Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl įsakymo ir jo pagrindu atlikto įrašo pripažinimo neteisėtais ir panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas P. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei valstybės įmonei „Registrų centras“, prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti 1999 m. rugsėjo 10 d. Rejestro tvarkytojo įsakymą bei įrašą Nekilnojamojo turto registre, kuriuo patvirtinta 1999 m. kovo 1 d. O. B. sudaryta kadastrinių matavimų byla bei nustatyta, kad statiniai (duomenys neskelbtini) (pastatas garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra sunaikinti.

2. Ieškovo vertinimu, kadastrinė byla yra parengta nesilaikant šio dokumento sudarymui ir pildymui taikytų reikalavimų ir todėl jos pagrindu atsakovo padarytas įrašas dėl Statinių sunaikinimo yra nepagrįstai pažeidžiantis ieškovo nuosavybės teisę į statinius. Kadastrinėje byloje esantis ieškovo žemės sklypo planas yra klaidingas, nubrėžtas neatsižvelgus į kadastrinėje byloje pateiktą abrisą atitinkantį dokumentą, kuris yra nurodomas esantis „panaikintu“ ir atsakovui nenurodžius jokių šį klaidingumą pagrindžiančių priežasčių. Rejestro įsakymas, kuris nebuvo suformuotas raštu, yra pagrindžiamas būtent tik vienintele kadastrine byla, kurioje statiniai nėra užfiksuoti, o pati byla yra parengta nesilaikant jos formavimui ir pildymui taikytų teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju iš neteisėto pagrindo yra ribojama teisėta ieškovo nuosavybės teisė į statinius, kuri nėra apribota arba pasibaigusi jokiu įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba kitokiu valstybės institucijų teisinę galią turinčiu dokumentu arba sandoriu. Įrašas, kuris yra įsakymą pripažinti Statinius nugriautais įforminantis dokumentas, turėtų būti naikintinas, kaip kildinamas iš neteisėto pagrindo – tai yra, klaidingai ir nesilaikant teisės aktų reikalavimų suformuotos kadastrinės bylos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą bendrosios kompetencijos Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 36 straipsnis).

4. Nustatė, kad ieškovas ginčija valstybės įmonės „Registrų centras“ 1999 m. rugsėjo 10 d. įsakymą, remiantis kuriuo žemės sklype esantys garažas, pagalbinis ūkinis pastatas ir tvora yra pripažinti sunaikintais. Taip pat ginčija šio įsakymo pagrindu atliktą įrašą viešajame registre. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra ginčijamas administracinis aktas.

5. Teismas vertino, kad ginčijamo valstybės įmonės „Registrų centras“ 1999 m. rugsėjo 10 d. sprendimo atveju vyrauja administraciniai teisiniai santykiai ir ginčas dėl jo panaikinimo yra teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Antrasis reikalavimas dėl įrašo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo, yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, pagal savo pobūdį taip pat yra administracinio teisinio pobūdžio, ir priskirtinas administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 20 d. nutartį ir tęsti pasirengimą bylos nagrinėjimui.

7.1. Ieškinyje vyraujantis teisinis santykis yra civilinio pobūdžio teisinis santykis, susijęs su ieškovo nuosavybės teisės gynimu. Ieškovo nuosavybės teisė yra ribojama atsakovo įrašu, kuris buvo padarytas dėl neteisingai nustatytų ieškovo žemės sklypo ribų. Ieškovas siekia užtikrinti tinkamą ieškinyje nurodytų nekilnojamojo turto objektų valdymą bei disponavimą – įgyvendinti nuosavybės teisės turinio elementus, kuriuos šiuo atveju apriboja neteisėtu pagrindu padarytas atsakovo įrašas NTR.

7.2. Specialioji teisėjų kolegiją ne kartą savo nutartyse yra nurodžiusi, jog ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (CK 4.45 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2016-05-02 nutartis byloje Nr. T 40/2016; 2016-10-06 nutartis byloje Nr. T 73/2016; 2017-01-18 nutartis byloje Nr. T 8/2017; 2017-06-15 nutartis byloje Nr. T 65/2017; ir kt.)“. Ginčai dėl kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais ir atitinkamų įsakymų panaikinimo neišvengiamai daro įtaką ginčo šalių nuosavybės teisėms ir susiklosčiusiems civiliniams teisiniams santykiams, taigi jiems spręsti aktualios ir atitinkamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintos daiktinės teisės normos (Specialiosios teisėjų kolegijos 2019-06-17 nutartis byloje Nr. T 40/2019).

