Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria R. S. laikino nušalinimo nuo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių l-jo būrio patrulio pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2015 m. balandžio 24 dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 4 dalį tuo, kad jis, dirbdamas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių 1-ojo būrio patruliu, būdamas valstybės tarnautoju, veikdamas bendrininkų grupe su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių 1-ojo būrio patruliu R. L., 2013 m. gruodžio 15 d. vykdydamas tarnybines pareigas apie 15.14 val. kelyje (duomenys neskelbtini) sustabdė E. J. vairuojamą automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris viršijo leistiną greitį važiuodamas 101 km/h, E. J. sakydamas, kad dėl viršyto leistino greičio jam gresia atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalį, kurio sankcijoje yra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau jie gali pritaikyti 2 km/h paklaidą ir jam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį. Tokiu būdu R. S. savo paties ir R. L. naudai E. J. provokavo duoti kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus ir E. J. sutikus duoti kyšį, ten pat savo ir R. L. naudai priėmė iš E. J. 20 litų kyšį ir veikdamas teisėtai surašė E. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį.

Be to, R. S. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, dirbdamas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių 1-ojo būrio patruliu, būdamas valstybės tarnautoju, veikdamas bendrininkų grupe su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių 1-ojo būrio patruliu Ž. B., 2013 m. gruodžio 17 d. vykdydamas tarnybines pareigas, apie 20.00 val. kelyje (duomenys neskelbtini) sustabdė Rusijos Federacijos piliečio V. V. vairuojamą automobilį, kuris viršijo leistiną greitį važiuodamas 116 km/h, ir nustatęs, kad V. V. turi galiojančią administracinę nuobaudą dėl leistino greičio viršijimo, siekdamas V. V. padėti išvengti administracinės atsakomybės - gręsiančios nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų baudos už padarytą nusižengimą, tai yra asmeninės naudos V. V., pasiūlė jam (V. V.) surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą kito asmens vardu ir šiam (V. V.) sutikus, tą pačią dieną, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku bendrininkui Ž. B. nurodė išgalvoto Lenkijos piliečio asmens pavardę – G. bei kitus duomenis reikiamus administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, o Ž. B. administracinio teisės pažeidimo protokole surašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2013 m. gruodžio 17 d. asmuo P. G. kelyje (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį ir viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiavo 116 km/h greičiu, bei pasirašius išgalvoto asmens parašu, ir taip melagingai patvirtinus, neva P. G. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje, nors realiai 2013 m. gruodžio 17 d. šį administracinį teisės pažeidimą padarė Rusijos Federacijos pilietis V. V.. Tokiu būdu veikdamas bendrininkų grupe su Ž. B. priešingai tarnybos interesams piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės naudos V. V., suklastojo dokumentą, tuo tyčia grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktuose numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 punkte, 3 - 6 punktuose nustatytas valstybės tarnautojų prievoles - „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų“, „gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams“, „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis”, „laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba“, taip pat nesilaikė Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyto teisėtumo principo, nepaisė pareigos „būti pareigingam, principingam, reikliam“, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, nustatytos tvarkos, tokiu būdu diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, užtikrinančios asmens, visuomenės saugumą, vykdančios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą, autoritetą, iškreipė policijos paskirtį, dėl to didelės žalos patyrė juridinis asmuo - policijos įstaiga, tuo pačiu ir Lietuvos valstybė.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi R. S. laikinai nušalintas nuo užimamų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių 1-ojo būrio patrulio pareigų dviem mėnesiams, vėliau laikino nušalinimo nuo pareigų terminas buvo tęsiamas to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis.

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi kaltinamajam R. S. procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių 1-ojo būrio patrulio pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2015 m. balandžio 24 dienos. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad R. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susijusi su jo, kaip policijos pareigūno įgaliojimais, jos galimai padarytos vykdant savo tiesiogines funkcijas. Apygardos teismas padarė išvadą, kad užimamų pareigų vykdymas kaltinamajam sudarytų sąlygas piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais ir daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl yra būtina kaltinamajam R. S. taikyti procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo užimamų pareigų.

