Kauno apygardos teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakove bankrutuojanti UABN “Nuova 5” atsiliepimu i ieškini prašo ieškini atmesti, priteisti bylinejimosi išlaidas.

Atsakove nurodo, jog CK 6.246 str. - 6.249 str. itvirtina civilines atsakomybes salygas: neteisetus veiksmus, kalte, atsiradusia žala ir priežastini ryši, t.y. civiline atsakomybe atsiranda tik tada, kai del asmens kaltai padarytu neteisetu veiksmu yra sukeliama žala kitam asmeniui. Nesant bent vienos iš šiu salygu civiline atsakomybe negali kilti, išskyrus istatyme nustatytas išimtis. Taigi, remiantis civilines atsakomybes salygomis bei bendraisiais civilines teises protingumo, sažiningumo ir teisingumo principais, atsakove negali buti atsakinga del treciuju asmenu veiksmu, kuriais sukeliama žala, nes neteisetus veiksmus atliko ne pati atsakove bei del tokiu veiksmu nera statinio savininko ar valdytojo kaltes. Vadinasi, LR CK 6.266 str. ir 6.246 str. nuostatos nera taikomos tada, kai žala atsiranda del treciuju asmenu veiksmu, kuriais ir sukeliama žala. Po 2008-11-09 užliejimo buvo atlikta vidaus santechniniu irengimu bei inžineriniu tinklu apžiura, kurios metu buvo nustatyta, kad atsakovei priklausanciame pastate, esanciame adresu (duomenys neskelbtini), santechniniu irengimu bei inžineriniu tinklu bukle yra nepakitusi ir atitinka 2006-07-01 patalpu perdavimo-priemimo akte prie 2006-07-01 UAB „BMS Megapolis“ ir UAB „Nuova 5“ sudarytos Negyvenamu patalpu nuomos sutarties Nr.08/6N minima normalia patalpu bukle. Taip pat buvo nustatyta abieju apliejimu priežastis - abu kartus Pastate esanciose bendro naudojimo tualeto patalpose, nenustatyti tretieji asmenys buvo užkimše popieriumi kriaukles santechninius irenginius ir palike iš praustuvo beganti vandeni. Taigi, minetos aplinkybes patvirtina, kad atsakove kaip statiniu savininke ar valdytoja tinkamai vykde savo sutartines ir istatymines pareigas, susijusias su statiniu savininko ar valdytojo pareigomis rupintis ir prižiureti statinio santechninius irenginius nuo ju sugriuvimo ar trukumu atsiradimo, o nuostoliai atsirado ne del atsakoves, o treciuju asmenu kaltes. Kadangi nuostoliai yra ne atsakoves veiksmu rezultatas, atsakovei del šiu veiksmu negali kilti civiline atsakomybe ir atitinkamai pareiga atlyginti nuostolius ieškovui regreso tvarka. Taip pat pažymetina, kad ieškoves pateiktuose draudimo liudijimuose matyti, kad UAB „BMS Megapolis“ buvo apsidraudes ir nuo neteisetu treciojo asmens veiku. Taigi tiek UAB „BMS Megapolis“, kreipdamasis del draudimo išmokos, turejo nurodyti, kad žala buvo atsiradusi del treciuju asmenu, o ne atsakoves kaltes, jeigu jai tokios aplinkybes buvo žinomos, tiek ieškove, žinodama šias aplinkybes, turejo su ieškiniu del žalos priteisimo subrogacijos budu kreiptis ne i atsakove kaip statiniu valdytoja, bet i treciuosius asmenis, nes regreso tvarka gali buti reikalaujama atlyginti nuostolius tik iš tu asmenu, del kuriu veiksmu šie nuostoliai atsirado. Be to, atsakove savo kaip Pastato valdytojo civiline atsakomybe buvo apsidraudes UAB DB „If“, taciau UAB „BMS Megapolis“ nesudarius galimybiu UAB „Nuova 5“ atstovui dalyvauti apliejimu sukeltos žalos apžiurejime ir užfiksuoti sukelta žala ir jos dydi, nors UAB „Nuova 5“ toki prašyma UAB „BMS Megapolis“ buvo pateikusi abieju apliejimu atvejais, atsakove prarado galimybe pasinaudoti Pastato valdytojo civiline atsakomybes draudimu. Ieškovei pareiškus ieškini UAB „Nuova 5“ praejus 9 menesiams nuo apliejimo, ieškinio tenkinimo atveju, atsakove jau yra praleidusi termina kreiptis i draudimo bendrove del draudimines išmokos. Toks ieškoves delsimas akivaizdžiai pažeide atsakoves interesus. Taip pat, LR CK itvirtinta šaliu bedradarbiavimo ir kooperavimosi pareiga ipareigoja šalis pranešti viena kitai reikšmingas aplinkybes ir keistis informacija, taciau nei UAB „ BMS Megapolis“ nei ieškove nepakviete atsakoves i žalos užfiksavima sudarant sugadinto turto apžiuros akta, nors UAB „Megapolis“ buvo informuota, kad atsakove nori dalyvauti, kai ieškoves atstovas-ekspertas fiksuos padaryta žala.

