Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. B2-2080-485/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Nuova 5“ ir akcinei bendrovei „IF P&C Insurance AS“ dėl žalos atlyginimo priteisimo subrogacijos tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apelianto prašymo priimti naujus įrodymus

Dėl žalos, padarytos užpylimu iš pastato vandentiekio sistemos, atlyginimo pagrindo

Šioje byloje svarbu ištirti ir įvertinti, ar 2008 m. lapkričio 7 d. ir 2009 m. vasario 12 d. įvykę nuomininko UAB „BMS Megapolis“ patalpų ir jose esančių daiktų (prekių) užpylimo vandeniu faktai įvyko dėl atsakovui UAB „Nuova 5“ priklausančiame pastate esančių vandentiekio sistemų trūkumų, ar juos lėmė kitos priežastys. Laikytina, kad nagrinėjamu atveju tiksli užpylimų priežastis nebuvo nustatyta, nes nėra jokių jos nustatymą ir ištyrimą fiksuojančių įrodymų. Tuoj po užpylimo faktų užpiltų patalpų nuomininkas UAB „BMS Megapolis“, o vėliau – jo turto draudikas (byloje ieškovas) UAB DK „PZU Lietuva“ ne tik informavo pastato savininką atsakovą UAB „Nuova 5“ apie įvykusius užpylimo faktus, bet ir prašė ištirti šių įvykių priežastis, nustatyti kaltus asmenis (1 tomas, b. l. 21, 33, 57-58), tačiau byloje nėra duomenų, įrodančių, kad atsakovas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų šių įvykių priežasčiai ar priežastims nustatyti, nes nėra jokių įrodymų, kurie fiksuotų tokių veiksmų atlikimą ir jų rezultatus. Tik atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad abu kartus užpylimai vandeniu esą įvyko dėl to, jog pastate esančiose bendro naudojimo tualeto patalpose nenustatyti tretieji asmenys buvo užkimšę popieriumi kriauklės santechninius įrenginius ir palikę iš praustuvo bėgantį vandenį (1 tomas, b. l. 69-71). Šie teiginiai yra deklaratyvaus turinio, nes neparemti jokiais įrodomąją reikšmę turinčiais duomenimis. Nors atsiliepime į ieškinį ir aiškinama, kad po 2008 m. lapkričio 9 d. užliejimo buvo atlikta vidaus santechninių įrengimų bei inžinerinių tinklų apžiūra, kurios metu nustatyta, jog atsakovui priklausančiame pastate santechninių įrenginių bei inžinerinių tinklų būklė nepakitusi ir atitinka 2006 m. liepos 1 d. patalpų perdavimo-priėmimo akte prie nuomos sutarties minimą normalią patalpų būklę, tačiau toks paaiškinimas jokiais įrodymais nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismui pakako atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstyto, tačiau jokiais įrodymais nepagrįsto paaiškinimo, jog užpylimo priežastis buvo neteisėti nenustatytų trečiųjų asmenų veiksmai, taip pat to pakako padaryti išvadą, kad žalos patyrusio asmens patalpų užpylimo priežastis buvo trečiųjų asmenų, bet ne patalpos, iš kurios įvyko užpylimas, savininko atsakovo UAB „Nuova 5“ neteisėtų veiksmų rezultatas. Be to, pažeisdamas įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę pirmosios instancijos teismas sprendime įrašė, kad ieškovas įrodymais nenuginčijo (nepaneigė) atsakovo nurodytos patalpų užpylimų priežasties. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir be pagrindo įrodinėjimo naštą dėl žalos atsiradimo priežasčių nustatymo perkėlė ieškovui, nes atsakomybę šalinančių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka būtent atsakovui UAB „Nova 5“. Apeliantas teisus teigdamas, kad teismas rėmėsi tik nepagrįstais atsakovo teiginiais vertinant jo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų klausimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pastato savininkas atsakovas UAB „Nuova 5“ nesiėmė veiksmų nustatyti ir konkrečiomis įrodomosiomis priemonėmis užfiksuoti užpylimus lėmusią priežastį ar priežastis, todėl tik dėl tokio atsakovo neveikimo nėra objektyvios galimybės konstatuoti tikrosios šių įvykių kilmės ir jų ryšio su pasekmėmis. Byloje neįrodyta, kad užpylimų priežastis buvo trečiųjų asmenų neteisėti veiksmai, kurių atsakovas UAB „Nuova 5“ neturėjo galimybės užkirsti ar jiems sukliudyti, o ne vandentiekio sistemos atsakovui priklausančioje sanitarinio mazgo (tualeto) patalpoje, iš kurios ir įvyko užpylimai, trūkumai. Tokiu neveikimu atsakovas pats sudarė sau kliūtis apsiginti nuo griežtos atsakomybės už padarytą žalą taikymo pagal CK 6.226 straipsnyje įtvirtintą normą. Bylos medžiagoje yra duomenų, leidžiančių daryti priešingas pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadas dėl atsakovo atsakomybės atsiradimo teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino byloje esančio „Nuova“ įmonių grupės administratorės R. K. 2011 m. gegužės 26 d. elektroniniame laiške išdėstytų atsakymų į draudiko AB „IF P&C Insurance AS“ paklausimą turinio (1 tomas, b. l. 159). Šiame laiške nerašoma, kad užpylimai įvyko sąmoningai užkimšus tualeto patalpoje esančią kriauklę popieriumi tam, kad vanduo nenubėgtų į vandentiekio sistemos vamzdyną, o nurodoma, jog buvo paliktas atsuktas kriauklės krano čiaupas ir į vamzdyną nespėjo nutekėti stipria srove iš čiaupo bėgęs vanduo. Be kita ko, laiške nurodoma, kad: „... bėganti iš čiaupo srovė yra labai stipri, o kriauklės vamzdynas pakankamai senas, todėl vanduo nespėja į jį subėgti, todėl vanduo pradeda bėgti per kriauklės viršų, to pasėkoje ir atsitiko minima avarija“. Darytina išvada, kad dėl pasenusio vandentiekio vamzdyno pablogėjo šios sistemos eksploatacinės savybės, o tai laikytina susiformavusiu konstrukciniu vamzdyno trūkumu, lėmusiu patalpų užpylimo vandentiekio vandeniu įvykį. Šią teisėjų kolegijos išvadą patvirtina minėtame elektroniniame laiške nurodyta aplinkybė, kad tam, jog užpylimai nebesikartotų, pastato savininkas sutvarkė bendrojo naudojimo tualete esančios kriauklės vamzdyną.

Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad net ir sutikus su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini pagal bendrąsias civilinės deliktinės atsakomybės taisykles, kuomet turi būti nustatinėjamos visos atsakomybės atsiradimo sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, žalą padariusio asmens kaltė), byloje neteisingai nuspręsta, kad šios atsakomybės sąlygos šioje byloje nenustatytos ir neįrodytos. Svarbi deliktinės civilinės atsakomybės taisyklė suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Apeliaciniame skunde teisingai pažymima, kad vertinant atsakovo civilinę atsakomybę net ir bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais, atsakovui išliktų nuosavybės teisę įgyvendinančio asmens pareiga nepažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Asmuo laikytinas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad padarant žalą dėl turto sugadinimo užliejus jį vandeniu iš patalpų, kuriose prasiveržė vanduo į kitas patalpas, savininko neteisėtais veiksmais laikytinas ir jo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Byloje nustatyta, kad vanduo iš vandentiekio sistemos prasiveržė atsakovui UAB „Nuova 5“ priklausančioje patalpoje. Dėl kokios priežasties atsitiko toks įvykis atsakovo patalpoje, dėl jo nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas arba valdytojas. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad patalpos savininkas UAB „Nuova 5“ neįrodė savo teiginių, kad dėl vandens iš vandentiekio sistemos jo patalpoje prasiveržimo ir žalą patyrusio asmens turto juo užpylimo yra atsakingi kiti neteisėtus veiksmus atlikę asmenys. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad vanduo į kitas patalpas prasiveržė iš atsakovo patalpoje įrengtos vandentiekio sistemos įrenginių, todėl spręstina, ar patalpos savininkas elgėsi taip, kaip turi elgtis kiekvienas rūpestingas asmuo, ar jis turėjo galimybę numatyti vandentiekio sistemos veikimo sutrikimus ir imtis veiksmų jų išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl įvykusių užpylimų, o ne nukentėjęs asmuo įrodinėti patalpų savininko kaltę, kaip tai be teisinio pagrindo nurodė pirmosios instancijos teismas. Rūpestingo elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas ar jose esančius inžinerinius įrenginius. Jau nurodyta, kad atsakovas UAB „Nuova 5“ nebuvo pakankamai rūpestingas ir neužtikrino normalaus vandentiekio sistemos funkcionavimo, taip pat nesiėmė priemonių užtikrinti, kad būtų pašalinta arba maksimaliai sumažinta galimybė padaryti žalą vandens užpylimu dėl bet kokių kitų galimų priežasčių. Tokį nerūpestingą elgesį akivaizdžiai demonstruoja atsakovo pasyvumas ir nesiėmimas jokių priemonių užkirsti kelią pakartotiniam užpylimo vandeniu atvejui, taip pat ta aplinkybė, kad vandentiekio vamzdyną atsakovas ėmė tvarkyti bei atitinkamas saugumo priemones patalpoje, kurioje įvyko vandens prasiskverbimas, pritaikė tik po pakartotinio užpylimo (aukščiau minėtame elektroniniame laiške nurodyta, kad po antro užpylimo atsakovas įdėjo kodines spynas bendrojo naudojimo tualeto duryse). Byloje apeliacinės instancijos teismo ištirtos bei įvertintos aplinkybės dėl užpylimų vietos ir jų priežasties yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad patalpų savininkas UAB „Nuova 5“ nesielgė rūpestingai, nes neužtikrino normalaus pastate įrengtos vandentiekio sistemos funkcionavimo, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų pašalinta arba iki minimumo sumažinta galimybė įvykti vandentiekio avarijoms arba patalpų užpylimui vandeniu dėl kitų priežasčių. Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Nuova 5“ nukentėjusio (žalą patyrusio) asmens UAB „BMS Megapolis“ atžvilgiu laikytinas ir pažeidusiu šių asmenų 2006 m. liepos 1 d. sudarytoje patalpų nuomos sutartyje (1 tomas, b. l. 52-56) numatytą nuomotojo pareigą užtikrinti normalų centralizuotų inžinerinių tinklų: elektros, vandentiekio, kanalizacijos, telefono ir šiluminių tinklų funkcionavimą (sutarties 3.4 p.). Atsakovas UAB „Nuova 5“ neįrodė, kad patalpų užpylimas vandeniu kilo dėl priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas, todėl jis laikytinas pažeidusiu pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, t. y. taip, kad iš jo valdomo pastato patalpų neįvyktų kitų patalpų užpylimas vandeniu, dėl kurio atsirastų žalingi padariniai.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis konstatuoja, kad atsakovas UAB „Nuova 5“, kaip pastato savininkas, nevykdė pareigos tinkamai rūpintis pastatu, konkrečiai – užtikrinti tinkamą ir saugų sanitarinio mazgo (bendro naudojimo tualeto) eksploatavimą ir priežiūrą, jog nekiltų vandentiekio avarija ar kitas žalos galintis padaryti įvykis. Atsakovas taip pat nevykdė bendro pobūdžio pareigos su pastatu ir jame esančiomis patalpomis elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. taip, kad jo pastate nebūtų žalingus padarinius sukeliantys veiksmai ar įvykiai, pvz., patalpų užpylimas vandentiekio vandeniu. Šiuo atveju reikšminga ir ta aplinkybė, kad atsakovas buvo verslininkas, kuris, be kita ko, vertėsi jam priklausančio pastato patalpų nuoma. Tai reiškia, kad jis turėjo aukštesnio lygio supratimą, kaip turi būti elgiamasi su pastatu, į kurio sanitarinį mazgą – bendrojo naudojimo tualetą iki pakartotinio ieškovo draudėjui išnuomotų patalpų užpylimo be kliūčių galėjo patekti bet kokie pašaliniai asmenys (ši aplinkybė pripažinta paties atsakovo). Atsakovas neįrodė, kad tinkamai valdė ir naudojo pastatą, todėl atmestini jo argumentai, jog užpylimams vandeniu įvykus esą dėl trečiųjų asmenų veiksmų, jam neturi būti taikoma civilinė atsakomybė.

