Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SIA „B2Kapital“ ieškinį atsakovams R. M. ir I. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017-04-05 pradinis kreditorius reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimo į atsakovo įsiskolinimą teises ieškovui SIA „B2Kapital“.

Atsakovui R. M. ieškinys su priedais įteiktas tinkamai (per kartu su atsakovu gyvenantį pilnametį šeimos narį), tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdžio datą ir laiką atsakovui taip pat pranešta tinkamai, tačiau teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, nedalyvavimo priežastys nežinomos, atsakovas nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Todėl byla išnagrinėta iš esmės teismo posėdyje atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas R. M. su pirminiu kreditoriumi Provident Polska S. A., veikiančiu per Provident Polska S. A. filialą „Provident Finansai“, sudarė 2015-03-12 Vartojimo kredito sutartį Nr. 100203048 (el. b. 26-29 l.), pagal kurią atsakovui buvo suteikta 800,00 Eur paskola (el. b. 34 l.), o atsakovas įsipareigojo per 60 savaičių nustatyta tvarka grąžinti ieškovui 800,00 Eur paskolos sumą, 84,00 Eur Sutarties sudarymo mokestį, 24,00 Eur papildomą Sutarties sudarymo mokestį, 375,98 Eur palūkanų sumą, metinė vartojimo kredito palūkanų norma – 63,51 proc., iš viso 1569,58 Eur. 2016-12-22 skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartimi pirminis kreditorius Provident Polska S. A. perleido reikalavimo teises į atsakovą R. M. ieškovui (el. b. 3-25, 37 l.). Ieškovas 2017-04-25 pranešimu informavo atsakovą apie skolos perleidimą bei ragino grąžinti 700,80 Eur paskolos sumą (el. b. 36 l.), tačiau atsakovas tinkamai savo įsipareigojimų nevykdė. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2017-06-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2940-1031/2017 matyti, kad teismas bendru sutuoktinių sutikimu nutraukdamas santuoką patvirtino atsakovų R. M. ir I. M. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3.1.4 punktu šalys susitarė, jog skoliniai įsipareigojimai ieškovui lieka solidariomis abiejų sutuoktinių prievolėmis, tačiau R. M. įsipareigojo asmeniškai vykdyti šią prievolę kreditoriui (el. b. 30-33 l.). Iki sprendimo šioje byloje priėmimo dienos atsakovai ieškovui grąžino dalį skolos (300,00 Eur), tačiau likusio įsiskolinimo nepadengė.

Atsakovė I. M. neginčija skolos susidarymo aplinkybių ir skolos sumos, tačiau prašo jos atžvilgiu atmesti ieškinį, nes pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsiskolinimą ieškovui įsipareigojo padengti asmeniškai atsakovas R. M. bei kad paskola nebuvo panaudota bendriems šeimos poreikiams tenkinti, o atsakovas piktybiškai nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Šios prievolių rūšys vertintos ir dėl jų pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Egmasta“ v. G. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-338/2013). Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo spręsta, kad sutuoktinių atsakomybės už prievolių nevykdymą (netinkamą vykdymą) klausimas gali būti sprendžiamas tik nustačius prievolės pobūdį. Kad tai būtų galima konstatuoti, būtina nustatyti prievolės, dėl kurios vyksta ginčas, atsiradimo pagrindą, t. y. teisinius santykius, iš kurių kyla prievolė. Kreditoriaus prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės N. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-242/2009; kt.).

CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Nagrinėjamu atveju prievolės pobūdis yra nustatytas įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2017-06-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2940-1031/2017, o būtent patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1.4 punkte nurodyta, jog abiejų atsakovų prievolė ieškovui pagal Sutartį yra solidari. Minėtas teismo sprendimas nėra pakeistas ar panaikintas, taigi sprendimu nustatyta aplinkybė dėl prievolės ieškovui solidarumo yra prejudicinis faktas.

Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu solidarioji prievolė nepadalyta, taigi buvę sutuoktiniai išlieka solidariosios prievolės subjektai. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. N. V., byla Nr. 3K-3-30/2011).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad savo sutartinius įsipareigojimus grąžinti skolą pažeidė tik vienas iš buvusių sutuoktinių – atsakovas R. M. – nes prievolė ieškovui, nutraukus atsakovų santuoką, išliko solidari. Tačiau akivaizdu, kad atsakovas R. M. pažeidė tarpusavio vidinį susitarimą su atsakove I. M., kad po santuokos nutraukimo jis vykdys savo sutartinius įsipareigojimus ieškovui, ir minėta aplinkybė nėra pagrindas atmesti ieškinį. Kaip ir buvo minėta, atitinkamai atsakovei I. M. įvykdžius sutartines prievoles ieškovui solidari buvusių sutuoktinių prievolė taps daline ir atsakovė įgis reikalavimo teisę į atsakovą R. M.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia ar įsipareigoja suteikti kredito gavėjui fiziniam asmeniui (vartotojui) kreditą atidėto apmokėjimo, taip pat mokėjimo išdėstymo (apmokėjimo dalimis) būdu; arba kreditus, įskaitant einamosios sąskaitos kreditą, bendrosios vienkartinės sumos kreditą ir daiktui ar paslaugai pirkti teikiamą kreditą (CK 6.886 str. 1 d.). Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti kreditoriui gautą sumą ir mokėti palūkanas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovams negrąžinus paskolos sumos bei nesumokėjus palūkanų, jie nevykdė Sutarties, taip pažeisdami prievolių bei sutarčių vykdymo principus, CK 6.200 straipsnio, 6.205 straipsnio, 6.873 straipsnio 1 dalies, 6.881 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais, o paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą pinigų sumą sutartyje nustatyta tvarka ir mokėti palūkanas. Nagrinėjant bylą teisme, atsakovai grąžino 300,00 Eur sumą, tačiau daugiau įrodymų, kad solidarūs atsakovai būtų grąžinę likusią 400,80 Eur paskolos sumą ieškovui, byloje nėra, todėl solidariai iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 400,80 Eur paskolos suma (CPK 178 str.). Be to, ieškovui atsisakius reikalavimo dalyje dėl 300,00 Eur priteisimo, ieškovo atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo priimtinas, ir civilinė byla nutrauktina (CPK 140 str. 1 d.).

Ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 1038,90 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2016-05-05 iki 2018-09-04 (852 dienos), taikant 63,51 proc. metinę vartojimo kredito palūkanų normą.

Pažymėtina, kad sutarčių teisės bendrojoje teisės normoje – CK 6.37 straipsnio 1 dalyje – nustatyta, kad palūkanos pagal prievoles gali būti nustatytos įstatymuose arba šalių susitarimuose. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, kuri reglamentuoja paskolos sutarties palūkanų nustatymą ir skaičiavimą, nustatyta, kad palūkanų (pelno palūkanų) už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra sutarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas kompensuojamojo pobūdžio palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad atlygintinės paskolos sutarties atveju, kai paskolos gavėjas pažeidžia sutartinę prievolę grąžinti skolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui sutartas arba įstatyme pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį nustatytas pelno palūkanas ir kompensuojamojo pobūdžio palūkanas, nustatytas CK 6.210 straipsnyje. Paskolos gavėjas, jeigu šalys nesusitarė kitaip, sutartas arba įstatymo nustatytas pelno palūkanas privalo mokėti už visą paskolintų pinigų naudojimo laiką iki paskolintos pinigų sumos grąžinimo dienos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-357/2007).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, nepriklausomai nuo pasirinkto palūkanų tipo, kredito davėjas, bankas, turi teisę gauti tam tikrą atlygį už darbą, prisiimant pinigų skolinimo riziką. Dėl ilgalaikio kreditavimo sutarties pobūdžio sutarties šalys (tiek kredito davėjas, tiek kredito gavėjas) negali numatyti, kaip dėl objektyvių kriterijų ekonominės sąlygos keisis ir veiks palūkanų normas ateityje, todėl, sudarydamos sutartį pagal esamą situaciją, negali numanyti sutartų sąlygų naudingumo ateityje (vykdant ilgalaikę kreditavimo sutartį). Sutarties šalis – kredito gavėjas – laisva valia ir savo rizika sprendžia, ar kitos šalies – kredito davėjo – siūlomos kreditavimo sąlygos jai priimtinos (naudingos), ir, tai įvertinusi, sudaro sutartį arba jos nesudaro. Kreditavimo sutartys, tarp jų – ir vartojimo, įprastai sudaromos pagal tuo (pasirašymo) metu sutarties sudarymo vietoje nusistovėjusias bendrąsias tokių sutarčių sąlygas. Šias sąlygas lemia finansinė (ekonominė) situacija bei jos veikiama rinka. Poreikis nustatyti palūkanų periodiškumą, jų nustatymo tvarką yra nulemtas ilgalaikio kreditavimo sutarties pobūdžio (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2014; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2014; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2014).

