Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarties, kuria R. S. laikino nušalinimo nuo (duomenys neskelbtini) pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2015 m. sausio 24 dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 225 straipsnio 4 dalį kaltinamas tuo, kad jis, dirbdamas (duomenys neskelbtini), būdamas valstybės tarnautoju, veikdamas bendrininkų grupe su (duomenys neskelbtini) R. L., 2013 m. gruodžio 15 d. vykdydamas tarnybines pareigas apie 15.14 val. kelyje Kybartai - Vilkaviškis - Marijampolė, Kybartuose sustabdė E. J. vairuojamą automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris viršijo leistiną greitį važiuodamas 101 km/h, E. J. sakydamas, kad dėl viršyto leistino greičio jam gresia atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 124 straipsnio 6 dalį, kurio sankcijoje yra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau jie gali pritaikyti 2 km/h paklaidą ir jam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 5 dalį, tokiu būdu jis (R. S.) savo paties ir R. L. naudai E. J. provokavo duoti kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus ir E. J. sutikus duoti kyšį, ten pat savo ir R. L. naudai priėmė iš E. J. 20 litų kyšį ir veikdamas teisėtai surašė E. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 5 dalį.

Be to, R. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis, dirbdamas (duomenys neskelbtini), būdamas valstybės tarnautoju, veikdamas bendrininkų grupe su (duomenys neskelbtini) Ž. B., 2013 m. gruodžio 17 d. vykdydamas tarnybines pareigas, apie 20.00 val. kelyje Kybartai - Vilkaviškis - Marijampolė, netoli Maldėnų kaimo, Vilkaviškio rajone, sustabdė Rusijos Federacijos piliečio V. V. vairuojamą automobilį, kuris viršijo leistiną greitį važiuodamas 116 km/h, ir nustatęs, kad V. V. turi galiojančią administracinę nuobaudą dėl leistino greičio viršijimo, siekdamas V. V. padėti išvengti administracinės atsakomybės - gręsiančios nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų baudos už padarytą nusižengimą, tai yra asmeninės naudos V. V., pasiūlė jam (V. V.) surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą kito asmens vardu ir šiam (V. V.) sutikus, tą pačią dieną, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku bendrininkui Ž. B. nurodė išgalvoto Lenkijos piliečio asmens pavardę – G. bei kitus duomenis reikiamus administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, o Ž. B. administracinio teisės pažeidimo protokole surašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2013-12-17 asmuo P. G. kelyje Marijampolė - Kybartai - Kaliningradas vairavo automobilį ir viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiavo 116 km/h greičiu, bei pasirašius išgalvoto asmens parašu, ir taip melagingai patvirtinus, neva P. G. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, nors realiai 2013-12-17 šį administracinį teisės pažeidimą padarė Rusijos Federacijos pilietis V. V., tokiu būdu veikdamas bendrininkų grupe su Ž. B. priešingai tarnybos interesams piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės naudos V. V., suklastojo dokumentą, tuo tyčia grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktuose numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 punkte, 3 - 6 punktuose nustatytas valstybės tarnautojų prievoles - „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų“, „gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams“, „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis”, „laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba“, taip pat nesilaikė Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyto teisėtumo principo, nepaisė pareigos „būti pareigingam, principingam, reikliam“, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, nustatytos tvarkos, tokiu būdu diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, užtikrinančios asmens, visuomenės saugumą, vykdančios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą, autoritetą, iškreipė policijos paskirtį, dėl to didelės žalos patyrė juridinis asmuo - policijos įstaiga, tuo pačiu ir Lietuvos valstybė.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi R. S. laikinai nušalintas nuo užimamų (duomenys neskelbtini) dviem mėnesiams, vėliau laikino nušalinimo nuo pareigų terminas buvo tęsiamas to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis.

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartimi kaltinamajam R. S. procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo (duomenys neskelbtini) terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2015 m. sausio 24 dienos. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad R. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susijusi su jo, kaip policijos pareigūno įgaliojimais, jos galimai padarytos vykdant savo tiesiogines funkcijas. Apygardos teismas padarė išvadą, kad užimamų pareigų vykdymas kaltinamajam sudarytų sąlygas piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais ir daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl yra būtina kaltinamajam R. S. taikyti procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo užimamų pareigų.

Kaltinamasis R. S. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį.

Kaltinamasis skunde nurodo, jog nutartyje padarytos išvados dėl duomenų, leidžiančių kaltinti R. S. padarius nusikalstamas veikas, pakankamumo, dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdžio yra formalaus pobūdžio, nepagrįstos jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios leistų pagrįstai manyti, kad atlikdamas tarnybos funkcijas jis trukdys teisminiam bylos nagrinėjimui. Pagal jam suteiktas tarnybos funkcijas, jis negali duoti jokių nurodymų pavaldiniams ar kitiems šios tarnybos darbuotojams. Taip pat jam nėra suteikiami ar prieinami jokie duomenys, kurie galėtų turėti įtakos nusikaltimų tyrimui. Todėl jis, vykdydamas savo tarnybines funkcijas, negali atlikti jokių veiksmų, kurie galėtų pakenkti atliekamam tyrimui. Be to, jis nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų, taip pat nėra jokių duomenų, kad jis gali padaryti ar daro naujas nusikalstamas veikas. Pažymi, jog policijoje tarnybos funkcijos yra žymiai platesnės, todėl jis gali atlikti kitas policijos pareigūno pareigas.

