Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

1999-02-26 J. M. (toliau – Pardavėja) įgaliojo P. Ž. savo nuožiūra parduoti gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini).

1999-02-26 P. Ž. ir Pardavėja sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią P. Ž. įgijo nuosavybės teisę į 0,12 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

1999-02-26 J. M. ieškovui pateikė notarine tvarka patvirtintą pareiškimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodė, kad iš P. Ž. gavo 10000 Lt už žemės sklypo, jame esančio gyvenamojo namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), pardavimą.

1999-10-05 P. Ž. ir Pardavėja sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą (duomenys neskelbtini).

Ieškovas sužinojo, kad rengiamas Nr. (duomenys neskelbtini) Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) detalusis planas pažeidžia jo, kaip statinių savininko teises, kadangi adresu (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nuosavybės teise priklausantis statinys: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu, tačiau nesuformuotame valstybinės žemės sklype yra registruoti ieškovui nuosavybės teise priklausantys šio gyvenamojo namo priklausiniai - pastatas garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Rengiamu Nr. (duomenys neskelbtini) Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu iš esmės suplanuojama teritorija, kuri turėtų būti priskirta eksploatuoti ieškovui nuosavybės teise priklausančius statinius: pastatą garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui nuosavybės teise priklausantys pastatas garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra pažymėti kaip sunaikinti, nors fiziškai yra egzistuojantys ir naudojami.

2022-10-20 ieškovas gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2022-09-27 atsiliepimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – NŽT atsiliepimas) nuorašą bei jo priedus. Šie dokumentai pridedami kaip priedas Nr. 2.

2022-11-24 NŽT priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – NŽT sprendimas 2), kuriuo atsisakė panaikinti NŽT sprendimą 1.

Dėl NŽT sprendimu 1 patvirtintų Ginčijamo sklypo kadastrinių matavimų ieškovas negali tinkamai naudotis savo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) priklausiniais: pastatu garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie faktiškai buvo ir yra Ginčijamo sklypo ribose, nors nėra Ginčijamame sklype pažymėti.

Ieškovas pagal 1999-02-26 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į 0,12 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal 1999-10-05 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypo ir gyvenamojo namo Pardavėja 1999-02-26 įgaliojo ieškovą savo nuožiūra parduoti gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini).

1999-02-26 Pardavėja notarine tvarka patvirtino pareiškimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodė, kad iš ieškovo gavo 10000 Lt už žemės sklypo, jame esančio gyvenamojo namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), pardavimą.

Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 153 str. 1 d. numatė, kad priklausinį, tai yra daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita. Ieškovas nori pažymėti, kad pastatas garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tolau - Statiniai) skirti tarnauti pagrindiniam daiktui, t. y. gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš valstybei priklausančio masyvo buvo suformuotas 1999-02-18. Statiniai buvo ir egzistavo nesuformuotos žemės sklype nuo 1960 metų. Ūkinių statinių likimas yra tiesiogiai susijęs su pagrindiniu daiktu (CK 4.14 str. 1 d.), t. y. jie yra pagrindinio daikto (gyvenamojo namo) priklausiniai, skirti ieškovo poreikiams tenkinti.

Kitų savininkų ar asmenų, pretenduojančių tapti savininkais, nėra. Statiniai formaliai yra šalia suformuoto, ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-05 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau - Kadastro nuostatai) 32.1 p., nustatančiame, kokie veiksmai turi būti atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, įtvirtinta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo (3.2.1.1.4 p.). Kadastrinių matavimų būdu nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai bei kiti duomenys, reikalingi nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos parengimui ir įrašymui į Nekilnojamojo turto registrą Kadastro nuostatų 32.1.2.-32.1.6 p.p.). Kadastro nuostatų 32.1.1. papunktyje įtvirtintas reikalavimas, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims.

