- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-18
- Bylos Nr.
- 2-10216-964/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05350-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- D. P.
- Advokatai
- Ingrida Ivanovienė, Daumantė Hinz
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per ZOOM programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui D. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 638 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2. Nurodė, kad tiek turtinė, tiek neturtinė žala atsirado dėl to, kad 2020-09-12 apie 6.30 val. atsakovas jį sumušė adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nors atsakovui užpuolus ieškovas bandė gintis purkšdamas dujas, tačiau atsakovas dujų balionėlį atėmė ir panaudojo prieš jį patį, mušė rankomis ir kojomis, per galvą, veidą ir kitas vietas. Tokiu būdu išmušė apatinio žandikaulio protezus, kurių nepavyko rasti, dėl ko buvo priverstas jausti nepatogumus, kankintis, negalėdamas pilnavertiškai maitintis. Kadangi ligonių kasa nekompensuoja pakartotinio dantų protezavimo, už pagamintus dantų protezus sumokėjo 632 Eur bei 6 Eur už priėmimą ir išrašo teismui parengimą. Neturtinę žalą grindė tuo, kad su atsakovo sužalotu veidu dvi savaites negalėjo išeiti iš namų, jausdamas gėdą dėl savo išvaizdos ir kentėdamas nuo įvairių kūno vietų skausmų.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas nurodė, kad iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, kad byloje nebuvo nustatyti jokie duomenys ar liudijimai, patvirtinantys ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, o paties ieškovo parodymai vertintini kritiškai. Pats ieškovas atliko nusikalstamus veiksmus, kurių pasekoje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, pirmas pradėjo smurtauti prieš atsakovą, paleisdamas jam į veidą dujas, atsakovas tik grūmėsi su ieškovu, bandydamas apsiginti, o kadangi šalių jėgų pusiausvyra dėl amžiaus ir kitų aplinkybių nebuvo lygi, ieškovas pats savo neteisėtų veiksmų pasekoje nukentėjo. Taip pat yra akivaizdu, jog ieškovo sužalojimai atsirado nuo jo parkritimo ant žemės po grumtynių su atsakovu, ko pasekoje ieškovas pametė jam priklausantį turtą – dantų protezus, todėl atsakovui nekyla jokia pareiga kompensuoti ieškovui jo neva dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirtos žalos. Priešingai, ieškovas patyrė žalą dėl savo paties neteisėtų veiksmų, o ne dėl atsakovo veiksmų, už ką atsakovas negali būti pripažintas atsakingu, juo labiau, jog ikiteisminio tyrimo metu ieškovas pareigūnams nurodė, jog protezai buvo sugadinti, o šioje byloje laikosi pozicijos, jog ieškovas jam priklausantį turtą pametė, todėl akivaizdu, jog ieškovo reikalavimas bei nurodytos faktinės aplinkybės vertintinos kritiškai, o ieškinys yra nepagrįstas bei atmestinas pilna apimtimi.
5. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad 2020-09-12 prie 15-o namo sėdėjo A. P.. Ieškovas atsisėjo šalia, nes šalia gulėjo telefonas. Bandė pažadinti A. P.. Pakėlė telefoną ir norėjo jį atiduoti A. P.. Tuo metu prie jo paspirtuku privažiavo atsakovas. Jis ėmė rėkti įžeidinėti, todėl, išsigandęs, kad gali būti primuštas, pasitraukė. Atsakovas manė, kad ieškovas nori apiplėšti A. P.. Norėjo grąžinti telefoną, todėl atsitraukė, bet stengėsi A. P. stebėti. Iš telefono išėmė SIM kortelę, kad į telefoną atsakovas nepaskambintų. Pamatęs, kad atsakovas važinėja ir jo ieško, kortelę padėjo ant šaligatvio. Jei būtų įdėjęs į kišenę, nebūtų radęs. Jei būtų norėjęs telefoną pavogti, būtų išvažiavęs troleibusu. Atsakovas jį pastebėjo ir jam sudavė. Jis