Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.1; 1.2.5.4.2; 1.2.10.1; 1.2.14.9.2.1; 2.1.15.4; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. birželio 30 d.

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorui Audriui Suprinavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), Užimtumo tarnyboje neregistruotas, be nuolatinės gyvenamosios vietos, teistas:

1. 1991 m. lapkričio 18 d. Kėdainių r. teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį – paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2. 1998 m. spalio 15 d. Kėdainių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 4 dalį – paskirta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė. 2000 m. sausio 5 d. Kėdainių r. apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota į BK 271 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3. 2004 m. rugpjūčio 19 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas 2 metams;

4. 2006 m. rugpjūčio 31 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. rugpjūčio 19 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

5. 2008 m. liepos 28 d. Marijampolės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6. 2008 m. spalio 21 d. Marijampolės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2008 m. liepos 28 d. Marijampolės r. apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

7. 2010 m. gruodžio 6 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK178 straipsnio 2 dalį – paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2008 m. spalio 21 d. Marijampolės r. apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8. 2011 m. sausio 19 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. gruodžio 6 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9. 2013 m. rugsėjo 26 d. Marijampolės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. sausio 19 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

10. 2014 m. kovo 5 d. Marijampolės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį – paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. rugsėjo 26 d. Marijampolės r. apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

11. 2016 m. spalio 11 d. Marijampolės r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – paskirta galutinė 150,64 Eur bauda (bauda sumokėta 2016 m. gruodžio 19 d.);

12. 2018 m. spalio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 187 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – paskirta galutinė 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

13. 2022 vasario 14 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas 2 metams su įpareigojimais. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 19 d. nutartimi G. A. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. vasario 14 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą, ją atliekant pataisos įstaigoje, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 187 straipsnio 2 dalyje, BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

G. A. 2024 m. spalio 4 d. apie 20 val. 30 min. neteisėtai slapta, išėmęs S. B. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūsio langelį, pro jį, prieš S. B. valią, įsibrovė į nukentėjusiajai S. B. priklausantį gyvenamąjį namą, tokiu būdu pažeidė asmens būsto neliečiamumą.

Šiais veiksmais G. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

Be to, G. A. 2024 m. spalio 4 d. apie 20 val. 30 min. neteisėtai įsibrovęs į nukentėjusiosios S. B. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pribėgęs prie S. B., tyčia, ranka smūgiavo S. B. į galvą bei pagriebęs S. B. už drabužių ją purtė, vėliau rankomis sugriebęs S. B. už plaukų trenkė ją į stalą, po ko S. B. nukritus ant grindų, priėjęs kojomis spyrė jai į įvairias kūno vietas, ją smaugė bei laužė plaštakas, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. B. odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva kaklo srityje, poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje, dešinėje šlaunyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais G. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, G. A. 2024 m. gruodžio 15 d. apie 12 val. 30 min., būdamas nukentėjusiosios S. B. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje, tyčia padegė S. B. priklausantį ūkinį pastatą, dėl ko sugadino 21 116,90 Eur vertės ūkinį pastatą bei sunaikino ūkiniame pastate buvusį nukentėjusiajai priklausantį turtą: benzininį pjūklą 400 Eur vertės, žoliapjovę 500 Eur vertės, krūmapjovę 900 Eur vertės, du dviračius – vienas 300 Eur vertės, kitas 350 Eur vertės, šaldytuvą 200 Eur vertės, vaikišką vežimėlį 250 Eur vertės, 5 vnt. USB plokščių po 20 Eur, bendrai 100 Eur vertės, tai yra sunaikino ūkinio pastato viduje buvusį 3000 Eur vertės turtą, ir tokiais savo veiksmais tyčia visuotinai pavojingu būdu iš viso sugadino bei sunaikino didelės vertės S. B. priklausančio turto už 24 116,90 Eur, padarydamas nukentėjusiajai 24 116,90 Eur turtinę žalą.

Šiais veiksmais G. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat, jis 2024 m. spalio 4 d. apie 20 val. 30 min. neteisėtai pažeidęs asmens būsto neliečiamumą ir įsibrovęs į nukentėjusiosios S. B. gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pribėgęs prie S. B., tyčia, ranka smūgiavo S. B. į galvą bei pagriebęs S. B. už drabužių ją purtė, vėliau rankomis sugriebęs S. B. už plaukų trenkė ją į stalą, po ko S. B. nukritus ant grindų, priėjęs kojomis spyrė jai į įvairias kūno vietas, ją smaugė bei laužė plaštakas, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. B. odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva kaklo srityje, poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje, dešinėje šlaunyje, taip naudodamas fizinę prievartą baugino nukentėjusiąją S. B.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, G. A. 2024 m. spalio 4 d. 23 val. 14 min. socialinio tinklo „Facebook“ susirašinėjimo programėlėje „Messenger“, pasivadinęs slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, parašė žinutes nukentėjusiosios S. B. dukrai G. J. išsakydamas grasinimus S. B. atžvilgiu „Pasakiau užmušiu taip ir bus jus manes nežinot paklaus r.“, „Galit gardinti su kuo norit aš rasiu kaip prieiti“, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2025 m. spalio 4 d. 23 val. 30 min. socialinio tinklo „Facebook“ susirašinėjimo programėlėje „Messenger“, pasivadinęs slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, parašė dar vieną žinutę nukentėjusiosios S. B. dukrai G. J. išsakydamas grasinimą S. B. atžvilgiu „Bus netaip dar“, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2025 m. spalio 5 d. 03 val. 36 min. socialinio tinklo „Facebook“ susirašinėjimo programėlėje „Messenger“, pasivadinęs slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, parašė dar vieną žinutę nukentėjusiosios S. B. dukrai G. J. išsakydamas grasinimą S. B. atžvilgiu „Patikėk antro šanso nebus Jai“, ir G. J. apie šiuos grasinimus pasakius savo motinai S. B., tokiu būdu naudodamas psichinę prievartą baugino nukentėjusiąją S. B.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, G. A. 2024 m. gruodžio 15 d. apie 12 val. 30 min. būdamas nukentėjusiosios S. B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje, tyčia padegė S. B. priklausantį ūkinį pastatą, dėl ko sugadino ūkinį pastatą bei sunaikino ūkiniame pastate buvusį turtą, tokiu būdu terorizavo nukentėjusiąją S. B.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, G. A. 2024 m. gruodžio 15 d. 13 val. 16 min. socialinio tinklo „Facebook“ susirašinėjimo programėlėje „Messenger“, pasivadinęs slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, parašė žinutes nukentėjusiosios S. B. kaimynei L. S. išsakydamas grasinimus S. B. atžvilgiu „Ir ta mašina kils y ora“, „jie nusifotkine viska jai gyvenimo nėra“, ir L. S. apie šiuos grasinimus pasakius S. B., tokiu būdu terorizavo nukentėjusiąją S. B.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, G. A. 2024 m. gruodžio 15 d. 13 val. 38 min. socialinio tinklo „Facebook“ susirašinėjimo programėlėje „Messenger“, pasivadinęs slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, parašė žinutes nukentėjusiosios S. B. kaimynei L. S. išsakydamas grasinimus S. B. atžvilgiu „Nudės čia tik pradžia buvo o toliau visom bus pizda aš nejuokaujiu“, „Aš pasakiau padariau“, „Lai žegnojasi visi ten“, „Ateis diena netikėta“, ir L. S. apie šiuos grasinimus pasakius S. B., tokiu būdu naudodamas psichinę prievartą baugino nukentėjusiąją S. B.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, G. A. 2024 m. gruodžio 15 d. 15 val. 00 min. socialinio tinklo „Facebook“ susirašinėjimo programėlėje „Messenger“, pasivadinęs slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, parašė žinutes nukentėjusiosios S. B. kaimynei L. S. išsakydamas grasinimus S. B. atžvilgiu „Labas dar karta mane užblokavo jie visi nu perduok jiems jai gal ir namas šendien deks pasitarėm su vyrukais lai dega“, ir L. S. apie šiuos grasinimus pasakius S. B., tokiu būdu terorizavo nukentėjusiąją S. B.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, G. A. 2024 m. gruodžio 15 d. laikotarpiu nuo 15 val. 45 min. iki 15 val. 49 min., vykusio telefoninio pokalbio per garsiakalbį metu su nukentėjusiosios S. B. žentu R. J., jam esant kartu su policijos pareigūnais tarnybiniame automobilyje, šaukinys K4022, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išsakė grasinimus S. B. atžvilgiu „Iki pat galo, viskas, jinai, aš jai pažadėjau, iki Naujų metų iki Kalėdų jai bus šakės įskaitytos. Ir gali tas pasatas ten raudonas, ne raudonas, kur nusifotkinę bachūriukai, gali ją vežiot, nevežiot, aš pasakau iš anksto“, „Šiandien tik pradžia čia buvo, pradžia. Čia pradžia, lašas. Jūs netikėjot, galvojot, kad aš girtas, dar kažką“, „Klausyk, R., aš pasakiau, aš padariau. Ir dar padarysiu, sakau. Jinai iki Naujų metų, iki Kalėdų, šimtą procentų duodu, jinai bus akla. Jai bus išpiltos akys rūgštimi“, „Bet jai už tą dalyką, viskas, bus akys išplikytos, o jam kiaušiniai peršauti. Prižadu, šimtu procentų, ką aš pasakiau, viskas. Perduok“, „Nenorėjo kalbėt, aš su ja gražiai norėjau pasikalbėt, būtumėm gražiuoju išsiskyrę, viskas. Bet dabar sakau, norėjo karo, bus karas. Ją invalide šimtas procentų iki Kalėdų padarau, jinai jau to tikrai nematys. Atvažiuos, ją paims, nuo darbo, darbe, kur ji eis, rūgštim pils į akis, nachui, niekas nepadės. Aš tau pasakau, pas mane tokių, aš banditukų turiu, pats banditukas. Banditukai banditukų turi, taip kad“, ir R. J. apie šiuos grasinimus pasakius S. B., tokiu būdu naudodamas psichinę prievartą baugino nukentėjusiąją S. B.. Tokiais veiksmais G. A. sistemingai baugino S. B. naudodamas prieš ją fizinę ir psichinę prievartą bei ją terorizavo, padegdamas ūkinį pastatą bei grasindamas susprogdinti automobilį bei padegti gyvenamąjį namą.

Šiais veiksmais G. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis G. A. teisiamojo posėdžio metu prisipažino kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, sutiko su visomis kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis ir parodė, kad su S. B. gyveno kartu, tada pradėjo dirbti pas ūkininkus. Ir gavosi taip, kad jis jai sakė, kad jeigu ji turi draugą jam pasakytų ir nemeluotų, todėl ir privedė prie to ką padarė. Dėl 2024 m. spalio 4 d. veikos parodė, kad jis atvažiavo pasiimti darbinių rūbų, atėjo į kiemą, norėjo atidaryti duris. Priėjęs prie lango pamatė, kad nukentėjusioji sėdi virtuvėje, rūko ir kalba telefonu su nauju draugu, tada ji nuėjo į kambarį. Jam ji atrodė keista tą laiką, jis jai sakė, kad pasakytų jeigu ji turi draugą. Tada nuėjo prie rūsio langelio, įlipo per rūsį ir išlipo prie koridoriaus durų. Išgirdusi jo krebždėjimą ji atėjo ir tada jis jai paėmė už krūtinės ir papurtė. Jeigu jis ją būtų pastūmęs jai būtų guzas ar panašiai. Tada jis paėmė jos telefoną paskaityti žinutes. Tada nukentėjusioji pabėgo, raktai buvo palikti duryse. Išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas pažįstamą, valandos bėgyje jam skambino S. žentas, sakė, kad jis (kaltinamasis) paėmė jos telefoną, nors jis nieko neėmė, taip ir baigėsi viskas. Rūsio langelis buvo tik užstumiamas, dar prieš lendant jis nuo langelio nurinko malkas, tada atsidarė langelį patraukęs į save, jis nusiima į šoną, per ten ir įėjo į namą. Leidimo patekti neprašė, suprato, kad taip patekti į namą negalima. Tai darė jai nematant. Daugiau jo niekas nematė taip įeidinėjant. Jeigu jis būtų skambinęs į duris ji nebūtų jo įsileidusi. Kaltę pripažįsta visiškai. Dėl suduotų smūgių nukentėjusiajai parodė, kad jis nukentėjusiąją papurtė už krūtinės 2-3 kartus ir nustūmė ant lovos. Ji atsikėlė, tuomet jis paklausė, kodėl ji nieko jam nesako ir kam reikalingas tas melas. Ji tada pritūpė ir jis jai įspyrė į koją, gal 2-3 kartus. Į galvos sritį smūgio nebuvo, gal kaklą kabino, dėl to nesigina, ir tikrai, kad į kojas spyrė. Patekus į namą jis S. rado miegamajame. Kai jis atėjo, pirmiausiai ją griebė, smūgio nesudavė. Kambaryje buvo staliukas, jo viršus dengtas keramikinėmis plytelėmis. Tai, kad trenkė jos galvą – tegul būna taip kaip surašyta, viską pripažįsta ir tai, kad trenkė. Dėl plaštakų laužimo ir smaugimo parodė, kad plaštakas laužė, kai jis sėdo, tuo metu, kai spyrė į kojas. Nesmaugė, gal tos žymės likusios, kai jis ją griebė už krūtinės. Buvo taip, kad nukentėjusioji nugriuvo, o jis jai spyrė, nu ji taip atsirėmė labiau nei nugriuvo. Viskas baigėsi, kai jis pasakė ateik, sėsk pasikalbam, jam tuo metu praėjo šokas, įniršis. Nukentėjusioji pasakė, kad eina nusiprausti, jis jos palaukė, bet nuėjęs iki virtuvės pamatė, kad atidarytos durys. Nueidamas paėmė telefoną, ištraukė iš spynos raktus, ir nuėjo per kiemą. Telefoną nors ir paėmė, bet pagalvojo kam jis čia jam reikalingas, ir pro šoną eidamas už sodo telefoną išmetė į balą. Po to, jam sakė, kad telefone dėkle buvo dar pinigų. Namo raktus paėmė. Sutinka, jog su jo veiksmais nukentėjusiajai galėjo būti padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tą dieną buvo blaivus. Su nukentėjusiąja kalbėjo dvi dienas prieš įvykį. Iš jos kalbos suprato, jog ji nenorėjo, kad jis atvažiuotų. Namų adresas - (duomenys neskelbtini). Dėl ūkinio pastato parodė, kad jam reikėjo važiuoti į banką, jam reikėjo generatoriaus, o jis buvo pas S.. Nuo stoties iki jos namų atėjo, pamatė prie namų dvi mašinas, viena iš jų buvo jos būsimo draugo. Per sodą perėjo ir nufotografavo to draugo mašinos numerius. Atsitraukdamas stovėjo, parūkė. Kišenėje turėjo talonėlį ir žiebtuvėlį, ir viskas, jis juos numetė. Eidamas išgirdo, kad pleška jau, girdėjo gaisrinę. Nuvyko pas draugą, kuriam viską papasakojo, jis su draugu išgėrė alkoholio. Prie (duomenys neskelbtini) pareigūnams pasakė, kad jis paieškomas ir viskas. Suprato, kad tai galėjo padaryti žalos. Kaimynai kaip ir sakė, kad jų kameros matė, kad juodas žmogaus siluetas nueina. Kaltę pripažįsta, dėl jo veiksmų kilo gaisras. Koks buvo jo poelgio motyvas nurodyti negalėjo. Padegimas buvo gal iš nervų, nes jam melavo, tai čia iš pykčio, iš emocijos. Jis pas nukentėjusiąją net nėjo tuo tikslu, kad padegti ir pan. Suprato, kad tai galėjo padaryti žalos. Kaimynai kaip ir sakė, kad jų kameros matė, kad juodas žmogaus siluetas nueina. Gruodžio 15 d. buvo blaivus. Nukentėjusioji jam buvo minėjusi, kad pas ją neblaivus net nebandytų eiti. Pagalvojo, kad užeis pasiimti banko kodukus, generatorių, dokumentus, bet kai pamatė visą vaizdą taip ir išėjo. Apie šį vizitą nukentėjusiosios nebuvo informavęs. Ten buvo ūkinis pastatas, jis žinojo kokie daiktai ten yra. Kaltinime išvardinti daiktai buvo ūkiniame pastate tokie, kurie išvardinti. Tik kainos daiktų ne tokios. Pats pastatas jai liko per skyrybas už 20 000 Eur, benzininis pjūklas pirktas 2023 m. už 80 Eur, o čia jis įvertintas 400 Eur. Žoliapjovė pirkta Senukuose su akcija, už 400 Eur, čia įvertintas 500 Eur. Krūmapjovė – trimeris – čia įvertinas 900 Eur, kur geros firmos jo kaina apie 160 Eur. Traktoriukas tiek kainuoja, tuos 900 Eur. Dviratis mergaitei pirktas už 100 Eur, o ji įvertino 200 Eur. Kitas dviratis, sulūžęs, jo vertė daugiausia 50 Eur, o įvertintas 200 Eur. Šaldytuvas – įvertintas 200 erų, nors jis be variklio, tik skarda iš jo. Jo vertinimu – tik į metalą parduoti ir tai neims. Vaikiškas vežimėlis įvertintas 200 Eur, o buvo įdėtas skelbimas už 100 Eur, visą vasarą jo niekas nepirko iš S. dukros. Jam atrodo, kad daiktų kainos neatitinka realybės. USB plokštės buvo, naujos, jis pats jas sukrovęs buvo. Sutinka su civiliniu ieškiniu. Žalos nėra atlyginęs, nes neturi galimybės. Dėl sistemingo nukentėjusios bauginimo parodė, kad pripažįsta dėl šio kaltinimo. Negali pasakyti nuo kada pradėjo nukentėjusiajai rašyti žinutes. Buvo taip, kad buvo pas draugo sugyventinę, pas K., ir iš jo telefono buvo parašęs, nes buvo pakankamai girtas. Pripažįsta, kad rašė nuketėjusiosios dukrai, dėl žinučių turinio nesiginčija. Ko siekė su tokiomis žinutės negalėjo paaiškinti, nežino. Viduje buvo sukilę jausmai, jog rašė bet ką. Eidamas rašė žinutes, galvojo gal net dar pasivys jį žentas pavyzdžiui. Nukentėjusioji gavusi tokias žinutes, išsigąsti negalėjo. 2024 m. spalio 4 d. atėjo vakare, rašė žinutes. Naudojosi „Facebook“ paskyra „(duomenys neskelbtini)“, paskyra yra jo, jis rašė žinutes dukrai ir kaimynei. Po padegimo, jis jau rašė bet ką, nes galvojo, kad taip ar taip jau čia bus. Aišku, labai kvailai pasielgė, bet taip išėjo, kad kokias jam žinutes rašė, taip ir atsakė. Padarė klaidą, nes išmetė tą telefoną. Rašė žinutes, grasino, ką ji jam rašė jis atsakė. Rašydamas žinutes G. J., S., tikėjosi, jog tas žinutes jos perduos S.. Nežino, ką ji galėtų pagalvoti gavus jo žinutes, nemano, kad gavus tokias jo žinutes galėjo išsigąsti, abejoja, kad ji galvojo, kad jis galėtų taip padaryti. Tačiau pripažįsta, kad savo veiksmais galėjo nukentėjusiajai leisti suprasti realų jo veiksmų įgyvendinimą. Dėl skambučio R. J. parodė, kad kalbėjo, bet jo buvo tokia strategija, kad jie iškvietė policiją, sėdo į mašiną ir tada jam skambino. Grasinimai skirti jam irgi buvo, tačiau jis jų negali įrodyti. Viską, ką pasakė, padarė buvo iš nervų, iš emocijų. Ką ji galėjo pagalvoti po to, kai ją sumušė ir padegė ūkinį pastatą, nežino. Viską darė iš pavydo. Jie kartu gyveno, bendrą ūkį vedė. Kai pradėjo dirbti pas ūkininkus, viskas ir prasidėjo. Tai buvo jos iniciatyva – išsiskyrimas. Kai dirbo teikė savo dukrai išlaikymą po 150 Eur per mėnesį, šiuo metu išlaikymo neteikia, nes neturi galimybės. Savo vardu turto neturi. Su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu sutinka. Savo poelgį vertina blogai.