Skunde tai pat pažymima, jog procesinės prievartos priemonės - laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimas, nepagrįstai apriboja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas bei gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Atkreipia dėmesį, kad jis turi šeimą, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai: sūnus R., gimęs (duomenys neskelbtini) ir dukra R, gimusi (duomenys neskelbtini). Devynis mėnesius jis negauna jokio darbo užmokesčio. Pragyvena tik iš žmonos gaunamo minimalaus darbo užmokesčio. Tačiau žmona serga sunkia onkologine liga, (duomenys neskelbtini). Dėl minėtos priežasties žmonai sunku vienai dirbti ir išlaikyti šeimą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintas Ivanauskas prašo netenkinti kaltinamojo R. S. skundo.

Atsiliepime į skundą nurodoma, jog R. S. nuo pareigų nušalintas dėl to, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra susijusios su jo užimamomis pareigomis. R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis ir jų padarymo aplinkybės bei pakartotinumas, duoda pagrindo manyti, kad nenušalinus nuo užimamų pareigų, jis ir toliau gali elgtis nusikalstamai. Dėl šios priežasties, R. S. darbas policijos komisariate nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais tikslais. Be to, baudžiamoji byla dar neišnagrinėta, todėl nėra pagrindo teigti, kad procesinės priemonės taikymas yra nebetikslingas. Kaltinamajam R. S. taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo taip pat nepaneigia skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su sunkia šeimos finansine padėtimi. Taikomas laikinas nušalinimas nuo pareigų neabejotinai suvaržo kaltinamojo teises ir interesus, tačiau tokia procesinė prievartos priemonė yra pateisinama atsižvelgiant į jos tikslus, nepažeidžia proporcingumo principo, baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies ir kitų nuostatų. Pažymi, kad taikoma procesinė prievartos priemonė neužkerta kelio R. S. dirbti kitą darbą.

Pažymima, jog baudžiamojo proceso įstatyme, taikant laikiną nušalinimą nuo pareigų, nereikalaujama nurodyti konkrečius veiksmus, kuriais gali būti trukdoma procesui ar konkrečias galimas nusikalstamas veikas. Sprendžiant dėl laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo, pakanka pagrįsto manymo, kad kaltinamojo užimamos pareigos gali sudaryti sąlygas ir galimybę trukdyti procesui bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi, Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 23 d. nutartyje pagrįstai konstatavo, jog siekiant netrukdomo bylos nagrinėjimo teisme ir siekiant užkirsti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, būtina ir toliau taikyti procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų.

Kaltinamojo R. S. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 23 dienos nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. S. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminą, nepažeidė nei bendrųjų, nei specialiųjų šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Skundžiama nutartis yra motyvuota ir atitinka šiam procesiniam sprendimui baudžiamojo proceso kodekso keliamus reikalavimus.

Baudžiamojo proceso prievartos priemonės yra teisės aktuose numatytos priemonės ir būdai riboti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, taikomos valstybės įgaliotų asmenų, tik teisės aktuose nustatyta tvarka ir esant sąlygoms bei pagrindams, nurodytiems baudžiamojo proceso įstatyme; procesinėmis prievartos priemonėmis siekiama užkirsti kelią ir nutraukti baudžiamojo proceso dalyvių procesinius pažeidimus, užtikrinti netrukdomą baudžiamojo proceso eigą, jo tikslų įgyvendinimą. Kiekvienu atveju, sprendžiant procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo klausimą, yra būtina įvertinti ar ši prievartos priemonė yra būtina, ar jos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju yra tikslingas, ar šia priemone nėra nepagristai suvaržomos asmens konstitucinės teisės bei laisvės.

Lietuvos Respublikos BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų, taikoma siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką ar užkirsti galimybę įtariamajam (kaltinamajam ar nuteistajam) daryti naujas nusikalstamas veikas, trukdyti bylos tyrimui ar nagrinėjimui. Nurodyti pagrindai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad ši procesinė prievartos priemonė būtų pritaikyta asmeniui. Lietuvos Respublikos BPK 157 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai byla yra perduota į teismą, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

Procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų R. S. buvo paskirta ikiteisminio tyrimo metu. Vėliau laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų terminas buvo tęsiamas. Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 23 d. nutartimi R. S. laikino nušalinimo nuo pareigų terminą pratęsė 3 mėnesiams.