Teisės aktuose įtvirtinta sklypų ribų nustatymo (tikslinimo) procedūra, apie kurią informuojami ir kurioje dalyvauja ne tik sklypo savininkai, bet ir suinteresuoti asmenys, gretimų sklypų savininkai, sudaro sąlygas bendradarbiauti ir išreikšti pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų pradinėse stadijose (Kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 p.p.), taip išvengiant galimų netikslumų, asmenų teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų (LAT 2014-06-27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014; 2012-12-29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012).

Ieškovo nuomone, dėl netinkamai atliktų kadastrinių matavimų suformuotame Ginčijamame sklype nebuvo pažymėti jam nuosavybės teise priklausantys Statiniai ir nebuvo išspręstas klausimas dėl jo naudojimosi valstybine žeme, kurią užima Statiniai bei kuri būtina ieškovui prieiti prie jam priklausančių Statinių.

Žemės sklypas laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Nustatant, ar žemė užstatyta, sprendžiama pagal du kriterijus - faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatytų statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu.

CK 4.19 str. numato, jog priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Šiuo atveju, manome, jog negalima vertinti būtinybės eksploatuoti pagrindinį daiktą (Pareiškėjo gyvenamąjį namą) atskirai nuo jo priklausinių, kadangi tarp jų egzistuoja nuolatinis funkcinis ryšys (1999-03-09 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" patvirtintų taisyklių 8 p.). Priimant NŽT sprendimą 1 nebuvo nustatinėjama, kokie statiniai yra Ginčijamame sklype bei kokio dydžio reikia Ginčijamo sklypo statinių eksploatavimui.

Ieškovas pastebi, kad Valstybė, valdydama savo nuosavybę, turi veikti protingai, atidžiai ir rūpestingai, derinti kitų civilinės apyvartos dalyvių ir valstybės interesus.

Vadovaujantis Kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 punktais ginčijami matavimai yra akivaizdžiai neteisėti. Pagal kadastrinių matavimų duomenis vienašališkai suformuotas Ginčijamas sklypas akivaizdžiai pažeidžia ieškovo teisėtus lūkesčius ir turtinius interesus, kadangi Statiniai, neteisėtai atskiriami nuo ieškovo gyvenamojo namo, kurio priklausiniais jie yra.

Atkreiptinas dėmesys, kad kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobūdžio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip objekto ribų pažymėjimas vietovėje. Šie veiksmai savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio. Jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedūrose gali sudaryti pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų. Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas sudaromuose dokumentuose administracinės procedūros metu, nors ir sudarantis pagrindą spręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiškai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų (LAT 2019-10-28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 304-695/2019). Taigi kadastro duomenų byla ir joje pateikti duomenys nėra daiktinių teisių, o juo labiau nuosavybės teisių atsiradimo ar praradimo teisinis pagrindas.

Ieškovas pastebi, jog 1998-12-08 išduotas pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą statinį ir teises į jį (duomenys neskelbtini) bei 2021-05-05 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pagrindžia, kad Statiniai faktiškai egzistuoja ir nėra sunaikinti.

Kaip jau minėta, ieškovas pagal 1999-02-26 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į 0,12 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal 1999-10-05 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypo ir gyvenamojo namo Pardavėja 1999-03-26 įgaliojo ieškovą savo nuožiūra parduoti gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini).

1999-02-26 Pardavėja notarine tvarka patvirtino pareiškimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodė, kad iš ieškovo gavo 10000 Lt už žemės sklypo, jame esančio gyvenamojo namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), pardavimą. Pastatas garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) skirti tarnauti pagrindiniam daiktui, t. y., gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jokių prašymų sunaikinti šiuos daiktus ieškovas nepateikė, tokių prašymų nepateikė ir šių daiktų Pardavėja, iš kurios juos įgijo ieškovas.

Ieškovas pabrėžia, jog faktinio nuosavybės teisės į Statinius pasibaigimo pagrindo, t. y., kad Statiniai būtų kažkada sunaikinti - nėra (sunaikinimo akto, pažymos ar pan.).