Nukentėjusioji S. B. teisiamojo posėdžio metu, apklausta dėl pareikšto civilinio ieškinio, parodė, kad jos su kaltinamuoju nesieja jokie ryšiai. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko. 200 Eur sumą sudaro važinėjimas į Kauną, kai važinėjo dėl ekspertizės. Į Kauną važiavo du kartus, važiavo su lengvąja mašina, automobilis priklauso žentui, jis ją vežė. Kuras buvo piltas, už jį sumokėjo žentui, o jis pylė degalus. Pirmą kartą važiavo 2024 m. spalio 6 d., per abu kartus davė apie 200 Eur, po 50 Eur kupiūromis. Žento automobilis su dyzeliniu varikliu, abu kartus atstumas gavosi apie 200 km. Dokumentų, kurie tai pagrįstu, neturi. Dėl 300 Eur moralinės žalos parodė, kad tai telefonas tiek įvertinas, banko kortelė, ir telefone dar buvo 60 Eur. Dėl įvykio patyrė neigiamus išgyvenimus, nes pirmiausia jis atėjo ne pro duris, o pro rūsį, tada ji išsigando. Per mėnesį iš viso buvo 5 kartai, kai jis apsilankė. Po šio įvykio jos psichinė sveikata buvo pasikeitusi, jai atsirado baimės jausmas. Tada tos žinutės prasidėjo, kad „mirsi kale“, tada kvietė policiją, nes bijojo eiti į kiemą. Buvo sutrikęs miegas, bet šiuo metu viskas gerai. Patyrė neigiamas emocijas, emocinė būsena buvo pakitusi. Kaip įvertinti visus neigiamus išgyvenimus – nežino. Jautė tokius pojūčius kaip baimę, išgąstis. Dėl civilinio ieškinio surašymo į advokatus nesikreipė. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos padėjo parašyti tyrėja. Kaltinamasis buvo gavę smurto orderį. Dėl draudimo parodė, kad yra apdraudusi visu daiktus esančius pas ją tam nustatyta suma. Pastatas buvo kitu draudimu draudžiamas. Apsidraudė, kai jis pradėjo jai grasinti. Draudimas jai išmokėjo 21 000 Eur ir 3 000 Eur už daiktus. Šią sumą nustatė draudimo vertintojas. Jie vertina viską naujomis kainomis, kiek tai gali kainuoti atstatyti ir tai jai dar truks. Dėl 200 Eur turtinės žalos, tai į šią sumą įeina telefonas, banko kortelė ir 60 Eur, kurie buvo telefono dėkle. Taip pat buvo keistos spynos, už vieną mokėjo 50 Eur kažkur, tai todėl bendra suma ir yra 200 Eur. Dėl spynos turi tai patvirtinantį dokumentą čekį. Gryni pinigai 60 Eur, telefonas virš 100 Eur, ir banko kortelė, kurią reikėjo pasidaryti, taip pat kelionės išlaidos.

Be kaltinamojo G. A. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės nustatytos ne tik kaltinamojo prisipažinimu ir jo duotais parodymais, bet ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Dėl 2024 m. spalio 4 d. fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo. Neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo

Nukentėjusioji S. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. spalio 4 d. apie 20.30 val. jai būnant namuose, kuriuose gyveno viena, jai būnant savo kambaryje į kambarį įbėgo jos buvęs sugyventinis G. A., su kuriuo išsiskyrė prieš pusmetį, kai vėliau suprato, kad į namus jis pateko išlupęs rūsio langelį ir pro jį įlipo. G. įbėgo į kambarį nieko neaiškindamas, paėmė ant palangės gulėjusį mobiliojo ryšio telefoną ir įsidėjo į savo kelnių galinę kišenę, stvėrė jai už plaukų, davė porą kartų į galvą, ar kumščiu ar delnu pasakyti negali, kiek kartų sudavė taip pat pasakyti negali, tuo metu ji stovėjo, sugriebęs už plaukų jos galvą trenkė į stalą, jai nukritus, jis kelis kartus jai spyrė į įvairias kūno vietas, ko rezultate šiuo metu skauda kairėje pusėje, kiek buvo spyrių pasakyti negali, jai gulint ant žemės jis suėmęs jos kaklą pradėjo smaugti, vienu momentu jai pradėjo trūkti oro, ant kaklo liko kraujosruvos, jai pradėjus keltis nuo žemės jis rankomis suėmė jos abi plaštakas ir pradėjo laužti į priešingas puses, dėl ko šiuo metu jai ištinusios rankų plaštakos, po visko jis atsisėdo, jai liepė šalia sėstis, išsitraukė iš rankinės, kurią turėjo pasikabinęs, plastikinį butelį alaus, kuris buvo jau nugertas, atsisėdęs užsiėmė už galvos, ją nulenkė, kiek suprato jis buvo stipriai neblaivus. Jai pagalvojus, kad jis nurimo, ji tyliai išbėgo pro kaimynų kiemą į gatvę, stovėdama ant gatvės dar girdėjo, kaip užsidaro jos namų durys ir jis išeina, išeinant jis išsinešė jos namų raktus, tai išgirdusi ji nubėgo pas savo dukrą, kuri gyvena netoliese tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime. Jai nubėgus pas dukrą, dukros vyras iškvietė policijos pareigūnus ir jie kartu su dukros vyru R. J. grįžo į jos namus ir laukė atvykstančių pareigūnų. Buvusio sugyventinio namuose nerado. Namuose nebuvo ir jai priklausančio telefono „Redmi“ (telefono dokumentų šiuo metu neturi) su bordo spalvos dėklu, kuriame buvo jai priklausanti „Luminor“ banko kortelė (kurią iškart užblokavo) ir 60 Eur (kupiūromis po 20 Eur). Dėl šio įvykio ji patyrė stiprų fizinį skausmą, yra išsigandusi, bijo viena būti namuose. Prieš ją sugyventinis jau yra smurtavęs, tikslaus laiko nepamena, bet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis grasino jai peiliu, dėl to įvykio buvo gavęs bausmę. Kartu su juo alkoholio nevartojo. Sugyventinis išgėręs būna agresyvus. Paskutinį kartą pas ją buvo maždaug prieš savaitę, jis atėjo pasiimti striukės, nes kartas nuo karto vis grįžta neva pasiimti kažkokio daikto. Nors daug kartų buvo prašytas susirinkti savo daiktus. Sugyventinis yra be nuolatinės gyvenamosios vietos, nuolatos pas ją negyvena, vis išvažiuodavo pas kokius ūkininkus dirbti, padirba ir vėl grįžta pas ją į namus. 2024 m. spalio 16 d. papildomai apklausta nukentėjusioji S. B. parodė, kad ji savo anksčiau duotus parodymus tvirtina kaip teisingus ir nori papildomai pasakyti, kad ji su G. A. gyveno apie 1,5 metų, jos namuose adresu (duomenys neskelbtini). Ji su juo negyvena jau nuo 2024 m. vasario mėnesio. Su juo ji jau 8 mėnesius yra visiškai nutraukus visus santykius. Ji jį išvarė su daiktais, atėmė iš jo savo namų raktus. Jis paliko pas ją kelis savo drabužius ir 2024 m. rugsėjo 27 d. buvo atėjęs jų pasiimti. G. norėjo pas ją likti, bet ji neleido, nes jie jau išsiskyrę, bet jis to nesupranta. Namas priklauso jai, jame ji gyvena viena. Rūsio langelis buvo uždarytas ir iš lauko pusės sutvirtintas metaliniais varžtais. Ji buvo kambaryje 2024 m. spalio 4 d. apie 20.30 val. ir kalbėjo telefonu, jokių garsų negirdėjo tik pamatė, kad atsidaro rūsio dangtis ir G. keikdamasis įbėgo į kambarį ir iš karto ją puolė mušti. Jis atėmė jai iš rankų mobilaus ryšio telefoną. Kai ji išsilaisvinus nuo G. išbėgo pas savo žentą R. J. ir su juo grįžo į namus, G. namuose nerado. Taip pat namuose nerado savo mobilaus ryšio telefono „Redmi“, jis buvo įdėtas į bordo spalvos dėkliuką (knygutę). Mobilaus ryšio telefono vertė yra 100 Eur. Telefono dokumentų nerado, turbūt ji juos išmetusi. Mobilaus ryšio telefono dėkliuke buvo „Luminor“ banko kortelė, kurioje pinigų nebuvo ir 60 Eur grynais (kupiūromis po 20 Eur). Nerado ir namų raktų, kurie buvo lauko durų spynoje, todėl bijodama, kad jis bet kada neįeitų į jos namus, ji pakeitė durų spyną, už kurią sumokėjo 40 Eur. Apžiūrėjus rūsio langelį matė, kad buvo atsukti varžtai, tai vadinasi G, bus tuos varžtus atsisukęs ir įlindęs. Jai buvo padaryta 200 Eur turtinė žala. Ji reikš civilinį ieškinį dėl turtinės ir moralinės žalos atlyginimo. 2024 m. gruodžio 16 d. papildomai apklausta nukentėjusioji S. B. parodė, kad ji prisimena savo anksčiau duotus parodymus ir tvirtina juos kaip teisingus. Ji savo mobilaus ryšio telefoną „Redmi 9C NFC“ buvo pirkusi prieš du metus. Pirko naują, už jį sumokėjo 100 Eur grynais pinigais. Telefone buvo įdėta „Tele2“ Pildyk SIM kortelė, su Nr. (duomenys neskelbtini). Šio telefono jokių dokumentų ji neturi. G. A. telefono numerį yra užblokavusi, todėl jo telefono numerio nežino. Žino, kad jis dirbo pas ūkininką S., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis gali būti pas savo draugus (duomenys neskelbtini), bet tų draugų nei vardų, nei pavardžių, nei adresų nežino (1 t., b. l. 21–22, 52–55, 58–60).

2024 m. spalio 5 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėja S. B. parodė, kad 2024 m. spalio 4 d. apie 20.30 val. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), išlaužus rūsio langelį įsibrovė jos buvęs sugyventinis G. A.. Jai būnant savo kambaryje jis nieko neaiškinęs stvėrė jai už plaukų, pradėjo smaugti, o jai nukritus ant žemės, kelis kartus spyrė į įvairias kūno vietas, gąsdino žodžiais ir grasino „papjaut“. Tokiais savo veiksmais jis sukėlė jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 21–39).

Liudytojas R. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jo sutuoktinės mama S. B. gyvena netoli jų per kelis namus. G. A. yra buvęs S. sugyventinis, ji su juo negyvena jau daugiau negu pusę metų. 2024 m. spalio 4 d. vakare pas juos į svečius buvo atėjusi S., jie pasėdėjo ir ji apie 20.00 val. išėjo namo. S. palydėjo jo sutuoktinė G. J.. Grįžusi sutuoktinė išvedė šunį ir jam tuoj pat paskambinusi pasakė, kad G. įlindo per rūsio langelį ir sumušė mamą, ją spardė gulinčią, trankė į stalą galvą. Jis išbėgo pas S., ją sutiko prie savo namų pagrindinėje gatvėje ir kartu su ja eidamas į jos namus skambino policijai. Atėjęs pamatė, kad rūsio langelio atsukti du varžtai, o kiti išlupti. Tada pastebėjo, kad sandėliuko durys praviros, todėl sulaukus pareigūnų ėjo apieškoti namus ir pastatus, bet G. nerado. S. namuose nerado mobilaus ryšio telefono, banko kortelės, 60 Eur grynais pinigais ir namų raktų. Matė, kad S. buvo ištinę rankos, kaklas raudonas. Ji pasakojo, kad jis patekęs į namus per rūsio langelį puolė ją mušti, spardė, trankė galvą į stalą, laužė rankas ir atėmė telefoną. Po šio įvykio jis užsuko varžtais visus galimus įėjimas, pakeitė durų spynas. Kur G. gali būti jis nežino, nes su juo nebendrauja. 2024 m. gruodžio 11 d. liudytojas R. J. papildomai parodė, kad prieš savaitę laiko G. A. rašė grasinančias žinutes S. B.. Jis tų žinučių neskaitė ir kas jose buvo parašyta nežino. Iš kokio telefono numerio jis jai rašė jis taip pat nežino (1 t., b. l. 101–103, 107–108).