K. R. Statkevičius skunde nurodo, jog nutartis yra neteisėta ir turėtų būti panaikinta. Nurodo, jog teismas jau penktą kartą pratęsia jo laikino nušalinimo nuo pareigų terminą. Nutartyje teigiama, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių kaltinti jį inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 4 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Šios nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susijusios su jo, kaip policijos pareigūno įgaliojimais, jos galimai padarytos vykdant savo tiesiogines funkcijas, todėl galima daryti išvadą, kad šiuo atveju „užimamų pareigų ėjimas sudarytų sąlygas piktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais ir daryti naujas nusikalstamas veikas, eidamas pareigas galiu trukdyti teisminiam procesui, grįžęs į savo pareigas galiu netrukdomai sužinoti apie byloje esančius reikšmingus duomenis“. Tokie teismo teiginiai kaltinamojo nuomone yra formalaus pobūdžio, nepagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios duotų pagrindą manyti, kad atlikdamas savo tarnybos funkcijas jis trukdytų bylos nagrinėjimui teisme. Į jo tarnybos funkcijas neįeina įgaliojimai, kurių pagrindu jis galėtų duoti kokius nors nurodymus pavaldiniams ar kitiems šios tarnybos darbuotojams. Jo žinioje nebuvo ir nėra jokių dokumentų, kurių duomenys turėtų įtakos nusikaltimo tyrimui ar šiuos dokumentus galėtų pakeisti ar ištaisyti. Todėl iš kaltinamojo pusės nėra veiksmų, vykdant tarnybines funkcijas, kuriais jis galėtų paveikti ikiteisminį tyrimą.

Neteisingai teismas nutartyje nurodo tai, kad „svarbu užtikrinti sklandų baudžiamąjį procesą, tame tarpe ir bylos išnagrinėjimą teisme, bei užkardyti naujų nusikalstamų veikų padarymą, todėl laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstinas“. Kaltinamasis nurodo, kad jis savo veiksmais netrukdo sklandžiam baudžiamajam procesui bei bylos nagrinėjimui teisme. Jis nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų ir nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai manyti, kad jas ruošėsi ar gali daryti ir kad jo nenušalinimas nuo pareigų padarytų kur kas didesnę žalą policijos įstaigai. Jis yra eilinis policijos pareigūnas, todėl jeigu juo nepasitikima, tai galėtų atlikti tarnybą, nesusijusią su darbu kelių policijoje. Policijos tarnybos funkcijos yra žymiai platesnės ir esant pareigūnų trūkumui jis gali atlikti kitas policijos pareigūno pareigas. Be to eilę metų jo darbo rezultatai buvo vieni iš geriausių, o tiesioginio vado buvo vertinamas gerai arba labai gerai.

Kaltinamasis mano, kad procesinės prievartos priemonės - laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimas jo atžvilgiu nepagrįstai apriboja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies suteiktą teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas bei gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Jis nurodo, kad turi šeimą, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai: sūnus Redas, gimęs 2000 m. sausio 12 d. ir dukra Rugilė, gimusi 2005 m. birželio 15 d. Jau metai laiko, kaip jis negauna jokio darbo užmokesčio. Iki šiol pragyveno tik iš žmonos gaunamų minimalių darbo pajamų. Tačiau žmona Renata susirgo sunkia onkologine liga, jai nustatytas piktybinis vėžys - folikulinė limfoma, I laipsnio su vyraujančiu folikuliniu vaizdu (>75%, III A stadija). Esant šioms aplinkybėms, žmonos laukia sunkus ir ilgas gydymas, dėl ko labai komplikavosi jos galimybė dirbti ir vienai išlaikyti mūsų šeima, kurioje yra du, nepilnametis ir mažametis, vaikučiai. Šiuo metu žmona turi nedarbingumo pažymėjimą jau 140 dienų. Dėl to šeima atsidūrė itin sunkioje materialinėje padėtyje.

Prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti.

K. R. Statkevičiaus skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. S. taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 157 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Baudžiamojo proceso prievartos priemonės yra teisės aktuose numatytos priemonės ir būdai riboti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, taikomos valstybės įgaliotų asmenų, tik teisės aktuose nustatyta tvarka ir esant sąlygoms bei pagrindams, nurodytiems baudžiamojo proceso įstatyme; procesinėmis prievartos priemonėmis siekiama užkirsti kelią ir nutraukti baudžiamojo proceso dalyvių procesinius pažeidimus, užtikrinti netrukdomą baudžiamojo proceso eigą, jo tikslų įgyvendinimą. Kiekvienu atveju, sprendžiant procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo klausimą, yra būtina įvertinti ar ši prievartos priemonė yra būtina, ar jos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju yra tikslingas, ar šia priemone nėra nepagristai suvaržomos asmens konstitucinės teisės bei laisvės.

BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų, taikoma siekiant greičiau ir bešališkiau ištirti nusikalstamą veiką ar užkirsti galimybę įtariamajam (kaltinamajam ar nuteistajam) daryti naujas nusikalstamas veikas, trukdyti bylos tyrimui ar nagrinėjimui. Nurodyti pagrindai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad ši procesinė prievartos priemonė būtų pritaikyta asmeniui. BPK 157 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai byla yra perduota į teismą, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

Būtina laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo ir jos termino pratęsimo sąlyga yra pagrįstas manymas, kad asmuo, kuriam ši priemonė taikoma, galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog byloje yra pakankamai faktinių duomenų, užfiksuotų liudytojų E. J., N. J. apklausos protokoluose, slapto sekimo protokoluose, apžiūros protokoluose, techninėmis priemonėmis užfiksuotuose tyrimui reikšminguose garso įrašuose, leidžiančių manyti, kad R. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Sprendžiant dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo pagrįstumo, asmens kaltės klausimas nesprendžiamas ir byloje surinkti įrodymai nevertinami iš esmės. Byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu.