Ieškovas pastebi, kad teisėtai turint statinius ginčo namų valdoje statinių savininkui atsiranda teisė naudotis atitinkama namų valdos dalimi, t. y. žemėnaudos teisė. Pagrindinis daiktas ginčo atveju yra gyvenamasis namas. Ūkiniai pastatai, kiti statiniai yra priklausiniai, kuriuos ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas ar sutartis nenumatė kitaip. Kartu su gyvenamuoju namu buvo įgyjama ir papildoma teisė - namų valdos žemės sklypo žemėnaudos teisė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ji atsiranda lygiai tokiais pat pagrindais, kaip ir dėl kitų priklausinių - šią teisę ištikdavo pagrindinio daikto likimas, jei įstatymas ar sutartis nenumatė kitaip (LAT 2004-03-31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2004).

Asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, būtent - fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-03-22 d. nutartis adm.byloje Nr. A-317-492/2017; 2018-06-27 d. nutartis adm.byloje Nr. A-545-261/2018). Valstybė turi vengti situacijų, kai žemės sklypas formuojamas taip, kad funkciškai susiję statiniai priklausantys tam pačiam savininkui yra skirtinguose žemės sklypuose.

Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-12-08 nutartis adm. byloje Nr. A-1966-492/2016).

Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-18 sprendimas adm.byloje Nr. A-822-1440/2014).

Ieškovas pažymi, jog pati atsakovė yra 2021-12-17 žemės naudojimo patikrinimo aktu užfiksavusi duomenis, kad Statiniai faktiškai egzistuoja ir yra eksploatuojami. Pagal teismų praktiką įvertinus žemės sklypo, kaip nekilnojamojo daikto, paskirtį, ir kilus ginčui dėl atskiro namų valdos žemės sklypo suformavimo kiekvienam savininkui, turi būti atsižvelgiama ir į tai, koks žemės sklypas reikalingas statiniams eksploatuoti (LAT 2013-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2013). Tačiau šiuo atveju į ieškovo interesus nebuvo atsižvelgta, net jam atskirai raštu pranešus apie jo teisių pažeidimus Ginčijamo sklypo formavimo procese.

Taigi, priimant NŽT sprendimą 1 ir NŽT sprendimą 2 atsakovui buvo žinoma, jog faktiškai Statiniai egzistuoja nesuformuotoje valstybinėje žemėje ir kad ieškovas reiškia pretenzijas dėl jo teisių pažeidimų planuojamu teritorijų planavimu. Ieškovo nuomone, NŽT sprendimas 1 ir NŽT sprendimas 2 yra neteisėti ir nepagrįsti.

Pastebėtina ir tai, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-01 nutartis adm. byloje Nr. A502-1605/2012).

Ieškovo manymu, situacija, kai valstybės institucija žinodama, kad a) faktiškai egzistuoja valstybinėje žemėje Ieškovui priklausantys Statiniai, b) ši situacija žinoma betarpiškai atsakovei, c) ji yra gavusi atskirus ieškovo prašymus šiuo klausimu, duomenys apie Statinius yra matyti net nekilnojamojo turto registre, priima sprendimą, suformuoti Ginčijamą sklypą su tikslu nuosavybės teisių atkūrimui, yra netoleruotina. Atsakovės veiksmai, ieškovo nuomone, neatitinka teisinės valstybės principo (nuosavybės teisė ribojama ir faktiškai atimama kitokiu nei įstatymo pagrindu), principo, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės principo, o taip pat gero administravimo, atsakingo valdymo principų.

Ginčijamo žemės sklypo naudotojų valia (ieškovo interesai) visiškai nebuvo derinama, atsižvelgiant į racionalios žemėnaudos principus, į nusistovėjusią nesuformuotos valstybinės žemės sklypo ir jame esančių Statinių naudojimo tvarką, žemės sklypo naudotojų išsakytus poreikius, interesą vienokiu ar kitokiu būdu prieiti Statinių ir pan.