Žalos patalpų nuomininko UAB „BMS Megapolis“ turtui dėl prekių ir kitų daiktų sugadinimo vandens poveikiu faktas patvirtintas byloje esančiais įrodymais: turto apžiūros ir techniniais prekių įvertinimo aktais, atliktų remonto darbų aktu, fotonuotraukomis (1 tomas, b. l. 22-25, 28-29, 31, 35-43, 44-47, 171-190). Tie patys rašytiniai duomenys patvirtina ir aplinkybę, kad daiktai buvo sugadinti būtent dėl užpylimų vandeniu iš atsakovui priklausančios patalpos, o įvertinus aukščiau aptartus įrodymus dėl užpylimų priežasties, tai leidžia daryti išvadą apie priežastinio ryšio tarp atsakovo UAB „Nuova 5“ neteisėtų veiksmų ir jais padarytos žalos buvimą. Pastebėtina, kad atsakovas UAB „Nuova 5“ atsiliepime į ieškinį iš esmės neneigė žalos UAB „BMS Megapolis“ turtui dėl užpylimo vandeniu padarymo fakto, apsiribodamas pastebėjimu, kad jis nebuvo pakviestas į sugadinto turto apžiūrą ir žalos fiksavimą (1 tomas, b. l. 69-71).

Dėl žalos dydžio nustatymą patvirtinančių įrodymų vertinimo

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Žala turtui turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str. 1 d.). Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, jog sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. Esant ginčui dėl žalos atlyginimo jos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais ir įrodinėjimo priemonėmis (turto vertintojo pažymomis, žalos turtui įvertinimo aktais, sąmatomis ar atliktų darbų aktais, aplinkybių konstatavimo protokolais, kitais rašytiniais įrodymais, ekspertinėmis išvadomis, nuotraukomis, ir kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (CPK 176-185 str.).

