Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties, kuria pratęstas R. S. taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulio 1-ojo būrio patrulio pareigų – terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. liepos 24 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 4 dalį kaltinama tuo, kad jis, dirbdamas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo būrio patruliu, būdamas valstybės tarnautoju, veikdamas kartu su bendrininkų grupe – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo būrio patruliu R. L., 2013 m. gruodžio 15 d., vykdydamas tarnybines pareigas, apie 15.14 val. kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sustabdė E. J. vairuojamą automobilį VW Passat, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris viršijo leistiną greitį važiuodamas 101 km/h, E. J. sakydamas, jog dėl viršyto leistino greičio jam gresia atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalį, kurios sankcijoje nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau jie gali pritaikyti 2 km/h paklaidą ir jam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį, tokiu būdu savo paties ir R. L. naudai E. J. provokuodamas duoti kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, E. J. sutikus duoti kyšį, ten pat savo ir R. L. naudai priėmė iš E. J. 20 Lt kyšį ir veikdamas teisėtai surašė E. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį; dar ir pagal BK 228 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdamas priešingai tarnybos interesams piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės naudos V. V. (V. V.), suklastojo dokumentą, tyčia grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1–4 punktus, 15 straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytas valstybės tarnautojų prievoles, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, užtikrinančios asmens, visuomenės saugumą, vykdančios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą, autoritetą, iškreipė policijos paskirtį, dėl tokių veiksmų buvo padaryta didelė žala policijos įstaigai ir Lietuvos valstybei, t. y. jog dirbdamas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo būrio patruliu, būdamas valstybės tarnautoju, veikdamas kartu su bendrininkų grupe – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo būrio patruliu Ž. B., 2013 m. gruodžio 17 d., vykdydamas tarnybines pareigas, apie 20 val. kelyje (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), sustabdė Rusijos Federacijos piliečio V. V. vairuojamą automobilį, kuris viršijo leistiną greitį važiuodamas 116 km/h, ir nustatęs, jog V. V. turi galiojančią administracinę nuobaudą dėl leistino greičio viršijimo, siekdamas V. V. padėti išvengti administracinės atsakomybės – gręsiančios nuo 100 iki 300 šimtų Lt baudos už padarytą nusižengimą, t. y. asmeninės naudos V. V., pasiūlė jam (V. V.) surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą kito asmens vardu ir šiam (V. V.) sutikus, tą pačią dieną, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku bendrininkui Ž. B. nurodė išgalvoto Lenkijos piliečio asmens pavardę „G.“ bei kitus duomenis, reikalingus administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti, Ž. B. administracinio teisės pažeidimo protokole surašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2013 m. gruodžio 17 d. asmuo P. G. (P. G.) kelyje (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį ir viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiavo 116 km/h greičiu, bei pasirašė išgalvoto asmens parašu, ir taip melagingai patvirtino, neva P. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, nors realiai 2013 m. gruodžio 17 d. šį administracinį teisės pažeidimą padarė Rusijos Federacijos pilietis V. V..

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi R. S. nušalintas nuo einamų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo būrio patrulio pareigų 2 mėnesiams. Vėlesnėmis teismų nutartimis procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo einamų pareigų terminas buvo tęsiamas.

Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartimi R. S. taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo einamų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo būrio patrulio pareigų – terminą pratęsė 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. liepos 24 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo einamų pareigų pagrindai ir sąlygos.

Kaltinamasis R. S. skunde, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartimi, prašo ją panaikinti kaip neteisėtą. Kaltinamas nurodo, kad yra nepagrįstos teismo išvados, jog jis, eidamas savo tiesiogines pareigas, gali trukdyti teismo procesui, netrukdomai sužinoti apie byloje esančius reikšmingus duomenis, daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo nuomone, tokie teismo teiginiai yra formalaus pobūdžio, nepagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios suteiktų pagrindą manyti, kad kaltinamasis, atlikdamas tarnybines funkcijas, trukdys bylą nagrinėti teisme. Kaltinamasis pažymi, kad jo tarnybinės funkcijos neapima įgaliojimų, kurių pagrindu jis galėtų duoti kokius nors nurodymus pavaldiniams ar kitiems darbuotojams, jo žinioje nebuvo ir nėra duomenų, kuriuos jis galėtų pakeisti ar ištaisyti, savo veiksmais netrukdė sklandžiam baudžiamajam procesui, bylos nagrinėjimui teisme, nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų ir byloje nėra duomenų, jog jis ruošiasi ar gali jas daryti, o nenušalinimas nuo pareigų padarys kur kas didesnę žalą policijos įstaigai. Kaltinamasis tvirtina, kad jis yra eilinis pareigūnas, todėl esant nepasitikėjimui, jis galėtų atlikti tarnybą, nesusijusią su darbu kelių policijoje, nes keletą metų iš eilės jo veikla buvo vertinama kaip viena iš geriausių, tiesioginio vadovo buvo vertinamas gerai arba labai gerai. Kaltinamojo įsitikinimu, jo nušalinimas nuo pareigų pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnį. Kaltinamasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis policijoje tarnavo 18 metų, todėl jam sunku staigiai persikvalifikuoti ir imtis kito darbo, turi šeimą, augina 2 nepilnamečius vaikus, beveik 1,5 metų negauna darbo užmokesčio, iki šiol pragyveno iš žmonos pajamų, tačiau žmona sunkiai serga, jos laukia ilgas gydymas, dėl to komplikavosi jos galimybės dirbti ir vienai išlaikyti šeimą, jai nustatytas tik 40 procentų darbingumas, yra sunki šeimos finansinė padėtis. Anot kaltinamojo, panaikinus laikiną nušalinimą nuo einamų pareigų, nekils grėsmė valstybės saugumui, visuomenei, valstybė nepatirs didelių nuostolių.

Skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. S. procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminą 3 mėnesiams, įvykdė ne formalų, o realų teisingumą, baudžiamojo proceso įstatymo klaidų nepadarė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 157 straipsnis).

Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, jog kaltinamais galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes šią teismo išvadą pagrindžia bylos duomenys: liudytojų E. J., N. J. parodymai, apžiūros, apklausos, slapto sekimo protokoluose, techninėmis priemonėmis užfiksuotuose tyrimui reikšminguose garso įrašuose esantys duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Teismas teisingai nurodė ir tai, kad pratęsiant nušalinimo nuo einamų pareigų terminą, nušalintojo nuo pareigų kaltės klausimas nesprendžiamas ir byloje esantys duomenys dėl asmeniui inkriminuojamų veikų vertinami tiek, kiek jie susiję su nušalinimo nuo pareigų taikymo (pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu. Pratęsiant procesinės prievartos priemonės taikymo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant galutinį pagrįstą teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo formuoti išvadą, kad apygardos teismas, vertindamas nurodytus duomenis ir spręsdamas klausimą dėl R. S. nušalinimo nuo pareigų pratęsimo, pažeidė bendruosius šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas priėjo prie įrodymais pagrįstos išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti procesinės prievartos priemonės – nušalinimo nuo einamų pareigų pratęsimo pagrindai.

Taikant (pratęsiant) laikiną nušalinimą nuo pareigų svarbu tai, ar einamos pareigos gali sudaryti galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas, kliudyti tirti ir nagrinėti bylą. R. S. kaltinamas padaręs 2 tyčines nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir 1 – valdymo tvarkai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susijusios su jo einamomis pareigomis. Ši aplinkybė sudaro pagrįstas teisines prielaidas manyti, kad kaltinamasis, toliau vykdydamas savo tarnybines funkcijas, gali piktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais, daryti naujas panašias nusikalstamas veikas. Tuo tarpu, teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą, užkirsti kelią daryti naujus nusikaltimus, priešingu atveju, atsirastų galimybė konstatuoti, kad R. S. darbas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriuje nesuderinamas su tokio pobūdžio procesine prievartos priemone siekiamais tikslais. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinęs tai, kad byla perduota teismui ir paskirta nagrinėti teisiamuosiuose posėdžiuose (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teismas padarė teisingą išvadą, kad nėra išnykę BPK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyti nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo pagrindai (siekimas greičiau ir nešališkai išnagrinėti bylą; užkirsta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas).

Pažymėtina, kad kiek ilgai procesinė prievartos priemonė turi būti taikoma, kada jos taikymas praranda tikslingumą, teismas vertina kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes. Kaip minėta, ši baudžiamoji byla perduota teismui ir paskirta nagrinėti teisiamuosiuose posėdžiuose, o teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą, užkirsti kelią daryti naujus nusikaltimus. Paskirta procesinė prievartos priemonė neabejotinai varžo kaltinamojo tam tikras teises bei laisves, tačiau šioje baudžiamojoje byloje, įvertinus nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas R. S., pobūdį ir padarymo aplinkybes, teigti, kad jo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) proceso teises, nėra pagrindo. Aptariamu atveju be laikino nušalinimo nuo einamų pareigų, neįmanoma pasiekti greito ir nešališko nusikalstamų veikų tyrimo, kitaip užkirsti galimybę kaltinamajam daryti naujus nusikaltimus. Kaltinamasis iš tiesų ilgą laiką yra nušalintas nuo pareigų, tačiau tokia procesinė prievartos priemonė yra adekvati, pateisinama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų taikymo kontekste.

Skunde dėstomos aplinkybės, susijusios su kaltinamojo šeimine ir turtine padėtimi, tarnybos policijoje trukme, jo tarnybinės veiklos vertinimu, grėsmės valstybės saugumui, visuomenei nebuvimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios, kaip konstatuota pirmiau, pagrįstos bylos duomenimis. Kitokia kaltinamojo nuomonė ir duomenų vertinimas, negali būti pripažįstami pakankamu pagrindu naikinti apskųstą iš esmės teisėta bei pagrįstą.

Pabrėžtina, kad įstatymas nušalintajam nuo pareigų nedraudžia dirbti kitokio darbo, kuris konkrečiai yra nurodytas jo tarnybinę veiklą reglamentuojančiose teisės normose, ir už tai gauti tam tikrą darbo užmokestį. Todėl kaltinamasis, būtent įgyvendindamas teisę, garantuojamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio, gali laisvai pasirinkti arba darbą, arba verslą ir gauti už tai teisingą apmokėjimą bei tokiu būdu prisidėti prie šeimos išlaikymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.