Liudytoja N. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad S. B. yra jos dukra. Ji gyvena tame pačiame kaime, netoli jų namų. S. neilgai gyveno su G. A.. Ji apie smurtą, naudotą S. atžvilgiu, sužinojo kitą dieną, nes S. jai vakare nieko nepasakojo, nes nenorėjo nervinti. Ji pasakojo, kad G. įlindo per rūsio langelį, griebė ją už gerklės, o kai ji išsilaisvino bėgo link durų, tada jis ją pasigavęs atėmė telefoną ir pasiėmė durų raktus. Ji sakė, kad pabėgo pas savo dukrą G. J. ir su savo žentu R. J. grįžo į namus ir išsikvietė policiją. S. rodė ant kaklo mėlynes, sakė, kad važiuoja pas medicinos ekspertus. Prieš ūkinio pastato padegimą, dukra jai savo telefone rodė G. rašytas grasinančias žinutes. Ji jai jas skaitė, jose buvo parašyta „padegsiu ir išplikysiu akis“ (1 t., b. l. 112–114).

Liudytojas A. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad S. B. yra jo dukra, ji gyvena netoli jų. S. anksčiau gyveno su G., jis jo pavardės nežino. Jis ten neidavo ir nebendraudavo. Jis į dukros gyvenimą nesikiša, ji jam nieko nepasakoja. Jam tik sutuoktinė N. R. pasakojo, kad G. buvo įlindęs į S. namus, sumušė ją ir pabėgo. N. sakė, kad G. grasino S., žadėjo padegti (1 t., b. l. 118–120).

Liudytojas E. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena kartu su savo tėvais, S. B. yra jo sesuo. Ji gyvena netoli jų, tik per sodą. Jis bendravo su G. A. tik tada, kiek jis gyveno su jo seserimi. Dabar sesuo su juo negyvena jau apie metai laiko. Jis žino tik iš sesers ir vietinių žmonių kalbų, kad 2024 m. spalio mėnesį, dienos nežino, apie 23.00 val. G. A. įlipo per rūsio langelį ir puolė S.. Ji minėjo, kad ją smaugė, daužė, spardė, nuvedė prie peilių ir ji po to išbėgo į lauką. Minėjo, kad jis pavogė jos telefoną. Tą telefoną G. buvo dovanojęs jo seseriai. Po to įvykio jis pats matė ant sesers kaklo pirštų žymes, tokias kaip mėlynes. Ir ji pati sakė, kad skauda šonus, nes jis ją spardė. S. pasakojo tėvams ir jam, kad G. jai į telefoną rašinėjo įvairias žinutes. Jis rašė ir grasinančias ir negrasinančias žinutes. Ji minėjo, jog G. rašo gąsdinančias žinutes, kad kažką jai padarys blogo „išplikins akis“ ir kitokias (1 t., b. l. 123–125).

Liudytojas M. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju. 2024 m. spalio 4 d. dirbant kartu su vyriausiu patruliu Ž. R., tarnybiniu automobiliu gavo pranešimą, kad prieš kelias minutes pranešėjo uošvienės buvęs sugyventinis per langą pateko į namą ir sumušė moterį, atėmė telefoną. Uošvienė atėjo pas pranešėją pagalbos, abu laukia prie namo. GMP atsisakė. Nepilnamečių vaikų nėra. Sugyventinis galimai liko namie. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko S. B., kuriai patikrinus blaivumą buvo nustatyta 0,82 promilių neblaivumas. S. B. paaiškino, kad į jai priklausančius namus atėjo buvęs sugyventinis, su kuriuo paskutinius metus kartu negyvena, bendro ūkio neveda, bendrų vaikų neturi, G. A.. G. A. užėjęs į namus parvertė S. B. ant žemės, sudavė smūgius ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas. S. B. nurodė, kad rimtų sužalojimų nepatyrė, juto fizinį skausmą, medikų apžiūros įvykio vietoje atsisakė. Kadangi S. B. buvo neblaivi, ji nurodė, kad išsiblaiviusi kreipsis į policijos pareigūnus (1 t., b. l. 129–132).

Liudytoja G. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad G. A. yra buvęs jos mamos S. B. sugyventinis. Jis su mama pagyveno neilgai, nes dažnai išeidavo, tada vėl grįždavo. Dabar mama su G. negyvena jau apie metai laiko. Ji su juo nelabai bendravo, nes jis jai nepatiko. Datos ji neprisimena, bet buvo vakaras, ji mamą palydėjo namo, dar užėjo į namų vidų ir grįžo į savo namus. Jos gyvena tame pačiame kaime per tris namus. Pabuvusi namuose išsivedė šunį į lauką. Stovėjo prie kelio ir pamatė, kad iš mamos kaimynų kažkas išbėga. Ji pamatė, kad atbėga jos mama, ji pasakė, kad ją G. sumušė. Ji bėgo į kambarį ir skambino vyrui R. J., kad jis eitų pažiūrėti. Ji liko namuose, o jos vyras su mama išėjo pas ją į namus, jie išsikvietė policiją. Jos vyras visą naktį sėdėjo pas jos mamą, nes ji bijojo likti viena. Kitą dieną ji nuėjo pas mamą į namus, buvo atvykusi policija. Mama pasakojo, kad G. išlupęs rūsio langą, įlindo į namus ir ją sumušė, pasakojo, kad paėmęs už plaukų trenkė galvą į stalą, spardė ją ir smaugė. Mama rodė ant kaklo mėlynes, matėsi pirštų įspaudai, skundėsi, kad skauda koją ir rankas. G. mama buvo užblokavusi ir kai per darbovietę jis sužinojo naują mamos telefono numerį, jis pradėjo jai grasinti. Kai ji ją iš darbo vežė namo, ji jai rodė žinutes, kuriose buvo rašyta, kad jos namuose laukia staigmena, kad jis ją užmuš. Ji jos namo nevežė, bet pravažiuojant pro namus matė, kad kažkas praėjo per mamos namų kiemą. Suprato, kad gali būti G., todėl skambino policijai. Atvykę pareigūnai jo nerado ir surašė jam smurto orderį. Mamai tą dieną G. rašė daug grasinančių žinučių ir ji jį tada užblokavo. Jie visi G. yra užblokavę, kad jis negalėtų su jais susisiekti. Tada mama sakė, kad G. pradėjo rašyti grasinančias žinutes iš draugo, lyg K. vardu, telefono. Jose rašė, kad kai ją pagaus užmuš, apipils rūgštimi, akis išdegins. Kad iš draugo telefono rašė G., mamai apie tai pasakė pats jo draugas, nes jis atsiprašė ir pasakė, kad žinutes rašinėjo G. (1 t., b. l. 135–137).

Iš 2024 m. spalio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 40–47).

Iš 2024 m. spalio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2105/2024(02) išvados nustatyta, kad S. B. konstatuota odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kaklo srityje, poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2024 m. spalio 4 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kaklo srityje galėjo būti padaryti suspaudus kaklą pirštais. Visi kiti aukščiau 1-ame punkte minimi sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, kojos spyris ar kitas panašias savybes turintis daiktas. Poodinės kraujosruvos kairės šlaunies išoriniame paviršiuje galėjo būti padarytos nugriuvus ar atsitrenkus į kietą buką daiktą. Ant kūno sužalojimo požymių, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti sužalojimo įrankį nėra. Sužalojimų padarymo metu tiriamoji galėjo būti įvairiose padėtyse (1 t., b. l. 97–98).

Iš 2025 m. kovo 20 d. – 2025 m. kovo 25 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtos liudytojos G. J. pateiktos dvi telefono ekrano nuotraukos, kuriose matyti susirašinėjimų žinutėmis tekstai. Nuotraukose matyti telefono savininko (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai G. J.) susirašinėjimas „Messenger“ programėlėje su asmeniu „(duomenys neskelbtini)“ (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai G. A.). Žinučių tekstai ir jų išsiuntimo laikas: OCT 4 (spalio 4 d.) at 23.14: (duomenys neskelbtini)– „Pasakiau užmušiu taip ir bus jus manes nežinot paklaus r.“, „Galit gardint su kuo norit aš rasiu kaip prieiti“, „Sudie“, „Tel mano pirktas ir tt galit negazdint“. G. J. – „Banko kortelė tavo? Pinigai tavo? Kiek isnesei is namu tas tel nieko vertas“. OCT 4 (spalio 4 d.) at 23.30: (duomenys neskelbtini)– „G. girdėjau ka kalba man viskas užvirė gavo malku asimyžo ir apsišiko nesmirda kaip atėjo skustis“. G. J. – „Tu tikras vyras moteri mušti sugebi“. (duomenys neskelbtini)– „Bus ne taip dar“, „Labanakt“. G. J. – „Taves cia nieks nenori supranti tu?“. (duomenys neskelbtini)– „Jo“. G. J. – „Tai ko laužiesi ir viska vagi is svetimu namu“, „Musti moteri cia isvis kazkas baisaus“, „Cia vyras skaitaisi?“. (duomenys neskelbtini)– „Ai byby nugrauši kaip sesutė tavo ir apsiraminsi“. G. J. – „Gal tu geriau ciuozk savais keliais“. OCT 4 (spalio 4 d.) at 23.49: (duomenys neskelbtini)– „Ni gal aš ir čiuosiu vaflistės“. OCT 5 (spalio 5 d.) at 03.36: (duomenys neskelbtini)– „Patikėk antro šanso nebus Jai“. (1 t., b. l. 139–143).

2025 m. kovo 5 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro 2024 m. spalio 4 d. skambučio garso įrašas (ID 95458413555), trukmė 1 min. 44 sek. trukmės. Garso įrašę girdimas Bendrojo pagalbos centro operatorės ir vyro, kuris prisistato kaip R. J., pokalbis, kurio metu vyras aiškina, kad: „reikia (duomenys neskelbtini), pagalbos, užpuolė moterį“. Bendrojo pagalbos centro operatorei paklausus, kas užpuolį moterį, vyras atsako: „buvęs sugyventinis, jis buvo išvarytas iš namų... atėmė telefoną, viską“. Į klausimą, kur moteris gyvena, vyras atsako: „(duomenys neskelbtini)“. Operatorei paklausus, ar medikai moteriai reikalingi, girdisi, kaip vyras to paties paklausia šalia esančios moters, į ką ji atsako: „ne“. Operatorei paklausus prieš, kiek laiko viskas įvyko, vyras atsako: „va neseniai“, patikslindamas, kaip moteris buvo užpulta vyras aiškina: „per langą įlindo“, o operatorei paklausus ar moterį sumušė, vyras atsako: „jo, jo, jo“. Vyras nurodo, kad lauks prie (duomenys neskelbtini) namo, paklaustas, ar sugyventinis namuose, vyras atsako, kad nežino, kur šiuo metu yra sugyventinis. Bendrojo pagalbos centro operatorė nurodo, kad policija iškviesta ir nurodo laukti, vyras prašo, kad policijos pareigūnai atvažiuotų greičiau (1 t., b. l. 148–150).

Dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo, grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo

Nukentėjusioji S. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Prieš du su puse metų susipažino interneto pagalba su vyru G. A.. Kartu su juo gyveno jos gyvenamuoju adresu apie pusantrų metų. Apie metus laiko su G. jau negyvena kartu, kadangi jai nepatiko jo gyvenimo stilius. G. dirbdavo pas ūkininkus į namus negrįždavo apie porą savaičių, vėliau telefonu paskambindavo ir pranešdavo, kad jau dirba pas kitą ūkininką kitame mieste. Jiems išsiskyrus G. jau metus laiko neleidžia jai ramiai gyventi, pradžioje ji į policija nesikreipė, bandė viską spręsti pati. Vėliau pamatė, kad be policijos pagalbos tapo neįmanoma. G. jai rašinėdavo grasinančias žinutes į telefoną, kad ją užmuš, kad ji užsirašytų į invalidų draugija, kad ją apipils rūgštimi, kad sudegins jos pastatus, automobilius. Šiuo metu nėra išsisaugojusi šių žinučių, kadangi jai jos išsitrynė kaip ji užblokavo G.. 2024 m. spalio 4 d. G. įsibrovė pas ją į namus per rūsio langą ir ją namuose sumušė, smaugė dėl to Kaišiadorių policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas, tą kartą G. pabėgo jo pareigūnai nesulaikė. 2024 m. gruodžio 15 d. su šeimos nariais buvo namuose bei savo kieme. Apie 13.00 val. jiems grįžus iš kiemo į namą pamatė, kad dega jos kieme esantis ūkinis pastatas, kilo liepsna. Skubiai informavo gaisrinę, kuri atvykus užgesino pastatą. Ūkinio pastato sudegė stogas, ten buvo įrankiai žoliapjovė, trimeris, dviratis, benzininis pjūklas. Ūkiniame pastate elektros nebuvo. Ji įtaria, kad jos ūkinį pastatą padegė G. A., kadangi jis jai tai grasino padaryti ir padarė. Jo visi grasinimai realūs. Jis grasino, kad ją sumuš ir tuos grasinimus įvykdė, įsibrovė į namą 2024 m. spalio 4 d. ir ją sumušė. Grasino, kad sudegins namus, taip ir padarė. Kadangi ji G. yra užblokavus socialiniuose tinkluose jis prieš gaisrą jos kaimynei L. S., kuri gyvena priešais ją, per socialinį tinklą „Facebook“ susirašinėjimo programėle „Messenger“ parašė, kad perduotų jai, kad šiandien degs jos namas, taip pat atsiuntė fotonuotrauką tą pačią dieną, kurioje G. nufotografavęs jos ūkinio pastato kampą. Prie apklausos prideda dvi atsiųstas kaimynės L. nuotraukas jai. G. socialiniame tinkle yra užsivadinęs „(duomenys neskelbtini)“. Kita kaimynė N. K., gyvenanti šalia jos, yra įsirengusi vaizdo stebėjimo kameras. Ji peržiūrėjus jas, jai pasakė, kad neva tai kameros yra užfiksavę kaip galimai G. skubiai prabėga nuo jos ūkinio pastato apsirengęs tamsiais rūbais. Dėl šio įvykio ir kitų įvykių ji labai bijo G.. Kur jis gyvena ji nežino, jis nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, glausdavosi pas ūkininkus, ar draugus. G. anksčiau yra teistas ir atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmes, mano, kad jis savo jai grasinančias siųstas žinutes gali realizuoti. 2024 m. gruodžio 27 d. papildomai nukentėjusioji S. B. parodė, kad ji prisimena savo anksčiau duotus parodymus ir juos tvirtina kaip teisingus. Papildomai nori pasakyti, kad 2024 m. gruodžio 15 d. gaisras jau buvo užgesintas, kiek tiksliai buvo valandų ji nežino, bet jos žentui R. J. būnant kieme prie pareigūnų paskambino G. A.. Ji to pokalbio negirdėjo, tik jai vėliau pasakojo R., kad G. kalbant telefonu prie policijos pareigūnų prisipažino, kad jis padegė ūkinį pastatą. Jai prieš pat padegimą visą savaitę per „Messenger“ programėlę iš K. S. „Facebook“ paskyros rašinėjo G. A.. Jis rašinėjo, kad „degs pastatai“, „ruoškis karui“, „kyla vyrai“. Ji užblokavo K. S. paskyrą, kad jai nerašinėtų, nes tai veikė psichologiškai. Tų rašytų žinučių ji nenusifotografavo, o kai jį užblokavo dabar ji jau nieko nemato. 2024 m. gruodžio 15 d. ryte jai į telefono numerį paskambino K. S. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos atsiprašė. Jis sakė, kad iš vakaro pas jį buvo G., jie vartojo alkoholį ir G. vis prašė duoti jo telefoną, nes jam reikia parašyti. K. minėjo, kad jis nematė nei kam G. rašo, nei ką rašo. Jis ryte kai pamatė, kad jai prirašyta grasinančių žinučių, paskambinęs atsiprašinėjo ir sakė, kad žinutes rašė ne jis, o G.. 2024 m. gruodžio 3 d. G. A. iš savo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) rašinėjo jai grasinančias žinutes į jos telefono numerį. Jis rašė „atėjo tavo mirties diena“, „nežinau ar miegosi namuose, jeigu grįši, tai tavęs ant kiemo laukia siurprizas“. Ji su savo dukra G. J. pravažiavo pro savo namus, tai ant kiemo matė vaikštantį žmogaus siluetą. Tuomet ji išsikvietė policiją ir su policija grįžo namo. Kai su policija grįžo namo, baigėsi žinučių rašymas. Tada buvo skirtas G. A. orderis, jį apie tai informavo telefonu, nes jis tada pagautas nebuvo. Tas grasinančias žinutes matė jos dukra ir tyrėja, kuri jam skyrė orderį. Ji užblokavo G. telefono numerį ir visos žinutės išsitrynė, ji jų išsisaugojus neturi. 2025 m. vasario 27 d. nukentėjusioji S. B. papildomai parodė, kad ji buvo apsidraudusi jai priklausantį ūkinį pastatą, kuris 2024 m. gruodžio 15 d. buvo padegtas, taip pat atskiru draudimu dar buvo apdraudusi ūkiniame pastate buvusius daiktus, kurie dėl minėtą dieną G. A. sukelto gaisro, taip pat buvo sunaikinti. Draudimas jai padengė jos patirtą žalą ir jai pervedė draudimo išmokas. Už ūkiniame pastate buvusius daiktus, kurie buvo sunaikinti gaisro metu, draudimas jai išmokėjo 3000 Eur. Gaisro metu sunaikintų daiktų įsigijimo dokumentų ji neturi, nes daiktus ji įsigijo seniau, garantinis nebuvo jiems taikomas, todėl įsigijimo dokumentų ji nesaugojo. Draudimas už jai sugadintus daiktus sumokėjo maksimalią sumą, tai yra ji ir buvo daiktus apdraudus 3 000 Eur sumai. Gaisro metu buvo sunaikinti jai priklausantys daiktai: benzininis pjūklas – 400 Eur vertės, žoliapjovė – 500 Eur vertės, krūmapjovė – 900 Eur vertės, du dviračiai – vienas 300 Eur vertės, kitas 350 Eur vertės, šaldytuvas – 200 Eur vertės, vaikiškas vežimėlis – 250 Eur vertės, 5 vnt. USB plokščių – po 20 Eur, bendrai 100 Eur vertės. Ji neatsimena daiktų firmų pavadinimų, dalis daiktų sudegė su dėžėmis, nes viskas buvo sandėliuojama ūkiniame pastate. Dėl jai priklausančiame ūkiniame pastate sukelto gaisro draudimas jai sumokėjo 21 116,90 Eur išmoką. Dėl sukelto gaisro buvo sugadintas ne tik pastato stogas, bet ir pastato vidus, sudegė ir viduje buvusios lubos, liko stovėti tik mūrinės sienos, kurios nuo karščio taip pat sutrūkinėjo. Dar papildomai nori patvirtinti, kad visus grasinimus, kuriuos G. A. išsakė jos dukrai G. J. bei jos žentui, vaikai jai perdavė. Ji žino, kad jis grasino jai išdeginti akis rūgštimi, kai kalbėjo telefonu su jos žentu R. J.. 2024 spalio 4 d. duktė jai rodė jo rašytas žinutes, ji apie jas žino ir baimę dėl to, kad jis gali padaryti, tai ką grasina, jautė visą tą laiką iki kol jis buvo suimtas. 2025 m. kovo 3 d. nukentėjusioji S. B. papildomai parodė, kad ikiteisminiame tyrime yra pateikus pareiškimą dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Šio pareiškimo ji laikosi ir papildomo civilinio ieškinio dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos, kuri atsirado dėl jai priklausančio ūkinio pastato padegimo ji šiame ikiteisminiame tyrime nereikš, kadangi ūkinis pastatas ir daiktai, kuriuos laikė jame, buvo apdrausti, ir draudimas jai išmokėjo draudimines išmokas. Ji pageidauja, kad jos naudai teismas iš G. A. priteistų jos 2024 m. spalio 16 d. pareiškime nurodytą sumą, tai yra 500 Eur ir viskas, daugiau nieko iš G. A. ji nereikalauja, nes kaip jau minėjo jo padarytą turtinę žalą jai atlygino draudimo bendrovė (1 t., b. l. 63–66; 2 t., b. l. 2–7, 10–12, 16–18). Liudytoja N. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. gruodžio 15 d., dienos metu suriko jos sūnus E. R. ir pasakė, kad tvartas dega. Ji pribėgusi prie lango pamatė, kad tikrai dega S. ūkinis pastatas. Jie nuėjo pas S. į kiemą. Ugniagesiai jau gesino gaisrą, atvyko ir policija. Kaimynė N. K. pasakė, kad turi prie namo vaizdo kameras ir parodė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad iš ūkinio pastato kyla juodi dūmai ir nubėga vyriškis. Atėjusi kaimynė L. S. sakė, kad jai G. A. rašo žinutes, kuriose prisipažįsta, kad jis padegė ūkinį pastatą (1 t., b. l. 112–114).