Ginčijami Kadastriniai matavimai buvo atlikti vadovaujantis formalistiniu požiūriu, visiškai neįvertinus besiribojančio, ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) padėties, jame esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam priskiriamų priklausinių.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau - NTKĮ) 13 str. 2 d. nurodyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Tais atvejais, kai nekilnojamasis daiktas priklauso ne vienam, o keliems savininkams, kadastro tvarkytojas keisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis gali tik turėdamas visų savininkų prašymą ar kitu būdu išreikštą valią - sutikimą keisti kadastro duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad Ginčijamas sklypas buvo formuojamas žemėje, kurioje yra Statiniai priklausantys nuosavybės teise ieškovui, Statinių savininko sutikimas dėl kadastro duomenų keitimo buvo privalomas. Ieškovas nesutiko ir nesutinka su atliktais matavimais, kadangi formuojamo žemės sklypo ribos neatitinka faktinių ribų ir Ginčijamame sklype nėra pažymėti jam priklausantys Statiniai, nenurodyta ir neapibrėžta žemė skirta šių Statinių naudojimui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008 konstatuota, jog nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos - pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu. Pastatų savininkai turi (Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1p.) įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą žemės sklypą (LAT nutartis civ.ibyloje Nr. 3K-3-232/2014).

CK 4.75 str. 1d numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu, o jiems nesutarus - teismo tvarka. Valstybė kaip žemės sklypo bendraturtis, sudarydama susitarimą dėl naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos nustatymo, privalo apsaugoti teisėtų žemės sklypo naudotojų, kuriems ši teisė kyla iš nuosavybės teisės į butą ir statinius, teises ir teisėtus interesus (LAT 2014-09-26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-410/2014).

Ieškovas sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nuolat naudojasi Statiniais daugiau nei 20 metų, tačiau atlikti kadastriniai matavimai pagal Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ matininko V. K., parengtą elektroninę žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidžia ieškovo teisėtus turtinius interesus.

Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, matininkų ir matininkų ekspertų veiklos sąlygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja NTKJ. Pagal NTKJ 8 str. 3 d. 1 p. nuostatą, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija; paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. NTKJ 9 str. 3 dalyje nustatyta, kad šiame kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato kadastro nuostatai. Kadastro nuostatų 32.1 p., nustatančiame, kokie veiksmai turi būti atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, įtvirtinta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo (3.2.1.1.4 p.). Kadastrinių matavimų būdu nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai bei kiti duomenys, reikalingi nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos parengimui ir įrašymui į Nekilnojamojo turto registrą (Kadastro nuostatų 32.1.2.-32.1.6 p.). Kadastro nuostatų 32.1.1 papunktyje įtvirtintas reikalavimas, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Remiantis Kadastro nuostatų Nr. 32.1.1.2. p., suinteresuotiems asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Teisės aktuose įtvirtinta sklypų ribų nustatymo (tikslinimo) procedūra, apie kurią informuojami ir kurioje dalyvauja ne tik sklypo savininkai, bet ir suinteresuoti asmenys, gretimų sklypų savininkai, sudaro sąlygas bendradarbiauti ir išreikšti pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų pradinėse stadijose (Kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 p.), taip išvengiant galimų netikslumų, asmenų teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų (LAT 2014-06-27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014; 2012-12-29 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-580/2012). Vadovaujantis Kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 p.p. ginčijami matavimai yra neteisėti, kadangi pažeidžia ieškovo teises naudotis Statiniais, apie atliekamus kadastrinius matavimus ieškovui nebuvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas atsakovei jau anksčiau buvo pateikęs prašymus dėl to, kad Ginčijamo sklypo teritorijoje yra jam priklausantys Statiniai, padidinti ieškovo namų valdos plotą, adresu (duomenys neskelbtini).

Teismų praktikoje suformuluota, kad sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvūs (LAT 2014-10-15d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-436/2014). Pažeidus imperatyvias įstatymo ir poįstatyminių aktų nuostatas - sudaryti sandoriai yra niekiniai.

