Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-02-22 · Civilinė byla Nr. 2A-376-794/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-10-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-02-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-22
Bylos Nr.
2A-376-794/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05350-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Ieškovas
V. S.
Atsakovas
D. P.
Civilinė byla Nr. 2A-376-794/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05350-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos
: 2.6.10.8;2.6.10.5.2.16; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ir atsakovo D. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-10216-964/2021 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui D. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 638,00 Eur turtinės ir 3.000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad žala atsirado dėl to, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. atsakovas jį sumušė adresu (duomenys neskelbtini). Nors atsakovui užpuolus ieškovas bandė gintis purkšdamas dujas, tačiau atsakovas dujų balionėlį atėmė ir panaudojo prieš jį patį, mušė rankomis ir kojomis, per galvą, veidą ir kitas vietas. Tokiu būdu išmušė apatinio žandikaulio protezus, kurių nepavyko rasti, dėl ko buvo priverstas jausti nepatogumus, kankintis, negalėdamas pilnavertiškai maitintis. Kadangi ligonių kasa nekompensuoja pakartotinio dantų protezavimo, už pagamintus dantų protezus sumokėjo 632,00 Eur bei 6,00 Eur už priėmimą ir išrašo teismui parengimą. Neturtinę žalą grindė tuo, kad su atsakovo sužalotu veidu dvi savaites negalėjo išeiti iš namų, jausdamas gėdą dėl savo išvaizdos ir kentėdamas nuo įvairių kūno vietų skausmų.

Atsiliepimas

2. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad byloje nebuvo nustatyti jokie duomenys ar liudijimai, patvirtinantys ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, o paties ieškovo parodymai vertintini kritiškai. Pats ieškovas atliko nusikalstamus veiksmus, dėl kurių yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, pirmas pradėjo smurtauti prieš atsakovą, paleisdamas jam į veidą dujas, atsakovas tik grūmėsi su ieškovu, bandydamas apsiginti, o kadangi šalių jėgų pusiausvyra dėl amžiaus ir kitų aplinkybių nebuvo lygi, ieškovas pats dėl savo neteisėtų veiksmų nukentėjo. Ieškovo sužalojimai atsirado nuo jo parkritimo ant žemės po grumtynių su atsakovu, dėl kurių ieškovas pametė jam priklausantį turtą – dantų protezus, todėl atsakovui nekyla jokia pareiga kompensuoti ieškovui jo neva dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirtos žalos. Ieškovas patyrė žalą dėl savo paties neteisėtų veiksmų, o ne dėl atsakovo veiksmų, už ką atsakovas negali būti pripažintas atsakingu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 18 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui V. S. iš atsakovo D. P. 313,00 Eur turtinei ir 150,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisė atsakovui iš ieškovo 870,00 Eur atstovavimo išlaidų; priteisė iš atsakovo 13,27 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų; priteisė iš ieškovo 8,78 Eur pašto išlaidų valstybei; priteisė iš atsakovo 14,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

4. Teismas nustatė, kad sužalojimus veide ieškovas patyrė dėl atsakovo veiksmų grumtynių metu. Teismas sutiko su ieškovu, kad ir įtardamas nusikalstamos veikos padarymą, atsakovas neturėjo teisės ieškovo mušti ir tokiu būdu jį sužaloti. Nors ir neturėdamas tikslo smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu, o siekęs atgauti telefoną, teismas laikė, jog atsakovas, grumtynių metu sudavęs smūgius ieškovui ir tokiu būdu jį sužalojęs, atliko neteisėtus veiksmus.

5. Teismas vertino, jog protezai prarasti, norėdamas juos įsidėti iš naujo ieškovas priverstas patirtas papildomas išlaidas, t. y. sumokėti už jų gamybą ir įdėjimą. Teismas nustatė, kad už abu – viršutinio ir apatinio žandikaulio protezus 2019 m. bendrai sumokėta 1 239,18 Eur, vadinasi, vieno iš jų – 620,00 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovo turtinė padėtis sunki ir jis negali šiuo metu sumokėti visos sumos už protezus, o jų neįdėjus, nukenčia jo gyvenimo kokybė. Atsižvelgiant į tai, teismas pusę 2019 m. sumokėtos sumos (ją mokėjo ieškovas ir teritorinė ligonių kasa) vertino kaip tikėtinas, bet įrodymais pagrįstas jo būsimas išlaidas.

