Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, 2017 m. kovo 29 d. nutartimi 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą; 2) Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 3 dalį 45 parų areštu; 3) Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 26 parų areštu; 4) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, paskirtą bausmę subendrinus su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams 10 dienų; 5) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos) 40 parų areštu, paskirtą bausmę subendrinus su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. N. 2023 m. gegužės 8 d., apie 11.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto tarp jo ir L. L. metu, iš asmeninių paskatų dešine koja spirdamas vieną kartą L. L. į kairės pusės veido sritį ir tuo jam padarydamas apatinio žandikaulio kairės šakos lūžį, nesunkiai sužalojo L. L.

Kaltinamasis R. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad maždaug prieš tris mėnesius, datos tiksliai nepamena, kartu su pažįstamais asmenimis, tarp kurių buvo ir L. L., bute, esančiame Telšiuose, Šiaulių pl., vartojo alkoholį. Tarp jo ir L. L. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis atsistojo ir su koja spyrė vieną kartą L. L. į veidą. Tai padaręs, jis iškart išėjo iš buto. Jam atrodo, kad smūgis nebuvo stiprus, bet pripažįsta kad dėl smūgio galėjo L. L. lūžti žandikaulis. Dėl buvusio girtumo tiksliai visų aplinkybių nepamena. Gailisi dėl savo poelgio, atsiprašė nukentėjusiojo, jie susitaikė. Su Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškiniu nesutinka, nemano, kad jis turėtų atlyginti žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Kaltinamajam R. N. inkriminuojama nusikalstama veika be jo paties prisipažinimo bei parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis L. L. parodė, kad 2023 m. gegužės 8 d., apie 13.30 val. namuose, esančiuose, (duomenys neskelbtini), su kartu gyvenančiu A. P. vartojo alkoholinius gėrimus. Paskui pas juos atėjo pažįstami A. Č. ir R. N. Jiems visiems bevartojant alkoholį ir sėdint ant sofos-lovos, staiga R. N. atsistojo nuo fotelio ir nieko jam nesakęs, dešine koja spyrė vieną kartą jam į kairės pusės veido sritį, dėl ko jis pajautė stiprų skausmą veido srityje. Skausmą galėtų įvertini nuo vieno iki dešimt balų sistemoje - dešimt balų. R. N. daugiau jokių smūgių jam nesudavė ir, nieko nesakęs, išėjo iš buto kartu su A. Č. Jiems išėjus, jis pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną ir pranešė Bendruoju pagalbos numeriu 112 apie įvykį. Netrukus į jų namus atvyko policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos paramedikai. Po medikų apžiūros buvo pristatytas į VšĮ Regioninės Telšių ligoninės priėmimo skyrių, kur jam gydytojai nustatė apatinio žandikaulio lūžį. Po medikų apžiūros buvo išleistas iš gydymo įstaigos gydytis ambulatoriškai. Praėjus kelioms dienoms po šio konflikto, jis kreipėsi į savo šeimos gydytoją, kuri apžiūrėjo jį, išrašė vaistų nuo skausmo bei išrašė nedarbingumo pažymėjimą iki 2023 m. birželio 2 d. Daugiau į jokius medikus nesikreipė. R. N. taip pasielgė pirmą kartą, prieš tai tarp jo jokių nesutarimų, konfliktų nėra buvę. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 19-24, 50-53, 56-58).

Liudytojas A. Č. parodė, kad 2023 m. gegužės 8 d., apie 10 val. jis kartu su draugu R. N. nuvyko pas savo mamą J. Č., gyv. (duomenys neskelbtini), ir ten vartojo alkoholį. Išgėrę degtinės butelį, jis su R. N. iš mamos buto išėjo. Apie 11.30 val. jie nuėjo pas A. P., gyv. (duomenys neskelbtini). Tame bute, kambaryje prie staliuko sėdėjo A. P., šio sugyventinė R. ir L. L., kurie vartojo alkoholinius gėrimus. Jie su R. N. prisėdo prie jų ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu bendravo su L. L. dėl negrąžinamos skolos, bet nekonfliktavo. Kalbantis, staiga R. N. atsistojo nuo fotelio ir nieko nesakęs priėjo prie L. L., kuris tuo metu sėdėjo ant sofos lovos. R. N. koja spyrė vieną kartą L. L. į veido sritį. Daugiau R. N. jokių smūgių L. L. nesudavė. Po šio R. N. suduoto smūgio, L. L. rankomis susiėmė sau už veido srities ir laikė, tačiau nematė, kad šiam iš veido srities būtų pradėjęs bėgti kraujas. Nenorėjo, kad kiltų didesnis konfliktas, todėl jis kartu su R. N. išėjo iš A. P. buto (1 t., b. l. 85-88).

Liudytojas A. P. parodė, kad 2023 m. gegužės 8 d., nuo 8 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine R. J. ir draugu L. L. pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Apie 11 val. į jo butą įėjo pažįstami R. N. ir A. Č., kurie prisėdo prie jų ir visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu pamatė, kaip staiga R. N. atsistojo nuo fotelio, priėjo prie L. L., sėdinčio ant sofos-lovos ir, nieko nesakęs, spyrė dešine koja vieną kartą L. L. į veido sritį. Matė, kad po suduoto smūgio L. L. iš nosies srities pradėjo bėgti kraujas. R. N. daugiau jokių smūgių L. L. nesudavė. Negali pasakyti dėl kokių priežasčių įvyko konfliktas tarp R. N. ir L. L., nes jis tuo metu jau buvo stipriai neblaivus, visų konflikto aplinkybių neprisimena. R. N. daugiau nieko nelaukęs iš jo buto kartu su A. Č. išėjo, o L. L. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. L. L. skundėsi jam, kad labai skaudą veido sritį ties žandikauliu (1 t. b. l. 91-94).