Liudytojas A. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. gruodžio 15 d. jie per langą pamatė, kad dega S. ūkinis pastatas ir nuėjo pažiūrėti. Jis pats nieko negirdėjo, tik jam sutuoktinė sakė, kad išsiaiškino, jog ūkinį pastatą padegė G.. Daugiau neturi, ką pasakyti (1 t., b. l. 118–120).

Liudytojas E. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. gruodžio 15 d. jis grįžo į savo namus apie 14.00 val. ir po pusvalandžio išgirdo garsą panašų į degančio šiferio garsą. Atsisukęs pamatė, kad dega S. ūkinis pastatas. Apie tai pasakė savo tėvams, matė, kad prie ūkinio pastato yra žmonių. Jis nuėjo iki sesers namų, ten jau buvo atvykę gaisrininkai ir gesino gaisrą. Atvykusi ekspertė apžiūrėjo ir prisikabino prie šašlykinės, kuri buvo užkurta per arti, bet jis pasakė, kad jis matė, jog ūkinis pastatas pradėjo degti iš kitos pusės. Šalia gyvenanti kaimynė N. K. parodė ekspertei ir pareigūnams vaizdo įrašą, kuriame matėsi tuo laiku iš malkinės išeinantis vyriškis ir po jo išėjimo iš karto kilo gaisras. Dar buvo neužgesintas gaisras, kai kaimynė L. S. atėjusi rodė, kad jai G. atsiuntęs nuotrauką kieme stovėjusios S. naujo draugo mašinos ir parašęs kažką panašaus „ką žadu tą padarau“, toks kaip prisipažinimas, jog jis prisipažino, kad padegė. Tada netrukus atėjo L. vyras ir atnešęs telefoną rodė, kad G. rašo jog jis nori pakalbėti su R. J.. Ar R. su juo kalbėjo jis negirdėjo, bet tėvai minėjo, kad jie kalbėjosi, ką kalbėjo jis nežino (1 t., b. l. 123–125).

Liudytojas M. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. gruodžio 15 d. apie 13.36 val., dirbant pagal iš anksto nustatytą grafiką, buvo gautas pranešimas, kad buvo padegtas ūkinis pastatas. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje jau dirbo priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, degė ūkinį pastatą. Šalia namų pasitiko pranešėja S. B., kuriai alkoholio kiekio matuokliu buvo, nustatytas 1,18 promilių neblaivumas, kuri nurodė, kad buvęs jos sugyventinis G. A. per „Facebook“ siuntinėja grasinančias žinutes, grasina padegti, sužaloti ją. Pranešėja aiškino, kad šalia ūkinio pastato užsikūrė šašlykinę ir ketino kepti maistą, tačiau kažkuriuo momentu, pastebėjo, kad dega ūkinis pastatas, todėl paskambino bendruoju pagalbos Nr. 112 iš išsikvietė pagalbą. Niekas iš namuose buvusių asmenų nematė pašalinių žmonių kieme, niekas padegimo fakto nematė. Dirbant įvykio vietoje buvo nustatyta, kad dalis įvykio vietos stebima vaizdo stebėjimo kameromis, adresu (duomenys neskelbtini), kurios priklauso N. K., kuri savanoriškai pateikė vaizdo stebėjimo kamerų atminties korteles. Vaizdo įrašuose, kuriuos jiems parodė N. K., buvo matomas asmuo pasišalinantis nuo pastato, panašiu laiku kai prasideda gaisras. Įvykio vietoje buvę asmenys, aiškino, kad pasišalinantis asmuo gali būti nukentėjusiosios buvęs sugyventinis, G. A.. Atvykusi priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė K. M. apžiūrėjo įvykio vietą, nurodė, kad išvadą dėl gaisro atsiųs vėliau, nėra aiški gaisro kilimo priežastis, tačiau įtaria padegimą. Įvykio metu asmenys nenukentėjo. Pranešėja nurodė, kad apgadintas pastatas yra apdraustas. Jam su kolega, vyriausiuoju patruliu M. P., aiškinantis įvykio aplinkybes, tarnybiniame automobilyje sėdėdamas nukentėjusiosios S. B. žentas, kurio vardo nepamena, kalbėjosi su G. A. telefonu. Visą minėtų asmenų pokalbį jie su kolega girdėjo. Asmuo, su kuriuo minėtas nukentėjusiosios žentas kalbėjo telefonu ir į jį kreipėsi G., pokalbio metu ne vieną kartą išsakė aiškius grasinimus, kad išplikys nukentėjusiajai akis rūgštimi, kad padarys tai dar iki naujų metų, jis pokalbio metu dar išsireiškė, kad ūkinis pastatas padegtas jo prašymu, pats aiškino esantis toli, tai yra už 300 kilometrų. Pokalbis vyko keletą minučių, kitame ragelio gale esantis vyras kalbėjo nerišliai, jis prašė, kad jo žodžiai būtų perduoti nukentėjusiajai, aiškino, kad „ką žada, tą padaro“. Visas šitas pokalbis vyko tarnybiniame automobilyje, todėl jo įrašas turėtų būti ir jame bus girdimas visas pokalbis, kurio jis atsimena tik pagrindines detales. Taip pat nori pasakyti, kad nukentėjusiosios kaimynė, jos vardo ir pavardės neatsimena, rodė „Messenger“ gautas žinutes iš asmens, kuris naudojasi socialinio tinklo Facebook paskyra „(duomenys neskelbtini)“, tose žinutėse buvo parašyta, kad perduotų S. B., kad „šiandien gal degs ir namas“. Tas žinutes asmuo rašė kaimynei, nes nukentėjusioji ir jos artimieji užblokavę minėtą asmenį, todėl asmuo tiesiogiai jiems parašyti negalėjo (1 t., b. l. 129–132).

Liudytoja G. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. gruodžio 15 d., dienos metu, ji su savo šeima buvo pas mamą, jie norėjo išsikepti šašlykų. Lauke prie šašlykinės buvo jos vyras ir mamos draugas, kuris trumpam buvo grįžęs iš užsienio. Ji su dukromis buvo kieme. Kai pakilo vėjas jos atėjo į kambarį. Tik atėjo vyras į kambarį ir netrukus atbėgo dukra, kuri pasakė, kad degam. Jie visi išbėgo į kiemą, skambino gaisrinei. Atėjusi kaimynė L. S. rodė telefone parašytas G. žinutes, kad dega pastatas degs ir namai, tokias kaip prisipažinimo žinutes. Kai baiginėjo gesinti gaisrą, ji pasiėmė savo vaikus, nes pas kaimyną buvo nuvedusi, tai pasiėmė jas ir nusivedė namo. Vyras grįžęs į namus pasakojo, kad kaimynė N. K. rodė kameras per kurias matyti, kad vyriškis nubėga nuo ūkinio pastato ir jau dega pastatas. Dar pasakojo, kad pareigūnų automobilyje sėdėjo ir kalbėjo su G., nes jis prašė paskambinti. Sakė, kad G. girdint pareigūnams kaip ir prisipažino, kad jis padegė ūkinį pastatą. Jai vieną kartą buvo rašęs G. per „Messenger“ programėlę žinutes, jis yra užsivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, ji tas žinutes iškarto nusifotografavo ir ji tik jas nusifotografavo, jis ją užblokavo ir viskas išsitrynė. Prideda prie apklausos G. rašytų žinučių nuotraukas (1 t., b. l. 135–140).

Liudytojas R. J., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis prisimena savo anksčiau duotus parodymus ir juos tvirtina kaip teisingus. Papildomai nori pasakyti, kad 2024 m. gruodžio 15 d., dienos metu, jį, jo sutuoktinę G. J. su mažamečiais vaikais pasikvietė S. B. į svečius. Pas ją buvo užsukęs draugas jos aplankyti, kuris buvo grįžęs iš užsienio. Ji pasikvietė juos pasikalbėti, išsikepti šašlykų. Jie užsikūrė šašlykinę, kuri stovėjo netoli ūkinio pastato, jie stovėjo prie jos, nieko įtartino nematė ir negirdėjo. Jie nuvažiavo iki parduotuvės nusipirkti anglių, tik grįžo, jis užpylė anglius į šašlykinę ir trumpam nuėjo į kambarį. Būnant kambaryje pradėjo rėkti jo dukra D. J., kuriai yra 8 metai, kad dega. Jis su S. draugu išbėgo į lauką ir pamatė, kad atvira liepsna dega ūkinis pastatas. Jie patraukė automobilius ir jis paskambino į gaisrinę, jam pasakė, kad jau iškviesta ir atvažiuoja. Atvykusi gaisrinė pradėjo gesinti gaisrą. Jis įtarė, kad ūkinį pastatą padegė G. A., nes jis anksčiau buvo rašęs S., kol dar ji nebuvo jo užblokavusi, kad padegs. Todėl S. paskambino ir išsikvietė policijos pareigūnus. Jiems bekalbant atėjo kaimynė L. S. ir pasakė, kad į „Messenger“ jai pirmą kartą parašė G. A., jis užsivadinęs „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė S. kieme, jos draugo stovėjusios mašinos nuotrauką, kuri tik tą dieną stovėjo kieme ir visaip negražiai išvadino S.. Rašė, kad jis žino mašinos numerius, kad jo draugeliai dirba ties ta mašina, kad bus ir jai, ir jam blogai. Rašė, kad ką sakė, tą ir padarė. Todėl jau buvo aišku, kad ūkinį pastatą padegė G.. Po kiek laiko atėjo su L. telefonu jos vyras ir pasakė, kad vėl parašė G., jog jis jam paskambintų. Jis pasakė pareigūnams, kad G. liepė jam paskambinti, todėl jis 15.45 val. atsisėdo į tarnybinį automobilį ir tel. Nr. (duomenys neskelbtini), įsijungęs garsiakalbį paskambino G.. Jis jo paklausė kodėl jis taip padarė, jis jam atsakė „aš gi sakiau, kad taip bus ir čia ne aš, o mano draugeliai“. Jis pasakė, kad jis už 300 km. Prašė, kad jam paskambintų S., jis su ja susitars. Jautėsi iš kalbos, kad jis buvo neblaivus ir užsivedęs daug kalbėjo. Iš G. kalbos suprato, kad čia jis padegė ūkinį pastatą. S. pasakojo, kad G. yra prieš padegimą rašęs grasinančias žinutes, kad su ja susidoros. Daugiau neturi ką pasakyti (2 t., b. l. 24–26).