griebė dujų balionėlį, bet šis nesuveikė. Atsakovas atėmė balionėlį ir ėmė žiauriai mušti. Ieškovas gulėjo ant žemės. Į jo prašymus paleisti atsakovas nereagavo. Iškvietė policiją, bet vis tiek mušė. Policija atvažiavo ir išgelbėjo. Atsakovas pažadino A. P.. Šis viską turėjo, išskyrus telefoną. Atsakovas - jaunas, stiprus, matė, kad muša pagyvenusį vyrą, kuris jam nesipriešina. Atsakovas nebuvo sužalotas, o ieškovas – sumuštas. Net jei atsakovas įtarė nusikaltimą, turėjo iškviesti policiją, bet ne mušti. Atsakovas sumušė ieškovui veidą, akis, išmušė apatinius protezus, kurie taip ir nebuvo surasti. Jų pagaminimo kaina – 638 Eur. Apžiūros metu gydytojas sakė, kad protezų išmušimas – ne medicininis sužalojimas, o turtinė žala, todėl tai neatsispindi medicininiuose dokumentuose. Prašo atlyginti moralinę žalą, nes dėl sužalojimų kurį laiką negalėjo atsikelti iš lovos, kentė skausmą, pažeminimą, o atsakovas net nesijautė kaltas. Šiuo metu verda sriubas, košes, taigi patiria didžiulius ribojimus. Kol nebus atstatytas protezas, normaliai maitintis negalės. Ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus. Tai, kad pirminiuose parodymuose nurodė apie sugadintus protezus – netikslumas, greičiausiai tyrėjas jį ne taip suprato. 2020-12-08 protokole jau parašyta teisingai. Apatinis protezas buvo lengvai uždedamas ant žandikaulio. Nuo stipraus smūgio jis galėjo laisvai iškristi. Po sumušimo svaigo galva. Tik komisariate suprato, kad neturi protezo. Po 2020-09-12 įvykio jokio kito įvykio, dėl ko patirtų traumų, nebuvo. To nebuvo ir iki 2020-09-12 įvykio, nes vos prieš savaitę buvo grįžęs iš ligoninės, kurioje gydėsi onkologinę ligą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Ingrida Ivanovienė ieškinį palaikė. Nurodė, kad neturi reikšmės, dėl kokių priežasčių atsakovas mušė. Svarbu, kad dėl jo veiksmų atsakovas sužalotas. Jis negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, negali visko valgyti.
7. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad po darbo paspirtuku važiavo namo. Pamatė ant šaligatvio miegantį savo grupioką. Prie jo buvo vyras. Pagalvojo, gal tai jo draugas. Paklausė grupioko, ar iškviesti taksi. Tuo metu nepažįstamasis pasišalino. Pagalvojo, kad galėjo grupioką apvogti. Draugas patikrino kišenes ir pamatė, kad dingęs telefonas. Ėmė ieškoti ieškovo. Pavažiavęs kelias gatves pamatė V. S. Kudirkos aikštėje. Pastatęs paspirtuką paklausė, ar turi telefoną. Ieškovas, nieko nelaukęs, papurškė ašarinių dujų. Norėjo atimti iš ieškovo dujų balionėlį, įvyko grumtynės. Laikė prispaudęs ieškovo ranką kol atvažiavo policija. Nesudavė jokio smūgio. Visą tą laiką ieškovas muistėsi ir norėjo pakenkti. Grumtynių metu abu buvo ant žemės. Nepastebėjo, kad ieškovui dingo protezas. Apie tai sužinojo tik gavęs ieškinį. Atvažiavus policijos pareigūnams ieškovas prisipažino pavogęs telefoną. Buvo tamsu, ieškovas su kepure, todėl į vedą dėmesio neatkreipė, negali pasakyti, ar jis buvo su žaizdomis. Pareigūnai pasiūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, bet ieškovas atsisakė. Tada pasikvietė draugą, kartu apie 10 min. ieškojo kortelės. Ją rado. Paėmęs telefoną ieškovas neturėjo galimybės greitai pasišalinti, nes viskas vyko labai greitai, troleibusai važiavo retai, todėl į jį greit įsėsti nebuvo galimybės.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokato padėjėja Daumantė Hinz su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas neturi pagrindo abejoti, kad nėra protezo, tačiau tai nesusiję su atsakovo veiksmais. Ieškovas pateikė duomenis, kad protezus pirko, tačiau atsakovas dėl to nekaltas.
