Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-268-935/2024 Teisminio proceso Nr. 1-07-6-00004-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.11; 1.2.29.1.1; 1.2.29.1.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.3; 1.1.8.10.1

2024 m. birželio 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

dalyvaujant Europos prokuratūros Europos deleguotajam prokurorui (toliau – prokuroras) Vytautui Kukaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. buvo pripažinta kalta ir nubausta:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207 straipsnio 2 dalį 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 160 MGL (8000 Eur) bauda;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 2 dalį 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimas ir panaudojimas) 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimas ir panaudojimas) 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 160 MGL (8000 Eur) dydžio bauda, kurios mokėjimo terminas nustatytas vieneriems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. L. M. nuteista už tai, kad ji 2017 m. liepos 27 d., pateikdama Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paraiška 1) projektui Nr. (duomenys neskelbtini) „L. M. daržininkystės ūkio įkūrimas“ (toliau – Projektas 1) įgyvendinti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-390 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), įsipareigojo: 1) įgyvendinti Projektą 1, nepažeisdama Paraiškoje 1 prisiimtų įsipareigojimų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto 1 įgyvendinimu, reikalavimų; 2) nekeisti verslo plano įgyvendinimo vietos ir sąlygų, vykdyti verslo plane numatytą žemės ūkio (daržininkystės) veiklą; 3) už Paraiškai 1 suteiktus atrankos balus už kuriamą daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės ūkį (kai pajamos iš kurio nors nurodyto žemės ūkio sektoriaus, įgyvendinus verslo planą sudaro ne mažiau kaip 50 procentų visų veiklos pajamų), įgyvendinus verslo planą ne mažiau kaip 50 procentų valdomų žemės ūkio naudmenų bus užsodinta kuriamo ūkio specializacijos augalais 4,147 ha žemės ūkio naudmenų plote, esančiame (duomenys neskelbtini), auginti lapines ir špinatines rūgštynes, kad ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), įgyvendinus verslo planą, sudarys projektų atrankos kriterijuose nurodytą SP skaičių, tai yra nuo 25001 Eur iki 30000 Eur; 4) įgyvendinus verslo planą, ūkio produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis bus ne mažesnis kaip 8000 Eur; 5) verslo plano įgyvendinimo metu dirbtinai nesukurti sąlygų paramai gauti.

2019 m. vasario 6 ir 7 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje L. M., siekdama apgaule gauti tikslinę paramą – 31999,52 Eur, pagal NMA 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. KV-443 (10.6.1E) įgyvendindama Projektą 1, suklastojo ir panaudojo suklastotus tikrus dokumentus, tai yra surašė bei pasirašė, elektroniniu būdu užpildė bei patvirtino teikiamų duomenų teisingumą ir per Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (toliau – ŽŪMIS) portalo interneto svetainę pateikė NMA 2019 m. vasario 7 d. galutinio mokėjimo prašymą Nr. 19JU-KV-17-1-01940-MP002 patvirtinti Projektui 1 kompensuojamos 32000,00 Eur paramos sumą už Projekto 1 metu įsigytas investicijas (už kelią (ilgis 100 m, plotis 4 m) bei ūkinį pastatą (plotis – 6,09 m, ilgis 8,09 m, aukštis 4,5 m, tūris 220 m³)) bei dvi 2019 m. vasario 6 d. ir 2019 m. vasario 7 d. galutines projekto įgyvendinimo ataskaitas, kuriose, siekdama suklaidinti NMA, patvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją neva 4,147 ha žemės ūkio naudmenų plote, esančiame (duomenys neskelbtini), užsėjo, augino lapines bei špinatines rūgštynes ir už 12078 Eur jas pardavė, o ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. vasario 6 d. pasiekė potencialų ūkio ekonominį dydį, išreikštą produkcijos standartine verte – 29575,20 Eur, įvykdė įsipareigojimą pradėti įgyvendinti verslo planą per 9 mėnesius nuo sprendimo suteikti paramą priėmimo, nors šių Projekto numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto 1 pasiekimais ir rezultatais, būtinų kompensuoti (išmokėti) visą 32000 Eur paramos sumą, nevykdė.

NMA darbuotojai, neturėdami duomenų apie šių dokumentų suklastojimą ir neteisingų duomenų pateikimą, atliko mokėjimo prašymo Nr. 19JU-KV-17-1-01940-MP002 ir galutinių ataskaitų su priedais vertinimą bei jais remdamiesi patvirtino Projektui 1 kompensuojamą 31999,52 Eur paramos sumą ir priėmė sprendimą 2019 m. balandžio 18 d. nepagrįstai išmokėti paramos gavėjai L. M. likusią 15999,52 Eur paramos sumą, t. y. iš viso nepagrįstai patvirtino ir išmokėjo paramos gavėjai L. M. Projektui 1 kompensuojamos 31999,52 Eur paramos sumą.

Tokiu būdu L. M. pažeidė Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, suklastodama ir panaudodama suklastotus dokumentus, apgaule gavo tikslinę paramą – 31999,52 Eur – ir dėl to Europos Sąjungos bendrasis biudžetas ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas patyrė didelės turtinės žalos.

Tokiais savo veiksmais L. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 207 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje.