Iš ieškovo pridėtų įrodymų, matyti, jog su Ginčijamu sklypu yra susiję trečiųjų asmenų interesai, iš viešo registro duomenų taip pat matyti, jog žemės sklypas yra su ant jo esančiais Statiniais, todėl nesuvokiama kaip NŽT ir matininkas įsitikino, jog kadastriniai matavimai ir sklypo formavimas nepažeis trečiųjų asmenų teisių.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) Žemės sklype yra:

1. pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas), nuosavybės teise priklauso ieškovui.

2. pastatas – garažas (medinis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), būklė – sunaikintas (toliau – Garažas), nuosavybės teise neįregistruota;

3. pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), būklė – sunaikintas (toliau – Ūkinis pastatas), nuosavybės teise neįregistruota;

4. kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklė – sunaikintas (toliau – Kiti inžineriniai statiniai), nuosavybės teise neįregistruota.

Pagal Vilniaus miesto skyriaus archyve saugomoje Žemės sklypo archyvinėje byloje esančius dokumentus nustatyta, kad Vilniaus miesto valdybos 1998-12-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto patvirtinimo“ (toliau – Valdybos sprendimas) nuspręsta patvirtinti J. M. neatlygintinai suteikto, atkuriant nuosavybės teisę į žemę, 1200 kv. m žemės sklypo prie jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ribas, miesto plano ištraukoje (M 1:500) pažymėtas raudonomis linijomis ir skaičiais 1-5 bei šio sklypo naudojimo teises ir apribojimus. Žemės sklypas ir nuosavybės teisės į jį įregistruotos Nekilnojamojo turto registre 1999-02-18. Vilniaus miesto valdyba, Valdybos sprendimu, nustatė konkretaus ploto ir ribų Žemės sklypą.

Skyrius 2021-06-09 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl informacijos pateikimo ((duomenys neskelbtini))“ (toliau – Skyriaus raštas) išnagrinėjo ieškovo 2021-05-07 skundą. Duomenų, kad minėtas raštas buvo apskųstas nėra.

Skyriuje 2021-05-20 buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo departamento 2021-05-19 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl valstybinės žemės naudojimo kontrolės atlikimo suplanuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini)“ (dokumento registracijos data ir numeris 2021-05-20 Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo buvo prašoma pagal kompetenciją atlikti valstybinės žemės naudojimo kontrolę minėtoje teritorijoje.

Skyrius 2021-12-16 10:00 val. atliko valstybinės žemės, esančios greta Žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietovėje bei surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas). Patikrinimo metu nustatyta, kad greta Žemės sklypo yra valstybinė žemė, nesuformuota atskiru žemės sklypu. Vakarinėje dalyje aptverta tvora, įrengti vartai, pastatyti metaliniai statiniai. Pietinėje dalyje stovi metalinė tvora, pavėsinė, šuns būda. Rytinėje dalyje įrengta metalinė tvora. Tikrinamojoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) yra neregistruotų statinių, sukrautos čerpės, stovi automobiliai. Vietovėje atlikta fotofiksacija, pamatuotos tvoros ir statiniai. Nustatyta, kad tvoros ir statiniai (A, B, C) pastatyti valstybinėje žemėje. Užimamas valstybinės žemės plotas 9,84 kv. m, 26,68 kv. m ir 10,44 kv. m. tvorų ilgiai valstybinėje žemėje: 9,07 m, 4,38 m, 12,01 m, 13,64 m, 2,07 m, 4,08 m, 13,43 m, 25,45 m, 7,32 m. Apie patikrinimo rezultatus pareiškėjas informuotas Vilniaus miesto skyriaus 2022-01-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo ((duomenys neskelbtini) ir 10)“.