Taikant (pratęsiant) laikiną nušalinimą nuo pareigų svarbu tai, ar einamos pareigos gali sudaryti galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas, kliudyti tirti ir nagrinėti bylą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. S. kaltinamas padaręs tris tyčines nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 4 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Dvi iš šių veikų (BK 225 straipsnio 4 dalis, 228 straipsnio 2 dalis) priskiriamos prie nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, o viena veika (BK 300 straipsnio 1 dalis) - nusikaltimams valdymo tvarkai, susijusiems su dokumentų klastojimu. R. S. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė būdamas valstybės tarnautoju bei vykdydamas savo tiesiogines tarnybines funkcijas, kurios susijusios su jo užimamomis pareigomis. Todėl R. S. darbas Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio patrulio pareigose nėra suderinamas su BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais tikslais. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad užimamos pareigos sudaro kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Pagrįstą manymą, jog R. S., eidamas pareigas, gali toliau daryti nusikalstamas veikas, patvirtina kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis ir padarymo aplinkybės.

Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas taikant laikiną nušalinimą nuo pareigų nereikalauja tiksliai nurodyti, kokiais veiksmais bus trukdoma procesui ar kokios naujos nusikalstamos veikos bus daromos ateityje. Sprendžiant dėl laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo, visiškai pakanka pagrįsto manymo, kad kaltinamojo užimamos pareigos gali sudaryti sąlygas ir galimybę trukdyti procesui bei daryti naujas nusikalstamas veikas.

Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kiek ilgai procesinė prievartos priemonė turi būti taikoma, kada jos taikymas praranda tikslingumą, teismas vertina kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes. Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Paskirta procesinė prievartos priemonė neabejotinai varžo tam tikras kaltinamojo teises bei laisves, tačiau šioje baudžiamojoje byloje, įvertinus nusikalstamų veikų, kurių padarymu jis yra kaltinamas, pobūdį, sunkumą, padarymo aplinkybes, teigti, kad jos teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) proceso teises, nėra pagrindo. Aptariamu atveju be laikino nušalinimo nuo einamų pareigų, neįmanoma pasiekti greito ir nešališko nusikalstamų veikų tyrimo, kitaip užkirsti galimybę kaltinamajam daryti naujus nusikaltimus. Priešingai nei skunde teigia kaltinamasis, jam skirta procesinė prievartos priemonė neapriboja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje numatytos teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas bei gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Įstatymas nušalintajam nuo pareigų nedraudžia dirbti kitokio darbo, kuris konkrečiai yra nurodytas tarnybinę veiklą reglamentuojančiose teisės normose, ir už tai gauti tam tikrą darbo užmokestį. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsnio 4 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) nustatyta, kad nuo pareigų nušalintas valstybės tarnautojas, nepraranda valstybės tarnautojo teisės, dirbti kitą darbą pagal šio Įstatymo 16¹ straipsnį. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis nustato, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Nagrinėjamu atveju R. S. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, todėl natūralu, kad iš to kyla tam tikros pasekmės, vienokiu ar kitokiu būdu varžančios kaltinamojo tam tikras jo konstitucines teises bei laisves. Skunde nurodytos aplinkybės apie kaltinamojo šeimos sunkią finansinę padėtį, šeimoje augančius du nepilnamečius vaikus, pablogėjusią žmonos sveikatą, nepaneigia apygardos teismo išvadų pagrįstumo dėl kaltinamojo laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo. Kaip jau minėta, kaltinamasis gali dirbti kitą darbą ir gauti iš jo pajamas bei išlaikyti savo šeimą. Be to, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat 0,07 procento delspinigiai už šią sumą.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad skundžiamoje nutartyje apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog R. S. laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindai nėra išnykę. Juo labiau, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas iš esmės dar nėra baigtas, paskirta teismo fonoskopinė ekspertizė, galutinis sprendimas nepriimtas, o skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad procesinių priemonių taikymas yra nebetikslingas. Laikinas nušalinimas nuo pareigų neabejotinai suvaržo kaltinamojo teises ir interesus, tačiau tokia procesinė prievartos priemonė yra pateisinama atsižvelgiant į jos tikslus, nepažeidžia proporcingumo principo, BPK bei tarptautinių teisės aktų reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.