2. Taip pat L. M. nuteista už tai, kad ji, siekdama apgaule gauti tikslinę paramą – 32181,85 Eur, suklastojo ir panaudojo suklastotą tikrą dokumentą, tai yra 2019 m. balandžio 25 d. Kėdainiuose surašė bei pasirašė paraišką Nr. 17VM-KV-19-1-02073-PR001 dėl dalyvavimo projekte „Investicijos į L. M. daržininkystės ūkį“ (toliau – Projektas 2) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (toliau – Paraiška 2), kurioje patvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją, kad 2018 metais, būdama ūkininke, ji turėjo 4,15 ha rūgštynių pasėlių plotą, savo ūkyje augino rūgštynes, jų sandėliavimui turi sandėlį, kuris yra pilnai išnaudojamas rūgštynių laikymui, kad ploto derlingumas – 8, rūgštynių pardavė už 12078 Eur sumą, jos valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), paramos Paraiškos 2 pateikimo dieną yra didesnis kaip 8000 Eur, kad Paramos 2 paraiškos pateikimo dieną valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, – 29575,20 Eur, kad ji atitinka 72 atrankos balų sumą, atitinka pareiškėjo ekonominio tinkamumo įvertinimo rodiklių kritines reikšmes, kad įgyvendina daržininkystės sektoriaus projektą, nors 2018 metais ji rūgštynių pasėlio ploto neturėjo, rūgštynių auginimo veiklos nevykdė, iš šios veiklos pajamų negavo, sąmoningai ir dirbtinai imitavo daržininkystės veiklos vykdymą bei teikė NMA neteisingą informaciją ir suklastotus dokumentus, o informacija apie valdos ekonominį dydį, atrankos balų sumą bei įgyvendinamą daržininkystės sektoriaus projektą neatitiko tikrovės. Taip pat L. M. Paraiškoje 2 įsipareigojo (duomenys neskelbtini), vykdyti verslo plane numatytą žemės ūkio veiklą – auginti rūgštynes bei krapus, nekurti galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą, taip pat įsipareigojo, kad nuo Paraiškos 2 pateikimo dienos iki Projekto 2 kontrolės laikotarpio pabaigos pajamos iš šios žemės ūkio veiklos (daržininkystės veiklos) kasmet sudarys ne mažiau kaip 50 procentų visų pareiškėjo veiklos pajamų, o valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), bus didesnis kaip 8000 Eur, ir šią suklastotą Paraišką 2 2019 m. balandžio 25 d. Kaune pateikė NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kauno paramos administravimo skyriui, esančiam Donelaičio g. 33, Kaune.

Vėliau, po to, kai neturėdami duomenų apie Paraiškos 2 suklastojimą ir neteisingų duomenų pateikimą, NMA darbuotojai teigiamai įvertino Paraišką 2, 2019 m. rugpjūčio 20 d. NMA atstovas, nežinodamas apie apgaulės panaudojimą, ir L. M. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos sutartį Nr. 17VM-KV-19-1-02073-PR001 (toliau – Paramos sutartis), pagal kurią L. M. apgaulės būdu įgijo teisę į finansavimą 32181,85 Eur sumai iš Europos Sąjungos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir 5679,15 Eur sumai iš Lietuvos Respublikos biudžeto.

L. M., tęsdama nusikalstamas veikas, pagal Paramos sutartį įsipareigojusi įgyvendinti projektą nepažeisdama šios Paramos sutarties sąlygų, Paraiškoje 2 prisiimtų įsipareigojimų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto 2 įgyvendinimu, reikalavimų, žinodama, kad nuo Paraiškos 2 pateikimo bei Paramos sutarties sudarymo nevykdo verslo plane numatytos žemės ūkio veiklos – neaugina rūgštynių bei krapų, iš šios veiklos pajamų negauna, o valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, nesiekia 29575,20 Eur, ir taip nesilaiko Paramos sutartyje bei Paraiškoje 2 numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto 2 pasiekimais ir rezultatais, nuslėpdama nuo NMA atstovų šią informaciją, siekdama apgaule gauti tikslinę paramą, 2019 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje per ŽŪMIS portalo interneto svetainę pateikė NMA mokėjimo prašymą Nr. 17VM-KV-19-1-02073-MP001 dėl 3658,00 Eur paramos dalies ir 2019 m. lapkričio 19 d. mokėjimo prašymą Nr. 17VM-KV-19-1-02073-MP002 dėl 23059,74 Eur paramos dalies išmokėjimo (kompensavimo), taip pat, siekdama suklaidinti NMA ir apgaule gauti L. M. minėtuose mokėjimo prašymuose (mokėjimo prašyme Nr. 17VM-KV-19-1-02073-MP001 ir mokėjimo prašyme Nr. 17VM-KV-19-1-02073-MP002) nurodytas prašomas paramos sumas, 2019 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 10 pateikė NMA 2019 m. vasario 13 d. sąskaitą-faktūrą, serija LM Nr. 002, ir pinigų priėmimo kvitą LMI Nr. 002, 2019 m. rugpjūčio 12 d. sąskaitą-faktūrą, serija LM Nr. 003, ir pinigų priėmimo kvitą LMI Nr. 003, 2019 m. rugpjūčio 16 d. sąskaitą-faktūrą, serija LM Nr. 004, ir pinigų priėmimo kvitą LMI Nr. 004, 2019-12-03 raštu Nr. 4 pateikė NMA 2019 m. vasario 13 d. sąskaitą-faktūrą, serija LM Nr. 002, ir pinigų priėmimo kvitą LMI Nr. 002, 2019 m. rugpjūčio 12 d. sąskaitą-faktūrą, serija LM Nr. 003, ir pinigų priėmimo kvitą LMI Nr. 003, 2019 m. rugpjūčio 16 d. sąskaitą-faktūrą, serija LM Nr. 004, ir pinigų priėmimo kvitą LMI Nr. 004, 2019 m. rugsėjo 12 d. sąskaitą-faktūrą, serija LM Nr. 006, ir pinigų priėmimo kvitą LMI Nr. 006, 2019 m. rugsėjo 12 d. sąskaitą-faktūrą, serija LM Nr. 005, ir pinigų priėmimo kvitą LMI Nr. 005, neva patvirtinančius L. M. Projekte 2 (verslo plane) numatytos žemės ūkio veiklos vykdymą – rūgštynių bei krapų auginimą ir pardavimą, nors žemės ūkio veiklos nevykdė ir pagal minėtas sąskaitas-faktūras bei pinigų priėmimo kvitus rūgštynių bei krapų nepardavė, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, kadangi NMA darbuotojams, atlikus patikras ir nustačius, kad L. M. deklaruotose naudojamose laukuose, kuriuose deklaruotos rūgštynės, nevykdoma daržininkystės veikla – neauginamos rūgštynės, NMA 2020 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą Nr. BRK-2016 (14.5E) neskirti L. M. paramos, nutraukiant paramos sutartį.