6. Atsižvelgiant į tai, kad žalą dėl prarastų protezų ieškovas patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas laikė, kad priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatytas. Neteisėti veiksmai atlikti atsakovo tinkamai neįvertinus situacijos ir neproporcingai panaudojus jėgą, todėl ir atsakovo kaltė nustatyta.

7. Teismas vertino, jog neturi pagrindo nesutikti su ieškovu, kad dėl patirtų sužalojimų jis patyrė tiek fizinį skausmą, dėl dvasinius išgyvenimus, todėl laikė, kad jis patyrė neturtinę žalą. Sprendžiant dėl jo dydžio, teismas vertino, kad ieškovo patirti sužalojimai specialisto išvadoje vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas įvertino ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kad D. P. tyčios sutrikdyti asmens sveikatą neturėjo, dėl ko nenustatyti visi nusikalstamos veikos požymiai ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas. Taigi, teismas patirtą neturtinę žalą vertino 300,00 Eur

8. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės dydžio, vertino tai, kad jo veiksmus grumtynių metu, dėl kurių ieškovas buvo sužalotas, sąlygojo pirmiausiai paties ieškovo V. S. veiksmai paėmus kito asmens, t. y. A. P., telefoną ir su juo nutolus nuo pastarojo, o atsakovui reikalaujant grąžinti, ne tik telefono negrąžinus, bet ir panaudojus dujų balionėlį. Atsakovas siekė apginti draugo nuosavybę (telefoną), reikalaudamas jį grąžinti A. P.. Nors pastarosios aplinkybės ir nesudaro pagrindo visiškai atleisti atsakovo nuo atsakomybės, nes jis netinkamai įvertino situaciją ir pasirinko neproporcingas priemones, tačiau teismas sprendė, jog tai sudaro pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnį ir žalos atlyginimą mažinti pusiau, atitinkamai ieškovui iš atsakovo priteisiant 313,00 Eur turtinei ir 150,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Ieškinį tenkinus iš dalies, teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10. Ieškovas V. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo tenkinti jo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10216-964/2021 iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

10.1. Ieškovo teigimu, šiuo atveju CK 6.253 straipsnio taikymui nebuvo pagrindo. Nurodo, jog jis nėra pripažintas kaltu dėl svetimo turto pagrobimo. Teigia, jog yra ligotas pensininkas, o atsakovas jaunas sportiškas vyras dirbantis apsaugos darbuotoju, todėl jam bėgant į ieškovą, dujų balionėlį, skirtą apsiginti nuo šunų, išsitraukė savigynai. Atsakovas nuo dujų nenukentėjo, priešingai, pargriovė ieškovą ant grindinio ir smurtavo. Būdamas profesionalus apsaugos darbuotojas turėjo ir galėjo pasirinkti kitą būdą apginti savo draugo turtą, jei jau jam kilo dėl to įtarimų. Nurodo, jog nebandė palikti įvykio vietos ir tokiu būdu užvaldyti svetimą turtą, norėjo grąžinti telefoną jo savininkui, tačiau buvau sumuštas.

10.2. Ieškovas nurodo, jog sprendime nors ir pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau gavo didesne bausmę reikalavimu sumokėti 870,00 Eur atstovavimo išlaidų, negu pripažintas kaltu atsakovas, kuriam priteista atlyginti 313,00 Eur žalą bei kuri nepadengia prarasto apatinio žandikaulio protezo pagaminimą. Teismas ignoravo tą aplinkybę, kad ieškovas yra remiamas valstybės, gauna minimalia netekto darbingumo pensiją ir negalės sumokėti priteistą atstovavimo išlaidų sumą, kas sukels neigiamas pasekmes kaip priverstinis išieškojimas iš pensijos ne vienerius metus.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas D. P. prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti jam iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Atsakovas nurodo, jog jo civilinei atsakomybei kilti neegzistuoja visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, priešingai, ieškovo veiksmai įvykio metu traktuotini kaip neteisėti – mobiliojo telefono pasisavinimas, dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu, bei paties ieškovo neteisėti veiksmai – konflikto inicijavimas purškiant dujas atsakovui į veidą, kas tik nurodo, jog būtent ieškovo veiksmai atsakovo atžvilgiu buvo neteisėti. Taip pat nėra jokių duomenų, jog žala ieškovui atsirado dėl atsakovo kaltės. Jokių kitų duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl ieškovo patirtos žalos, byloje nėra, todėl laikytina, jog neegzistuoja atsakovo kaltė dėl ieškovo patirtos žalos.