Liudytojas M. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. gruodžio 15 d., apie 13.36 val., dirbant pagal iš anksto nustatytą grafiką, buvo gautas pranešimas, kad galimai yra padegtas ūkinis pastatas. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje degė ūkinis pastatas. Įvykio vietoje jau dirbo priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Gyvenamojo namo kieme buvo pranešėja S. B., kuri aiškino, kad buvęs jos sugyventinis G. A. per „Facebook“ siuntinėja grasinančias žinutes, grasina padegti jos namus ir ją padaryti invalide. Pranešėja aiškino, kad netoli ūkinio pastato užsikūrė šašlykinę ir ketino kepti maistą, bet po kurio laiko pastebėjo, kad dega jai priklausantis ūkinis pastatas. Pamačiusi gaisrą ji paskambino bendruoju pagalbos Nr. 112 ir išsikvietė pagalbą. Paties padegimo fakto ji aiškino nemačiusi, kaip ir niekas iš jos artimųjų, kas tuo metu buvo jos namuose. Dirbant įvykio vietoje buvo nustatyta, kad dalis įvykio vietos stebima vaizdo stebėjimo kameromis, kurios įrengtos pareiškėjos kaimynų teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos kaimynė, jos vardo ir pavardės neatsimena, savanoriškai pateikė vaizdo stebėjimo kamerų atminties korteles, o prieš tai buvo peržiūrėti apsaugos kamerų vaizdo įrašai, kuriuose matosi dalis pastato, kuri buvo padegta, taip pat buvo matomas asmuo pasišalinantis nuo pastato, panašiu laiku kada ir prasideda gaisras. Įvykio vietoje buvę asmenys, aiškino, kad pasišalinantis asmuo gali būti nukentėjusiosios buvęs sugyventinis, G. A.. Atvykusi priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė, jos vardo ir pavardės neatsimena, apžiūrėjo įvykio vietą, nurodė, kad įtaria padegimą. Pranešėja nurodė, kad gaisro apgadintą pastatą ji yra apdraudusi. Jiems su kolega M. R., aiškinantis įvykio aplinkybes, tarnybiniame automobilyje sėdėdamas pareiškėjos S. B. žentas, kurio vardo nepamena, kalbėjosi telefonu su G. A., kurie asmenys ir įtarė padegus pastatą. Visą minėtų asmenų pokalbį telefonu jis su kolega girdėjo aiškiai, nes pokalbis vyko įjungus garsiakalbį. Vyras, su kuriuo pareiškėjos žentas kalbėjo telefonu ir į jį kreipėsi G., pokalbio metu ne vieną kartą išsakė grasinimus, kad išplikys nukentėjusiajai akis rūgštimi, kad padarys tai dar iki naujų metų, jis pokalbio metu aiškiai pasakė, kad ūkinis pastatas padegtas jo prašymu, pats aiškino pokalbio metu esantis už 300 kilometrų. Pokalbis vyko keletą minučių, grasinantis vyras kalbėjo nerišliai, jis prašė, kad jo žodžiai būtinai būtų perduoti nukentėjusiajai. Visas šitas pokalbis vyko tarnybiniame automobilyje, todėl jo įrašas turėtų būti ir jame bus girdimas visas pokalbis. Jis atsimena tik pagrindines detales, tai yra aiškius grasinimus išdeginti akis rūgštimi bei suluošinti moterį dar iki naujų metų. Taip pat nori pasakyti, kad nukentėjusiosios kaimynė, jos vardo ir pavardės neatsimena, įvykio vietoje jiems su kolega rodė „Messenger“ gautas žinutes iš asmens, kurio paskyra „(duomenys neskelbtini)“, tose žinutėse buvo parašyta, kad perduotų S. B., kad „šiandien gal degs ir namas“. Tas žinutes asmuo rašė kaimynei, nes nukentėjusioji ir jos artimieji užblokavę minėtą asmenį, todėl asmuo tiesiogiai jiems parašyti negalėjo, bet kaip suprato, kaimynė turėjo tuos grasinimus perduoti S. B. (2 t., b. l. 30–32).

Liudytojas E. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2024 m. gruodžio 17 d. dirbo pagal iš anksto nustatytą grafiką, kai apie 15.00 val. jam pagal budėtojo nurodymą atliekant procesinius veiksmus – forminant vagystę, (duomenys neskelbtini), prie tarnybinio automobilio priėjo akivaizdžiai neblaivus asmuo, kuris prisistatė G. A., ir pasakė, kad jis yra ieškomas asmuo, nes yra kažką padegęs ir sumušęs. Jis pradžioje pagalvojo, kad asmuo taip kalba tik dėl to, kad yra neblaivus, bet patikrinus jo asmens duomenis policijos registruose, paaiškėjo, kad jis sako tiesą, jis tikrai buvo įtariamas jo minėtų veikų padarymu ir buvo ieškomas kaip įtariamasis. Asmuo pasakojo, kad jam atsibodo slapstytis, jis jam pasakodamas savo gyvenimo istoriją, pripažino, kad sumušė buvusią sugyventinę, padegė kažkokį pastatą, kokį tiksliai jis neatsimena. Jis prašėsi, kad būtų sulaikytas. G. A. buvo patikrintas neblaivumas, kiek atsimena jis įpūtė beveik 3 promiles. Kadangi tuo metu jie su kolege formino vagystę, atlikinėjo procesinius veiksmus ir automobilyje jau turėjo susilaikę vagyste įtariamą moterį, jis paprašė G. A. laukti, kol atvyks į pagalbą kolegos. Asmuo sėdėjo prieš automobilį, kad jis jį visada galėtų matyti. Laukiant, kol atvyks kolegos, G. A. buvo pasidarę bloga, jis buvo nualpęs, jie iškvietė medikus, kurie patikrino jo sveikatos būklę ir nurodė, kad jis gali vykti į areštinę. Atvykęs kolegų ekipažas, kuriame dirbo A. A. ir E. A., bendravo su G. A. paieškos iniciatoriumi, supildė procesinius minėto asmens sulaikymo dokumentus ir pristatė jį į Kauno apskrities VPK areštinę. Atsimena, kad minėtas asmuo su savimi turėjo krepšį su įvairiais daiktais. Jis papasakojo viską, ką atsimena dėl G. A. sulaikymo, daugiau nieko papildyti neturi (2 t., b. l. 36–38).

Liudytoja L. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad priešais ją gyvena kaimynė S. B.. 2024 m. gruodžio 15 d. jai būnant namuose apie 12 val. ar 13 val. tiksliai laiko įvardinti negali pažiūrėjus per langą pamatė, kad S. B. ūkinis pastatas rūksta bei neužilgo pasirodė liepsna. Jie su šeimos nariais nuėjo pažiūrėti pas S.. Netrukus atvyko ugniagesiai bei policijos pareigūnai. Ji pažiūrėjus gaisrą vėliau išėjo namo. Atėjus namo paėmė savo mobilaus ryšio telefoną. Telefone rado socialiniame tinkle „Facebook“, „Messenger“ programėlėje parašytas buvusio S. B. G. A. žinutes. Jis yra užsivadinęs „(duomenys neskelbtini)“. Tuose žinutėse buvo parašyta, kad ji neva perduotų S., kad toliau degs jos mašina kils į orą ir t.t. Taip pat atsiuntė nuotrauką, kurioje jis nufotografavęs S. automobilį ir parašęs, kad jis kils į orą. Šias žinutes prideda prie savo apklausos. Jos buvo siųstos jai tą pačią dieną kaip buvo gesinamas gaisras. G. A. ji pažinojo tik kaip kaimyną, kuris gyveno kartu su S.. Su juo jokių glaudžių ryšių nepalaikė, buvo tik socialiniame tinkle „Facebook“ jį priėmusi į draugus. G. pas S. kažkur galėjo gyventi apie metus laiko, o pas ją negyvena maždaug apie pusę metų, tiksliai pasakyti negali, nes laiko nefiksuoja. S. pažįsta jau nuo seniai, nes ji gyvena šiuo adresu ilgai. Kiek žino G. su S. nesutardavo, nes G. dažnai išgėrinėdavo, tarp jų kildavo barniai (2 t., b. l. 42–50).

Liudytoja N. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio 15 d. jie su šeima buvo išvykę į Kauną. Apie 12.50 val. jai paskambino pažįstama draugė ir pasakė, kad jų kaimynų, tai yra S. B., gyvenančios šalia, dega ūkinis. Už pusę valandos grįžo į namus ir matė, kad buvo atvykę ugniagesiai ir gesino S. ūkinį pastatą. Jų kieme yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, peržiūrėjus jas, ji pastebėjo kaip apie 12.26 val. prie S. ūkinio pastato ateina tamsiai apsirengęs vyriškis, galimai iš eisenos, tai galėtų būti jos buvęs sugyventinis G. A.. Prie apklausos prideda šešis vaizdo įrašus iš savo kieme įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų, kuriuose matosi minėtas vyriškis, kuris galimai padega ūkinį pastatą ir pasišaliną atgal iš kur atėjęs. G. A. ji žino tik tiek, kad jis buvo S. B. sugyventinis, jie kartu gyveno apie metus laiko, daugiau apie jį nieko pasakyti negali, su juo jokių ryšių nepalaikė (2 t., b. l. 52–53).

2024 m. gruodžio 16 d. protokole–pareiškime pareiškėja S. B. parodė, kad G. A. 2024 m. gruodžio 15 d. apie 13.00 val. galimai padegė jos ūkinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini). Prieš tai jis rašė kitiems jos pažįstamiems, kad perduotų jai jog sudegins jos namus. Taip pat yra sakęs, kad ją sumuš, užmuš, sudegins automobilius, apipils rūgštimi. G. A. yra neprognozuojamas ji jo labai bijo, gyvena viena. Mano, kad savo grasinimus jis gali įvykdyti jos atžvilgiu. Prašo G. A. atžvilgius taikyti poveikio priemonės, kad jis nesiartintų nei prie jos, nei prie jos namų (1 t., b. l. 155–160).

Iš 2024 m. gruodžio 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo M. R. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 15 d. apie 13.36 val., gautas pranešimas, kad prieš 2 dienas pranešėja gavo grasinančias žinutes, kad padegs namą, mašinas. Prieš valandą laiko buvo padegtas ūkinis pastatas. Pareiškimą rašys. Laukia namuose. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje jau dirbo PGT, degė ūkinis pastatas. Šalia namų pasitiko pranešėja S. B., kuriai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0279, nustatytas 1,18 promilių neblaivumas, kuri nurodė, kad jos ūkinį pastatą galėjo padegti buvęs sugyventinis G. A.. Atvykusi PGT vyriausioji specialistė K. M. apžiūrėjo įvykio vietą, nurodė, kad išvadą dėl gaisro atsiųs vėliau, nėra aiški gaisro kilimo priežastis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį (2 t., b. l. 182–187).

Iš 2024 m. gruodžio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) ir ūkinis pastatas. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini) ant namo ir garažo (1 t., b. l. 165–176).

Iš 2024 m. gruodžio 16 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiosios specialistės K. M. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 15 d. buvo atliktas neatidėliotinas informacijos patikrinimas dėl gaisro, kilusio 2024 m. gruodžio 15 d. 12.42 val. (duomenys neskelbtini) ūkiniame pastate, priklausančiame S. B.. Atvykus į įvykio vietą nurodytu adresu nuo gyvenamojo namo, 10 m. atstumu į šiaurės vakarų pusę matomas ūkinis pastatas. Pastatas 11 x 6 m., mūrinis, vieno aukšto su palėpe, stogas dvišlaitis dengtas šiferiu. Pastatas suskirstytas į keturias patalpas su atskirais įėjimais. Šiaurinėje pastato dalyje įrengta malkinė – 3 x 2 m., nuo malkinės į pietinę pusę - patalpa 3 x 3 m., joje buvo sukrauti ūkio reikmenys. Kita patalpa į pietinę pusę turi į vidų du įėjimus, vienas yra iš rytinės pusės, o kitas iš vakarinės. Po patalpa yra įrengtas rūsys. Palėpėje buvo sukrautas šienas. Apklausus savininkę S. B., ji teigė, kad jai buvo grasinama. Pilietis G. A. atsiuntė žinutę, kurioje buvo parašyta, kad padegs namą. Pas kaimynę, N. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini), ant ūkinio pastato sienos įrengta vaizdo kamera. Peržiūrėjus filmuotą medžiagą pastebėtas 2024 m. gruodžio 15 d. apie 12 val. nuo ūkinio pastato šiaurės vakarinės pusės nubėgantis asmuo. Iškart po to, kai asmuo nubėga nuo ūkinio pastato šiaurės krypties link, pastato šiaurės vakarinėje dalyje matomas ugnies pliūpsnis. Žiūrint iš patalpos Nr. 2 matoma, kad apatinėje pastato dalyje gaisro požymių nėra, patalpa yra aprūkusi. Labiausiai tikėtina, kad gaisras buvo sukeltas viršutinėje pastato dalyje, tai yra palėpėje, kur buvo sukrautas šienas. Žiūrint iš patalpos Nr. 2 matomi didžiausi stogo konstrukcijų terminiai pažeidimai iš ko galima spręsti, kad šioje vietoje ties patalpa Nr. 2 yra gaisro židinio zona. Gaisro metu sudegė apie 60 m³ ūkinio pastato stogo bei medinės perdangos, taip pat sudegė palėpėje buvęs šienas. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – tyčinė žmonių veika (padegimas) (1 t., b. l. 178–187).

Iš 2025 m. kovo 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti liudytojos N. K. pateikti vaizdo įrašai . Vaizdo įrašo failas – „1000006838.mp4“ yra 5,28 MB dydžio, 18 s. trukmės. Vaizdo įrašas darytas apsaugos vaizdo kamera. Vaizdo įrašo dešiniame viršutiniame kampe matyti vaizdo įrašo data bei laikas – „2024-12-15 12:25:48“. Vaizdo įraše užfiksuotas gyvenamojo namo kiemas bei kairėje pusėje už tujų esanti mūrinio pastato, šiferio dengtu stogu, siena. Vaizdo įraše matyti pievele link minėto mūrinio pastato ateinantis juodais drabužiais vilkintis vyras. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas vaizdo įrašo failas – „1000006839.mp4“ yra 4,73 MB dydžio, 16 s. trukmės. Vaizdo įrašas darytas apsaugos vaizdo kamera. Vaizdo įrašo dešiniame viršutiniame kampe matyti vaizdo įrašo data bei laikas – „2024-12-15 12:26:30“. Vaizdo įraše užfiksuotas gyvenamojo namo kiemas bei kairėje pusėje už tujų esanti mūrinio pastato, šiferio dengtu stogu, siena. Vaizdo įrašo kairiame kampe, prie baltų plytų mūrinės sienos matyti ateinantis juodais drabužiais vilkintis vyras, kuris sustoja prie pastato kampo. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas vaizdo įrašo failas – „1000006842.mp4“ yra 8,50 MB dydžio, 33 s. trukmės. Vaizdo įrašas darytas apsaugos vaizdo kamera. Vaizdo įrašo dešiniame viršutiniame kampe matyti vaizdo įrašo data bei laikas – „2024-12-15 12:30:29“. Vaizdo įraše užfiksuotas gyvenamojo namo kiemas bei kairėje pusėje už tujų esanti mūrinio pastato, šiferio dengtu stogu, siena. Vaizdo įrašo kairiame kampe matyti juodais drabužiais vilkintis vyras, kuris sėlindamas, svyruodamas bei ramstydamasis į mūrinę baltų plytų sieną užeina už pastato. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas vaizdo įrašo failas – „1000006844.mp4“ yra 5,12 MB dydžio, 16 s. trukmės. Vaizdo įrašas darytas apsaugos vaizdo kamera. Vaizdo įrašo dešiniame viršutiniame kampe matyti vaizdo įrašo data bei laikas – „2024-12-15 12:33:31“. Vaizdo įraše užfiksuotas gyvenamojo namo kiemas bei kairėje pusėje už tujų esanti mūrinio pastato, šiferio dengtu stogu, siena. Vaizdo įrašo kairiame kampe, prie baltų plytų mūrinės sienos matyti tupintis juodais drabužiais vilkintis vyras, kuris ateina iš už pastato ir atsitupia prie sienos. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas vaizdo įrašo failas – „1000006848.mp4“ yra 9,37 MB dydžio, 37 s. trukmės. Vaizdo įrašas darytas apsaugos vaizdo kamera. Vaizdo įrašo dešiniame viršutiniame kampe matyti vaizdo įrašo data bei laikas – „2024-12-15 12:36:54“. Vaizdo įraše užfiksuotas gyvenamojo namo kiemas bei kairėje pusėje už tujų esanti mūrinio pastato, šiferio dengtu stogu, siena. Vaizdo įrašo kairiame kampe matyti nubėgančio juodais drabužiais vilkinčio vyro siluetas. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas vaizdo įrašo – „20241215154631257 _ 08D98ACPSFBCE70 _ L_0_L101215154631 _1.mp4 “ yra 23,8 MB dydžio, 2 min. 01 s. trukmės. Vaizdo įrašo dešiniame viršutiniame kampe matyti vaizdo įrašo data bei laikas – „2024-12-15 12:36:09“. Vaizdo įraše užfiksuotas gyvenamojo namo kiemas bei kairėje pusėje už tujų esančio pastato, kurį užstoja šiltnamis, stogas. Vaizdo įraše matyti nuo pastato, kurį užstoja šiltnamis, nubėgantis juodais drabužiais vilkintis vyras. Vyrui nubėgus, nuo minėto pastato stogo matosi rūgstantys dūmai (2 t., b. l. 63–68).