Tokiais savo veiksmais L. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 207 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat L. M. nuteista už tai, kad ji, turėdama tikslą apgaule gauti tikslinę paramą – Europos Sąjungos paramos lėšas – 2549,81 Eur, skiriamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, 2019 m. gegužės 8 d. Elektrėnų savivaldybėje suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, tai yra surašė, pasirašydama patvirtino ir Elektrėnų seniūnijai, esančiai Rungos g. 5, Elektrėnuose, pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 19-1012340422-A1-1 (toliau – Paraiška 3), kurioje nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, tai yra deklaravo 6,60 ha žemės ūkio naudmenų plotą, iš kurių 4,16 ha deklaravo kaip rūgštynių pasėlių plotus, taip pat patvirtino, kad turi ir prireikus NMA galės įrodyti ūkyje (valdoje) vykdomą žemės ūkio veiklą, t. y. pateikti žemės ūkio produkcijos pardavimo fakto įrodymo dokumentus, nors L. M. nurodytuose žemės plotuose rūgštynių neaugino, nepardavė ir nedisponavo jų pardavimo faktą patvirtinančiais dokumentais, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, kadangi NMA darbuotojams atlikus patikras ir nustačius, kad nėra auginami deklaruoti rūgštynių pasėliai, 2019 m. gruodžio 5 d. NMA priėmė sprendimą Nr. BR6-3728469 neskirti L. M. už 2019 metus Paraiškoje 3 deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus paramos.

Tokiais savo veiksmais L. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. vasario 23 d. nuosprendį ir L. M.:

- už nusikaltimo, numatyto BK 207 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 600 MGL (30000 Eur) dydžio baudą;

- už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti 600 MGL (30000 Eur) dydžio baudą;

- už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 450 MGL (22500 Eur) dydžio baudą;

- už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje (paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimas ir panaudojimas), padarymą skirti 350 MGL (17500 Eur) dydžio baudą;

- už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 207 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 180 MGL (9000 Eur) dydžio baudą;

- už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje (paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimas ir panaudojimas), padarymą skirti 160 MGL (8000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos idealiąja sutaptimi, subendrinti apėmimo būdu, o šias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir L. M. paskirti 650 MGL (32000 Eur) dydžio baudą.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, neatsižvelgė į aplinkybes, kurios rodo didesnį nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos teikiant ir įgyvendinant tris skirtingas paraiškas pagal tris savo esme skirtingas Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones ir šių priemonių veiklų sritis. Nuteistoji, siekdama apgaule gauti tikslinės paramos lėšas pagal skirtingas paraiškas, nesilaikė paraiškose prisiimtų įsipareigojimų, veikdama skirtingais laikotarpiais, suklastojo didelį kiekį įvairių dokumentų, juos panaudojo siekdama suklaidinti NMA. Dalį dokumentų nuteistoji panaudojo kelis kartus. Klastojant dokumentus buvo įforminti fiktyvūs teisiniai santykiai, tokiu būdu į juos įtraukiant kitus asmenis. Be to, į nusikalstamų veikų darymą buvo įtrauktas ir nuteistosios sugyventinis. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, o nusikalstami veiksmai ir apgaulė įgyvendinant skirtingus projektus buvo sisteminio maskuojamojo pobūdžio ir gerai suplanuoti.