11.2. Atsakovo teigimu, ieškovas patyrė galimus nuostolius dėl paties ieškovo neteisėtų veiksmų – konflikto inicijavimu purškiant atsakovui dujas į veidą bei atsakovo draugo mobiliojo telefono vagyste, kas nurodo, jog nėra ir ketvirtosios civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei ieškovo patirtos žalos.

11.3. Atsakovo teigimu, pirmasis purkšti ašarines dujas pradėjo būtent ieškovas, o atsakovas tik gynėsi nuo tokių neteisėtų ieškovo veiksmų, todėl ne atsakovo veiksmai pripažintini neteisėtais, bet paties ieškovo, kadangi jis pirmasis pradėjo tokius veiksmus atlikti atsakovo atžvilgiu, o atsakovas tiesiog gynėsi nuo tokių neteisėtų ieškovo veiksmų, panaudodamas jėgą, nes kito pasirinkimo buvusioje situacijoje tiesiog neturėjo.

11.4. Būtent ieškovo elgesys prieštarauja kasacinėje jurisprudencijoje suformuotai tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio nuostatai, kadangi ieškovas ne tik kad bandė pavogti A. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, dėl ko šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, bet ir pats pirmas atliko neteisėtus veiksmus atsakovo atžvilgiu – pradėjo jam purkšti ašarines dujas į veidą, o tik po to atsakovas panaudojo jėgą ieškovo atžvilgiu, taip bandydamas apsiginti nuo neteisėtų ieškovo veiksmų. Atsakovo veiksmai ieškovo atžvilgiu vertintini kaip savigyna, bet ne neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu, todėl ir deliktinė atsakomybė atsakovui kilti negali.

Motyvuojamoji dalis

11.5. Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas, atsakovui nesant pareigos atlyginti turtinę žalą ieškovui, neegzistuoja pareiga atlyginti ir neturtinę žalą, nurodytą ieškovo.

Žemesnės instancijos teismas

10. Atsakovas D. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 18 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovui V. S. iš atsakovo D. P. priteista 313,00 Eur turtinei ir 150,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, 13,27 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei 14,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. Taip pat prašo priteisti jam iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tapačiais argumentais kaip ir pateiktame atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą.

11. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas V. S. prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.6. Atsakovas nurodo, jog kad vien tas faktas, kad yra iškelta baudžiamoji byla ir ji yra nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, nedaro jo kaltu. Atsakovas, būdamas profesionalus apsaugos darbuotojas, turėjo ir galėjo pasirinkti kitą būdą apginti savo draugo turtą, jei jau jam kilo dėl to įtarimų. Nurodo, jog nebandė palikti įvykio vietos ir tokiu būdu užvaldyti svetimą turtą, norėjo grąžinti telefoną jo savininkui, tačiau buvo sumuštas.

11.7. Atsakovo manymu, šiuo atveju nebuvo būtinojo reikalingumo žaloti jo sveikatą, kadangi, neketino telefono palikti sau, o jeigu atsakovui kilo tokie įtarimai, jis galėjo apginti draugo interesus teisėtais veiksmais, tokiais, kaip policijos iškvietimas, ką jis ir padarė.

11.8. Nurodo, jog teismų praktikoje yra tokie pavyzdžiai, kai baudžiamojon atsakomybės traukiami policininkai, jeigu jėga buvo panaudota neproporcingai, kadangi laikoma, kad jie yra atitinkami treniruoti ir gali savo gebėjimus naudoti kaip ginklą. Apsaugos darbuotojai yra prilyginami šiai kategorijai.

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

16. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 1-ajame veiklos skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame D. P. buvo įtariamas tuo, kad nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis, (duomenys neskelbtini) apie 6.15 val., (duomenys neskelbtini), ranka sudavė mažiausiai dešimt smūgių į įvairias kūno vietas V. S., padarydamas poodines kraujosruvas akių vokuose su muštine žaizda kairės akies vokų išoriniame kampe ir kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kairiajame žande, odos nubrozdinimus pakaušyje, dešinėje kulkšnyje, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė V. S. sveikatą. Šiais veiksmais D. P. buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2021 m. sausio 25 d. nutarimu nukentėjusiojo skundas buvo atmestas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi nukentėjusiojo skundas atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi aukščiau nurodyta nutartis palikta nepakeista.

