Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ieškovas AB ,,Orlen Lietuva“ (buvę pavadinimai – AB ,,Mažeikių nafta“, Mažeikių valstybinė įmonė (VĮ) ,,Nafta“, Mažeikių valstybinė naftos perdirbimo įmonė (VNPĮ) ,,Nafta“) 2011-10-26 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos patentą Nr. 3884 ,,Terminio krekingo reaktorius“ (kurio apibrėžtis: 1. Terminio krekingo reaktorius, dirbantis kylančio angliavandenilių terminio krekingo produktų srauto pagrindu ir susidedantis iš tangencialaus kreipiklio, apatinio atvamzdžio, apatinio dugno, korpuso, viršutinio dugno ir viršutinio atvamzdžio, besiskiriantis tuo, kad apatinio atvamzdžio ilgis sudaro 0,014 - 0,12 išcentrinio atskyrimo faktoriaus dydžio dalį; 2. Terminio krekingo reaktorius pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad apatinis atvamzdis turi tarpinį flanšinį sujungimą; paraiškos Nr. IP1968, paraiškos padavimo data 1994 m. birželio 22 d., paraiškos paskelbimo data – 1996 m. sausio 25 d., patento paskelbimo data – 1996 m. balandžio 25 d.; toliau – ginčo Patentas, Patentas) bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (I b. t., 1 – 9, 14 - 16 l.).

Ieškovas nurodė, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių bylos šalių, pagal ieškovų M. B., M. B. B., B. B., A. G., P. R., S. S. ir B. V. (atsakovai nagrinėjamoje byloje) 2011-01-24 ieškinį atsakovui AB ,,Orlen Lietuva“ (ieškovas nagrinėjamoje byloje) dėl įpareigojimo 1994-09-05 Sutarties dėl numatomo išradimo ,,Terminio krekingo reaktorius“ naudojimo Nr. 2, kuria Mažeikių VNPĮ ,,Nafta“ ir autoriai (atsakovai nagrinėjamoje byloje), be kita ko, susitarė, kad išradimo patento savininkai yra ieškovas (Mažeikių VNPĮ ,,Nafta“) ir išradimo bendraautorius M. B. B. (vienas iš atsakovų) (2 p.); kad įdiegiant išradimą autoriams (atsakovams) išmokami 25 procentai pelno, gauto iš išradimo naudojimo per patento galiojimo laikotarpį (3 p.), kad rinkliavą už nacionalinės patentinės paraiškos ekspertizę ir patento palaikymą sumokės ieškovas (Mažeikių VNPĮ ,,Nafta“) (7 p.; toliau – Sutartis; I b. t., 12 – 13 l.;) pagrindu, ieškovams reikalaujant įvykdyti prievolę natūra ir sumokėti jiems 26 844 108,15 Lt autorinį honorarą už Patentu apsaugoto išradimo naudojimą gamybos technologijoje, 11 319 186,34 Lt palūkanų ir priteisti 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo teigimu, jo teisinis suinteresuotumas kreiptis į teismą dėl Patento pripažinimo negaliojančiu grindžiamas tuo, kad, Patentui negaliojant daugiau kaip 11 metų, jo išdavimo faktas iki šiol turi didelę įtaką ieškovo teisėms ir interesams, kadangi nurodytoje byloje Sutarties pagrindu reikalaujama priteisti iš ieškovo autorinį honorarą ne tik už Patento galiojimo laikotarpį, bet ir už laikotarpį, kurį Patentas nebegalioja.

Pasak ieškovo, teises į Patentą jis įgijo Sutarties pagrindu, tačiau niekada nebuvo jo įdiegęs, juo nesinaudojo ir jo neanalizavo; be to, nėra duomenų apie tai, kad vienas iš atsakovų M. B. būtų sukūręs šį išradimą, o jei ir sukūrė – kad išradimas yra patentabilus, kad ieškovui būtų buvusi perduota kokia nors techninė produkcija; Sutartyje aptarti tik išmokų mokėjimai ir jų padalinimas, tuo tarpu produkcijos kūrimas nėra nurodomas, todėl ši Sutartis yra fiktyvi, sudaryta tik tarp atsakovų.

Ieškovas nurodė, kad Patentu apsaugotas išradimas yra nepatentabilus, t. y. nebuvo naujas, neatitiko išradimo lygio ir neturėjo pramoninio pritaikomumo, todėl Patentas pripažintinas negaliojančiu Lietuvos Respublikos patentų įstatymo (toliau - PĮ) 2 – 5, 45 straipsnio 1 d. pagrindais. Ieškovo teigimu Patento nepatentabilumą patvirtina 1998-12-28 specialistų paaiškinimai bei jo užsakymu 2011-10-24 atlikta ekspertizė.