6. Prokuroras prašo atsižvelgti ir į tai, kad, siekiant apgaule gauti tikslinės paramos lėšas, klastojant dokumentus ir juos panaudojant, Europos Sąjungos bendrasis biudžetas ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas vienu atveju patyrė didelę turtinę žalą, taip pat vienu atveju buvo pasikėsinta šiems biudžetams padaryti didelę turtinę žalą. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad padarytos nusikalstamos veikos yra pavojingesnės negu tipinės panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos išsiskiria savo intensyvumu.

7. Skunde pažymima, kad nuteistajai paskirta galutinė subendrinta bauda yra keturis kartus mažesnė nei žala, padaryta nusikalstamais veiksmais, numatytais BK 207 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje. Be to, nuteistajai už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 207 straipsnio 2 dalyje, buvo paskirta beveik penkis kartus mažesnė bauda, nei žala, kurią nusikalstamais veiksmais buvo pasikėsinta padaryti. Už visus padarytus nusikaltimus subendrinta bauda yra tik šiek tiek didesnė nei dešimtadalis visomis nusikalstamomis veikomis padarytos ir pasikėsintos padaryti žalos. Tokia akivaizdi bausmių ir žalos disproporcija neatitinka teisingumo principo, paneigia bausmės paskirtį ir iš esmės yra siejama su nuteistojo interesų prioretizavimu. Neindividualizavus visų bausmių pagal žalos dydį, liko neįgyvendinta bendroji ir individualioji nusikaltimų prevencija, t. y., ekonominė nauda daryti panašius nusikaltimus nusveria bet kokią riziką būti pagautam ir vėliau atsakyti už padarytus nusikaltimus.

8. Prokuroras aiškina, kad L. M. pasikėsinimai padaryti nusikalstamas veikas yra vertintini kaip baigto pasikėsinimo nusikalstamos veikos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pasikėsinimas gali būti tiek baigtas, tiek nebaigtas. Baigto pasikėsinimo atveju asmuo, realizuodamas nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, supranta, kad jis padarė viską, jog nusikalstama veika būtų baigta. L. M. nebaigė dalies nusikalstamų veikų dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo jos valios, nes, atlikus patikras ir nustačius, kad naudojamuose laukuose nevykdoma deklaruojama veikla, NMA priėmė sprendimus neskirti paramos.

9. Skunde tikinama, kad nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos nevertintinos kaip atsitiktinio pobūdžio. Nusikalstami veiksmai, įgyvendinant skirtingus projektus, buvo sisteminio maskuojamojo pobūdžio ir gerai suplanuoti. Tai leidžia teigti, kad nuteistosios antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki atskirų nusikaltimų padarymo.

10. Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistoji turi šeimą, tačiau nevertino, kokią įtaka šeimos interesai turėjo nuteistosios pozityviam elgesiui ir nusikaltimų darymui. L. M. ir J. M. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, leidžia teigti, kad nusikalstamos veikos buvo daromos dėl savanaudiškų paskatų, siekiant patenkinti šeimos interesus. Tokia aplinkybė rodo, kad šeima niekaip nemažina nuteistosios asmenybės pavojingumo, priešingai, šeimos interesai turėjo neigiamą įtaką nuteistosios elgesiui ir nusikaltimų darymui.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog nuteistosios atsakomybę nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 ir 3 dalyse, padarymo atvejais sunkina tai, kad šie nusikaltimai buvo padaryti iš savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 3 punktas). Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad L. M. nusikalstamas veikas padarė dėl noro pralobti, t. y. nustatė savanaudiškas paskatas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, privalėjo jomis vadovautis apskaičiuodamas bausmės dydžius nuo įstatyme už šias nusikalstamas veikas numatyto bausmių vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Apeliaciniame skunde prašomų skirti bausmių dydžiai yra mažesni nei baudžiamajame įstatyme numatytų baudų vidurkiai, tačiau tokios bausmės geriausiai atitiktų teisingumo ir bausmių individualizavimo principus bei bausmės paskirtį.

12. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog visos šešios nusikalstamos veikos, dėl kurių nuteista L. M., buvo padarytos idealioje sutaptyje, todėl nepagrįstai visas už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, reiškia, jog asmuo iš esmės tuo pačiu laiku ir tais pačiais veiksmais padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tuomet, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Sutaptį galima laikyti idealiąja ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą. Šiuo atveju šešios nusikalstamos veikos, dėl kurių nuteista L. M., sudaro ne vieną, o tris atskiras idealiųjų nusikalstamų veikų sudėtis.

13. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo yra nuteista L. M., iš esmės yra numatytos tuose pačiuose, o ne skirtinguose straipsniuose. Idealiajai sutapčiai konstatuoti būtina nustatyti, kad padarytos nusikalstamos veikos numatytos skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Remiantis tuo, galima pagrįstai teigti, kad visų šešių nusikalstamų veikų, dėl kurių nuteista L. M., idealioji sutaptis prieštarautų idealiosios sutapties esmei, todėl šios nusikalstamos veikos turi būti pripažintos sudarančiomis tris atskiras idealiųjų nusikalstamų veikų sutaptis. Be to, nusikalstamų veikų apjungimą į tris atskiras idealiųjų nusikalstamų veikų sutaptis, bet ne į vieną, patvirtina skirtingas šių nusikalstamų veikų padarymo laikas ir skirtingos veikos panaudojant apgaulę, t. y. skirtingu laiku buvo klastojami ir panaudojami skirtingi suklastoti dokumentai.