Būtina laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo ir jos termino pratęsimo sąlyga yra pagrįstas manymas, kad asmuo, kuriam ši priemonė taikoma, galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog byloje yra pakankamai faktinių duomenų, užfiksuotų liudytojų E. J., N. J. apklausos protokoluose, slapto sekimo protokoluose, apžiūros protokoluose, techninėmis priemonėmis užfiksuotuose tyrimui reikšminguose garso įrašuose, leidžiančių manyti, kad R. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Sprendžiant dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo pagrįstumo, asmens kaltės klausimas nesprendžiamas ir byloje surinkti įrodymai nevertinami iš esmės. Byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu.

Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai konstatavo, kad laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindai nėra išnykę šioje proceso stadijoje, kadangi baudžiamoji byla dar nėra išnagrinėta. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog R. S. taikomos procesinės prievartos priemonės - laikino nušalinimo nuo pareigų, terminas pratęstas pagristai bei teisingai įvertinus visas bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad procesinėmis prievartos priemonėmis siekiama ne vien tik surinkti bylai reikšmingus duomenis, ne mažiau svarbu užtikrinti sklandų baudžiamąjį procesą bei užkardyti naujų nusikalstamų veikų padarymą.

Iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad R. S. kaltinamas padaręs tris tyčines nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Dvi iš šių veikų (Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalis, 228 straipsnio 2 dalis) priskiriamos prie nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, o viena veika (Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalis) - nusikaltimams valdymo tvarkai, susijusiems su dokumentų klastojimu. R. S. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė būdamas valstybės tarnautoju bei vykdydamas savo tiesiogines tarnybines funkcijas, kurios susijusios su jo užimamomis pareigomis. Todėl, skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad užimamos pareigos sudaro kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, o taip pat trukdyti teisminiam procesui. Pagrįstą manymą, jog R. S., eidamas pareigas, gali trukdyti procesui ir daryti naujas nusikalstamas veikas, patvirtina kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis ir padarymo aplinkybės. Pažymėtina, jog kaltinamasis, grįžęs į savo pareigas, galėtų netrukdomai sužinoti apie byloje esančius reikšmingus duomenis ir taip trukdyti nagrinėjamai baudžiamajai bylai ar daryti naujas nusikalstamas veikas.

Skundo argumentas, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad kaltinamasis trukdys procesui ar darys naujas nusikalstamas veikas, nes pagal jam suteiktus įgaliojimus jis neturi jokios įtakos atliekamam tyrimui, savaime nepaneigia laikino nušalinimo nuo pareigų pagrįstumo. Pažymėtina, kad nutartyje dėl laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo ar šios procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo nereikalaujama nurodyti konkrečius veiksmus, kuriais gali būti trukdoma procesui, ar konkrečias galimas nusikalstamas veikas. Taikant laikiną nušalinimą nuo pareigų svarbiausia yra tai, kad kaltinamojo užimamos pareigos gali sudaryti sąlygas ir galimybę trukdyti procesui bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad R. S. nenušalinimas nuo pareigų padarytų kur kas didesnę žalą policijos įstaigai kaip valstybės institucijai, nei tos neigiamos pasekmės, kurias šiuo metu patiria kaltinamasis.

Teismas atmeta kaip nepagrįstą ir skundo argumentą, kad procesinės prievartos priemonės - laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimas, nepagrįstai kaltinamajam apriboja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje suteiktą teise laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas bei gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsnio 4 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-451 redakcija) nustatyta, kad nuo pareigų nušalintas valstybės tarnautojas, nepraranda valstybės tarnautojo teisės, dirbti kitą darbą pagal šio Įstatymo 16¹ straipsnį. Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnis reglamentuoja, kad valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo. Taigi, teismo vertinimu, R. S., laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu, gali dirbti kitą darbą pagal savo kompetenciją, kuris netrukdytų baudžiamosios bylos eigai ir leistų pasiekti procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų – taikymo tikslus.

Skunde nurodytos aplinkybės apie kaltinamojo šeimos sunkią finansinę padėtį, šeimoje augančius du nepilnamečius vaikus, pablogėjusią žmonos sveikatą, nepaneigia apygardos teismo išvadų pagrįstumo dėl kaltinamojo laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo. Aplinkybė, jog laikinas nušalinimas nuo pareigų turi neigiamos įtakos kaltinamojo ir jo šeimos interesams, savaime nesuponuoja išvados, kad procesinė prievartos priemonė taikoma pažeidžiant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, baudžiamojo proceso tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalyje, nusveria kaltinamojo ir jo šeimos narių patiriamus nepatogumus, atsiradusius, būtent, dėl paties R. S. galimai padarytų nusikalstamų veikų. Taip pat byloje nustatytų procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindų nepašalina ir aplinkybė, kad kaltinamojo atžvilgiu minėta procesinė prievartos priemonė taikoma ilgą laiko tarpą. Pažymėtina, jog laikinas nušalinimas nuo pareigų yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus kaltinimams arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat 0,07 procento delspinigiai už šią sumą.

Įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas R. S., pobūdį, sunkumą, padarymo aplinkybes bei kitas nutartyje išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog kaltinamajam taikomos procesinės prievartos priemonės - laikino nušalinimo nuo pareigų, terminas pratęstas pagrįstai, o Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl nėra pagrindo ją panaikinti skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. S. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.