Ieškinyje nurodoma, kad dėl Skyriaus vedėjo priimto Skyriaus sprendimo ir juo patvirtintų Žemės sklypo 2 kadastrinių matavimų ieškovas negali tinkamai naudotis savo Gyvenamojo namo priklausiniais: Garažu, Ūkiniu pastatu, Kiemo inžineriniais statiniais (tvora), kurie faktiškai buvo ir yra Žemės sklypo 2 ribose, nors nėra ginčijamame Žemės sklype 2 pažymėti. Ieškovo vertinimu, tiek Skyriaus sprendimas, tiek NŽT raštas pažeidžia jo nuosavybės teisę.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis kitų statinių įrašytų Valstybės įmonės Registrų centre – Garažo, Ūkinio pastato ir Kitų inžinerinių statinių būklė – sunaikinta, taip pat nuosavybės teisė Valstybės įmonėje Registrų centre neįregistruota, todėl atmestini ieškovo nurodyti teiginiai, kad ieškovas nuosavybės teise valdo kokius nors pastatus / statinius / kitus inžinerinius statinius ginčo Žemės sklype, tuo labiau vieši įrašai įrodo, kad šių statinių būklė yra sunaikinta. Žemės sklype yra tik ieškovui nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas. Taip pat nenustatyta ir tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija ir jos teisių perėmėja, Nacionalinė žemės tarnyba, būtų išdavusi sutikimą dėl tvoros, Garažo, Ūkinio pastato įrengimo valstybinėje žemėje. Be to, Akto ir prie Akto pridėtoje kadastro žemėlapio ištraukoje esantys duomenys taip pat patvirtino, kad ,,žemė greta (duomenys neskelbtini) nėra suformuota atskiru žemės sklypu. Vakarinėje aptverta tvora, stovi vartai, stovi metaliniai statiniai. Pietinėje dalyje stovi metalinė tvora, pavėsinė, šuns būda. Rytinėje dalyje taip pat stovi metalinė tvora. Tikrinamoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) statiniai ir čerpės, automobiliai.“

Pažymėtina ir tai, kad Komisija nagrinėjusi ieškovo skundą dėl Valstybės įmonės Registrų centro veiksmų, priimtame RC sprendime nusprendė ,,atsisakyti tenkinti pareiškėjo P. Ž. 2022-07-29 prašymą Nekilnojamojo turto registre pašalinti ir ištaisyti duomenis apie tai, jog garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio 6-6 pastatas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra sunaikinti, nes Nekilnojamojo turto registre, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), įrašyti duomenys (būklė „Sunaikintas“) apie garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka dokumentą – 1999-03-01 Bylą, kurios pagrindu šie duomenys 1999-09-10 buvo įrašyti, techninių klaidų nėra padaryta“.

Atsakovės nuomone, valstybinėje žemėje esantys statiniai – neturintys aiškios funkcinės priklausomybės statiniai, todėl žemės sklypas šiems statiniams eksploatuoti negali būti formuojamas bei vadovaujantis Žemės įstatymo 9 ir 11 str. ir Taisyklių 3 ir 28 p. nuostatomis valstybinės žemės sklypas negali būti parduodamas ar išnuomojamas ne aukciono būdu, tuo labiau nurodyti statiniai vadovaujantis Nekilnojamojo turto duomenimis yra sunaikinti.

Pažymėtina, kad institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 d. nutarimu Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Tvarka) bei kitais teisės aktais.

Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos į savininko turėtą žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 19 p. nekilnojamieji daiktai formuojami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje nustatytais būdais. Žemės sklypų formavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 1 p. 1 papunktyje ir 2 p. numatyta, kad nekilnojamieji daiktai formuojami suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą. Žemės sklypai formuojami kai žemės reformos metu grąžinama turėta žemė, perduodama arba suteikiama nuosavybėn neatlyginamai, parduodama arba nuomojama valstybinė žemė – Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, o miestuose – Teritorijų planavimo įstatymo ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka rengiant detaliuosius planus arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus; kitais atvejais – Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

Ginčo Žemės sklypas 2 suprojektuotas Detaliajame plane, patvirtintame įsakymu ((duomenys neskelbtini)).

Pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022-12-30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“, 6 p. žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus.

Taigi, įgyvendinant Detaliojo plano sprendinius Skyriaus vedėjas Skyriaus sprendimu 1137 kv. m Žemės sklypą suformavo ir patvirtino Žemės sklypo 2 kadastro duomenis bei nusprendė kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo. Žemės sklypas 2 Valstybės įmonėje Registrų centre įregistruotas 2022-10-12.