18. UAB „Centro Denticija“ 2021 m. kovo 15 d. medicinos išraše nurodyta, kad 2019 m. birželio 13 d. pacientas (V. S.) kreipėsi dėl viršutinio ir apatinio žandikaulio protezavimo. Nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. spalio 17 d. buvo pagamintos plokštelės. Ieškovas už dantų protezavimą sumokėjo 841,96 Eur iš savo lėšų ir dar 397,22 Eur skyrė Vilniaus teritorinė ligonių kasa,. iš viso 1 239,18 Eur. Už UAB „Centro Denticija“ pažymą ieškovas sumokėjo 6,00 Eur.

19. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad šalių konflikto priežastis – pasisavintas mobiliojo ryšio telefonas. Taip pat ikiteisminio tyrimo buvo konstatuota, jog D. P. neatliko tyčinių veiksmų V. S. atžvilgiu, t. y. neturėjo tikslo smurtauti pastarojo atžvilgiu. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti grumtynių metu, kas sudaro pagrindą išvadą, kad būtent atsakovo veiksmais buvo sužalotas ieškovas.

20. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog byloje dėl minėto mobilaus telefono pasisavinimo, 2021 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo ieškovas pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

21. Nagrinėjamu atveju atsakovo civilinė atsakomybė kildinama iš 2020 m. rugsėjo 12 d. įvykio, kurio metu įvyko grumtynės tarp ieškovo ir atsakovo, dėl ko, ieškovo teigimu, jis buvo sumuštas, prarado protezus, dėl to patyrė tiek fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl apsunkinto maitinimosi.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo

23. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąją CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas).

24. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

22. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju, ir ji įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomos priteisti žalos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 36 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas 2020 m. rugsėjo 12 d. grumtynių metu parvirto ant žemės, po kurių atsakovui sužalojimų nenustatyta, o ieškovas sužalojimų patyrė. Specialisto išvadoje konstatuota, kad V. S. nustatyta poodinės kraujosruvos akių vokuose su muštine žaizda kairės avies vokų išoriniame kampe ir kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kairiajame žande, odos nubrozdinimai pakaušyje, dešinėje vidinėje kulkšnyje; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais); jie galėjo būti padaryti 2020 m. rugsėjo 12 d.; sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sumušimai konstatuoti (duomenys neskelbtini) ligoninės 2020 m. rugsėjo 12 d. medicininiame išraše (įvykio dieną), o atsakovas teismo posėdžio metu nenurodė prieš grumtynes matęs ant ieškovo veido kokių nors žaizdų. Ikiteisminio tyrimo tebuvo konstatuota, jog atsakovas D. P. neatliko tyčinių veiksmų ieškovo V. S. atžvilgiu, t. y. neturėjo tikslo smurtauti pastarojo atžvilgiu, tačiau sužalojimai galėjo būti padaryti grumtynių metu, kas teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad būtent atsakovo veiksmais buvo sužalotas ieškovas.

24. Atsakovo teigimu, jo civilinei atsakomybei kilti neegzistuoja visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Nurodo, jog atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, priešingai, ieškovo veiksmai įvykio metu traktuotini kaip neteisėti – mobiliojo telefono pasisavinimas bei paties ieškovo neteisėti veiksmai – konflikto iniciavimas purškiant dujas atsakovui į veidą, kas tik nurodo, jog būtent ieškovo veiksmai atsakovo atžvilgiu buvo neteisėti. Taip pat nėra jokių duomenų, jog žala ieškovui atsirado dėl atsakovo kaltės. Jokių kitų duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl ieškovo patirtos žalos, byloje nėra, todėl laikytina, jog neegzistuoja atsakovo kaltė dėl ieškovo patirtos žalos.

25. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

26. Pažymėtina, jog iš ieškovo paaiškinimų, (duomenys neskelbtini) ligoninės medicininio išrašo, 2020 m. rugsėjo 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados) nustatyta, kad ieškovas patyrė sužalojimus bei 2020 m. rugsėjo 12 d. grumtynių metu jis prarado apatinio žandikaulio protezus, kurių taip ir nesudaro. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad šalių konflikto priežastis – pasisavintas mobiliojo ryšio telefonas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog įtardamas nusikalstamos veikos padarymą, atsakovas neturėjo teisės ieškovo mušti ir tokiu būdu jį sužaloti. Nors atsakovas nurodo, jog ieškovas inicijavo konfliktą, o atsakovas tik gynėsi nuo tokių neteisėtų ieškovo veiksmų, tačiau įvertinus tai, kad šalių jėgos buvo netolygios, t. y. atsakovas ligotas, vyresnio amžiaus žmogus, o ieškovas jaunas, dirbantis apsauginiu (turintis specialų pasiruošimą konfliktams spręsti), nors ir neturėdamas tikslo smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu, o siekęs atgauti telefoną, atsakovas, grumtynių metu sudavęs smūgius ieškovui ir tokiu būdu jį sužalojęs, laikytinas atlikęs neteisėtus veiksmus.

27. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju nors atsakovas gynėsi nuo ieškovo, tačiau atsakovas neproporcingai panaudojo jėgą ieškovo atžvilgiu, dėl kurios ieškovas patyrė žalą, t. y. prarado protezus. Be to, atsakovas, dirbdamas apsauginiu bei turintis specialų pasiruošimą konfliktams spręsti, šiuo atveju turėjo tinkamai įvertinti situaciją ir galėjo apginti draugo interesus kitais teisėtais veiksmais, tokiais, kaip policijos iškvietimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog jo civilinei atsakomybei kilti neegzistuoja visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, o priešingai, pirmosios instancijos teismas nustatęs atsakovo neteisėtus veiksmus bei tai, kad žalą dėl prarastų protezų ieškovas patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos bei atsakovo kaltę.

Dėl CK 6.253 straipsnio taikymo

28. Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančio civilinės atsakomybės netaikymą ar atleidimą nuo jos, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos.

29. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai yra tokie veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad atleidimas nuo civilinės atsakomybės apima tik atvejus, kai yra atitinkamos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau atsakovas įrodo esant vieną iš pagrindų, dėl kurių jis visiškai arba iš dalies gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019, nutarties 38 punktas); nukentėjusiojo asmens rizikos prisiėmimas reiškia, kad toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, jog jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais ir prisiima jų padarinių riziką. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, nutarties 49 punktas). Įrodyti civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes turi asmuo, kuris jomis remiasi (CPK 178 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2017, nutarties 37 punktas).

30. Ieškovo teigimu, šiuo atveju CK 6.253 straipsnio taikymui nebuvo pagrindo.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. ieškovo ir atsakovo grumtynes, dėl kurių atsakovas buvo sužalotas, sąlygojo paties V. S. veiksmai paėmus kito asmens, t. y. A. P., telefoną ir su juo nutolus nuo pastarojo, o atsakovui reikalaujant grąžinti, ne tik telefono negrąžinus, bet ir panaudojus dujų balionėlį. Nors ieškovas nurodo, jog nebuvo būtinojo reikalingumo žaloti jo sveikatą, kadangi neketino telefono palikti sau, tačiau dėl minėto mobilaus telefono pasisavinimo, 2021 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo ieškovas pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovas siekė apginti draugo nuosavybę (mobilų telefoną), reikalaudamas jį grąžinti A. P., tačiau neįvertinęs situacijos ir pasirinkdamas neproporcingas priemones, nesudaro pagrindo atsakovą visiškai atleisti nuo atsakomybės, tačiau įvertinus paties ieškovo V. S. elgesį, t. y. ieškovo iniciatyva pradėtas grumtynes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnį ir žalos atlyginimą mažinti pusiau. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 313,00 Eur dydžio turtinę ir 150,00 Eur neturtinę žalą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

32. Pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkinęs 13 procentų, valstybei iš atsakovo priteisė 13,27 Eur, o atsakovui iš ieškovo – 870,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

33. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo tai, kad ieškovas yra remiamas valstybės, gauna minimalia netekto darbingumo pensiją ir negalės sumokėti priteistą atstovavimo išlaidų sumą, kas sukels neigiamas pasekmes kaip priverstinis išieškojimas iš pensijos ne vienerius metus. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl žalos priteisimo, turėjo įvertinti ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą bei jų atlyginimo tikimybę. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas įvertino bei nurodė, jog ieškovo turtinė padėtis sunki ir jis negali šiuo metu sumokėti visos sumos už protezus, o jų neįdėjus, nukenčia jo gyvenimo kokybė.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teisme atsakovui iš ieškovo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra adekvati bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui bei atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Šiuo atveju teisėjų kolegijai įvertinus ginčo pobūdį, parengto atsakovo procesinių dokumentų turinį, apimtį, pateiktus argumentus, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, atsižvelgti į sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principus bei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, nėra pagrindo atsakovui iš ieškovo priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažinti.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantų teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinius skundus atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Kiti apeliacinių skundų ar atsiliepimų į juos argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

37. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

38. Atmetus tiek ieškovo, teiks atsakovo apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantams neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

40. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo ir atsakovo apeliacinių skundų netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė