- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-05
- Bylos Nr.
- e2-1742-909/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14888-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Taurus fondas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ermitažas“
- Advokatai
- Mantas Arasimavičius
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Taurus fondas“ atstovui advokatui Mantui Arasimavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Taurus fondas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ermitažas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Mportas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Taurus fondas“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-14866), prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Ermitažas“ (toliau – atsakovas) 25 588,45 Eur skolą, 670,54 Eur sutartines palūkanas, 7,3 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad 2022 m. birželio 29 d. ieškovas ir UAB „Mportas“ (toliau – trečiasis asmuo) sudarė faktoringo sutartį Nr. L2022/06/29-02 (galioja su 2022 m. birželio 29 d. bendrąja dalimi Nr. LFACTM0426) (toliau – faktoringo sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo mainais į perleidžiamas reikalavimo teises į atsakovą pagal finansavimui teikiamas PVM sąskaitas faktūras, išmokėti trečiajam asmeniui faktoringo avansą. 2023 m. vasario 28 d. sąskaitų Nr. IN31473756, IN31473757, IN31473758, IN31473759, IN31473760, IN31473761, IN31473762, IN31473763, IN31473764 ir IN31473765 perdavimo priėmimo aktu Nr. 2023/03/008 ieškovui buvo perleistos reikalavimo teisės į atsakovą 8 182,01 Eur sumai. Apie perleistas reikalavimo teises atsakovas buvo informuotas tos pačios dienos pranešimu. 2023 m. kovo 3 d. trečiajam asmeniui buvo išmokėti faktoringo avansai. 2023 m. kovo 2 d. sąskaitų Nr. 65841 ir 66079 perdavimo priėmimo aktu Nr. 2023/04/198 ieškovui buvo perleistos reikalavimo teisės į atsakovą 17 406,44 Eur sumai. Apie perleistas reikalavimo teises atsakovas buvo informuotas tos pačios dienos pranešimu. 2023 m. balandžio 27 d. trečiajam asmeniui buvo išmokėti faktoringo avansai. Nesulaukęs atsiskaitymo iki 2023 m. rugpjūčio 18 d., ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, tačiau su ieškovu atsiskaityta nebuvo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas teismui teikė atsiliepimą (DOK-171584), kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad trečiojo asmens ir ieškovo dalykinėje praktikoje, dirbant ne tik su atsakovu, bet ir kitomis bendrovėmis, dažnai pasitaikydavo atvejų, kai pirkėjai sąskaitas faktūras apmokėdavo trečiajam asmeniui, o trečiasis asmuo atsiskaitydavo su ieškovu. Ieškovas pretenzijų ar prieštaravimų dėl tokios mokėjimo tvarkos per visą bendradarbiavimo laikotarpį nebuvo pareiškęs ir su tuo sutiko. Šiuo konkrečiu atveju trečiasis asmuo, gavęs iš atsakovo mokėjimus pagal ginčo sąskaitas, kurios trečiajam asmeniui jau buvo apmokėtos faktoringo bendrovės, šias iš atsakovo gautas lėšas pervedė į ieškovo sąskaitą ir tokiu būdu atsiskaitė su faktoringo bendrove. Pažymėjo, kad ginčo sąskaitos faktūros ieškovui jau yra apmokėtos trečiojo asmens, o ieškovas, teikdamas ieškinį, reikalauja tas sąskaitas apmokėti antrą kartą.
4. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad 2021 m. kovo 25 d. atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė Tiekimo sutartį Nr. E4/7.2021.03.16-001 (toliau – tiekimo sutartis), pagal kurią ieškovas iki šios dienos perka iš trečiojo asmens prekes už jas atsiskaito. Tiekimo sutarties šalys aiškiai susitarė, kad kreditorius neturi teisės perleisti savo reikalavimo teisės be skolininko sutikimo. Šio nuostatos yra taikomos ir reikalavimo teisių perleidimui pagal faktoringo sutartį. Nebuvo sudarytas joks trišalis susitarimas dėl atsiskaitymo į faktoringo bendrovės sąskaitą. Tarp ieškovo, trečiojo asmens ir atsakovo nebuvo pasirašytas joks trišalis susitarimas, kuriame būtų išreikštas atsakovo sutikimas dėl reikalavimo teisių į mokėjimus pagal tiekimo sutartį perleidimo ieškovui, kaip tai numato faktoringo sutarties specialiųjų sąlygų 7.1.2. punktas, apie faktoringo sutarties sudarymą ir reikalavimo teisių perleidimą atsakovas nežinojo. 2023 m. kovo 7 d. atsakovas elektroniniu paštu atsakė ieškovui ir trečiajam asmeniui, kad nesutinka su reikalavimo teisių perleidimu faktoringo bendrovei ir atsiskaitymai toliau bus vykdomi tiesiogiai į trečiojo asmens banko sąskaitą. Atsakovas pažymėjo, kad 2023 m. balandžio 13 d. sąskaita Nr. 65841 buvo išrašyta neteisingai – joje nurodyti prekių kiekiai ir atsakovui pristatyti prekių kiekiai nesutapo. Sąskaitą Nr. 66926 atsakovas apmokėjo 2023 m. liepos 20 d. tiesiogiai į trečiojo asmens banko sąskaitą. Tuo tarpu teisingai išrašyta ir atsakovui pateikta sąskaita Nr. 66926 bei iš jos kylančios reikalavimo teisės ieškovui nebuvo perleistos. Pažymėjo, kad trečiajam asmeniui buvo žinoma, kad ieškovui perleista reikalavimo teisė pagal sąskaitą Nr. 65841 negalioja, tačiau jis apie tai nepranešė ieškovui. Atsakovas neatsako už tai, kad trečiasis asmuo perleido ieškovui negaliojančią reikalavimo teisę, todėl jam negali kilti teisinė atsakomybė už sąskaitą Nr. 65841, kuri buvo negaliojanti ir vėliau panaikinta. Atsakovas visas ginčo sąskaitas apmokėjo tiesiogiai į trečiojo asmens banko sąskaitą. Tokiu būdu susidarė situacija, kai trečiasis asmuo gavo pinigines lėšas už parduotas prekes tiek iš ieškovo kaip faktoringo bendrovės, tiek iš atsakovo kaip prekių pirkėjo. Trečiasis asmuo niekada neinformavo atsakovo, kad pinigines lėšas pagal ginčo sąskaitas jau gavo iš faktoringo bendrovės ir negrąžino iš atsakovo pagal tas pačias sąskaitas sumokėtų pinigų.
5. Trečiasis asmuo teismui teikė atsiliepimą (DOK-171093), kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad trečiasis asmuo neginčija fakto, kad ieškovui buvo perleistos reikalavimo teises, kylančios iš trečiojo asmens ir atsakovo sudarytos prekybinės sutarties. Sprendžiant reikalavimus, kylančius iš sutarčių vykdymo, turėtų būti atsižvelgiama tiek į sutarties turinį, jos aiškinimą, tiek ir į susiklosčiusią šalių dalykinę praktiką versle, t. y. kaip šalys elgėsi analogiškose situacijose iki kylant ginčui. Trečiajam asmeniui perleidus savo reikalavimo teisę ieškovui, atsakovas PVM sąskaitas faktūras pagal prekybinę sutartį apmokėdavo trečiajam asmeniui, kuris vėliau atsiskaitydavo su ieškovu. Atsižvelgiant į tai, kad tokiai mokėjimo tvarkai ieškovas neprieštaravo, darytina išvada, jog tarp šalių susiklostė dalykinė praktika, pagal kurią skolininkas prievolę įvykdydavo pradiniam kreditoriui, o pradinis kreditorius vėliau atsiskaitydavo su naujuoju kreditoriumi. Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima teigti, jog atsakovas pagal trečiojo asmens PVM sąskaitas faktūras su ieškovu yra atsiskaitęs. Trečiasis asmuo ieškovui reikalavimo teisę yra perleidęs ne tik į atsakovą, bet ir į kitus trečiojo asmens pirkėjus. Trečiojo asmens ir ieškovo dalykinėje praktikoje dažnai pasitaikydavo atvejų, kai pirkėjai PVM sąskaitas faktūras apmokėdavo trečiajam asmeniui, o trečiasis asmuo atsiskaitydavo su ieškovu. Ieškovas pretenzijų ar prieštaravimų dėl tokios mokėjimo tvarkos per visą bendrininkavimo laikotarpį nebuvo pareiškęs bei su tuo sutiko.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad buvo sudaryta faktoringo sutartis ir du sąskaitų perdavimo aktai. Apie perleidžiamas reikalavimo teises atsakovas buvo informuotas bendru pranešimu, o kovo 3 d. buvo išmokėti avansai. Kovo 2 d. perdavimo priėmimo aktu buvo perleistos reikalavimo teisės į atsakovą, jis buvo informuotas savarankišku pranešimu, buvo išmokėtas faktoringo avansas. Atsakovas trečiajam asmeniui, kaip netinkamam kreditoriui, yra sumokėjęs visas prašomas priteisti pagrindines skolas, todėl pagrindinę prievolę įvykdė netinkamu būdu, dėl to kylančias pasekmes turi prisiimti pats. Pažymėjo, kad pranešimai atsakovui buvo įteikti tinkamai, jų neginčijo. Trečiasis asmuo su ieškovu nebuvo atsiskaitęs, buvo kiti atsiskaitymai. Apie tai, kad atsakovas atsiskaitė tiesiogiai su trečiuoju asmeniu, sužinojo tik šios bylos nagrinėjimo metu. Ieškovo kreditorinis reikalavimas trečiojo asmens bankroto byloje siekia apie 2 mln. eurų. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas vieną sąskaitą perrašė, tačiau tai yra tik techninio pobūdžio pataisymas, nes prekių pozicijos yra nežymiai pasikeitę, tai, kad atsakovas inicijavo naujos sąskaitos išrašymą, neatleidžia jo nuo prievolės sumokėti, atsakovas nepranešė apie klaidos ištaisymą, reikalavimo teisė jau buvo perleista, be to, reikalavimo teisė kyla ne iš sąskaitos, o iš sutarties. Pažymėjo, kad pagal faktinę situaciją yra nerealu, kad trečiasis asmuo būtų mokėjęs už kitus asmenis (šiuo atveju - atsakovą), kai jo paties pradelsti įsiskolinimai ieškovui buvo ženklūs. Skolininkas su jokiais prašymais niekada nesikreipė į ieškovą ir nebendradarbiavo.
Atsiliepimas
7. Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytą nesutikimo su ieškiniu poziciją. Papildomai paaiškino, kad šiuo atveju buvo susiklosčiusi praktika, kad skolininkas atsiskaitydavo su pradiniu kreditoriumi, o pastarasis sumokėdavo naujajam kreditoriui. Tokiu būdu ginčo sąskaitos faktūros ieškovui jau yra apmokėtos ir ieškovas reikalauja sąskaitas apmokėti antrą kartą. Pažymėjo, kad atsakovas negavo jokio pranešimo apie faktoringo sutarties sudarymą ir reikalavimo teisių perleidimą, trišalis susitarimas nebuvo pasirašytas. Atsakovas, kai gavo pranešimą apie reikalavimo teisių perleidimą, su tokiu pranešimu nesutiko pagal Tiekimo sutarties 11.4 ir 11.6 punktus, ir apie tai informavo ieškovą. Pažymėjo, kad sąskaita Nr. 65841 buvo panaikinta, todėl reikalavimo teisė yra negaliojanti. Trečiojo asmens atlikti mokėjimai ieškovui turėjo būti skirti atsakovo skolai apmokėti.
8. Trečiojo asmens atstovė su ieškiniu sutiko, palaikė ieškovo ieškinyje išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad iškėlus bankroto bylą ir paskirus nemokumo administratorių buvo susipažįstama su civilinėmis bylomis, nebuvo rasta informacijos apie susiklosčiusią dalykinę praktiką tarp byloje dalyvaujančių proceso šalių, kad trečiasis asmuo, gavęs apmokėjimą iš atsakovo, atsiskaitydavo arba turėjo atsiskaityti su ieškovu, tokios praktikos nebuvo. Taigi, atsiliepime anksčiau išdėstyta buvusio trečiojo asmens atstovo advokato pozicija yra nepagrįsta įrodymais. Pažymėjo, kad šiai dienai atsakovas yra skolingas trečiajam asmeniui 7 864 Eur, atsakovui buvo išsiųsta pretenzija dėl skolos grąžinimo. Atsakovas buvo gavęs pranešimą apie faktoringo santykius, žinojo apie prievoles mokėti finansuotojui, tačiau prisiėmė riziką tokios prievolės nevykdyti, o pasirinko klientą kuriam sumokėti skolą. Trečiasis asmuo palaiko ieškovo ieškinį ir mano, kad jis yra pagrįstas, nes atsakovas pasirinko netinkamą šalį atsiskaitymui. Dėl mokėjimų nurodyta, kad nėra jokios informacijos, kad trečiasis asmuo mokėjimus darė už atsakovą. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo ieškovui turėjo savų pradelstų mokėjimų, todėl jis negalėjo atsiskaityti už trečiuosius asmenis, nes neturėjo finansinių galimybių. Trečiojo asmens buhalterija yra ne iki galo tiksli, dėl debitorinių skolų yra dar ir dabar sprendžiama, buvęs atstovas negali pateikti tikslių sąskaitų. Tačiau iš esamų duomenų jų pakanka išvadai, kad trečiasis asmuo dengė ne atsakovo įsipareigojimus. Ieškinio tenkinimo atveju, atsakovas kviečiamas pareikšti kreditorinį reikalavimą trečiojo asmens bankroto byloje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu, todėl tai yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tačiau civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-296-241/2020).
Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. kovo 25 d. atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė tiekimo sutartį, kuria trečiasis asmuo šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis įsipareigojo parduoti, o atsakovė įsipareigojo įsigyti iš trečiojo asmens prekes – kilnojamuosius daiktus ir sumokėti už jas sutartą kainą.
11. 2022 m. birželio 26 d. trečiasis asmuo su ieškovu sudarė faktoringo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo (klientas) perleido ieškovui (finansuotojui) visas savo reikalavimo teises į pagal tiekimo sutartį gautinas sumas. Reikalavimo teisės laikomos perleistomis nuo faktoringo sutarties specialiosios dalies 2.4 punkte nurodyto momento (nuo atitinkamos sąskaitos faktūros išrašymo momento). Pagal faktoringo sutarties priedą Nr. 2 faktoringo avansas sudaro 85 proc. nuo likusios mokėti sumos, apmokėjimo terminas – ne daugiau kaip 60 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos.
12. 2023 m. vasario 28 d. trečiasis asmuo išrašė atsakovui sąskaitas Nr.: IN31473756 1 170,99 Eur; IN31473757 1 419,15 Eur; IN31473758 393,25 Eur; IN31473759 235,95 Eur; IN31473760 235,95 Eur; IN31473761 1 170,98 Eur; IN31473762 1 013,68 Eur; IN31473763 393,25 Eur; IN314737564 1 135,13 Eur; ir IN31473765 1 013,68 Eur.
13. 2023 m. kovo 2 d. sąskaitų perdavimo–priėmimo aktu Nr. 2023/03/008 trečiasis asmuo perdavė ieškovui finansavimui sąskaitas Nr. IN31473756 (1 170,99 Eur); IN31473757 (1 419,15 Eur); IN31473758 (393,25 Eur); IN31473759 (235,95 Eur); IN31473760 (235,95 Eur); IN31473761 (1 170,98 Eur); IN31473762 (1 013,68 Eur); IN31473763 (393,25 Eur); IN314737564 (1 135,13 Eur); ir IN31473765 (1 013,68 Eur). Apie perleistas reikalavimo teises atsakovas buvo informuotas 2023 m. kovo 2 d. pranešimu. Trečiajam asmeniui 2023 m. kovo 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. PFVEND214979 buvo sumokėtas faktoringo 409,12 Eur avansas ir 2023 m. kovo 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. PFVEND214978 buvo sumokėtas faktoringo 6 545,59 Eur avansas.
14. 2023 m. balandžio 13 d. trečiasis asmuo išrašė atsakovui sąskaitą Nr. 65841 12 562,81 Eur; 2023 m. balandžio 21 d. trečiasis asmuo išrašė atsakovui sąskaitą Nr. 66079 4 843,63 Eur. 2023 m. balandžio 27 d. sąskaitų perdavimo–priėmimo aktu Nr. 2023/04/198 trečiasis asmuo perdavė ieškovui finansavimui sąskaitas Nr. 65841 (12 562,81 Eur); 66079 (4 843,63 Eur). Apie perleistas reikalavimo teises atsakovas buvo informuotas 2023 m. balandžio 27 d. pranešimu. Trečiajam asmeniui 2023 m. balandžio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. PFVEND217450 buvo sumokėtas faktoringo 13 925,15 Eur avansas ir 2023 m. balandžio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. PFVEND217451 buvo sumokėtas faktoringo 870,33 Eur avansas.
15. 2023 m. gegužės 17 d. trečiasis asmuo pateikė atsakovui naują sąskaitą Nr. 66926 12 553,24 Eur, pakeičiančią sąskaitą Nr. 65841. Sąskaitą Nr. 66926 atsakovas apmokėjo 2023 m. liepos 20 d. tiesiogiai į trečiojo asmens banko sąskaitą.
16. 2023 m. kovo 2 d., 2023 m. kovo 3 d., 2023 m. balandžio 27 d. pranešimais ieškovas ir trečiasis asmuo kreipėsi į atsakovą, nurodydami, kad trečiasis asmuo su ieškovu sudarė faktoringo sutartį, pagal kurią visi piniginiai reikalavimai pagal tiekimo sutarties pagrindu išrašytas sąskaitas yra perleisti ieškovui, dėl to ieškovas tampa atsakovo kreditoriumi ir mokėjimai pagal atitinkamas sąskaitas (Nr. IN31473756, IN31473757, IN31473758, IN31473759, IN31473760, IN31473761, IN31473762, IN31473763, IN31473765, 65841 ir 66079) turi būti atliekami ieškovui.
17. Atsakovas sumokėjo trečiajam asmeniui iš viso 25 507,20 Eur (8 110,33 Eur + 4 843,63 Eur + 12 553,24 Eur) pagal sąskaitas Nr. IN31473756, IN31473757, IN31473758, IN31473759, IN31473760, IN31473761, IN31473762, IN31473763, IN31473765, 66926 ir 66079.
18. Trečiasis asmuo, mokėjimo paskirtyje nurodydamas įvairias paskirtis, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2023 m. gegužės 29 d. atliko mokėjimus į ieškovo sąskaitą. Trečiasis asmuo ieškovui sumokėjo iš viso 1 260 526,60 Eur.
19. Ieškovas pateikė atsakovui 2023 m. rugpjūčio 18 d. pretenziją dėl neapmokėtų sąskaitų.
20. 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1131-794/2024 Vilniaus apygardos teismas iškėlė trečiajam asmeniui bankroto bylą. 2024 m. sausio 15 d. bankroto byloje buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai. Ieškovo kreditorinis reikalavimas bankroto byloje sudaro 1 778 705,27 Eur.
Dėl reikalavimo priteisti skolą
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.903 straipsnio, apibrėžiančio faktoringo sutarties sampratą, 1 dalis nustato, kad faktoringo sutartimi viena šalis (finansuotojas) perduoda arba įsipareigoja perduoti kitai šaliai (klientui) pinigus mainais už kliento (kreditoriaus) piniginį reikalavimą, susijusį su prekių pardavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu, trečiajam asmeniui (skolininkui), o klientas perleidžia arba įsipareigoja perleisti finansuotojui piniginį reikalavimą skolininkui (finansavimas su sąlyga perleisti piniginį reikalavimą) ir mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą. Faktoringo atveju pradinės tiekimo sutarties šalys nėra pakeičiamos, tiesiog skolininkas (atsakovas) yra įpareigojamas įvykdyti piniginę prievolę kreditoriaus nurodytam asmeniui (ieškovui). Piniginio reikalavimo įvykdymas finansuotojui atleidžia skolininką nuo atitinkamos prievolės įvykdymo klientui (CK 6.909 straipsnio 3 dalis), t. y. skolininko piniginė prievolė klientui pasibaigia ne nuo reikalavimo perleidimo, o nuo jos įvykdymo finansuotojui momento.
22. Teismų praktikoje pripažįstama, kad faktoringo sutartis yra sudėtinio tipo sutartis, turinti reikalavimo perleidimo, pirkimo–pardavimo, paskolos sutarčių požymių, t. y. apimanti skirtingos teisinės prigimties sutarčių elementus. Pagal įstatyme pateiktą jos sampratą šia sutartimi bankas ar kitas pelno siekiantis juridinis asmuo (finansuotojas) už atlygį perduoda klientui pinigus už šio turimą galiojantį piniginį reikalavimą, atsiradusį iš kliento sutartinių santykių, susijusių su prekių pardavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu trečiajam asmeniui, o klientas perduoda finansuotojui piniginio reikalavimo teises į savo klientą. Faktoringo sutartis visada yra atlygintinė ir gali būti sudaroma ne tik finansavimo tikslu, bet ir kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-219/2017).
23. CK 6.905 straipsnis apibūdina faktoringo sutarties dalyką – faktoringo sutarties dalyku, kuriam teikiamas finansavimas, gali būti piniginis reikalavimas, pagal kurį jau yra suėjęs mokėjimo terminas (esamas reikalavimas), taip pat atsirasianti teisė gauti pinigines sumas (būsimas reikalavimas). Perleidžiant būsimą piniginį reikalavimą pripažįstama, kad jis perėjo finansuotojui po to, kai atsirado teisė reikalauti sutartyje nustatytų pinigų sumų iš skolininko. Jeigu piniginio reikalavimo perleidimas siejamas su tam tikru įvykiu, perleidimas pripažįstamas įvykusiu, kai tas įvykis įvyksta. Tokiais atvejais papildomai įforminti piniginio reikalavimo perleidimą nereikia.
24. CK 6.906 straipsnyje įtvirtinta norma, kuri nustato kliento atsakomybę finansuotojui. CK 6.906 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu faktoringo sutartis nenustato ko kita, klientas atsako finansuotojui už perleidžiamo piniginio reikalavimo, esančio sutarties dalyku, galiojimą. Perleidžiamas piniginis reikalavimas yra galiojantis, jeigu klientas turi teisę šį reikalavimą perleisti ir perleidimo momentu jam nėra žinomos aplinkybės, dėl kurių skolininkas turėtų teisę to reikalavimo nevykdyti (CK 6.906 straipsnio 2 dalis). Jeigu finansuotojas pareikalauja įvykdyti jam perleistą piniginį reikalavimą, o skolininkas jo nevykdo ar įvykdo netinkamai, tai klientas neatsako už tokius skolininko veiksmus, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.906 straipsnio 3 dalis). Jeigu kliento finansavimas pagal faktoringo sutartį pasireiškia piniginio reikalavimo pirkimu iš kliento, tai finansuotojas, nupirkęs šį reikalavimą, įgyja teisę į visas sumas, kurias jis gauna iš skolininko, kai šis vykdo reikalavimą, o klientas atsako finansuotojui už tai, kad šis iš skolininko gavo mažiau, nei sumokėjo klientui už nupirktą reikalavimą, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.910 straipsnio 1 dalis). CK 6.907 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė kreditoriui sudaryti faktoringo sutartį su finansuotoju ir perleisti reikalavimą net esant kreditoriaus ir skolininko susitarimui, draudžiančiam arba ribojančiam reikalavimo perleidimą. Tokiu reglamentavimu pašalinami piniginio reikalavimo apyvartumo apribojimai ir užtikrinamas verslo subjektų interesas gauti būtiną finansavimą.
25. Pagal CK 6.909 straipsnį, skolininkas privalo sumokėti pinigų sumas finansuotojui, jeigu skolininkas yra gavęs iš kliento arba finansuotojo rašytinį pranešimą apie piniginio reikalavimo perleidimą finansuotojui ir pranešime nurodytas piniginis reikalavimas bei finansuotojas, kuriam turi būti įvykdyta prievolė. Jei skolininkas, kuriam buvo pranešta apie sudarytą faktoringo sutartį, prievolę vis tiek įvykdys tiesiogiai klientui, o ne finansuotojui, privalės šią prievolę dar kartą įvykdyti finansuotojui, o po to teismine tvarka reikalauti klientui sumokėtų lėšų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2005). Jei skolininkas apie faktoringo sutartį tinkamai neinformuotas, prievolės įvykdymas klientui bus laikomas tinkamu prievolės įvykdymu. Pagal minėtas nuostatas nepranešimas skolininkui apie sudarytą faktoringo sutartį nedaro faktoringo sutarties negaliojančia ir nepašalina faktoriaus reikalavimo teisės, tačiau suteikia galimybę skolininkui gintis nuo pareikšto reikalavimo įrodinėjant, kad prievolė yra pasibaigusi tinkamu įvykdymu, atsiskaičius tiesiogiai su klientu.
26. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2023 m. kovo 2 d., 2023 m. kovo 3 d., 2023 m. balandžio 27 d. pranešimais ieškovas ir trečiasis asmuo kreipėsi į atsakovą, nurodydami, kad trečiasis asmuo su ieškovu sudarė faktoringo sutartį, pagal kurią visi piniginiai reikalavimai pagal tiekimo sutarties pagrindu išrašytas sąskaitas yra perleisti ieškovui, dėl to ieškovas tampa atsakovo kreditoriumi ir mokėjimai pagal atitinkamas sąskaitas (Nr. IN31473756, IN31473757, IN31473758, IN31473759, IN31473760, IN31473761, IN31473762, IN31473763, IN31473765, 65841 ir 66079) turi būti atliekami ieškovui.
27. Teismas pažymi, kad atsakovui 2023 m. kovo 2 d. siųstame pranešime yra detaliai nurodyta informacija apie tai, kad trečiasis asmuo su ieškovu sudarė faktoringo sutartį ir visų pranešime nurodytų ir pagal tiekimo sutartį išrašytų sąskaitų pagrindų atsirandantys piniginiai reikalavimai perleidžiami finansuotojui. Šiame pranešime buvo detaliai išvardintos sąskaitos, nurodytas jų apmokėjimo terminas ir neapmokėta suma. Kitame 2023 m. balandžio 27 d. pranešime atsakovui nurodyta, kad finansuotojui yra perleidžiami piniginiai reikalavimai pagal 2023 m. balandžio 13 d. sąskaitą Nr. 65841 ir 2023 m. balandžio 21 d. sąskaitą Nr. 66079. 2023 m. gegužės 17 d. trečiasis asmuo elektroniniu paštu pateikė atsakovui naują sąskaitą Nr. 66926 12 553,24 Eur, pakeičiančią sąskaitą Nr. 65841. Tuo tarpu atsakovas ignoravo ieškovo ir trečiojo asmens pranešimus, nurodė, kad nesutinka su reikalavimo teisių perleidimu faktoringo bendrovei, ir kad atsiskaitymai ir toliau bus vykdomi tiesiogiai į trečiojo asmens banko sąskaitą.
28. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2023 m. kovo 2 d., 2023 m. balandžio 27 d. ir 2023 m. gegužės 17 d. rašytiniais pranešimais buvo informuotas apie faktoringo sutartį, reikalavimo perleidimą finansuotojui, piniginius reikalavimus ir finansuotoją, tačiau atsisakė vykdyti savo prievolę ieškovui (finansuotojui). Atsakovas jau po pranešimo gavimo 2023 m. balandžio 27 d. momentiniu mokėjimu Nr. 179871 sumokėjo trečiajam asmeniui 8 110,23 Eur, apmokėdamas sąskaitas Nr. IN31473756, IN31473757, IN31473758, IN31473759, IN31473760, IN31473761, IN31473762, IN31473763 ir IN31473765, 2023 m. liepos 5 d. momentiniu mokėjimu Nr. 183359 sumokėjo trečiajam asmeniui 4 480,21 Eur, apmokėdamas sąskaitą Nr. 66079, ir 2023 m. liepos 20 d. SEPA mokėjimu Nr. RD1850400090 sumokėjo trečiajam asmeniui 24 264,73 Eur, apmokėdamas sąskaitą Nr. 66926. Taigi, atsakovas ignoravo ieškovo ir trečiojo asmens pranešimus, jau po pranešimų apie reikalavimo perleidimą finansuotojui ir piniginių reikalavimų nurodymo gavimo apmokėjo sąskaitas trečiajam asmeniui, tokiu būdu prisiimdamas riziką, kad prievolė nebus tinkamai įvykdyta. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad šiuo atveju, atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą, ir pasirinkęs savo nuožiūra toliau mokėti buvusiam kreditoriui (trečiajam asmeniui) veikė neatidžiai ir savo rizika.
29. Jei skolininkas, kuriam buvo pranešta apie sudarytą faktoringo sutartį, prievolę vis tiek įvykdys tiesiogiai klientui, o ne finansuotojui, privalės šią prievolę dar kartą įvykdyti finansuotojui, o po to teismine tvarka reikalauti klientui sumokėtų lėšų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2005). Remiantis byloje esančia medžiaga ir teismų praktika teismas sprendžia, kad atsakovas, apmokėdamas sąskaitas trečiajam asmeniui, prievolės tinkamai neįvykdė. Byloje esantys trečiojo asmens 2023 m. spalio 23 d. sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 23 d. patvirtina, kad trečiasis asmuo ieškovui iš viso sumokėjo 1 260 526,60 Eur, tačiau iš mokėjimo nurodymų paskirties negalima nustatyti, kad ieškovui buvo sumokėta už aukščiau minėtas sąskaitas, kadangi pavedimų mokėjimo paskirtyje tokių duomenų nėra. Byloje nėra jokių duomenų, kad trečiojo asmens ieškovui atlikti mokėjimai ieškovo buvo priskirti būtent skolai pagal ginčo sąskaitas padengti. Priešingai, byloje pateikti ieškovo rašytiniai paaiškinimai (DOK-179519) bei trečiojo asmens atstovo pateikti įrodymai (DOK-189526) bei rašytiniai paaiškinimai (DOK-7109) iš esmės patvirtina, kad ieškovas mokėjimus, kuriuose nebuvo nurodoma jokia mokėjimo paskirtis, CK 6.54 straipsnio pagrindu įskaitydavo kaip pradelstas trečiojo asmens mokėtinas palūkanas. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė taipogi nurodė, kad susipažinus su trečiojo asmens buhalteriniais dokumentais pakanka duomenų, kad trečiojo asmens atliktais mokėjimais buvo dengiami ne atsakovo įsipareigojimai ir kad trečiojo asmens atsiliepime buvusio atstovo (advokato) pozicija yra nepagrįsta įrodymais.
30. Atsakovas teigė, kad ieškovo reikalavimas priteisti skolą nepagrįstas dar ir dėl to, kad tiekimo sutarties 11.4 ir 11.6 punktai draudė kreditoriui perleisti savo reikalavimo teises be skolininko sutikimo. Tačiau teismas su šiais atsakovo argumentais neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad CK 6.907 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė kreditoriui sudaryti faktoringo sutartį su finansuotoju ir perleisti reikalavimą net esant kreditoriaus ir skolininko susitarimui, draudžiančiam arba ribojančiam reikalavimo perleidimą. Tokiu reglamentavimu pašalinami piniginio reikalavimo apyvartumo apribojimai ir užtikrinamas verslo subjektų interesas gauti būtiną finansavimą. Minėto CK straipsnio normos turi viršenybę prieš šalių sutartines nuostatas. Taigi, darytina išvada, kad faktoringas yra leidžiamas net ir tais atvejais, kai šalių sutartis draudžia reikalavimo perleidimą, todėl atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
31. Atsakovas byloje teigė, kad prekių kiekiai pagal trečiojo asmens sąskaitą Nr. 65841 nesutapo, buvo išrašyta nauja sąskaita Nr. 66926, todėl reikalavimas pagal šią sąskaitą nebuvo perleistas, todėl atsakovas neturi prievolės mokėti skolą pagal sąskaitą Nr. 66926. Ieškovas teigė, kad atsakovo prievolės turinys iš esmės nepasikeitė, ieškovas nebuvo informuotas apie naują pakoreguotą sąskaitą. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad klaida, kuri buvo taisoma, buvo techninė - nežymiai pasikeitė tų pačių sąskaitoje nurodytų prekių kiekiai (vienos spalvos parduotų skėčių padidėjo, kitos spalvos skėčių - sumažėjo), bendra mokėtina suma nežymiai sumažėjo. Byloje nėra duomenų, kad apie taisytą klaidą atsakovas ieškovą būtų informavęs, nors, kaip minėta, atsakovas tuo metu jau buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą, t. y. pranešimas apie perleistą reikalavimą atsakovui buvo tinkamai pateiktas 2023 m. balandžio 27 d., o klaida sąskaitoje buvo taisoma tik 2023 m. gegužės 17 d. Pažymėtina, kad atsakovo prievolės turinys iš esmės nepasikeitė, atsakovo prievolė ieškovui dėl perleistų reikalavimo teisių nepasikeitė ir neišnyko. Išrašant naują sąskaitą atsakovui nebuvo sukurtas naujas reikalavimas, o buvo nežymiai sumažintas tik esamas, todėl atsakovo argumentas, kad jis neturi apskritai jokios prievolės ieškovui pagal pakoreguotą sąskaitą yra nepagrįstas. Atsakovas negali būti pilnai atleistas nuo ieškovui neįvykdytos prievolės vykdymo. Kadangi tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo žinojo apie ieškovui perleistas reikalavimo teises, laikytina, kad atsakovas ar trečiasis asmuo ieškovui faktiškai perleisto piniginio reikalavimo be ieškovo žinios modifikuoti negalėjo, o tai darydami elgėsi nesąžiningai. Įvertinant tai, kas išdėstyta, laikytina, kad ieškovo reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti pilnoje apimtyje.
32. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovas, nevykdydamas savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.
33. Nagrinėjamu atveju ieškovas (finansuotojas) 2023 m. kovo 2 d. ir 2023 m. balandžio 27 d. pranešimais informavo atsakovą apie įvykusius piniginių reikalavimų perleidimus finansuotojui ir paprašė sumokėti nurodytais terminais susidariusį įsiskolinimą. Taigi, darytina išvada, kad atsakovui yra atsiradusi pareiga įvykdyti prievolę, t. y. atsiskaityti su reikalavimo teises perėmusiu finansuotoju (ieškovu) pagal neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1–2 dalimis, ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas ir ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 25 588,45 Eur skolos.
Dėl reikalavimo priteisti palūkanas
34. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 670,54 Eur sutartines palūkanas už laikotarpį nuo 61 sąskaitų faktūrų išrašymo dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2023 m. spalio 11 d. Tiekimo sutarties 12.3 punktas numatė 0,02 proc. palūkanas nuo atsakovo laiku nesumokėtos sumos. Kadangi atsakovo mokėtinų sąskaitų Nr. 65841 ir Nr. 66079 mokėjimo terminas yra pradelstas, atsakovas turi mokėti prekybinėje sutartyje numatytas palūkanas. Perleisdamas reikalavimus, trečiasis asmuo informavo ieškovą, jog sąskaitų apmokėjimo terminas yra 60 dienų. Pagal prekybinės sutarties 12.3 punktą atsakovas privalo mokėti 0,02 proc. palūkanas, pradedant 61-ąja pradelstų sąskaitų apmokėjimo diena, t. y. nuo 12 562,81 Eur sąskaitos Nr. 65841 sumos už 117 dienų (nuo 2023 m. birželio 17 d. iki 2023 m. spalio 11 d. dienos) ir nuo 4 843,63 Eur sąskaitos Nr. 66079 sumos už 110 dienų (nuo 2023 m. birželio 24 d. iki 2023 m. spalio 11 d.). Dėl pradelsto sąskaitų Nr. 65841 ir Nr. 66079 apmokėjimo termino atsakovo mokėtinos palūkanos sudaro 400,53 Eur (293,97 + 106,56). Bendrai atsakovo mokėtinos palūkanos sudaro 670,54 Eur ir yra priteisiamos iš atsakovo ieškovo naudai (CK 6.37 straipsnis, Tiekimo sutarties 12.3 punktas). Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė argumentų, kad ieškovo paskaičiuotos palūkanos yra nepagrįstos ar apskaičiuotos netinkamai.
35. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (1 dalis). Kadangi trečiojo asmens ir atsakovo santykiams taikytina tiekimo sutarties bendrosios dalies 12.3. punktas numatė 7,3 proc. metines palūkanas (0,02 proc. x 365), šis ieškinio reikalavimas tenkintinas, ieškovui priteisiant 7,3 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (26 258,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovo ieškinys pagrįstas ir tenkinamas pilna apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteisiama 25 588,45 Eur skola, 670,54 Eur palūkanos ir 7,3 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 26 258,99 Eur sumos, už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalys).
37. Į esminius byloje keliamus šalių argumentus atsakyta. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
39. Teismas tenkino ieškovo reikalavimus pilna apimtimi, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiama 591 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis) ir 500 Eur dydžio išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), t. y. iš viso 1 091 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl pašto išlaidų
40. Pašto išlaidos byloje sudaro 40,10 Eur ir yra priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
41. Teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas rašytinio proceso tvarka, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo įteikimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Taurus fondas“ naudai iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ermitažas“ 25 588,45 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 45 centus) skolos, 670,54 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt eurų 54 centus) palūkanų, 7,3 (septynis ir tris dešimtąsias) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (26 258,99 Eur), skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 091 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ermitažas“ valstybės naudai 40,10 Eur (keturiasdešimt eurų 10 centų) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.