14. Prokuroro įsitikinimu, nusikalstamų veikų apjungimą į tris atskiras idealiųjų nusikalstamų veikų sutaptis patvirtina įrodymais pagrįstos aplinkybės, kad nusikalstamos veikos yra susijusios su savo esme skirtingomis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonėmis ir šių priemonių veiklų sritimis, skirtingomis nuteistosios parengtomis ir pateiktomis NMA paraiškomis, jose nurodoma skirtinga informacija ir prisiimtais įsipareigojimais, vykdytomis skirtingomis paraiškų atrankomis, priemonėms taikomais skirtingais atrankos kriterijais, pagal paraiškose nustatytus įsipareigojimus apskaičiuotais skirtingais atrankų balais, verslo planuose nurodytomis skirtingomis auginamomis kultūromis, skirtingais paramos lėšų išmokėjimo būdais, projektuose pateiktais skirtingais mokėjimo prašymais ir kompensuojamomis investicijomis, NMA atskirai priimtais sprendimais (individualiais administraciniais aktais) dėl pateiktų paraiškų ir skirtinguose projektuose pateiktų mokėjimų prašymų.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą nuteistoji L. M. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. vasario 23 d. nuosprendį nepakeistą.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, tinkamai įvertino bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnyje.

17. Nuteistoji pažymi, kad, vykdant pirmąjį projektą, jokių pažeidimų dėl nevykdomos veiklos ar netinkamai vykdomos veiklos nebuvo nustatyta. Nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo nustatyta, kad buvo atlikti net keli patikrinimai dėl paramos panaudojimo kelio įrengimo bei pastato statybos investicijų įgyvendinimo, patikrų metu pažeidimų nebuvo nustatyta ir paramos suma buvo išmokėta. Taigi šiuo atveju visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai apie piktavališką nuolatinį, savanaudišką siekį pasisavinti paramos lėšas.

18. L. M. yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, jog visas nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių ir nesunkių nusikalstamų veikų kategorijoms, nuteistoji padarė veikdama netiesiogine tyčia. Taip pat buvo įvertinta nuteistosios asmenybė, t. y. ji dirba, anksčiau neteista, charakterizuojama teigiamai, nebausta administracinėmis nuobaudomis, augina ir išlaiko dvi dukras, kurių viena yra nepilnametė, o kita pilnametė ir studijuoja universitete, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, nuteistoji pažymi, kad šiuo metu padaryta žala yra visiškai atlyginta iš pasiskolintų pinigų.

19. Nuteistosios įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas aplinkybes, kurios yra nurodytos apeliaciniame skunde. Šiuo konkrečiu atveju, akivaizdu visos nusikalstamos veikos buvo padarytos vieninga tyčia, o tai nedidina nusikalstamų veiksmų pavojingumo laipsnio. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamomis veikomis padarytą žalą ir žalą, kurią buvo pasikėsinta padaryti.

20. L. M. atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde yra visiškai neatsižvelgiama į jos turtinę padėtį. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuteistosios turtinė padėtis yra sunki, jos gaunamos pajamos vidutiniškai sudaro apie 600 Eur. Nuteistoji skolinosi pinigų tam, kad galėtų sumokėti NMA sankcijas, visam jos turtui yra taikomi apribojimai.

21. Atsiliepime pažymima, kad nuteistajai, skiriant bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymą, turi būti taikomos BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, už nusikalstamą veiką galima paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra nustatoma bent viena iš šioje normoje nurodytų alternatyvių aplinkybių. L. M. atsakomybę lengvina tai, kad ji visiškai atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nusikalstama veika buvo padaryta dėl labai sunkios jos padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taip pat nuteistajai galėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, jeigu nebūtų taikomos BK 62 straipsnio nuostatos.

22. Nuteistosios įsitikinimu, įvertinus ją charakterizuojančius duomenis, apeliaciniame skunde nurodytas baudos dydis yra neprotingas, neteisingas, neatitinkantis nuteistosios turtinės padėties ir beveik neįmanomas įgyvendinti. Be to, visiškai nesuvokiami apeliacinio skundo argumentai apie žalos sąsają su skirtina bauda. Nei BK, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), nei suformuota teismų praktika nesieja padarytos žalos dydžio su skirtinos baudos dydžiu. Bauda yra piniginė bausmė, skiriama BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Pagrindinis šios bausmės nubaudimo elementas yra nukreiptas į asmens turtinį statusą, bauda siekiama priversti sumokėti už padarytą nusikalstamą veiką. Jos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti nustatytą pinigų sumą valstybės naudai, o ne nukentėjusiajam.