Iš 2025 m. vasario 12 d. – 2025 m. vasario 15 d. kitų objektų apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūrėti policijos automobilio apsaugos vaizdo kameros įrašai. Apžiūrimas vaizdo įrašo failas – „K4022-(duomenys neskelbtini)241215-153632-154625-20010100.mp4“ yra 222 MB dydžio, 9 min. 51 s. trukmės. Vaido įrašas filmuotas vaizdo kamera įrengta tarnybinio automobilio priekyje, filmuojamas salono vaizdas, matyti sėdintys du policijos pareigūnai. Vaizdo įraše, fiksuojama data – 2024-12-15 bei įrašo darymo laikas. Įrašas prasideda 15:36:32 val. Vaizdo įrašo 4 min. girdėti policijos pareigūno pokalbis su už kadro esančiu vyru, kuris pasako: „Dabar ką tik rašė kaimynams, kad gali būti, kad šiąnakt ir namas degs, tiesiai šviesiai ir parašė. Jis liepė, kad aš paskambinčiau“. Už kadro esantis vyras nurodo, kad neturi to asmens telefono, bet išsiaiškins. Pokalbis baigiasi. Vaizdo įrašo 8 min. 25 s. matyti, kaip į automobilį atsisėda vyras, rankoje laikantis telefoną, girdisi kad vyksta skambutis, atsiliepia vyras. Telefoną laikantis vyriškis klausia: „Nu. Ko norėjai? Tai gi sakei paskambint?“. Ką atsako asmuo, kuriam vyras skambina, negirdėti, po to skambinantis klausia: „G., bet tai „pričiom“ čia aš?“. Girdisi vyro, į kurį skambinantis kreipiasi „G.“ žodžiai: „Iki pat galo, viskas, jinai, aš jai pažadėjau, iki naujų metų iki Kalėdų jai bus šakės įskaitytos. Iš gali tas pasatas ten raudonas, ne raudonas, kur nusifotkinę bachūriukai, gali ją vežiot, nevežiot, aš pasakau iš anksto“. Skambinantis vyras į „G.“ žodžius atsako: „Nu perduosiu“. Girdisi „G.“ atsakymas: „Perduok, jinai bus apakus“. Skambinantis vyras sako: „Bet pas mane maži vaikai“. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimo vaizdo įrašo failas – „K4022-(duomenys neskelbtini)241215-154625-155803-20010100.mp4“ yra 258 MB dydžio, 11 min. 36 s. trukmės. Vaizdo įrašas filmuotas vaizdo kamera įrengta tarnybinio automobilio priekyje, filmuojamas salono vaizdas, matyti sėdintys du policijos pareigūnai bei gale sėdintis vyras, kuris rankoje laiko telefoną. Vaizdo įraše, fiksuojama data – 2024 -12-15 bei įrašo darymo laikas. Įrašas prasideda 15:46:25 val. Vaizdo įrašė girdisi pokalbis telefonu: Skambinantis vyras: – „Atsimink, G., mano vaikai išsigando, mano vaikai buvo. G., mano vaikai buvo čionais ir viską matė“. G.: – „Šiandien tik pradžia čia buvo, pradžia. Čia pradžia, lašas. Jūs netikėjot, galvojot, kad aš girtas, dar kažką“. Skambinantis vyras: – „G., bet kodėl tu padegei?“. G.: – „Čia yra žmonės matė, žmonės atvažiavo padarė, padarė. Aš pasakiau adresą viską, čia ne aš. Aš už 300 kilometrų. Jūs galit sekt, nesekt mano telefoną“. Skambinantis vyras: – „Aš nieko neseku, aš viską ištrynęs“. G.: – „Klausyk, R., aš pasakiau, aš padariau. Ir dar padarysiu, sakau. Jinai iki naujų metų, iki Kalėdų, šimtą procentų duodu, jinai bus akla. Jai bus išpiltos akys rūgštimi“. Skambinantis vyras: – „G., prižadėk, kad nei man, nei mano vaikam nieko nedarysi.“. G.: – „Tavo vaikam nieko, absoliučiai, nei G. nei vaikams, niekam, tu gali būti ramus. Bet jai už tą dalyką, viskas, bus akys išplikytos, o jam kiaušiniai peršauti. Prižadu, šimtu procentų, ką aš pasakiau, viskas. Perduok“. Skambinantis vyras: – „Nu perduosiu“. G.: – „Perduok kaip tu nori, aš tau sakau. Ją gali vežiot tas pasatas nufotkintas, ten pasatas, ne pasatas, iš po kampo nufotkino, man atsiuntė nuotraukas ten. Ten lyg tavo mašina“. Skambinantis vyras: – „Tai aš atvažiavau, atvažiavau tik tais, sakau. Į parduotuvę nuvežt paprašė“. G.: – „Vienu žodžiu, trys šimtai kilometrų skirtumas“. Skambinantis vyras: – „Ir atėjo vaikai tuo pačiu, nes ir G. belekaip išsigando, visi išsigando“. G.: – „Nenorėjo kalbėt, aš su ja gražiai norėjau pasikalbėt, būtumėm gražiuoju išsiskyrę, viskas. Bet dabar sakau, norėjo karo, bus karas. Ją invalide šimtas procentų iki Kalėdų padarau, jinai jau to (žodis nesuprantamas) tikrai nematys. Atvažiuos, ją paims, nuo darbo, darbe, kur ji eis, rūgštim pils į akis, nachui, niekas nepadės. Aš tau pasakau, pas mane tokių, aš banditukų turiu, pats banditukas. Banditukai banditukų turi, taip kad“. Skambinantis vyras: – „Nu tai gerai, G., pasakysiu“. G.: – „Nu nenorėjo kalbėt gražiuoju, nori, tegul jinai pati paskambina į tą numerį, pasikalbam gražiuoju, baigsim tą karą, bet jeigu jinai nenori, davai toliau, aš kariausiu. Perduok tu jai“. Skambinantis vyras: – „Perduosiu“. G.: – „Į tą numerį, jeigu nori, tegul paskambina, pasišnekėsim gražiai, viskas. Įkliuvo, aš suprantu viską“. Skambinantis vyras: – „Gerai, pasakysiu, kad paskambintų, galbūt paskambins“. G.: – „Jinai turi numerį. Aš turiu jos numerį, jinai mane užsiblokavus“. Skambinantis vyras: – „Gerai, G., pasakysiu“. Vaizdo įraše matyti, kaip tarnybiniame automobilyje sėdintys pareigūnai bendrauja su už kadro esančia moterimi, kuri rodo jiems vaizdo kamerų įrašus, kur matyti nubėgantis žmogus. Policijos pareigūnai peržiūri vaizdo įrašus. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nefiksuota. Apžiūrimo vaizdo įrašo failas – „K4022-(duomenys neskelbtini)241215-155803-160849-20010100.mp4“ yra 252 MB dydžio, 10 min. 44 s. trukmės. Vaido įrašas filmuotas vaizdo kamera įrengta tarnybinio automobilio priekyje, filmuojamas salono vaizdas, matyti sėdintys du policijos pareigūnai. Vaizdo įraše, fiksuojama data – 2024-12-15 bei įrašo darymo laikas. Įrašas prasideda 15:58:03 val. Vaizdo įraše matyti, kad kaip policijos pareigūnai pildo procesinius dokumentus, tyrimui reikšmingos informacijos nefiksuota. Apžiūrimo vaizdo įrašo failas – „K4022-(duomenys neskelbtini)241215-160849-161942-20010100.mp4“ yra 252 MB dydžio, 10 min. 51 s. trukmės. Vaido įrašas filmuotas vaizdo kamera įrengta tarnybinio automobilio priekyje, filmuojamas salono vaizdas, matyti sėdintys du policijos pareigūnai. Vaizdo įraše, fiksuojama data – 2024-12-15 bei įrašo darymo laikas. Įrašas prasideda 16:08:49 val. Vaizdo įraše girdisi policijos pareigūnų bei priešgaisrinės specialistės pokalbis, moteris nurodo, kad įtariamas padegimas. Vaizdo įraše matyti, kad policijos pareigūnai pildo procesinius dokumentus, tyrimui reikšmingos informacijos nefiksuota. Apžiūrimo vaizdo įrašo failas – „K4022-(duomenys neskelbtini)241215-161942-162607-20010100.mp4“ yra 149 MB dydžio, 6 min. 23 s. trukmės. Vaido įrašas filmuotas vaizdo kamera įrengta tarnybinio automobilio priekyje, filmuojamas salono vaizdas, matyti sėdintys du policijos pareigūnai. Vaizdo įraše, fiksuojama data – 2024-12-15 bei įrašo darymo laikas. Įrašas prasideda 16:19:42 val. Vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nefiksuota (2 t., b. l. 72–75).

Iš 2025 m. vasario 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Apžiūrimas vaizdo įrašo failas – „PSS-20241215-134637UTC+0200.mp4“ yra 98,3 MB dydžio, 3 min. 44 s. trukmės. Vaido įrašas filmuotas policijos pareigūno kūno kamera. Vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnas išlipa iš tarnybinio automobilio, pasisveikina su ugniagesiu, klausia jo, kas dega. Ugniagesys atsako, kad dega ūkinis pastatas ir moteris gavo žinutę, kad pastatas padegtas. Policijos pareigūnas eina į kiemą ir prie jo prieina vyras, kuris pradeda pasakoti: „Padegė va ir skambinėja dabar, žinutes, kad padegiau va yra. Pradingo, nu tas draugas buvęs. Čia metus gyveno va... Parodys, nuotrauka yra. Aš su juo beveik nebendravęs. Jis prieš du su pusę mėnesio jau čia pridirbęs, nepagavo, nepagavo, rašė žinutes - padegs, va padegė“. Vyras bendraujantis su policijos pareigūnu pasakoja apie tai, kad tas pats asmuo, kuris padegė pastatą „įėjo namo, per langelį įlipo tą, smaugė, daužė... Jis va rašo kaimynui dabar, kad va aš padegiau ir nuotrauką atsiuntė, kad padegė. Apžiūrimo vaizdo įrašo failas – „PSS-20241215-134648UTC+0200.mp4“ yra 388 MB dydžio, 14 min. 49 s. trukmės. Vaido įrašas filmuotas policijos pareigūno kūno kamera. Vaizdo įraše matyti kaip policijos pareigūnas bendrauja su nukentėjusiąja. Moteris aiškina, kad jai daug kartų grasino – „degs pastatai, yra žinutės. Šiandien kaimynei net parašė, žinot ką parašė? Ar džiaugiatės, kad... Pats prisipažino, kad uždegė. Aš turiu viską, įrodymus. Grasino ir dabar va uždegė, tas pats G. A.“. Moteris parodo policijos pareigūnui telefoną su žinutėmis, aiškina, kad vyras jai grasina. Policijos pareigūnas skaitydamas žinutes mini anketą „(duomenys neskelbtini)“, moteris aiškina, kad nuotraukoje jai priklausančio pastato kampas, ji pasakoja, kad yra minėtą asmenį užblokavusi, todėl jis jai rašo iš draugo „Facebook“ paskyros. Paklausta pareigūno, iš ko moteris sprendžia, kad čia jos buvęs sugyventinis jai grasina, moteris nurodo, kad tas draugas po to jos atsiprašė, sakė, kad gėrė kartu ir davė G. A. telefoną. Moteris toliau pasakoja: „šiandien matė jį girtą praeinantį“. Policijos pareigūnas paaiškina moteriai, kad atvažiuos priešgaisrinės ekspertas ir įvertins, po ko pradės ikiteisminį tyrimą dėl padegimo. Moteris aiškina, kad ūkiniame pastate nėra elektros. Policijos pareigūnai apžiūri netoli ūkinio pastato stovinčią šašlykinę, kalbasi su įvykio vietoje esančiais vyrais, kurie aiškina, kad vyrą, kurį įtaria padegus pastatą, šiandien moteris matė nueinantį taku. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nefiksuota (2 t., b. l. 78–80).

Iš 2025 m. kovo 20 d. – 2025 m. kovo 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtos liudytojos G. J. pateiktos dvi telefono ekrano nuotraukos, kuriose matyti susirašinėjimų žinutėmis tekstai. Nuotraukose matyti telefono savininko (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai G. J.) susirašinėjimas „Messenger“ programėlėje su asmeniu „(duomenys neskelbtini)“ (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai G. A.). Žinučių tekstai ir jų išsiuntimo laikas: OCT 4 (spalio 4 d.) at 23.14: (duomenys neskelbtini)– „Pasakiau užmušiu taip ir bus jus manes nežinot paklaus r.“, „Galit gardint su kuo norit aš rasiu kaip prieiti“, „Sudie“, „Tel mano pirktas ir tt galit negazdint“. G. J. – „Banko kortelė tavo? Pinigai tavo? Kiek isnesei is namu tas tel nieko vertas“. OCT 4 (spalio 4 d.) at 23.30: (duomenys neskelbtini)– „G. girdėjau ka kalba man viskas užvirė gavo malku asimyžo ir apsišiko nesmirda kaip atėjo skustis“. G. J. – „Tu tikras vyras moteri mušti sugebi“. (duomenys neskelbtini)– „Bus ne taip dar“, „Labanakt“. G. J. – „Taves cia nieks nenori supranti tu?“. (duomenys neskelbtini)– „Jo“. G. J. – „Tai ko laužiesi ir viska vagi is svetimu namu“, „Musti moteri cia isvis kazkas baisaus“, „Cia vyras skaitaisi?“. (duomenys neskelbtini)– „Ai (necenzūrinis žodis) nugrauši kaip sesutė tavo ir apsiraminsi“. G. J. – „Gal tu geriau ciuozk savais keliais“. OCT 4 (spalio 4 d.) at 23.49: (duomenys neskelbtini)– „Ni gal aš ir čiuosiu vaflistės“. OCT 5 (spalio 5 d.) at 03:36: (duomenys neskelbtini)– „Patikėk antro šanso nebus Jai“. Taip pat nustatyta, kad apžiūrėtos liudytojos L. S. pateiktos šešios telefono ekrano nuotraukos, kuriose matyti susirašinėjimų žinutėmis tekstai bei asmens, kuris programėlėje „Messenger“ naudojasi paskyra „(duomenys neskelbtini)“ profilio nuotrauka. Iš apžiūrimoje nuotraukoje išsaugotų žinučių teksto išsiuntimo matyti, kad tyrimui reikšmingos žinutės rašytos SUN (sekmadienį, kas pagal ikiteisminio tyrimo duomenis yra – 2024 m. gruodžio 15 d.)“: 13:16 val. „(duomenys neskelbtini)“ rašė: „Nu banditukai daro savo o jie netikėjo. Ir ta mašina kils y ora.“ Atsiųsta nuotrauka, kurioje matyti tamsus automobilis. „Jie nusifotkine viska jai gyvenimo nėra. Perduok jai nesunku“. 13:38 val. „(duomenys neskelbtini)“ rašė: „Jie viska mato kokios msinos ju jieško ten rimti patikėk. Laksto be reikalo. Nudės čia tik pradžia buvo o toliau visom bus pizda aš nejuokaujiu. Aš pasakiau padariau. Lai žegnojasi visi ten. Ateis diena netikėta“. 14:03 val. „(duomenys neskelbtini)“ rašė: „Čia kalbėjo apie mane (necenzūrinis žodis) pas ukininkus bet jai maža buvo patikėk tie jabakai išlys per visus galus“. 15:00 val. „(duomenys neskelbtini)“ rašė: „Labas dar karta mane užblokavo jie visi nu perduok jiems jai gal ir namas šendien deks pasitarėm su vyrukais lai dega. Pasakyk lai žentas pasuka man jai nesunku“ (1 t., b. l. 139–143; 2 t., b. l. 45–50).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Dėl neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo

Kaltinamasis G. A. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį.

BK 165 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 165 straipsnio 1 dalį traukiamas tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Šios baudžiamojo įstatymo normos saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Teisę į nuosavybę gina ir saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnį, be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Taigi, pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą.

Kasacinėje praktikoje išskirti būtini neteisėtumo požymiai: 1) tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Subjektyviajai šios nusikalstamos veikos pusei būdinga tai, kad nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir nori taip veikti.

Nukentėjusiosios S. B. ir kaltinamojo G. A. parodymais nustatyta, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso nukentėjusiajai. Nuosavybės teisę į pirmiau nurodytą namą patvirtina ir VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta informacija, iš kurios matyti, kad namas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. B.. Taigi patekti į šį namą ir jam priklausančią teritoriją kaltinamasis galėjo tik esant namo savininko, šiuo atveju S. B. – sutikimui (leidimui).

Kaltinamasis G. A. kaltę pripažino ir parodė, kad 2024 m. spalio 4 d. atvažiavo pasiimti darbinių rūbų, atėjo į kiemą, norėjo atidaryti duris. Priėjęs prie lango pamatė, kad nukentėjusioji sėdi virtuvėje, rūko ir kalba telefonu su nauju draugu, tada ji nuėjo į kambarį. Tada jis nuėjo prie rūsio langelio, įlipo per rūsį ir išlipo prie koridoriaus durų. Rūsio langelis buvo tik užstumiamas, dar prieš lendant jis nuo langelio nurinko malkas, tada atsidarė langelį patraukęs į save, jis nusiima į šoną, per ten ir įėjo į namą. Leidimo patekti neprašė, suprato, kad taip patekti į namą negalima. Tai darė nukentėjusiai nematant. Daugiau jo niekas nematė taip įeidinėjant. Jeigu jis būtų skambinęs į duris ji nebūtų jo įsileidusi. Aplinkybę, jog G. A. pateko į namą be savininkės sutikimo patvirtina nukentėjusiosios S. B. parodymai, kad ji su G. A. gyveno apie 1,5 metų, jos namuose adresu (duomenys neskelbtini). Ji su juo negyvena jau nuo 2024 m. vasario mėnesio. Su juo ji jau 8 mėnesius yra visiškai nutraukus visus santykius. Ji jį išvarė su daiktais, atėmė iš jo savo namų raktus. Jis paliko pas ją kelis savo drabužius ir 2024 m. rugsėjo 27 d. buvo atėjęs jų pasiimti. G. norėjo pas ją likti, bet ji neleido, nes jie jau išsiskyrę, bet jis to nesupranta. Namas priklauso jai, jame ji gyvena viena. Rūsio langelis buvo uždarytas ir iš lauko pusės sutvirtintas metaliniais varžtais. Ji buvo kambaryje 2024 m. spalio 4 d. apie 20.30 val. ir kalbėjo telefonu, jokių garsų negirdėjo tik pamatė, kad atsidaro rūsio dangtis ir G. keikdamasis įbėgo į kambarį ir iš karto ją puolė mušti. Jis atėmė jai iš rankų mobilaus ryšio telefoną. Kai ji išsilaisvinus nuo G. išbėgo pas savo žentą R. J. ir su juo grįžo į namus, G. namuose nerado. Šie nukentėjusiosios parodymai sutampa su jos 2024 m. spalio 5 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodytomis aplinkybėmis. Analogiškas aplinkybes parodė ir liudytojai R. J., N. R., A. R., E. R., M. R., G. J. kuriems nukentėjusioji pasakojo apie įvykį.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad į namo teritoriją patenkama laisvai be apribojimų, tačiau į gyvenamąjį namą patenkama pro rudos spalvos duris (1 t., b. l. 40–47). Kaltinamojo elgesys (patekimas į namą per rūsio langelį, jį išimant) suponuoja pagrindą išvadai, jog G. A. nebejotinai suprato, kad į nukentėjusiosios namo vidų patenka neteisėtai (be savininkės sutikimo ir leidimo). Šios aplinkybės G. A. neneigė, savo elgesį teisindamas, išgirstu buvusios sutuoktinės pokalbiu su kitu vyru ir kilusiu pykčiu iš pavydo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 165 straipsnį, asmens veikimo motyvai (paskatos) nėra būtinas šios nusikalstamos veikos sudėties požymis, tačiau aplinkybės, nulėmusios neteisėtą asmens veikimą, be kita ko, yra svarbios vertinant veikos ir jį padariusio asmens pavojingumą (motyvų, paskatų atskleidimas taip pat padeda atriboti BK 165 straipsnio 1 dalyje ir BK 294 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, tačiau šioje byloje šis atribojimas nėra aktualus).

Pirmiau aptarti įrodymai, taip pat liudytojų parodymai apie iškvietimo į įvykio vietą aplinkybes, kitų objektų (pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatorių garso įrašo) apžiūros protokoluose užfiksuotos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą G. A. veiksmus vertinti kaip neteisėtus BK 165 straipsnio 1 dalies prasme. Šie įrodymai gauti teisėtu būdu, yra neprieštaringi, vieni kitus papildo, todėl jais netikėti ir nesivadovauti nėra pagrindo.

Kaip nurodyta pirmiau, kaltinamasis G. A. savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, paaiškino, kad į nukentėjusiajai priklausančio namo vidų, išimdamas rūsio langelį pateko be nukentėjusiosios leidimo, suprasdamas, jeigu skambins į duris bus neįleista. Kaltinamojo nurodytos patekimo į namo vidų aplinkybės neprieštarauja ir nukentėjusiosios S. B. bei liudytojų parodymams apie tai, kad kaltinamasis išėmė rūsio langą ir pateko į namo vidų, iš kurio pasišalino tik sužalojęs nukentėjusiąją ir jai pabėgus iš namų. Kaip nurodyta pirmiau, G. A. savo elgesį teisino pavydu. Šios aplinkybės leidžia kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką vertinti kaip didesnio rūšinio pavojingumo, kadangi patekęs į namo vidų įvykdė dar vieną nusikalstamą veiką. G. A., žinodamas ir suprasdamas, kad patekti į nukentėjusiajai priklausantį namą ir jo priklausinius neturi teisės, slapta, išėmęs S. B. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūsio langelį ir pateko į nukentėjusiajai priklausančio namo vidų, be jos leidimo, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, sprendžia, kad kaltinimas G. A. dėl neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo pasitvirtino. Be jo paties prisipažinimo, nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes, jo kaltę įrodo ir kiti pirmiau aptarti bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, kurių visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, jog G. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nukentėjusiai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo

Kaltinamasis G. A. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn taip pat už tai, kad padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą, o fizinio skausmo sukėlimo atveju – į žmogaus kūno neliečiamumą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba, nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos keturios alternatyvios veikos ir pakanka padaryti bent vieną iš jų tam, jog kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas G. A. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo S. B. pasitvirtino. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis nukentėjusiąją papurtė už krūtinės 2-3 kartus ir nustūmė ant lovos. Ji atsikėlė, tuomet jis paklausė, kodėl ji nieko jam nesako ir kam reikalingas tas melas. Ji tada pritūpė ir jis jai įspyrė į koją, gal 2-3 kartus. Į galvos sritį smūgio nebuvo, gal kaklą kabino, dėl to nesigina, ir tikrai, kad į kojas spyrė. Patekus į namą jis S. rado miegamajame. Kai jis atėjo, pirmiausiai ją griebė, smūgio nesudavė. Kambaryje buvo staliukas, jo viršus dengtas keramikinėmis plytelėmis. Tai, kad trenkė jos galvą – tegul būna taip kaip surašyta, viską pripažįsta ir tai, kad trenkė. Dėl plaštakų laužimo ir smaugimo parodė, kad plaštakas laužė, kai jis sėdo, tuo metu, kai spyrė į kojas. Nesmaugė, gal tos žymės likusios, kai jis ją griebė už krūtinės. Buvo taip, kad nukentėjusioji nugriuvo, o jis jai spyrė. Viskas baigėsi, kai jis pasakė ateik, sėsk pasikalbam, jam tuo metu praėjo šokas, įniršis. Nukentėjusioji pasakė, kad eina nusiprausti, jis jos palaukė, bet nuėjęs iki virtuvės pamatė, kad atidarytos durys. Nueidamas paėmė telefoną, ištraukė iš spynos raktus, ir nuėjo per kiemą. Telefoną nors ir paėmė, bet pagalvojo kam jis čia jam reikalingas, ir pro šoną eidamas už sodo telefoną išmetė į balą. Po to, jam sakė, kad telefone dėkle buvo dar pinigų. Namo raktus paėmė. Sutinka, jog su jo veiksmais nukentėjusiajai galėjo būti padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tą dieną buvo blaivus. Su nukentėjusiąja kalbėjo dvi dienas prieš įvykį. Iš jos kalbos suprato, jog ji nenorėjo, kad jis atvažiuotų.

G. A. kaltę dėl to, kad naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją pripažino, sveikatos sutrikdymo masto neginčijo, kaltės neneigė. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios S. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad G. įbėgo į kambarį nieko neaiškindamas, paėmė ant palangės gulėjusį mobiliojo ryšio telefoną ir įsidėjo į savo kelnių galinę kišenę, stvėrė jai už plaukų, davė pora kartų į galvą, ar kumščiu ar delnu pasakyti negali, kiek kartų sudavė taip pat pasakyti negali, tuo metu ji stovėjo, sugriebęs už plaukų jos galvą trenkė į stalą, jai nukritus, jis kelis kartus jai spyrė į įvairias kūno vietas, dėl ko skaudėjo kairėje pusėje, kiek buvo spyrių pasakyti negali, jai gulint ant žemės jis suėmęs jos kaklą pradėjo smaugti, vienu momentu jai pradėjo trūkti oro, ant kaklo liko kraujosruvos, jai pradėjus keltis nuo žemės jis rankomis suėmė jos abi plaštakas ir pradėjo laužti į priešingas puses, dėl ko jai ištino rankų plaštakos, po visko jis atsisėdo, jai liepė šalia sėstis, išsitraukė iš rankinės, kurią turėjo pasikabinęs, plastikinį butelį alaus, kuris buvo jau nugertas, atsisėdęs užsiėmė už galvos, ją nulenkė, kiek suprato jis buvo stipriai neblaivus. Jai pagalvojus, kad jis nurimo, ji tyliai išbėgo pro kaimynų kiemą į gatvę, stovėdama ant gatvės dar girdėjo, kaip užsidaro jos namų durys ir jis išeina, išeinant jis išsinešė jos namų raktus, tai išgirdusi ji nubėgo pas savo dukrą, kuri gyvena netoliese tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime. Jai nubėgus pas dukrą, dukros vyras iškvietė policijos pareigūnus ir jie kartu su dukros vyru R. J. grįžo į jos namus ir laukė atvykstančių pareigūnų. Buvusio sugyventinio namuose nerado. Namuose nebuvo ir jai priklausančio telefono „Redmi“, kuriame buvo jai priklausanti „Luminor“ banko kortelė (kurią iškart užblokavo) ir 60 Eur (kupiūromis po 20 Eur). Dėl šio įvykio ji patyrė stiprų fizinį skausmą, yra išsigandusi, bijo viena būti namuose. Prieš ją sugyventinis jau yra smurtavęs, tikslaus laiko nepamena, bet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis grasino jai peiliu, dėl to įvykio buvo gavęs bausmę

Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai dėl to, kad nukentėjusiajai buvo ranka smūgiuota į galvą bei nukentėjusioji už drabužių buvo purtyta, vėliau rankomis sugriebta už plaukų trenkta į stalą, o S. B. nukritus ant grindų, spirta į įvairias kūno vietas, nukentėjusioji smaugta bei laužtos plaštakos, tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, atitinka ir liudytojų duotus paaiškinimus.

Liudytojas R. J. paaiškino, kad jo sutuoktinės mama S. B. gyvena netoli jų per kelis namus. 2024 m. spalio 4 d. vakare pas juos į svečius buvo atėjusi S., jie pasėdėjo ir ji apie 20.00 val. išėjo namo. S. palydėjo jo sutuoktinė G. J.. Grįžusi sutuoktinė išvedė šunį ir jam tuoj pat paskambinusi pasakė, kad G. įlindo per rūsio langelį ir sumušė mamą, ją spardė gulinčią, trankė į stalą galvą. Jis išbėgo pas S., ją sutiko prie savo namų pagrindinėje gatvėje ir kartu su ja eidamas į jos namus skambino policijai. Matė, kad S. buvo ištinę rankos, kaklas raudonas. Ji pasakojo, kad jis patekęs į namus per rūsio langelį puolė ją mušti, spardė, trankė galvą į stalą, laužė rankas ir atėmė telefoną. Liudytoja N. R., parodė, kad ji apie smurtą, naudotą S. atžvilgiu, sužinojo kitą dieną, nes S. jai vakare nieko nepasakojo, nes nenorėjo nervinti. Ji pasakojo, kad G. įlindo per rūsio langelį, griebė ją už gerklės, o kai ji išsilaisvino bėgo link durų, tada jis ją pasigavęs atėmė telefoną ir pasiėmė durų raktus. S. rodė ant kaklo mėlynes, sakė, kad važiuoja pas medicinos ekspertus. Liudytojas A. R. patvirtino, kad iš sesers ir vietinių žmonių kalbų, kad 2024 m. spalio mėnesį, dienos nežino, apie 23.00 val. G. A. įlipo per rūsio langelį ir puolė S.. Ji minėjo, kad ją smaugė, daužė, spardė, nuvedė prie peilių ir ji po to išbėgo į lauką. Minėjo, kad jis pavogė jos telefoną. Tą telefoną G. buvo dovanojęs jo seseriai. Po to įvykio jis pats matė ant sesers kaklo pirštų žymes, tokias kaip mėlynes. Ir ji pati sakė, kad skauda šonus, nes jis ją spardė. Liudytojas M. R. parodė, kad 2024 m. spalio 4 d. dirbant kartu su vyriausiu patruliu Ž. R., tarnybiniu automobiliu gavo pranešimą, kad prieš kelias minutes pranešėjo uošvienės buvęs sugyventinis per langą pateko į namą ir sumušė moterį, atėmė telefoną. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko S. B., kuriai patikrinus blaivumą buvo nustatyta 0,82 promilių neblaivumas. S. B. paaiškino, kad į jai priklausančius namus atėjo buvęs sugyventinis, su kuriuo paskutinius metus kartu negyvena, bendro ūkio neveda, bendrų vaikų neturi, G. A.. G. A. užėjęs į namus parvertė S. B. ant žemės, sudavė smūgius ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas. S. B. nurodė, kad rimtų sužalojimų nepatyrė, juto fizinį skausmą, medikų apžiūros įvykio vietoje atsisakė. Liudytoja G. J. patvirtino, kad išsivedė šunį į lauką. Stovėjo prie kelio ir pamatė, kad iš mamos kaimynų kažkas išbėga. Ji pamatė, kad atbėga jos mama, ji pasakė, kad ją G. sumušė. Ji bėgo į kambarį ir skambino vyrui R. J., kad jis eitų pažiūrėti. Mama pasakojo, kad G. išlupęs rūsio langą, įlindo į namus ir ją sumušė, pasakojo, kad paėmęs už plaukų trenkė galvą į stalą, spardė ją ir smaugė. Mama rodė ant kaklo mėlynes, matėsi pirštų įspaudai, skundėsi, kad skauda koją ir rankas.

Nukentėjusiajai kilusius padarinius – nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtina 2024 m. spalio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2105/2024(02) kurioje konstatuota, kad S. B. konstatuota odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kaklo srityje, poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2024 m. spalio 4 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kaklo srityje galėjo būti padaryti suspaudus kaklą pirštais. Visi kiti aukščiau 1-ame punkte minimi sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, kojos spyris ar kitas panašias savybes turintis daiktas. Poodinės kraujosruvos kairės šlaunies išoriniame paviršiuje galėjo būti padarytos nugriuvus ar atsitrenkus į kietą buką daiktą. Ant kūno sužalojimo požymių, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti sužalojimo įrankį nėra. Sužalojimų padarymo metu tiriamoji galėjo būti įvairiose padėtyse (1 t., b. l. 97–98). Šioje išvadoje aprašytas nukentėjusiajai padaryto sužalojimo pobūdis, lokalizacija, atsiradimo aplinkybės atitinka pirmiau aptartus įrodymus dėl nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto fizinio smurto aplinkybių ir leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, sukėlę išvadoje konstatuotą sveikatos sutrikdymą, priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Priežastinio ryšio buvimo iš esmės neneigė ir kaltinamasis.