Atsakove „IF P&C Insurance AS“ atsiliepimu i ieškini prašo ieškini atmesti.

Atsakove nurodo, jog nei ieškove, nei UAB „BMS Megapolis“ apie 2008-11-09 ir 2009-02-12 užpylimus ir vykstanti teismini ginca atsakoves neinformavo. Atsakove apie ieškinyje minimus 2008-11-09 ir 2009-02-12 užpylimus sužinojo tik 2011 m. gegužes 16 d., gavusi iš teismo ieškini bei šaukima atvykti i teismo posedi. Atsižvelgiant i tai, darytina išvada, jog draudejas prarado galimybe pasinaudoti pastato valdytojo civilines atsakomybes draudimu. Remiantis LR CK 6.1012 str. 1 dalimi, draudejas, sužinojes apie draudimini ivyki, privalejo apie tai pranešti draudikui ar jo atstovui per sutartyje nustatyta termina ir sutartyje nustatytu budu. Taip pat draudimo bendroves Bendrosios civilines atsakomybes draudimo taisykliu Nr. 010 (toliau -Draudimo taisykles) 38 punktas nustato, jog, jeigu atsitinka toks ivykis, del kurio, draudejo nuomone, jam gali buti pareikštas reikalavimas, draudejas apie tai tuoj pat, kai tik sužinojo, arba per trumpiausia galima termina po sužinojimo, bet visais atvejais ne veliau kaip per 30 dienu, praneša draudikui nurodydamas: 38.1 kada, kur ir kokiomis aplinkybemis atsitiko toks ivykis; 38.2 pavardes, pavadinimus, adresus asmenu, galinciu pareikšti draudejui reikalavima; 38.3. laukiama, numanoma nuostoliu (reikalavimo) dydi (suma); 38.4. kodel, draudejo nuomone, del tokio ivykio jam gali buti pareikštas reikalavimas. Papildomai Draudimo taisykliu 39 punktas nustato, jog, jeigu draudejui jau yra pareikštas reikalavimas, arba reikalavimas yra pareiškiamas per 30 dienu nuo sutarties nutraukimo ar pasibaigimo dienos, draudejas apie tai tuojau, kai tik sužinojo, arba per trumpiausia galima termina, bet visais atvejais ne veliau kaip per 30 dienu po Draudimo sutarties nutraukimo ar pasibaigimo dienos praneša draudikui. Draudimo sutartis galiojo nuo 2008-05-20 iki 2009-05-19 ir, kaip jau mineta aukšciau, nei Draudimo sutarties galiojimo metu, atsitikus 2008-11-09 ir 2009-02-12 užpylimams, nei veliau, draudejas apie ieškinyje minimus užpylimus Draudimo bendroves neinformavo. Toks draudejo nepranešimas apie ieškinyje minimus užpylimus ateme Draudimo bendrovei galimybe aiškintis draudžiamojo ivykio aplinkybes ir pasekmes, nustatyti nuostolio dydi. Draudimo bendroves Bendrosios civilines atsakomybes draudimo taisykliu Nr. 010 22 punktas numato, kad draudikas atlygina nuostoliu ir išlaidu, susijusiu su reikalavimo nagrinejimu ir atsikirtimu, sumos dali, viršijancia franšizes suma. Remiantis minetu punktu franšize - tai kiekvieno draudžiamojo ivykio nuostoliu ir išlaidu, susijusiu su reikalavimo nagrinejimu ir atsikirtimu, sumos dalis, kuria atlygina draudejas. Atsižvelgiant i tai, kad Draudimo sutartyje yra numatyta 5 000 Lt franšize veiklos atsakomybei, Draudimo bendrove pabrežia, kad, šiuo atveju, del 2008-11-09 užpylimo patirti tariami nuostoliai neviršija Draudimo sutartyje numatytos franšizes ir atitinkamai Draudimo bendrove jau vien del šios priežasties negali atlyginti tariamos žalos. Atitinkamai,ieškove negali reikalauti iš Draudimo bendroves visos 57 406,51 Lt sumos del 