23. Atsiliepime aiškinama, kad idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tokia situacija, kai asmuo darydamas nusikaltimą realizuoja keliuose BK straipsniuose numatytas sudėtis, t. y. darydamas vieną nusikaltimą tuo pačiu metu padaro kelis. Idealiosios sutapties veikos kvalifikuojamos kiekviena atskirai, pagal jas atitinkantį BK specialiosios dalies straipsnį ir jo dalį. Teismų praktikoje idealioji sutaptis konstatuojama tuomet, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose. Nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, jei, įgyvendinant vieningą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Tokią idealią nusikalstamų veikų sutaptį galima konstatuoti atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumą. Sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos yra padaromos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą. Nuteistoji teigia, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog yra idealioji sutaptis visose jos padarytose nusikalstamose veikose, nes yra visi anksčiau nurodyti kriterijai taikyti idealiąją sutaptį.

24. L. M. atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisiamojo posėdžio, kuris vyko 2024 m. sausio 15 d., metu, prokuroras, sakydamas baigiamąją kalbą, vertino, jog visos nusikalstamos veikos sutampa idealiąja sutaptimi, pasiūlė skirti 10000 Eur galutinę subendrintą baudą. Vis tik dėl neaiškių priežasčių jis kardinaliai pakeitė savo nuomonę tiek dėl sutapties, tiek dėl baudos dydžio.

25. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

26. BPK 320 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju jokių ginčų dėl skundžiamame Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. vasario 23 d. nuosprendyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo faktinių aplinkybių, jų kvalifikavimo nekyla. Prokuroro apeliaciniame skunde tikinama, kad nuteistajai L. M. už atskiras nusikalstamas veikas, neginčijant bausmių rūšių, buvo paskirtos per švelnios bausmės, t. y. nesutinkama su paskirtų baudų dydžiais, taip pat tvirtinama, jog visos paskirtos bausmės buvo nepagrįstai subendrintos apėmimo būdu. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nuosprendį tik tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde.

27. Asmeniui, skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalu atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad L. M. bausmės už jos padarytas nusikalstamas veikas buvo paskirtos laikantis BK 54 straipsnio nuostatų, paskirtosios bausmės nelaikytinos aiškiai per švelniomis.

28. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis yra kokybinė nusikalstamos veikos charakteristika, o pavojingumo laipsnis išreiškia kiekybinę nusikalstamos veikos charakteristiką. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo laipsnį lemia nusikalstamos veikos padarymo būdas, motyvai, tikslai bei kitos aplinkybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-76/2012, 2K-230-697/2017, 2K-7-57-489/2020).

29. Nagrinėjamu atveju L. M. padarė šešis nusikaltimus, iš kurių trys yra priskiriami nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai, o trys teisinės apyvartos funkcionalumui ir patikimumui. L. M. padaryti nusikaltimai, numatyti BK 207 straipsnio 2 dalyje (du nusikaltimai) ir 300 straipsnio 3 dalyje, yra priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), o nusikaltimai, numatyti BK 207 straipsnio 1 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje (du nusikaltimai), priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Vienu nusikaltimu ekonomikai ir verslo tvarkai buvo padaryta didelė žala, o kitu nusikaltimu buvo pasikėsinta padaryti tokią žalą. Čia pastebėtina ir tai, kad du nusikaltimai, numatyti BK 207 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo nuteistosios valios. L. M. nusikaltimus teisinės apyvartos funkcionalumui ir patikimumui padarė veikdama iš savanaudiškų paskatų, t. y. siekiant sudaryti sąlygas nepagrįstam bei neteisėtam (nusikalstamam) tikslinės paramos gavimui, sudaryti iliuziją, kad ji tariamai tinkamai vykdydama savo pareigas įgyja ir jas atitinkančias teises į tikslinę paramą. Visos L. M. nusikalstamos veikos, priešingai nei tvirtinama atsiliepime į apeliacinį skundą, buvo padarytos jai veikiant tiesiogine tyčia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 300 straipsnyje ir BK 207 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos asmeniui veikiant tik tiesiogine tyčia.

30. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nenustatė L. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Vis tik situacija iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pasikeitė. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad kaltininko atsakomybę lengvina aplinkybė, kai jis savo noru atlygina nusikalstama veika padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismui L. M. pateikė mokėjimo nurodymo, iš kurio turinio matyti, kad ji NMA 2024 m. kovo 8 d. pervedė 31999,52 Eur, kopiją (t. 20, b. l. 37). Taigi konstatuotina, kad nuteistoji atlygino savo nusikalstamais veiksmais, kvalifikuotais pagal BK 207 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, padarytą turtinę žalą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nustatoma tuomet, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014, 2K-57-1073/2024 ir kt.). Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad L. M. atsakomybę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 207 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tuo pačiu konstatuotina, kad įvertinus tai, jog už nusikaltimo, numatyto BK 207 straipsnio 2 dalyje, padarymą L. M. buvo paskirta bauda, t. y. švelniausia paminėtos normos sankcijoje numatyta bausmė, kurios dydis yra artimas minimaliai baudos, kuri gali būti skiriama už apysunkį nusikaltimą, ribai, nustatytai BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte, o už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymą nuteistajai, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, buvo paskirta švelnesnė nei šios normos sankcijoje numatyta bausmė, t. y. bauda, kurios dydis taip pat yra artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytai minimaliai baudos, skiriamos už apysunkį nusikaltimą, ribai, su kitomis bausmių skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis, skundžiamu nuosprendžiu paskirtosios bausmės nėra švelnintinos.

31. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti, jog nuteistosios atsakomybę nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (du nusikaltimai) ir 3 dalyje, padarymo atvejais sunkina tai, kad šie nusikaltimai buvo padaryti iš savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šio procesinio sprendimo 29 pastraipoje teisėjų kolegija jau nurodė, kad nuteistoji nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 (du nusikaltimai) ir 3 dalyse padarė siekdama sudaryti sąlygas nepagrįstai gauti tikslinę paramą bei tuo pačiu palengvinti sau pageidaujamo gerbūvio susikūrimą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad L. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Vis tik iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad, skiriant bausmes, buvo vertintos nuteistosios nusikalstamų veikų paskatos, t. y. nurodyta, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos siekiant „pralobti“. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi teisės keisti skundžiamo nuosprendžio ir nustatyti L. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nes toks prašymas nėra suformuluotas prokuroro apeliaciniame skunde, o pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

32. L. M. anksčiau nebuvo teista, ji anksčiau buvo traukta administracinėn atsakomybėn, paskirtas baudas sumokėjo, baustumas yra išnykęs. Šios aplinkybės neleidžia pritarti teiginiui, kad nuteistoji turi aiškiai susiformavusias antivisuomenines nuostatas. Nuteistoji dirba, turi šeimą, ji rūpinasi nepilnamečiu vaiku bei pilnamečiu vaiku, kuris studijuoja. Sutiktina su prokuroro teiginiu, kad šeiminiai ryšiai šiuo atveju nesutrukdė nuteistajai padaryti nusikalstamas veikas. Vis tik L. M. šeiminiai ryšiai, sprendžiant dėl to, kokios rūšies ir dydžio bausmės jai skirtinos, yra reikšmingi dviem aspektais: 1) paskiros bausmės už atskirtus nusikaltimus ir galutinė subendrinta bausmė neturi neproporcingai apsunkinti nuteistosios galimybių ir toliau tinkamai rūpintis savo artimaisiais; 2) šeiminių ryšių turėjimas turėtų motyvuoti nuteistąją daugiau nenusikalsti, rinktis teisėtus elgesio variantus, nes priešingu atveju šie ryšiai gali būti apriboti teisės aktuose nustatyta tvarka.

33. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, kad griežtinti L. M. paskirtųjų bausmių už jos padarytas nusikalstamas veikas, nėra pakankamo pagrindo. Paskirtosios bausmės atitinka tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek nuteistosios asmenybę, šios bausmės nevertintinos kaip aiškiai per švelnios, neproporcingos nusikalstamais veiksmais sukeltoms pasekmėms, prieštaraujančios teisingumo principui. Už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajai paskirtos bausmės yra tinkamo dydžio, kad jomis būtų galima efektyviai įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmių tikslus.

34. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroras, sakydamas baigiamąją kalbą pirmosios instancijos teisme, siūlė L. M. už apysunkių nusikaltimų padarymą skirti laisvės atėmimo bausmes, o už nesunkių nusikaltimų padarymą skirti baudas. Subendrinus bausmes prokuroras nuteistajai siūlė skirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, šios bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigoti nuteistąją per šį terminą atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą bei 200 MGL (10000 Eur) dydžio baudą. Toks prokuroro siūlymas leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju visų pirma buvo orientuotasi ne į būtinybę nuteistajai taikyti finansines sankcijas, o siekį, jog ji atlygintų savo nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, o jos atlyginimą užtikrintų realios laisvės atėmimo bausmės grėsmė. Kaip jau buvo minėta, L. M. nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala yra atlyginta ir greičiau nei numanė prokuroras.

35. Prokuroras, sakydamas baigiamąją kalbą apeliacinės instancijos teisme, pabrėžė, kad nuteistoji viso proceso metu, neigdama akivaizdžius faktus, klaidino tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tiek prokurorus, tiek pirmosios instancijos teismą, dėl šios priežasties procesas užsitęsė, į šį procesą buvo įtraukti asmenys, kurie jame galėjo nedalyvauti. Aptarti prokuroro priekaištai L. M., teisėjų kolegijos įsitikinimu, iš esmės yra susiję su jos pasirinkta gynybos taktika, t. y. nuteistosios naudojimusi teise į gynybą, kuri negali būti pagrindu sunkinti nuteistosios teisinę padėtį net ir įrodžius jos kaltę dėl nusikaltimų padarymo. Teigtina, kad tuo atveju, jeigu asmuo naudojasi teisėmis nepažeisdamas įstatymų reikalavimų, jis negali būti baudžiamas už tokį naudojimąsi savo teisėmis. Tuo pačiu pastebėtina, kad tokiais atvejais asmuo paprasčiausiai laisva valia atsisako nuo kitų teisės aktuose numatytų galimybių, kuriomis galėtų naudotis, jeigu rinktųsi kitą teisių įgyvendinimo būdą (pavyzdžiui, kaltinamajam atsisakiusiam duoti parodymus ar neigiančiam savo kaltę padarius nusikaltimą, negali būti taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir t. t.).

