Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-11-13 · Civilinė byla Nr. 2A-1113/2014

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-11-07Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-11-13Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2015-07-24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-13
Bylos Nr.
2A-1113/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02923-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidija Tamošiūnienė, Vigintas Višinskis, Audronė Jarackaitė
Ieškovas
AB ,,ORLEN Lietuva“
Atsakovas
M. B. B., B. V., A. G., M. B., B. B., S. S., P. R.
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos Valstybinis patentų biuras
Civilinė byla Nr. 2A-1113/2014Proceso Nr. 2-55-3-02923-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 116.10.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi klausimą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1113/2014, išnagrinėtoje pagal ieškovo AB ,,ORLEN Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo ir 2014 m. sausio 10 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-2916-275/2013 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovams M. B. B., B. V., A. G., M. B., B. B., S. S., P. R. dėl nacionalinio patento pripažinimo negaliojančiu (trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Valstybinis patentų biuras),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas rašytinio proceso tvarka gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime (nutartyje) rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo (nutarties) esmės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų sprendimo įvykdymas yra komplikuotas, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, teismas turi racionaliai, efektyviai taikyti teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010; 2000 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2000).