Liudytoja R. J. parodė, kad 2023 m. gegužės 8 d., nuo 8 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu A. P. ir pažįstamu L. L. pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Išgėrusi per daug alkoholio, pasijuto blogai ir nuėjo miegoti, A. P. su L. L. toliau gėrė alkoholį. Negali pasakyti ar per tą laikotarpį, kol ji miegojo, buvo į kambarį atėję kokie nors kiti asmenys ar ne, nes ji nieko nematė ir negirdėjo. Tikslaus laiko neatsimena, tačiau jau buvo diena, kai pajuto, kad ją iš miego kažkas žadina. Atsimerkusi pamatė kambaryje stovinčius pareigūnus. Nesuprato kas vyksta, konflikto tarp R. N. ir L. L. nematė, negirdėjo ir nieko apie tai nežino (1 t. b. l. 97-100).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra bute, (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą jokių grumtynių pėdsakų, apgadinimų ar galimai rusvos spalvos kraujo dėmių nepastebėta (1 t., b. l. 38-47).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 778/2023 (04) nurodyta, kad L. L. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva po kaire akimi, apatinio žandikaulio kairės šakos lūžis. L. L. nustatyti sužalojimai padaryti kairio paakio ir apatinio žandikaulio kairės šakos sritims kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais). L. L. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. L. L. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. L. L. nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio kairės šakos lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 106-107).

Byloje ištirti ir anksčiau aptarti, tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys įrodymai leidžia teismui daryti vienareikšmišką išvadą, kad kaltinimas R. N. pasitvirtino. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt. Būtent šioje byloje ištyrus ir įvertinus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nors R. N. nesiekė nukentėjusiajam L. L. padaryti konkretų sužalojimą, tačiau jis suprato, jog savo veiksmais (tyčia suduodamas smūgį koja į veidą), gali jį sužaloti (neapibrėžta tyčia). Tarp sukeltų padarinių ir kaltinamojo atliktų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, o kaltinamojo atlikti nusikalstami veiksmai sukėlė konkrečius padarinius, t. y. nesunkiai sutrikdė L. L. sveikatą. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais bei aukščiau aptartais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Skirdamas R. N. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, smūgis suduotas koja į veido sritį), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), motyvus ir tikslus (pyktis išgertuvių metu), kaltinamojo asmenybę: teistas penkis kartus, tarp jų ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas (1 t., b. l. 135-139), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 132-134); nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas; tai kad nusikalstama veika padaryta žala, kuri neatlyginta (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam R. N. skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnis). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė skirti kaltinamajam R. N. laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėti 1 metų terminui, paskiriant įpareigojimus nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus ir ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (BK 75 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju R. N. už vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą skiriama 6 mėnesių (po BK 64¹ taikymo) laisvės atėmimo bausmė, todėl formaliai kaltinamojo situacija atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatą. Tačiau, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą teismas privalo įvertinti visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, t. y. nuosekliai svarstyti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).

Šiuo atveju kaltinamasis R. N. teisiamas šeštą kartą, neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, vėl padarė nesunkų tyčinį smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Jau anksčiau R. N. buvo skirtos arešto, laisvės atėmimo bausmės. Visas anksčiau paskirtas arešto ir laisvės atėmimo bausmes R. N. yra atlikęs, 2021 m. gegužės 10 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-64-495/2020). R. N. nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, savo elgesio kritiškai nevertina, daro nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus. Po nusikalstamos veikos padarymo R. N. nesidomėjo nukentėjusiojo L. L. sveikatos būkle, neatlygino Šiaulių teritorinei ligonių kasai padarytos žalos, neprisiima atsakomybės už šios žalos atlyginimą. Visuma teismo nustatytų aplinkybių neleidžia spręsti, kad kaltinamasis suvokė savo elgesio pasekmes, padarė išvadas, siekia integruotis į visuomenę ir daugiau nenusikalsti. Teismo vertinimu, R. N. resocializacija be realaus laisvės atėmimo negalima, bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatidėtinas.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. CK 6.251 straipsnyje yra įtvirtintas visiško nuostolių (turtinės žalos) atlyginimo principas, t. y. padaryta turtinė žala turi būti atlyginta visa.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 46,04 Eur sumai (1 t., b. l. 63-66). Pateikti duomenys patvirtina, kad už nukentėjusiajam L. L. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (chirurgo, radiologo konsultacijas) iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų VšĮ Regioninei Telšių ligoninei buvo sumokėta 46,04 Eur. Byloje nustatyta, kad sužalojimai galvos srityje nukentėjusiajam padaryti kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo R. N. (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto „c“ papunktis).

Nukentėjusysis L. L. civilinio ieškinio nereiškia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaityti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios R. N. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš R. N. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas 46,04 Eur (keturiasdešimt šešis Eur 4 ct).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.