36. BK 63 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu yra padarytos kelios nusikalstamos veikos, už kiekvieną nusikalstamą veiką bausmė paskiriama atskirai, tuomet skiriama galutinė subendrinta bausmė. Skiriant galutinę subendrintą bausmę, galima bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad bausmės bendrinamos apėmimo būdu tuo atveju, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai L. M. visos paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nepagrįstai buvo subendrintos apėmimo būdu, vertinant, jog visos padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį. Dėl šios priežasties nuteistajai buvo paskirta netinkamo dydžio galutinė subendrinta bausmė, kuri iš tikrųjų turėtų būti didesnė.

37. Teismų praktikoje pripažįstama, kad idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra nustatoma, kai asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-32-719/2021, 2K-88-1073/2024 ir kt.). Nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealiąja, jei, įgyvendinant bendrą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nustatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-511/2019, 2K-185-976/2021, 2K-88-1073/2024 ir kt.).

38. Visų pirma pažymėtina, kad prokuroro apeliaciniame skunde visiškai pagrįstai nurodoma, jog L. M. padarytos nusikalstamos veikos, kurios pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos kaip padarytos idealiojoje sutaptyje, yra numatytos tuose pačiuose, o ne skirtinguose BK straipsniuose. Kaip jau buvo minėta, idealiąją sutaptį gali sudaryti kelių skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų padarymas, įgyvendinant bendrą sumanymą. Be to, konstatuotina, kad šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, jog visos L. M. padarytos nusikalstamos veikos buvo nukreiptos į vieningo sumanymo įgyvendinimą. Nuteistoji, vienu atveju, suklastodama dokumentus ir juos panaudodama, siekė gauti ir gavo 31999,52 Eur tikslinę paramą pagal vieną Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę, kitu atveju ji, suklastodama dokumentus ir juos panaudodama, siekė gauti 32181,85 Eur tikslinę paramą, pagal kitą tos pačios programos priemonę, o trečiuoju atveju ji, suklastodama dokumentą ir jį panaudojama, siekė gauti 2549,81 Eur tikslinę paramą pagal tos pačios programos dar kitą priemonę. Akivaizdu, kad nuteistosios veiksmai visais trim atvejais yra panašūs, ji visais trim atvejais veikė iš esmės toje pačioje srityje, iš dalies ankstesniais nusikalstamais veiksmais grindė vėlesnius veiksmus. Vis tik aptarti L. M. veiksmai rodo ne vieningo sumanymo įgyvendinimą, o trijų skirtingų, nors ir tam tikrais elementais susijusių, nusikalstamų sumanymų, kurie buvo įgyvendinami skirtingu metu ir skirtingais veiksmais, siekiant skirtingų tikslų, egzistavimą. Šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad L. M. nusikalstamais veiksmais gavo 31999,52 Eur tikslinę paramą pagal vieną priemonę tik tam, kad galėtų gauti 32181,85 Eur tikslinę paramą pagal kitą priemonę, o šią tikslinę paramą ji pasikėsino gauti tam, jog galėtų gauti 2549,81 Eur tikslinę paramą pagal trečiąją priemonę, t. y. vėlesnės nusikalstamos veikos nėra ankstesnių veikų būtinos dalys.

39. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad idealiąją sutaptį šioje baudžiamojoje byloje sudaro šios L. M. padarytos nusikalstamos veikos: 1) veikos, kvalifikuotos pagal BK 207 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį; 2) veikos, kvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį (paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimas ir panaudojimas); 3) veikos, kvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį (paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimas ir panaudojimas). Nusikalstamos veikos, kurios sudaro idealiąją sutaptį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, turi būti bendrinamos apėmimo būdu. Tuomet šios subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalies nuostatomis, įvertinus anksčiau aptartų aplinkybių, reikšmingų bausmių skyrimui, visumą, taip pat nuteistajai paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus dydžius, kurie yra artimi BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose numatytoms minimalioms baudų riboms, skiriamoms už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, bendrintinos visiško sudėjimo būdu.

40. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju galutinė subendrinta bausmė nėra vertintina kaip per griežta net ir atsižvelgus į L. M. gaunamas pajamas. Čia pažymėtina, kad L. M. yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas asmuo, kuris turi galimybes perspektyvoje pagerinti savo turtinę padėtį. Be to, nuteistoji turi nekilnojamojo turto, į kurį laikinas nuosavybės teisės apribojimas bus panaikintas įsiteisėjus skundžiamam Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. vasario 23 d. nuosprendžiui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. vasario 23 d. nuosprendį pakeisti.

L. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad ji savo noru atlygino nusikaltimais, numatytais BK 207 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 3 dalimi, L. M. bausmes, paskirtas už nusikaltimų, numatytų BK 207 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymą, subendrinti apėmimo būdu, paskiriant 160 MGL (8000 Eur) dydžio baudą, bausmes, paskirtas už nusikaltimų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimas ir panaudojimas), padarymą, subendrinti apėmimo būdu, paskiriant 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą, bausmes, paskirtas už nusikaltimų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 207 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimas ir panaudojimas), padarymą, subendrinti apėmimo būdu, paskiriant 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą, šias subendrintas bausmes visiško sudėjimo būdu subendrinti tarpusavyje ir L. M. paskirti 360 MGL (18000 Eur) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.