2009-02-12 užpylimo, kadangi net ir tuo atveju, jeigu ieškovei pavyktu pagristi savo ieškini, tai iš nuostolio sumos, remiantis tomis paciomis Draudimo sutarties nuostatomis, reiketu minusuoti 5 000 Lt franšize, t.y. reikalaujamas žalos atlyginimas negaletu viršyti 52 406,51 Lt. Svarbu pastebeti, jog draudejas nevykde tarpusavio pasitikejimo pareigos ir venge bendradarbiavimo ir kooperavimosi nuostatu (LR CK 6.38 str. 3d.). Taip pat, ypac akcentuotinas LR CK 6.1013 str. 1 d., taip pat Draudimo taisykliu 42.3 punkto, kuriame nustatyta draudejo pareiga imtis jam prieinamu protingu priemoniu galimai žalai sumažinti, ir 42.6. punkto, kuriame nustatyta pareiga elgtis taip, kaip elgtusi žala padares protingas ir apdairus asmuo, pažeidimas. Draudejas negincija, kad apliejimo faktas jam buvo žinomas, ir patvirtindamas šia aplinkybe atsiliepime i ieškini nurodo, jog po 2008-11-09 užliejimo buvo atlikta vidaus santechniniu irengimu bei inžinieriniu tinklu apžiura, taip pat draudejas tyre abieju apliejimu priežastis ir nustate, jog abu kartus patalpose esanciose bendrojo naudojimo patalpose nenustatyti tretieji asmenys buvo užkimše popieriumi santechninius irenginius ir palike iš praustuvo beganti vandeni. Pažymetina, jog draudejas emesi priemoniu žalai išvengti: sutvarke kriaukles vamzdyna ir i tualeto duris idejo kodines spynas. Šia aplinkybe patvirtina draudejo atstoves p. R. K. 2011-05-26 elektroninis laiškas, kuriame draudejo atstove patikslino, jog žala atsirado del to, kad beganti iš ciaupo vandens srove yra labai stipri, o kriaukles vamzdynas pakankamai senas, todel vanduo nespeja i ji subegti ir pradeda begti per kriaukles viršu, taigi, siekiant, kad užpylimai daugiau nebepasikartotu, buvo sutvarkytas kriaukles vamzdynas ir i tualeto duris idetos kodines spynos. Pažymetina, jog, tuo atveju, jeigu draudikas butu buves informuotas apie pirmaji užpylima, tai vadovaujantis Draudimo taisykliu 42.3 punktu, butu galejes duoti nurodymus draudejui susitvarkyti vamzdyna ir, tokiu budu, antrojo užpylimo buvo galima išvengti. LR CK 6.1013 str. 3 d. nustato, jog draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jeigu žala atsirado del to, kad draudejas samoningai nesieme jam prieinamu protingu priemoniu šiai žalai sumažinti ar išvengti, todel Draudimo bendrove ir šiuo pagrindu atsisako moketi draudimo išmoka. Atsakoves nuomone, ieškove neirode nuostoliu dydžio. Kadangi 2008-11-09 užliejimo padaryta žala neviršija Draudimo sutartyje nustatytos franšizes ir šios žalos Draudimo bendrove neatlygintu bet kokiu atveju, todel placiau del 2008-11-09 užliejimo ir jo metu padarytos žalos dydžio Draudimo bendrove nepasisako. Kaip matyti iš 2009-02-19 kilnojamojo turto apžiuros akto, žalos ieškoves atstovai neskaiciavo, tik padare keleta nuotrauku ir nurode, jog žala dar bus skaiciuojama, bus pateiktas testavimo aktas. Taigi, kiekvieno sugadinto daikto atskirai ieškovas nefotografavo. Kaip matyti iš pridedamu prie ieškinio dokumentu, ieškove pateike tik dalies, tariamai, apgadintu daiktu nespalvotas prastos kokybes nuotraukas, iš kuriu matyti, jog dalis daiktu buvo supakuoti i