Sutarties 5. punkte numatyta, kad už naudojimąsi Bendra finansuojama suma Klientas privalo mokėti palūkanas, kurių fiksuota metinė procentinė norma yra nurodyta D dalyje (63,51 proc.). Kreditorius turi teisę skaičiuoti palūkanas iki tos dienos (imtinai), kai Kreditoriui yra pilnai grąžinama Bendra finansuojama suma. Klientui vėluojant mokėti įmokas Sutartyje nustatytais terminais, Kreditorius turi teisę toliau skaičiuoti palūkanas taikant Sutarties D dalyje nurodytą metinę procentinė normą nuo visos negrąžintos Bendros finansuojamos sumos. Su šia Sutarties sąlyga atsakovas sutiko sudarydamas Sutartį, jos neginčijo, ji nėra panaikinta. Todėl įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad Sutartis buvo sudaryta laisva valia, savo nuožiūra nustatant tarpusavio teises ir pareigas, kad šalys visiškai suprato Sutarties sąlygas ir įsipareigojo tinkamai jas vykdyti, o šalių sudaryta Sutartis turi įstatymo galią, tai, kad Sutartyje nustatyta palūkanų norma (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 63,51 procentų) yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2016-02-01) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta maksimali bendra vartojimo kredito kaina (200 procentų), teismas sprendžia, kad mažinti palūkanų normą nėra pagrindo, todėl ieškovo paskaičiuotos 1038,90 Eur palūkanos priteistinos solidariai iš atsakovų ieškovui.

Iškėlus civilinę bylą skolininkui skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 str.). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 str. 2 d.) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Nagrinėjamu atveju civilinė byla iškelta 2018-09-17, ir ieškovas byloje prašo priteisti solidariai iš atsakovų procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas ieškovui priteisti solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį, už priteistą sumą (1439,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-09-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 39,00 Eur (žyminis mokestis) ir 50,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 89,00 Eur, t.y., po 44,50 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistinos 8,69 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y., iš atsakovo R. M. priteistina 4,35 Eur, o iš atsakovės I. M. priteistina 4,34 Eur bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., 284 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui SIA „B2Kapital“, į. k. 40103645131, 400,80 Eur (keturių šimtų eurų, 80 ct) negrąžintą paskolos sumą, 1038,90 Eur (vieno tūkstančio trisdešimt aštuonių eurų, 90 ct) palūkanų sumą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (1439,70 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-09-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo po 44,50 Eur (keturiasdešimt keturis eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo priteisti 300,00 Eur ir civilinę bylą e2-288-251/2018 šioje dalyje nutraukti.

Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 4,35 Eur (keturių eurų, 35 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovės I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 4,34 Eur (keturių eurų, 34 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.