Šioje byloje žalos ieškovui atsiradimą lėmė apdrausto turto sugadinimo faktas, kuriam įvykus ieškovas turėjo pareigą draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis išmokėti draudėjui draudimo išmoką. Žalos draudėjo turtui padarymo faktą patvirtina aukščiau nurodyti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo pateiktos nuotraukos ir kiti rašytiniai duomenys nėra tinkami įrodymai žalos dydžiui nustatyti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo pateiktuose sugadintų prekių techniniuose įvertinimo aktuose, taip pat atliktų remonto darbų sąmatoje fiksuoti faktiniai nuostoliai neįrodyti, nes jokiais kitais įrodomąją vertę turinčiais duomenimis jie nepaneigti. Pirmosios instancijos teismo nuostata, jog žalos dydžiui pagrįsti ieškovo pateikti sugadintų prekių techninio įvertinimo aktai vertintini kritiškai, neparemta įtikinamais motyvais. Teismo teiginiai dėl ieškovo pateiktų įrodymų ydingumo yra faktinio pobūdžio, tačiau jais neatskleista šių trūkumų teisinė reikšmė. Neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo pateiktus įrodymus dėl žalos fakto ir dydžio, išskirtinę reikšmę priskyrė tik sugadintų prekių nuotraukoms. Liko neatskleista, kaip teismo akcentuota aplinkybė, jog nebuvo nufotografuota kiekviena dėl užpylimo sugadinta prekė, sudarė objektyvų pagrindą abejoti arba paneigti kituose ieškovo pateiktuose rašytiniuose įrodymuose (aktuose) išdėstytas aplinkybes dėl prekių apgadinimo masto ir laipsnio. Jeigu teismui sprendžiant apie žalos dydžio įrodytumą kilo abejonių dėl sugadintų prekių vertės pagal jų įsigijimo kainą, jis turėjo pasiūlyti ieškovui pateikti tokios vertės įrodymus pagal prekių įsigijimo dokumentus, tuo labiau, kad byloje buvo informacija apie kiekvienos sugadintos prekės įsigijimo sąskaitas. To nepasiūlęs teismas nukrypo nuo CPK 179 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir be pagrindo sprendė, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio, nes nepateikė į bylą PVM sąskaitų faktūrų, kuriose nurodytos sugadintų prekių kainos. Šie sugadintų prekių įsigijimą ir kainas patvirtinantys apskaitos dokumentai pateikti su ieškovo apeliaciniu skundu (2 tomas, b. l. 9-94). Teismo sprendime pažymėta aplinkybė, kad sugadintų prekių techninio įvertinimo aktai buvo vienašališkai surašyti suinteresuoto asmens UAB „BMS Megapolis“ darbuotojų, savaime nepaneigia tuose aktuose nurodytų aplinkybių ir nėra pagrindas tuos aktus besąlygiškai atmesti, kai nėra jokių juose nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pateiktos sugadintų prekių nuotraukos patikimai nepatvirtina prekių apgadinimo masto bei kiekio, nes jos vertintinos tik kaip vizualinė pažeidimų pobūdžio ir laipsnio iliustracija, tačiau teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog pagrindinis žalos dydžio nustatymo įrodymas yra ieškovo pateikti sugadintų prekių techninio įvertinimo aktai, kuriuose užfiksuoti duomenys leidžia įvertinti prekių apgadinimo mastą bei laipsnį, o tuo pačiu ir apskaičiuoti tikrąjį padarytos žalos dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikia sutikti su apelianto aiškinimu, kad atsikirsdamas į ieškinį dėl priteistinos žalos dydžio atsakovas neturi pagrįstos teisės remtis tuo, jog nedalyvavo nustatant žalos faktą, jos mastą bei apskaičiuojant žalos dydį. Byloje nepaneigtos ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas UAB „Nuova 5“ nereagavo nei į žalą patyrusio UAB „BMS Megapolis“ pranešimus dėl žalos turtui padarymo fakto su prašymu ištirti įvykio priežastis bei į jo informaciją padarytų nuostolių tikslinimą (1 tomas, b. l. 21 ir 33), nei į ieškovo pranešimus dėl įvykio priežasčių ir aplinkybių paaiškinimo bei pozicijos dėl patirtos žalos pateikimo, taip pat į ieškovo pretenzijas dėl atitinkamo dydžio žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 57-60). Ieškovo apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad tik dėl savo neveiklumo ir pasyvumo atsakovas UAB „Nuova 5“ netapo žalos administravimo dalyviu, nerodė iniciatyvos dalyvauti žalos ir jos dydžio nustatyme, nors turėjo informaciją apie tai, jog nuostoliai bus skaičiuojami, nesidomėjo žalos nustatymą patvirtinančių dokumentų turiniu, neginčijo jam reiškiamose pretenzijoje nurodytų duomenų. Atsakovo atsiliepime į ieškinį (1 tomas, b. l. 69-71) užsimenama, kad jis pateikė prašymą UAB „BMS Megapolis“ dalyvauti jo atstovui „...apliejimu sukeltos žalos apžiūrėjime ir užfiksuoti žalą bei jos dydį...“, kad ...“nei UAB „BMS Megapolis“, nei ieškovas nepakvietė atsakovo į žalos užfiksavimą sudarant sugadinto turto apžiūros aktą, nors UAB Megapolis“ buvo informuotas, kad atsakovas nori dalyvauti, kai ieškovo atstovas-ekspertas fiksuos padarytą žalą...“, tačiau jokių įrodymų apie tokių aplinkybių buvimą atsakovas šioje byloje nepateikė. Byloje paaiškėjo, kad būdamas apdraudęs savo civilinę atsakomybę, atsakovas UAB „Nuova 5“ apie įvykį, dėl kurio gali būti pareikšti turtiniai reikalavimai tiek jam, tiek jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, neinformavo savo draudiko nei gavęs pranešimus dėl padarytų nuostolių iš UAB „BMS Megapolis“, nei gavęs pretenzijas iš ieškovo, išmokėjusio draudimo išmokas. Tokiu būdu atsakovas nesudarė galimybių savo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui dalyvauti žalos fakto ir jos dydžio nustatymo procese ar atlikti kitus su galimo draudžiamojo įvykio aplinkybių tyrimu susijusius veiksmus. Vertindama šiuos faktus teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad atsakovas šioje byloje nepagrįstai ir nesąžiningai nuo ieškovo reikalavimų ginasi tuo, jog nedalyvavo vertinant sugadintas prekes ir apskaičiuojant žalos dydį.

Pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus motyvus dėl neįrodytų žalos padarymo ir jos dydžio aplinkybių teisėjų kolegija laiko ydingais, o jo padarytą išvadą, kad neįrodytas tiek žalos faktas, tiek žalos dydis, pripažįsta teisiškai nepagrįsta, neatitinkančia CK 6.249, CPK 185 straipsnių reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas UAB „Nuova 5“ nesutikdamas su šioje byloje pareikštais ieškovo reikalavimais priteisti ieškinyje nurodyto dydžio žalos atlyginimą, galėjo ir turėjo teikti savo atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus, tačiau savo procesinių teisių ir pareigų šioje byloje neįgyvendino. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, taip pat su apeliaciniu skundu pateikė papildomus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, atitinkančius įstatyme nustatytus leistinumo kriterijus (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys), kurių atsakovas priešingais įrodymais nepaneigė ir nenuginčijo.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, taikytinos subrogacijos taisyklės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinys dėl 59 900,38 Lt žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo, nagrinėjamoje byloje pareikštas draudiko UAB DK „PZU Lietuva“, išmokėjusio draudėjui UAB „BMS Megapolis“ 59 900,38 Lt draudimo išmokas atlyginti žalai, padarytai dėl to, kad iš atsakovo UAB „Nuova 5“ patalpose esančios vandentiekio sistemos prasiskverbus vandeniui buvo užpiltos nuomininkui UAB „BMS Megapolis“ išnuomotos patalpos ir dėl vandens poveikio buvo sugadintas jose buvęs nuomininko turtas, laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius dėl už žalą atsakingo asmens deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų ir šios atsakomybės taikymo sąlygų, nesivadovavo proceso teisės normomis dėl nustatinėjamų aplinkybių įrodinėjimo pareigos tarp ginčo šalių paskirstymo, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir jas patvirtinančius arba paneigiančius įrodymus dėl turtinės žalos padarymo fakto bei nuostolių dydžio, todėl atmesdamas ieškinį atsakovui UAB „Nuova 5“ šią bylos dalį išsprendė neteisingai (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys atsakovui UAB „Nuova 5“ buvo atmestas, panaikinama ir šioje dalyje priimamas kitas teismo sprendimas.

Dėl reikalavimo solidariai priteisti žalos atlyginimą iš atsakyti turinčio asmens civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko

CK 6.254 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja CK ir kiti įstatymai.

Patalpų užpylimų metu atsakovas UAB „Nuova 5“ veiklos atsakomybę buvo apdraudęs bendrosios civilinės atsakomybės draudimu bendrovėje „If draudimas“ (dabar - AB „IF P&C Insurance AS“). Draudimo objektas – draudėjo civilinė atsakomybė tretiesiems asmenims, kylanti dėl draudėjui priklausančių patalpų ir teritorijos eksploatacijos, draudimo suma – 400 000 Lt, franšizė – 5 000 Lt (draudimo liudijimas – 1 tomas, b. l. 131-132). Draudimo sutarties sudėtinė dalis – sutartinius draudimo teisinius santykius reguliuojančios Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 010 (1 tomas, b. l. 140-158). Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 15 punkte nurodyta, kad pagal šią draudimo rūšį draudiminį įvykį apibrėžia draudimo laikotarpiu ir draudimo teritorijoje reikalavimo draudėjui pateikimas dėl žalos trečiųjų asmenų kilnojamam, nekilnojamam turtui padarymo vykdant veiklą. Byloje aptariami žalos UAB „BMS Megapolis“ turtui, padarytos dėl užpylimų vandeniu iš draudėjui UAB „Nuova 5“ priklausančių patalpų, atvejai patenka į nurodytą draudiminių įvykių sudėtį, kuomet reikalavimas atlyginti žalą gali būti nukreipiamas atsakingo už žalos padarymą asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, kuriam atsiranda pareiga atlyginti žalą išmokant draudimo išmoką draudimo sutartyje ir draudimo taisyklėse nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Žalą patyrusiam asmeniui draudimo išmoką išmokėjusio draudiko ieškiniu prašoma priteisti žalos atlyginimą solidariai iš dviejų atsakovų: iš už žalos padarymą atsakingo asmens UAB „Nuova 5“ ir iš šio asmens civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės AB „IF P&C Insurance AS“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo reikalavimas solidariajam atsakovui AB „IF P&C Insurance AS“ negali būti tenkinamas. Darydama tokią išvadą teisėjų kolegija vadovaujasi šio atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, kuriais remdamasis atsakovas teigia, kad jis neturi pareigos išmokėti draudimo išmoką savo draudėjui dėl šio padarytų esminių draudimo sutarties pažeidimų, o dėl tos priežasties neatsiranda draudiko pareiga atlyginti žalą ieškovui subrogacijos tvarka. Pažymėtina, kad pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatas reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 6.7 straipsnyje įtvirtintą normą, jog esant solidariajai pareigai skolininkas gali panaudoti prieš kreditoriaus reikalavimą tiek bendrus visiems skolininkams, tiek ir asmeninius atsikirtimus, iš esmės sutinka su šiais atsakovo AB „IF P&C Insurance AS“ atsikirtimais, kurie sudaro pagrindą atmesti ieškinio reikalavimą šiam atsakovui:

1. Žalos, padarytos dėl patalpų užpylimo, įvykusio 2008 m. lapkričio 7 d., dydis (2 493,87 Lt) yra mažesnis už UAB „Nuova 5“ ir UAB „If draudimas“ draudimo sutartyje nustatytą franšizės (išskaitos) sumą (5 000 Lt), todėl pareiga mokėti draudimo išmoką dėl draudiminio įvykio, įvykusio minėtą dieną, draudikui neatsiranda (Taisyklių 22 p.).

2. CK 6.1012 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjas, sužinojęs apie draudiminį įvykį, privalo apie tai pranešti draudikui ar jo atstovui per sutartyje nustatytą terminą ir sutartyje nustatytu būdu. Jeigu draudėjas (naudos gavėjas) neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgdamas į tai, ar draudėjas savo pareigos neįvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudiminį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudiminį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką (CK 6.1012 str. 2 d.). Draudimo taisyklių 38 punkte nurodyta, kad jeigu atsitinka įvykis, dėl kurio draudėjui gali būti pareikštas reikalavimas, draudėjas turi apie tai tuoj pat, kai tik sužino, arba per trumpiausią terminą po sužinojimo, bet visais atvejais ne vėliau kaip per 30 d. kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį įvykį, pranešti draudikui, nurodydamas Taisyklių 38.1-38.4 punktuose išdėstytą informaciją. Taisyklių 39 punkte įtvirtinta taisyklė, kad jeigu draudėjui jau yra pareikštas reikalavimas, draudėjas tuojau pat, kai tik sužinojo, arba per trumpiausią galimą terminą praneša draudikui, pridėdamas šiame taisyklių punkte nurodytus dokumentus, kurie galėtų turėti reikšmės draudiko sprendimui reikalavimą pripažinti arba atmesti. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad šių esminių pareigų draudėjas UAB „Nuova 5“ nevykdė nei gavęs pranešimą iš UAB „BMS Megapolis“ apie įvykį, dėl kurio gali būti pareikštas reikalavimas atlyginti nuostolius, nei gavęs pranešimus ir pretenzijas iš ieškovo atlyginti žalą, atsiradusią šiam išmokėjus draudimo išmoką už įvykį, dėl kurio pasekmių atsakinga UAB „Nuova 5“. Nepaneigtas atsakovo AB „IF P&C Insurance AS“ aiškinimas, kad apie šiuos reikalavimus savo draudėjui jis sužinojo tik po to, kai šioje byloje 2011 m. gegužės 16 d. gavo šaukimą atvykti į teismo posėdį. Kaip jau pažymėta, pagal CK 6.1012 straipsnio nuostatas, jeigu draudėjas, sužinojęs apie draudiminį įvykį, neįvykdo pareigos pranešti apie tai draudikui ar jo atstovui per sutartyje nustatytą terminą ir sutartyje nustatytu būdu, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgdamas į tai, ar draudėjas savo pareigos neįvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudiminį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudiminį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Taisyklių 59 punkte taip pat įtvirtinta, kad draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti, jeigu draudėjas laiku nepranešė draudikui apie draudiminį įvykį, kai toks nepranešimas turėjo įtakos draudiminio įvykio aplinkybių ir pasekmių, nuostolių dydžio nustatymui. Atsakovas AB „IF P&C Insurance AS“ nurodė, kad jo draudėjas taip pat nevykdė Taisyklių 42 punkte nustatytų pareigų atsitikus draudiminiam įvykiui ar įvykiui, dėl kurio galėjo būti pareikštas reikalavimas, o šių pareigų nevykdymas taip pat sudaro pagrindą nemokėti draudimo išmokos (Taisyklių 59 p.). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo AB „IF P&C Insurance AS“ argumentais, kad nurodyti draudėjo UAB „Nuova 5“ civilinės atsakomybės draudimo teisinius santykius reguliuojančių CK normų bei Taisyklių pažeidimai pagal savo pobūdį ir turinį sudaro pagrindą nemokėti draudimo išmokos, o tuo pačiu panaikina draudiko AB „IF P&C Insurance AS“ pareigą atsakyti ieškovui pagal šiame ieškinyje išdėstytus reikalavimus.