9. Liudytojas A. P. parodė, kad 2020-09-12 po susitikimo su draugais ėjo miesto centru link parduotuvės Zara, kvietė Taksi. Matydamas, kad taksi greit neatvažiuos, prisėdo ir prisnūdo. Pajautė, kad jį kažkas liečia. Po kurio laiko privažiavo kursiokas ir paklausė, ar jis viską turi, prašė patikrinti. Pamatė, kad nėra telefono. Tuomet prisiminė, kad kažkas jį lietė. Atsakovas ėmė ieškoti. Grumtynių jis nematė. Atėjo, kai jau buvo iškviesti policijos pareigūnai. Nematė, kad ieškovas būtų sumuštas, tik truputį kraujo buvo ant veido. Telefoną jam atidavė, jis sudaužytas nebuvo. Kadangi nebuvo kortelės, jos ieškojo. Rado maždaug po 10 minučių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 1-ajame veiklos skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38023-20, kuriame D. P. buvo įtariamas tuo, kad nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 6.15 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ranka sudavė mažiausiai dešimt smūgių į įvairias kūno vietas V. S., padarydamas poodines kraujosruvas akių vokuose su muštine žaizda kairės akies vokų išoriniame kampe ir kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kairiajame žande, odos nubrozdinimus pakaušyje, dešinėje kulkšnyje, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė V. S. sveikatą. Šiais veiksmais D. P. buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. (Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-38023-20 l. 30, 136). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b.l. 69-70). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2021 m. sausio 25 d. nutarimu nukentėjusiojo skundas atmestas (b.l. 67-68). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi nukentėjusiojo skundas atmestas (Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-38023-20 l. 179-184). Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi aukščiau nurodyta nutartis palikta nepakeista (Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-38023-20 l 198-202). UAB „Centro Denticija“ 2021-03-15 medicinos išraše nurodyta, kad 2019-06-13 pacientas (V. S.) kreipėsi dėl viršutinio ir apatinio žandikaulio protezavimo. Nuo 2019-09-30 iki 2019-10-17 buvo pagamintos plokštelės (b.l. 76). Remiantis į bylą pateiktais čekiais, ieškovas už dantų protezavimą sumokėjo 841,96 Eur iš savo lėšų (b.l. 15-18) ir dar 397,22 Eur skyrė Vilniaus teritorinė ligonių kasa (b.l. 13). Iš viso 1239,18 Eur. Už UAB „Centro Denticija“ pažymą ieškovas sumokėjo 6 Eur (b.l. 76).
11. Deliktinė atsakomybė, kaip viena iš civilinės atsakomybės rūšių, įstatyme apibrėžiama kaip turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.).
12. Nagrinėjamu atveju atsakovo civilinė atsakomybė kildinama iš 2020-09-12 įvykio, kurio metu įvyko grumtynės tarp ieškovo ir atsakovo, dėl ko, ieškovo teigimu, jis buvo sumuštas, prarado protezus, dėl to patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus, tiek nepatogumus dėl apsunkinto maitinimosi.
13. Tam, kad atsirastų deliktinė civilinė atsakomybė, reikalingos keturios sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pažeidėjo kaltė (CK 6.246 – 6.249 str.)
14. Atsakovas nurodė 2020-09-12 tenorėjęs padėti draugui – atimti iš ieškovo pavogtą telefoną, dėl ko jo ieškojo, suradęs pareikalavo grąžinti telefoną, o ieškovui papurškus ašarinių dujų, su juo susigrūmė, prispaudė jo ranką ir laukė atvykstant policijos. Ieškovas teigė priešingai – telefono vogti neketino, dujų nepapurškė (nesuveikė dujų balionėlis), atsakovas jį, ligotą ir vyresnio amžiaus, tiesiog žiauriai sumušė.
15. Nors šalių paaiškinimai dėl grumtynių aplinkybių skiriasi, visgi ginčo nėra, kad jos buvo. Tiek ieškovas, tiek atsakovas jų metu parvirto ant žemės. Po jų atsakovui sužalojimų nenustatyta, o ieškovas, kaip matyti tiek iš nuotraukos (b.l. 11), tiek iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicininio išrašo (b.l. 19), tiek iš 2020-09-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados (b.l.23-24), sužalojimų patyrė. Specialisto išvadoje konstatuota, kad V. S. nustatyta poodinės kraujosruvos akių vokuose su muštine žaizda kairės avies vokų išoriniame kampe ir kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kairiajame žande, odos nubrozdinimai pakaušyje, dešinėje vidinėje kulkšnyje; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais); jie galėjo būti padaryti 2020-09-12; sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nėra pagrindo teigti, kad šie sužalojimai atsirado prieš ar po 2020-09-12 įvykio, nes ieškovas teigė iki įvykio vos prieš savaitę grįžęs iš gydymo įstaigos, o po ginčo įvykio jokių kitų sumušimų nepatyrė, sumušimai konstatuoti VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2020-09-12 medicininiame išraše (įvykio dieną), atsakovas teismo posėdžio metu nenurodė prieš grumtynes matęs ant ieškovo veido kokių nors žaizdų, o specialisto išvadoje konstatuota, kad nustatyti sužalojimai veide nėra būdingi griuvimui ar savęs žalojimui. Darytina išvada, kad sužalojimus veide ieškovas patyrė dėl atsakovo veiksmų grumtynių metu. Šios išvados nepaneigia tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nutrauktas LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2021 m. sausio 25 d. nutarimu nukentėjusiojo skundas atmestas. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo tebuvo konstatuota, jog D. P. neatliko tyčinių veiksmų V. S. atžvilgiu, t.y. neturėjo tikslo smurtauti pastarojo atžvilgiu. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti grumtynių metu, kas sudaro pagrindą išvadą, kad būtent atsakovo veiksmais buvo sužalotas ieškovas.
16. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad šalių konflikto priežastis – pasisavintas mobiliojo ryšio telefonas. Visgi sutiktina su ieškovu, kad ir įtardamas nusikalstamos veikos padarymą, atsakovas neturėjo teisės atsakovo mušti ir tokiu būdu jį sužaloti. Ginčo nėra, kad šalių jėgos netolygios. Atsakovas ligotas, vyresnio amžiaus žmogus, o ieškovas jaunas, dirbantis apsauginiu, t.y. turintis specialų pasiruošimą konfliktams spręsti. Todėl nors ir neturėdamas tikslo smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu, o siekęs atgauti telefoną, atsakovas, grumtynių metu sudavęs smūgius atsakovui ir tokiu būdu jį sužalojęs, laikytinas atlikęs neteisėtus veiksmus.
17. Aukščiau nurodytų įrodymų (ieškovo paaiškinimų, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicininio išrašo, 2020-09-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados) pagrindu nustatyta, kad ieškovas patyrė sužalojimus. Be to, grumtynių metu jis prarado apatinio žandikaulio protezus, kurių taip ir nesudaro. Nors jis nepajuto protezų netekęs iš karto po grumtynių, yra pagrindo sutikti su ieškovu, kad dėl patirto fizinio skausmo jam svaigo galva ir toje būsenoje jis nepastebėjo, kad neturi protezų. Tai pajuto tik policijos komisariate. Aplinkybė, kad apklausų ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė tai sugadintus, tai prarastus protezus, nepaneigia, kad jie buvo prarasti, nes šios sąvokos artimos, be to, ieškovas joms esminės reikšmės neteikė, o galimai, kaip pats nurodė, jį ne iki galo teisingai suprato ir pareigūnas, užrašęs parodymus.
18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sisteminis CK 6.249 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.283 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimas suteikia nukentėjusiam asmeniui teisę reikalauti su sveikatos grąžinimu susijusių būsimų išlaidų atlyginimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensuojamąją funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).
19. Būsimą žalą, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia šie kriterijai: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019)
20. Nagrinėjamu atveju protezai prarasti, norėdamas juos įsidėti iš naujo ieškovas priverstas patirtas papildomas išlaidas, t.y. sumokėti už jų gamybą ir įdėjimą. Jo dėl to paties patirtas išlaidas pagrindžia jo ir teritorinės ligonių kasos atlikti mokėjimai 2019 metais. Už abu – viršutinio ir apatinio žandikaulio protezus bendrai sumokėta 1239,18 Eur, vadinasi, vieno iš jų – 620 Eur. Ieškovas nurodė ir priešingų duomenų byloje nėra, kad 2019 m. sudėjus protezus, jis negali gauti kompensavimo iš valstybės dėl naujų protezų įsigijimo, todėl žalą sudaro 620 Eur (suma už apatinio žandikaulio protezus) ir 6 Eur už pažymą dėl jų. Tokio paskaičiavimo kaip ir apskritai turtinės žalos dydžio atsakovas neginčijo. Ieškovas pateikė duomenis, kad yra 50 proc. praradęs darbingumą, tegauna 65,09 Eur netekto darbingumo pensiją, yra remiamas valstybės (gauna socialinę pašalpą), jokio kito vertingo turto, išskyrus butą, kuriame gyvena, neturi (b.l. 29-37). Protezams, kurie buvo įdėti 2019 m., pinigus taupė kelis metus. Darytina išvada, kad ieškovo turtinė padėtis sunki ir jis negali šiuo metu sumokėti visos sumos už protezus, o jų neįdėjus, nukenčia jo gyvenimo kokybė. Atsižvelgiant į tai, teismas pusę 2019 m. sumokėtos sumos (ją mokėjo ieškovas ir teritorinė ligonių kasa) vertina kaip tikėtinas, bet įrodymais pagrįstas jo būsimas išlaidas.
21. Atsižvelgiant į tai, kad žalą dėl prarastų protezų ieškovas patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, laikytina, kad priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatytas. Neteisėti veiksmai atlikti atsakovo tinkamai neįvertinus situacijos ir neproporcingai panaudojus jėgą. Darytina išvada, kad atsakovo kaltė nustatyta.
22. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
23. Nagrinėjamu atveju turtinė žala nustatyta. Atsakovas privalo ją atlyginti.
24. Sprendžiant dėl neturtinės žalos, pažymėtina, kad ją įstatymas apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.)
25. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
26. Nagrinėjamu atveju ieškovas dėl patirtų sužalojimu jautė fizinį skausmą, gėdą, o netekus protezų buvo apribotos jo galimybės maitintis, teko daugiau pastangų skirti minkšto maisto gaminimui.
27. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovu, kad dėl patirtų sužalojimų jis patyrė tiek fizinį skausmą, dėl dvasinius išgyvenimus, todėl laikytina, kad jis patyrė neturtinę žalą. Sprendžiant dėl jo dydžio, atsižvelgtina į tai, kad ieškovo patirti sužalojimai specialisto išvadoje vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Turtinė žala sudaro 626 Eur. Nors ieškovas kaltas dėl sužalojimų ieškovui sukėlimo, tačiau konflikto priežastis buvo iš A. P. paimtas telefonas, kurį, vedinas pozityvaus tikslo – surasti ir grąžinti telefoną draugui, siekė atgauti atsakovas, tik pasirinko neproporcingas priemones. Teismas įvertina ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybę, kad D. P. tyčios sutrikdyti asmens sveikatą neturėjo, dėl ko nenustatyti visi nusikalstamos veikos požymiai ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas. Duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis sunki ir jis negalėtų atlyginti ieškovui neturtinės žalos, byloje nėra. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas patirtą neturtinę žalą vertina 300 Eur.
28. CK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo.
29. Pagal CK 6.253 straipsnio 5 d. nukentėjusiojo asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlyginti nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.
30. Pagal CK 6.253 straipsnio 6 d. būtinasis reikalingumas – tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalą patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos.
31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas pasirinko neproporcingas priemones, siekdamas sugrąžinti ieškovo paimtą draugo telefoną. Visgi sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės dydžio, įvertintina tai, kad jo veiksmus grumtynių metu, dėl kurių atsakovas buvo sužalotas, sąlygojo pirmiausiai paties V. S. veiksmai paėmus kito asmens, t.y. A. P., telefoną ir su juo nutolus nuo pastarojo, o atsakovui reikalaujant grąžinti, ne tik telefono negrąžinus, bet ir panaudojus dujų balionėlį. Atsakovas siekė apginti draugo nuosavybę (telefoną), reikalaudamas jį grąžinti A. P.. Nors pastarosios aplinkybės ir nesudaro pagrindo visiškai atleisti atsakovo nuo atsakomybės, nes jis netinkamai įvertino situaciją ir pasirinko neproporcingas priemones, tačiau sudaro pagrindą taikyti CK 6.253 str. ir žalos atlyginimą mažinti pusiau, atitinkamai ieškovui iš atsakovo priteisti 313 Eur turtinei ir 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.
32. Ieškinį tenkinus iš dalies, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
33. Ieškovas nuo žyminio mokesčio atleistas pagal įstatymą, todėl žyminio mokesčio dalį, proporcingą tenkintai ieškinio daliai, t.y. 14 Eur, turi valstybei sumokėti atsakovas.
34. Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. liepos 2 d. sprendimu teikiama antrinė teisinė pagalba, kuria valstybė garantuoja ir apmoka 30 proc. (b.l. 148). Iš 2021-07-20 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 102,06 Eur (b.l. 151).
35. Ieškinį tenkinus 13 proc., valstybei iš atsakovo priteisiama 13,27 Eur, o atsakovui iš ieškovo – 870 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
36. Dėl procesinių dokumentų siuntimo teismas patyrė 8,78 Eur pašto išlaidų. Jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą, todėl turi būti priteisiamos. Atsižvelgiant į nedidelę pašto išlaidų sumą ir tai, kad ieškinys tenkintas tik nedidele dalimi, pašto išlaidos tarp šalių neskirstomos, bet visos priteisiamos iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo V. S. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui V. S., gim. 1957 m. balandžio 18 d., iš atsakovo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 313 Eur turtinei ir 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti atsakovui D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. S., gim. 1957 m. balandžio 18 d., 870 Eur atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 13,27 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB Swedbank LT24 7300 0101 1239 4300, AB Citadele banka Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.
Priteisti iš ieškovo V. S., gim. 1957 m. balandžio 18 d., 8,78 Eur pašto išlaidų valstybei.
Priteisti iš atsakovo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 14 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Valstybei priteistos žyminio mokesčio ir pašto išlaidų sumos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus šias išlaidas, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.