polietileno plevele. Tokiu budu kyla pagristas klausimas, ar iš tiesu i polietileno plevele supakuotiems daiktams vandens užliejimu buvo padaryta žala. Taigi, ieškove, apskaiciuodama UAB „BMS Megapolis“ patirta žalos dydi nesielge apdairiai ir rupestingai, nes nenufotografavo visu apgadintu daiktu ir nedalyvavo skaiciuojant (neskaiciavo) apgadinto turto, o žala atlygino remdamasis UAB „BMS Megapolis“ vienašališkai surašytu žalos ivertinimo aktu, kuri pasiraše tik suinteresuoto draudimo išmoka gauti asmens - UAB „BMS Megapolis“ -atstovai. Papildomai, ieškove nepraše iš UAB „BMS Megapolis“ sugadinto turto nurašymo akto, todel nera aišku, kur UAB „BMS Megapolis“ padejo sugadinta turta, ir negalima atmesti tos aplinkybes, jog tariamai, sugadintas turtas visai nebuvo sugadintas, arba buvo sugadintas tik iš dalies. Taip pat ieškove nedalyvavo apgadintu prekiu testavime ir nepraše testavimo akto, nors savo 2009-02-19 kilnojamojo turto apžiuros akte mini, jog testavimo aktas pateiktas bus, be to, iš ieškoves pateiktu dokumentu neaišku, kas ir kokiu budu testavo tariamai apgadintus daiktus. Ieškove i nuostolio dydžio nustatyma ir sugadinto turto apžiura nekviete Draudimo bendroves ir nesidomejo, kur draudejas yra apdraudes savo civiline atsakomybe, nors ieškovei, kaip draudikui profesionalui, turejo kilti klausimas del draudejo civilines atsakomybes draudimo buvimo, taip pat ir del to, jog draudejo civilines atsakomybes draudika taip pat reiketu itraukti i žalos reguliavimo procedura. Tokiu budu, kadangi Draudimo bendrovei nebuvo tinkamai pranešta apie ieškinyje minimus užpylimus ir del šios priežasties Draudimo bendrove neturejo galimybes ivertinti tikrojo nuostoliu dydžio. Taip pat pažymetina, jog Draudimo sutartis, kurios galiojimo metu atsitiko ieškinyje minimi užliejimai, yra pasibaigusi 2009-05-29, ir draudejas, nepranešes apie ieškinyje minimus ivykius, net tris kartus toliau draudesi bendrosios civilines atsakomybes draudimu sudarydamas naujas Bendrosios civilines atsakomybes draudimo sutartis su Draudimo bendrove. Atsižvelgiant i tai, jog Draudimo bendrove apie ieškinyje minimus užpylimus nieko nežinojo, todel, atitinkamai, velesnes Bendrosios civilines atsakomybes draudimo sutartys buvo sudaromos draudejui palankesnemis salygomis ir draudimo imokos velesnese draudimo sutartyse palaipsniui buvo mažinamos. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu Draudimo bendrove butu žinojusi apie ieškinyje minimus užpylimus, butu atsižvelgusi i draudejo nuostolinguma nustatydama draudimo salygas, apskaiciuodama draudimo imoka bei vertindama rizika tolimesniam laikotarpiui. Draudimo bendrove mano, kad aukšciau minetu draudimo sutarties nuostatu pažeidimai buvo padaryti samoningai, todel jie laikomi tyciniais, kas, remiantis LR CK 6.1012 str. 2 d. yra pagrindas atsisakyti išmoketi draudimo išmoka. Atitinkamai Draudimo taisykliu 59.1 punktas nustato, kad draudikas turi teise mažinti draudimo išmoka arba jos nemoketi, jeigu draudejas tycia pateike neteisinga informacija, kuri galejo lemti draudiko apsisprendima sudaryti draudimo sutarti ar nustatyti draudimo salygas.