3. Ieškovas savo reikalavimą solidariesiems skolininkams grindžia ne tik deliktinės civilinės atsakomybės, bet ir sutartinės civilinės atsakomybės pagrindais, pastaruosius kildindamas iš patalpų nuomotojo UAB „Nuova 5“ prievolių pagal su nuomininku UAB „BMS Megapolis“ sudarytą nuomos sutartį nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kaip nurodyta atsakovo AB „IF P&C Insurance AS“ atsiliepime į apeliacinį skundą, pagal Taisyklių 7.12 punktą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo objektu nelaikoma atsakomybė pagal draudėjo sudarytas sutartis, kai tretieji asmenys reikalauja žalos atlyginimo remdamiesi sutarčių (sandorių) nuostatomis. Taigi ieškovo reikalavimas atlyginti žalą, kiek tai siejama su žalą padariusio asmens netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu žalą patyrusiai kitai sutarties šaliai, nesuponuoja teisės remiantis tokiu pagrindu reikalauti žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiko.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija palieka nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovui AB „IF P&C Insurance AS“, tačiau vadovaujasi kitais ieškinio šiam atsakovui atmetimo motyvais.

Dėl procesinių bylos ypatumų

Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje tenkina ieškinio reikalavimus atsakovo UAB „Nuova 5“ atžvilgiu, kuriam yra iškelta bankroto byla ir kuris šiuo metu turi bankrutavusios įmonės teisinį statusą. Dėl šios priežasties byloje pareikštų ieškovo turtinių reikalavimų, atsiradusių iki bankroto bylos UAB „Nuova 5“ iškėlimo, patenkinimas reiškia atitinkamo dydžio ieškovo kreditorinio reikalavimo patvirtinimą UAB „Nuova 5“ bankroto byloje. Tokio dydžio kreditorinį reikalavimą sudaro 59 900,38 Lt žalos atlyginimas, 4 210,80 Lt bylinėjimosi (advokato teisinės pagalbos) išlaidos, ieškovo patirtos iki bankroto bylos UAB „Nuova 5“ iškėlimo, taip pat 6 proc. metinės palūkanos nuo 59 900,38 Lt sumos, apsikačiuotos per laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo (2009 m. spalio 26 d.) iki teismo nutarties iškelti UAB „Nuova 5“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2010 m. gruodžio 23 d.) ir sudarančios 4 155,28 Lt sumą. Tokiu būdu bendras UAB DK „PZU Lietuva“ kreditorinio reikalavimo dydis sudaro 68 266,46 Lt.

Ieškovas turėjo 2 834 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (jas sudaro 726 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidos parengiant apeliacinį skundą ir rašytinių įrodymų, pridėtų prie apeliacinio skundo, vertimo išlaidos - 2 108 Lt). Šios išlaidos susidarė nagrinėjant bylą atsakovo UAB „Nuova 5“ bankroto proceso metu, todėl priteistinos iš bankrutavusios UAB „Nuova 5“.

Patenkinus ieškovo turtinius reikalavimus bankrutavusiai UAB „Nuova 5“, ieškovui grąžintinas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 83 str. 1 d. 9 p.). Klausimas, susijęs su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartimi byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovo UAB „Nuova 5“ turtui ir lėšoms (1 tomas, b. l. 63), spręstinas UAB „Nuova 5“ bankroto byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovui UAB „Nuova 5“. Šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovui UAB „Nuova 5“ patenkinti ir priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ (kodas 110057869) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Nuova 5“ (kodas 300147206) 59 900,38 Lt žalos atlyginimą, 4 155,28 Lt palūkanų bei 4 210,80 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš viso priteisti 68 266,46 Lt (šešiasdešimt aštuonis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt šešis litus ir 46 ct). Priteistą 68 266,46 Lt sumą tvirtinti kaip uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ kreditorinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Nuova 5“ bankroto byloje.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ priteista valstybei 32,92 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovui akcinei bendrovei „IF P&C Insurance AS“, palikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ (kodas 110057869) iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nuova 5“ (kodas 300147206) 2 834 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ (kodas 110057869) 1 797 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt septynis litus) žyminį mokestį už apeliacinį skundą, sumokėtą 2011 m. spalio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 56881, pateiktu AB DnB NORD banke.