7.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas, ieškovui reiškiant reikalavimą, susijusį su besiribojančiu žemės sklypu, ieškinį priėmė ir civilinę bylą išnagrinėjo priimdamas sprendimą. Tai patvirtina kartu su ieškiniu teikiamas jo – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3844-545/2023.

7.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuojama, kad nėra teisinio pagrindo kadastrinius matavimus atlikusių ir atitinkamus dokumentus sudariusių asmenų patraukti kaip atsakovų. Taip pat nėra teisinio pagrindo kadastrinius matavimus atlikusių asmenų įtraukti į bylą kaip suinteresuotų asmenų, kadangi nėra jų teisinio suinteresuotumo dėl ginčo dalyko – asmeniui nustatytų teisių ir pareigų ar jų vykdymo (CPK 46 straipsnis). Civiliniame ginče dėl administraciniu aktu nustatytų civilinių teisių ir pareigų, remiantis kadastrinių matavimų dokumentais, gali būti svarstomi kadastrinių matavimų metu padaryti faktiniai ar kitokie netikslumai, tačiau yra vertinama dėl jų pagrindo ir įtakos priimant administracinį aktą, o ne nagrinėjamas ginčas tarp kadastrinius matavimus užsakiusiojo ir kadastrinius matavimus atlikusio asmens dėl atliktų darbų netinkamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-28 nutartis Nr.e3K-3-304-695/2019).

Atskirasis skundas tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

9. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo esmės

10. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, jog ginčas pagal rūšinį teismingumą turi būti nagrinėjamas administraciniuose teismuose.

11. Nagrinėjamu atveju ieškovas teikia ieškinį, kuriuo prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti rejestro tvarkytojo įsakymą bei įrašą NTR, kuriuo patvirtinta sudaryta kadastrinių matavimų byla bei nustatyta, kad konkretūs statiniai yra sunaikinti. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas įrašo neteisėtumą grindžia tuo, kad jis atliktas neteisėtu pagrindu. Ieškovas teigia, kad kadastrinė byla yra parengta nesilaikant šio dokumento sudarymui ir pildymui taikytų reikalavimų, todėl jos pagrindu atsakovo padarytas įrašas dėl Statinių sunaikinimo yra neteisėtas.

12. Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje pripažįstama, jog ginčas dėl kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais ir atitinkamų įsakymų panaikinimo, neišvengiamai įtakos nuosavybės teises ir susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, taigi jam spręsti bus aktualios ir atitinkamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintos daiktinės teisės normos (Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2019 m. birželio 17 d. nutartis Nr. T-40/2019). Kaip matyti, minėtoje nutartyje (Nr. T-40/2019) ieškiniu ieškovas be to, jog reiškė reikalavimą panaikinti viešojo administravimo subjekto įsakymą (NŽT), kartu prašė pripažinti negaliojančiais kadastrinius matavimus. Identiškos pozicijos laikomasi ir kitose nutartyse, kuriose be viešojo subjekto priimto akto ginčijimo, buvo keliamas ginčas ir dėl žemės ribų, todėl prieita išvados, jog ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 2 d. nutartis Nr. T-40/2016, 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis Nr. T-146/2015, 2015 m. spalio 15 d. nutartis Nr. T-121/2015; 2013 m. vasario 18 d. nutartis Nr. T-32/2013).

13. Iš ieškinio matyti, kad ieškovas siekia apginti nuosavybės teisę į pastatus, kurie yra laikomi sunaikinti, remiasi privalomo būti kadastrinėje byloje abriso panaikinimu, kuriame pastatai buvo atvaizduoti kaip egzistuojantys, nurodant, kad ieškovo žemės sklypo planas yra klaidingas. Taigi, ieškinys pareikštas siekiant apginti daiktines teises, todėl toks ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams.

14. Nors apeliantas nesuformulavo savarankiško reikalavimo dėl žemės sklypo ribų, kadastrinių matavimų/bylos ir pan. teisėtumo ginčijimo, tačiau akivaizdžiai siekia nuginčyti atitinkamą įrašo pagrindą. Vien reikalavimų formuluotė neapsprendžia bylos teismingumo. Kaip buvo minėta, būtina atsižvelgti į tai kokias teises ieškovas siekia apginti šioje byloje. Tuo atveju, jei ieškovas netinkamai (neaiškiai) suformulavo ieškinio elementus, teismas turi nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti ieškinį (CPK 5, 138 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto atskirasis skundas tenkinamas – skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduodamas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.