosios instancijos teisme atsakovė savo kaltės neneigė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog esminė ieškovės buto užpylimo priežastis yra būtent atsakovei asmeninės nuosavybės priklausančių daiktų netinkamas naudojimas, t. y. ieškovės patirta žala yra tiesioginė neteisėtų atsakovės veiksmų pasekmė. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant įrodytus atsakovės neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir ieškovės buto užliejimo.
Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė nepagrįstai didelę žalos atlyginimo sumą.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad žala turto sugadinimo atveju laikomos ne tik faktiškai patirtos remonto išlaidos, bet ir būsimo remonto kaštai, jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Taigi žalos faktas gali būti įrodinėjamas ir teikiant teismui būsimo remonto išlaidų paskaičiavimo sąmatas. Ieškovė, siekdama įrodyti patirtos žalos dydį, pateikė teismui UAB „Šiaulių statyba“ parengtą lokalinę sąmatą, pagal kurią patalpų remontuotas (buto apdaila) ieškovei kainuotų 2802,49 Lt. Į bylą pateikti ir kiti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys ieškovės patirtą žalą – UAB „Valumina“ komercinis pasiūlymas dėl buto valymo darbų po užliejimo ir remonto darbų (540 Lt), UAB „Devaloka“ lokalinė sąmata dėl elektros montavimo darbų (427,12 Lt) ir PVM Sąskaita faktūra už jau atliktus darbus – sąmatos paruošimą ir elektros remonto darbų apžiūrą (121 Lt). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nuspręsta rengti išvažiuojamąjį teismo posėdį, kuris įvyko 2013-11-27, tam, kad būtų apžiūrėtos ieškovei priklausančios patalpos – butas, esantis (duomenys neskelbtini), jame, kaip liudytojas, dalyvavo specialistas J. Č., kuris nurodė, kad darbų sąmata galėtų būti iš dalies mažesnė, kad nebūtina perdažyti visas sienas, tačiau tuo metu skirtųsi sienų atspalviai. Specialistas taip pat nurodė, kad papildomas valymas nebūtinas, nes darbus atlikę meistrai darbo vietą turėtų sutvarkyti. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, spęsdamas dėl ieškovės patirtos žalos dydžio, susijusio su bute atliktinais remonto darbais, teismas vertino ar sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su padarytos žalos pašalinimu, vertino ar jie yra būtini. Teismas, įvertinęs tai, kad kai kurios ieškovės buto patalpos buvo aplietos nežymiai, nustatė aplinkybę, kad ne visi sąmatoje numatyti remonto darbai, medžiagų kiekiai yra susiję su turto sugadinimo pašalinimu, todėl sumažino atlygintinos žalos dydį. Įrodymų, kad UAB „Šiaulių statyba“ nurodyti darbai galėtų būti atlikti ir medžiagos įgytos pigiau, atsakovė nepateikė. Nors atsakovė teigia, kad teismas jai tokios teisės nesuteikė, pažymėtina, kad teismo posėdyje atsakovei buvo išaiškintos visos CPK 42 str. nurodytos šalių teisės, taip pat ir teisė teikti įrodymus ir teisė pateikti prašymus. Be to, atsakovę pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas, tačiau jokių prašymų, susijusių su papildomų įrodymų teikimu, siekiant paneigti ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytų išlaidų dydį, nei atsakovė, nei jos atstovas teisme nereiškė. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą, įvertinęs patalpų būklę vietos apžiūros metu, remtis UAB „Šiaulių statyba“ parengta sąmata ir patirtas išlaidas sumažinti iki 2101,87 Lt. Nors atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė A. B. statybos individualios įmonės sąmatą, tačiau į pastarąją nėra įtraukti kambario (miegamojo) remonto darbai, be to, ji sudaryta neapžiūrėjus ieškovės buto, todėl ši sąmata nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atlygintinos žalos dydžio. Atsakovė, apeliaciniame skunde teigė, kad neteisingai apskaičiuota žala ir už elektros gedimą, tačiau leistinų įrodymų, paneigiančių UAB „Devaloka“ sudarytos sąmatos teisingumą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 str.). Pasisakant dėl atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl patalpų valymo išlaidų, pažymėtina, kad į UAB „Šiaulių statyba“ sudarytą sąmatą nėra įtrauktas patalpų valymas po remonto, todėl labiau tikėtina, kad atlikus patalpų remontą bus reikalingas papildomas patalpų valymas. Be to, UAB „Valumina“ komercinis pasiūlymas yra pateiktas būtent dėl valymo darbų po užliejimo ir remonto darbų, todėl atsakovės argumentai dėl šių išlaidų nepagrįstumo atmestini.
Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas šioje byloje nesprendė, ar reikalinga į bylą įtraukti bendraatsakoviu atsakovės sutuoktinį, tokio reikalavimo pirmosios instancijos teisme atsakovė nereiškė (CPK 306 str. 2 d.), o apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių leistinų įrodymų apie kitus buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkus ar valdytojus (CPK 178 str.).
Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teigia, kad teismas privalėjo mažinti ieškovės nurodytas 1000 Lt bylinėjimosi išlaidas, nes byloje nebuvo jokios advokatės. Tačiau ieškovė, pateikusi ieškinį, kartu pateikė ir atstovavimo sutarties su advokate Snaiguole Mažeikiene kopiją, sudarytą UAB „Tikroji turto kaina“, ir Kasos pajamų orderio kvitų kopijas, iš kurių matyti, kad už advokatės paslaugas, t. y. ieškinio surašymą, ieškovė UAB „Tikroji turto kaina“ sumokėjo 1000 Lt (8–9 b. l.). Atsižvelgus į tai, kad pagal LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio už ieškinio surašymą gali būti priteisiama iki 3000 Lt (Rekomendacijų 8.2 p.), ieškovės patirtos ir jai priteistos 1000 Lt išlaidos už ieškinio surašymą laikytinos protingomis ir teisingomis, priešingai, nei teigia atsakovė.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo konstatuoti kitokių faktinių aplinkybių, nei jas nustatė Šiaulių apylinkės teismas, ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, tinkamai laikėsi įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių bei tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę.
Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su teismo sprendimo prieštaringumu, jo neargumentavimu, įrodinėjimo principų pažeidimais, teismo šališkumu ir priteistos žalos dydžiu, kaip teisingai nurodo ir ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti, todėl atmestini. Pažymėtina, kad tai, jog įrodymų visuma nagrinėjamoje byloje buvo įvertinta atsakovės nenaudai ir buvo priimtas atsakovei nepalankus teismo sprendimas, nesudaro pagrindo išvadai, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai ar kad teismas buvo šališkas ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, tinkamai taikydamas materialinės teisės normas, vadovaudamasis įstatymais priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to, apeliantės I. R. apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-17 sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal teismui pateiktus ieškovės D. J. rašytinius įrodymus, ieškovė advokatei Virginijai Kazlauskienei už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 600 Lt (86 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai bei į jau minėtas LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, įvertinusi pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ieškovei D. J. iš atsakovės I. R. priteisia ieškovės patirtas 600 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 600 Lt (šešių šimtų litų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.