Nagrinėjamu atveju, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustatė aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą Žemės sklypo 2 planą ir kadastrinių matavimų bylą.

Atsakovės vertinimu, ieškovo prašomi panaikinti NŽT raštas, Skyriaus vedėjo Skyriaus sprendimas ir jo pagrindu patvirtinti Žemės sklypo 2 kadastriniai matavimai, buvo priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, laikantis procedūrų, priimti kompetentingos institucijos, todėl ieškovui nepateikus pagrįstų įrodymų ir / ar argumentų, kad buvo pažeistos ieškinyje nurodytų teisės aktų nuostatos ir / ar pažeistos ieškovo nuosavybės teisės, ko atsakovės vertinimu ieškovas neįrodė, nėra pagrindo jų naikinti ar pripažinti kadastrinių matavimų negaliojančiais.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija j.a.k. 188710061, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko bei prašė atmesti NŽT atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais (b.l.7-9, dok-5460). Jos atstovas teisminio nagrinėjimo metu nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo datą, laiką bei vietą pranešta per EPP sistemą.

Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras į.k. 124110246, atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė, jo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo datą, laiką bei vietą pranešta per EPP sistemą.

Ieškovas prašo patikslintu ieškiniu:

1) panaikinti 2022-09-26 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo M. J. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini);

2) panaikinti 2022-11-24 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini);

3) pripažinti atliktus kadastrinius matavimus adresu (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ matininko V. K., parengtą elektroninę žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiais.

Kaip nustatyta byloje, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo M. J. 2022-09-26 sprendimu Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ buvo suformuotas 1137 kv. m. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatyti pagal Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ matininko V. K., parengtą elektroninę žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuspręsta kreiptis į VĮ „Registrų centras“, pateikiant prašymą įregistruoti šiuo NŽT sprendimu suformuotą žemės sklypą NŽT patikėjimo teisę.

Ieškovas su tokiu NŽT sprendimu nesutiko ir pateikė skundą NŽT prašydamas jį panaikinti.

2022-11-24 NŽT priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė panaikinti 2022-09-26 NŽT sprendimą ir ieškovo skundą atmetė.

Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko bei prašė ieškinį atmesti.

Kaip nustatyta byloje, valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso P. Ž. 1999-10-05 pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-06-06 nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

-pastatas – garažas (medinis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), būklė – sunaikintas (toliau – Garažas), nuosavybės teise neįregistruota;

-pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), būklė – sunaikintas (toliau – Ūkinis pastatas), nuosavybės teise neįregistruota;

-kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklė – sunaikintas (toliau – Kiti inžineriniai statiniai), nuosavybės teise neįregistruota.

Ieškovo teigimu, žemės sklypas, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš valstybei priklausančio masyvo buvo suformuotas 1999-02-18. Statiniai buvo ir egzistavo nesuformuotos žemės sklype nuo 1960 metų ir jų likimas yra tiesiogiai susijęs su pagrindiniu daiktu-gyvenamųjų namu (CK 4.14 str. 1 d.), t. y. jie yra pagrindinio daikto (gyvenamojo namo) priklausiniai, skirti ieškovo poreikiams tenkinti.

Ieškovo teigimu, Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) detalusis planas Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidžia jo, kaip statinių savininko teises, kadangi adresu (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nuosavybės teise priklausantis statinys: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o nesuformuotame valstybinės žemės sklype, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra registruoti ieškovui nuosavybės teise priklausantys šio gyvenamojo namo priklausiniai - pastatas garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, šiuo detaliuoju planu iš esmės suplanuojama teritorija, kuri turėtų būti priskirta eksploatuoti ieškovui nuosavybės teise priklausančius gyvenamojo namo priklausinius (statinius): pastatą garažą, pagalbinio ūkio pastatą, tvorą, tačiau jie valstybės įmonėje „Registrų centras“ yra pažymėti kaip sunaikinti, nors fiziškai yra egzistuojantys ir naudojami.