Įvertinus pirmiau aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, kad G. A. kaltė dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai S. B. įrodyta, jo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. G. A. suvokė, kad jo veiksmai – fizinio smurto naudojimas, ranka smūgiuojant S. B. į galvą, ją purtant už drabužių, smaugiant, paimant už plaukų ir trenkiant, o S. B. nukritus ant grindų, jai spiriant į įvairias kūno vietas, bei laužiant plaštakas, yra pavojinga veika, kad tokiais veiksmais nukentėjusiajai gali būti sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi, būdamas suaugęs ir pakaltinamas, turėjo suprasti ir suprato, jog jo veiksmai sukels pasekmes – mažų mažiausiai nukentėjusioji patirs fizinį skausmą arba bus padarytas kūno sužalojimas ir to norėjo. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis būtų turėjęs pagrindą manyti, jog tokių padarinių neatsiras ar siekė jų išvengti. Ši veika sukėlė padarinius – S. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtina byloje esanti specialisto išvada, taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo G. A. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai. Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo

G. A. kaltinamas tuo, kad visuotinai pavojingu būdu sugadino bei sunaikino didelės vertės S. B. priklausantį turtą.

BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Taigi, BK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs neteisėtus veiksmus kvalifikuojantys požymiai, o vienas iš tokių požymių, dėl kurio kyla atsakomybė pagal šį baudžiamąjį įstatymą, yra svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas visuotinai pavojingu būdu. Pagal kasacinio teismo praktiką nusikaltimų nuosavybei sudėtyse esant kvalifikuojantiems požymiams, turto vertė netenka reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-543/2004, Nr. 2K-30/2010). Dėl to nustatant turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu požymį nėra būtina įrodinėti sunaikinto ar sugadinto turto vertę.

Teismų praktikoje pažymėta, kad BK 187 straipsnyje nurodytos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013). Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-387/2022).

Kaltinamasis G. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nurodė, kad jam reikėjo važiuoti į banką, jam reikėjo generatoriaus, kuriuos buvo palikęs pas S.. Nuo stoties iki jos namų atėjo, pamatė prie namų dvi mašinas, viena iš jų buvo jos būsimo draugo. Per sodą perėjo ir nufotografavo to draugo mašinos numerius. Atsitraukdamas stovėjo, parūkė. Kišenėje turėjo talonėlį ir žiebtuvėlį, ir viskas, jis juos numetė. Eidamas išgirdo, kad pleška jau, girdėjo gaisrinę. Nuvyko pas draugą, kuriam viską papasakojo, jis su draugu išgėrė alkoholio. Kaltę pripažįsta, kad dėl jo veiksmų kilo gaisras. Koks buvo jo poelgio motyvas nurodyti negalėjo. Padegimas buvo iš nervų, nes jam melavo, tai čia iš pykčio, iš emocijos. Jis pas nukentėjusiąją net nėjo tuo tikslu, kad padegti ir pan. Suprato, kad tai galėjo padaryti žalos. Apie šį vizitą nukentėjusiosios nebuvo informavęs. Ten buvo ūkinis pastatas, jis žinojo, kokie daiktai ten yra. Kaltinime išvardinti daiktai buvo ūkiniame pastate tokie, kurie išvardinti.

Be šių kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusioji S. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio 15 d. su šeimos nariais buvo namuose bei savo kieme. Apie 13.00 val. jiems grįžus iš kiemo į namą pamatė, kad dega jos kieme esantis ūkinis pastatas, kilo liepsna. Skubiai informavo gaisrinę, kuri atvykus užgesino pastatą. Ūkinio pastato sudegė stogas, ten buvo įrankiai žoliapjovė, trimeris, dviratis, benzininis pjūklas. Ūkiniame pastate elektros nebuvo. Ji įtaria, kad jos ūkinį pastatą padegė G. A., kadangi jis jai tai grasino padaryti ir padarė. Jo visi grasinimai realūs. Grasino, kad sudegins namus, taip ir padarė. Ji buvo apsidraudusi jai priklausantį ūkinį pastatą, kuris 2024 m. gruodžio 15 d. buvo padegtas, taip pat atskiru draudimu dar buvo apdraudusi ūkiniame pastate buvusius daiktus, kurie dėl minėtą dieną G. A. sukelto gaisro, taip pat buvo sunaikinti. Draudimas jai padengė jos patirtą žalą ir jai pervedė draudimo išmokas. Už ūkiniame pastate buvusius daiktus, kurie buvo sunaikinti gaisro metu, draudimas jai išmokėjo 3 000 Eur. Gaisro metu sunaikintų daiktų įsigijimo dokumentų ji neturi, nes daiktus ji įsigijo seniau, garantinis nebuvo jiems taikomas, todėl įsigijimo dokumentų ji nesaugojo. Draudimas už jai sugadintus daiktus sumokėjo maksimalią sumą. Dėl sukelto gaisro buvo sugadintas ne tik pastato stogas, bet ir pastato vidus, sudegė ir viduje buvusios lubos, liko stovėti tik mūrinės sienos, kurios nuo karščio taip pat sutrūkinėjo.

Šie nukentėjusios parodymai buvo nuoseklūs ir nekintantys viso proceso metu bei nėra jokio pagrindo jais netikėti. Be kita ko, juos patvirtina liudytojų N. R., A. R., E. R., M. R., G. J., R. J., M. P., L. S., N. K. parodymai. Liudytojai N. R., E. R., A. R., G. J., R. J. matė kilusį gaisrą ir jo pasekmes, girdėjo, kaip gesinant gaisrą L. S. pasakojo apie gautas kaltinamojo žinutes bei N. K. apie kamerų užfiksuotą nueinantį kaltinamąjį, po kurio nuėjimo kilos gaisras.

Liudytoja L. S. matė, kaip degė nukentėjusiosios ūkinis pastatas, kaip jis buvo gesinamas, be to, jie girdėjo, kaip kaimynė N. K. pasakė, kad turi prie namo vaizdo kameras ir parodė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad iš ūkinio pastato kyla juodi dūmai ir nubėga vyriškis, o atėjusi kaimynė L. S. sakė, kad jai G. A. rašo žinutes, kuriose prisipažįsta, kad jis padegė ūkinį pastatą. Liudytojos L. S. parodymais ir pateiktomis žinutėmis nustatyta, kad įvykio dieną, ji grįžusi nuo gaisro vietos į namus savo mobilaus ryšio telefone rado socialiniame tinkle „Facebook“, „Messenger“ programėlėje parašytas buvusio S. B. G. A. žinutes. Jis yra užsivadinęs „(duomenys neskelbtini)“. Tuose žinutėse buvo parašyta, kad ji neva perduotų S., kad toliau degs jos mašina kils į orą ir t.t. Taip pat atsiuntė nuotrauką, kurioje jis nufotografavęs S. automobilį ir parašęs, kad jis kils į orą (2 t., b. l. 42–50). Liudytojos N. K. parodymais taip pat nustatyta, kad jų kieme yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, peržiūrėjus jas, ji pastebėjo kaip apie įvykio dieną 12.26 val. prie S. ūkinio pastato ateina tamsiai apsirengęs vyriškis, galimai iš eisenos, tai galėtų būti jos buvęs sugyventinis G. A.. Policijos pareigūnai - liudytojas M. R. ir M. P. parodė, kad iš namuose buvusių asmenų nematė pašalinių žmonių kieme, niekas padegimo fakto nematė. Dirbant įvykio vietoje buvo nustatyta, kad dalis įvykio vietos stebima vaizdo stebėjimo kameromis, adresu (duomenys neskelbtini), kurios priklauso N. K., kuri savanoriškai pateikė vaizdo stebėjimo kamerų atminties korteles. Vaizdo įrašuose, kuriuos jiems parodė N. K., buvo matomas asmuo pasišalinantis nuo pastato, panašiu laiku kai prasideda gaisras. Įvykio vietoje buvę asmenys, aiškino, kad pasišalinantis asmuo gali būti nukentėjusiosios buvęs sugyventinis, G. A.. Liudytojų nurodytos aplinkybės sutampa su 2024 m. gruodžio 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo M. R. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis bei policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuotomis aplinkybėmis, kurie aprašyti 2025 m. vasario 15 d. kitų objektų apžiūros protokole.

Policijos pareigūno liudytojo E. V. parodymai patvirtina, kad 2024 m. gruodžio 17 d. dirbo pagal iš anksto nustatytą grafiką, kai apie 15.00 val. jam pagal budėtojo nurodymą atliekant procesinius veiksmus – forminant vagystę, (duomenys neskelbtini), prie tarnybinio automobilio priėjo akivaizdžiai neblaivus asmuo, kuris prisistatė G. A., ir pasakė, kad jis yra ieškomas asmuo, nes yra kažką padegęs ir sumušęs. Asmuo pasakojo, kad jam atsibodo slapstytis, jis jam pasakodamas savo gyvenimo istoriją, pripažino, kad sumušė buvusią sugyventinę, padegė kažkokį pastatą, kokį tiksliai jis neatsimena. Jis prašėsi, kad būtų sulaikytas. (2 t., b. l. 36–38).

Kaltinamojo G. A. kaltę padegus nukentėjusiosios turtą patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuos pateikė liudytoja N. K., ir, kurie aprašyti 2025 m. kovo 3 d. kitų objektų apžiūros protokole, nustatyta, kad buvo apžiūrėti liudytojos N. K. pateikti vaizdo įrašai kuriose užfiksuota, kaip G. A. pasišalina nuo pastato, tada pasirodo dūmai ir pastatas pradeda degti. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietą ir, kad vieta filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, rengtomis ant liudytojos N. K. turto. 2024 m. gruodžio 16 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiosios specialistės K. M. tarnybinis pranešimas patvirtina kad gaisro, kilusio 2024 m. gruodžio 15 d. 12.42 val. (duomenys neskelbtini) ūkiniame pastate, priklausančiame S. B. gaisro kilimo priežastis – tyčinė žmonių veika (padegimas) (1 t., b. l. 178–187).

Šie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent kaltinime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku įvyko gaisras, sukėlęs anksčiau minėtus padarinius – svetimo turto apgadinimą bei sunaikinimą. Kiti baudžiamojoje surinkti įrodymai patvirtina, kad šią nusikalstamą veiką atliko būtent kaltinamasis G. A., veikos jis neplanavo iš anksto, tačiau atvykęs prie nukentėjusios namų pamatęs kito vyro automobilį, kilus pykčiui ir pavydui, padegė ūkinį pastatą, uždegdamas turimu žiebtuvėliu lapelį ir jį numesdamas, dėl ko pastatas užsidegė ir kilo gaisras.

Kaltinamojo siekį sunaikinti ir sugadinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu patvirtina atliktų veiksmų pobūdis. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis, būdamas anksčiau išreiškęs grasinimus nukentėjusiai, matydamas nukentėjusiąją ir pas ją atvykusius asmenis, aplinkui esant kitiems pastatams, taigi jo veiksmai tuo pačiu metu sudarė pavojų ne vienam įstatymo saugomam gėriui. Šios aplinkybės patvirtina, jog kaltinime nurodytas, nukentėjusiesiems priklausantis turtas buvo sugadintas ir sunaikintas visuotinai pavojingu būdu. Nekyla abejonių, kad ūkinio pastato, esančio tarp gyvenamųjų namų dienos metus, esant daugybei asmenų, padegimas yra pavojingas, galintis sukelti neigiamas pasekmes asmenų sveikatai ir (ar) gyvybei, jų turtui, o šiuo atveju dėl ugnies poveikio buvo sunaikintas nukentėjusiajai priklausantis turtas ir jame esantys daiktai, bet padaryta žala, o didesnio masto neigiamų padarinių išvengta tik dėl to, kad gaisras buvo pastebėtas ir iškviestos specialiosios tarnybos. Kaltinamasis G. A., padegdamas popieriaus lapelį (talonėlį) ir jį numesdamas į ūkinį pastatą neabejotinai suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl ugnies poveikio gali būti sunaikintas pastatas, ugnis išplisti, kaip teigė suprato tokio savo veiksmo pasekmes ir kilsiančią žalą, rašytos po įvykio žinutės liudytojai L. S., o taip pat ankstesnis išsakyti grasinimai nukentėjusiajai, kad degs, sudaro pagrindą išvadai, kad šią veiką jis padarė tiesiogine tyčia.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti, nagrinėjant bylą teisme ištirti ir įvertinti įrodymai patikimai įrodo, kad G. A. visuotinai pavojingu būdu – padegdamas nukentėjusiajai priklausantį ūkinį pastatą, sunaikino svetimą turtą, dėl jo sukelto gaisro buvo sutrikdytas nukentėjusiosios ir jos šeimos narių, kaimynų rutina, asmenys patyrė išgąstį, stresą, nerimą, buvo iškviestos specialiosios tarnybos. Teismo vertinimu, G. A. kaltė dėl turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu yra įrodyta, nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos ne tik iš kaltinamojo parodymų, bet ir kitais bylos duomenimis, kurie atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus ir kuriuos sujungus į vientisą loginę grandinę galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad G. A. veikoje nustatyti ir įrodyti visi BK 187 straipsnio 2 dalyje, numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Atskirai pažymima, kad turto naikinimas, gadinimas padegant ir tai darant žmonių gyvenamosiose vietovėse (patalpose), padidina veikų pavojingumą, sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių – žmonių sveikatai ir gyvybei, nuosavybei. Taigi nagrinėjamoje byloje turto vertė neturi reikšmės veikos vertinimui, G. A. veikos kvalifikavimą pagal BK 187 straipsnio 2 dalį šioje byloje nulėmė kito kvalifikuojančio požymio (turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu) konstatavimas.

Kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir atitinka visus būtinuosius objektyviuosius bei subjektyviuosius šių nusikalstamų veikų sudėties požymius.

Dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo

Kaltinamasis G. A. baudžiamojon atsakomybėn aptrauktas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Grasinimu yra laikomas pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Teismų praktikoje laikomasi įstatymo aiškinimo nuostatos, kad sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014, 2K-269-303/2020).

BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. pačios veikos padarymas lemia jos baigtumo momentą. BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta veika objektyviai pasireiškia žmogaus terorizavimu arba sistemingu bauginimu, naudojant psichinę prievartą. Šioje byloje aktualus sistemingo bauginimo, naudojant psichinę prievartą, požymis, tad tik jis ir atskleidžiamas. Bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą; tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą. Bauginimu gali būti pripažįstami įvairaus pobūdžio veiksmai, kaip antai: įžeidinėjimai, grasinimai; kai kurie chuliganiški veiksmai, kaip antai: gąsdinantys telefono skambučiai, triukšmo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimą ir pan. Šių bauginamojo pobūdžio veiksmų vertinimui, be kita ko, taikomas ir realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-347/2014). Baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį taip pat būtinas bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginamojo pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Negali būti vertinami kaip sistemingi keli veiksmai, padaryti per tam tikrą laiko tarpą, kurių nesieja bendras sumanymas. Nusikaltimo, nurodyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požiūriu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį. Pažymėtina, kad tiesioginė motyvų ir tikslų reikšmė veikos kvalifikavimui įtakos neturi.

Teismas išnagrinėjęs byloje kaltinamojo kaltę patvirtinančius įrodymus, daro išvadą, kad ši kaltinimo dalis yra pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

Kaltinamasis G. A. teisiamojo posėdžio metu prisipažino kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, sutiko su visomis kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis ir parodė, kad su S. B. gyveno kartu, tada pradėjo dirbti pas ūkininkus. 2024 m. spalio 4 d. nu atvažiavo pasiimti darbinių rūbų, atėjo į kiemą, norėjo atidaryti duris, per langą pamatė, kad nukentėjusioji kalba telefonu su nauju draugu, tada nuėjo prie rūsio langelio, įlipo per rūsį ir išlipo prie koridoriaus durų. Išgirdusi jo krebždėjimą ji atėjo ir tada jis jai paėmė už krūtinės ir papurtė, atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus. Nurodė, jog su jo veiksmais nukentėjusiajai galėjo būti padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl ūkinio pastato parodė, kad jam reikėjo važiuoti į banką, jam reikėjo generatoriaus, o jis buvo pas S.. Nuo stoties iki jos namų atėjo, pamatė prie namų dvi mašinas, viena iš jų buvo jos būsimo draugo. Per sodą perėjo ir nufotografavo to draugo mašinos numerius. Atsitraukdamas stovėjo, parūkė. Kišenėje turėjo talonėlį ir žiebtuvėlį, ir viskas, jis juos numetė. Eidamas išgirdo, kad pleška jau, girdėjo gaisrinę. Nuvyko pas draugą, kuriam viską papasakojo, jis su draugu išgėrė alkoholio. Dėl sistemingo nukentėjusios bauginimo parodė, kad pripažįsta dėl šio kaltinimo. Negali pasakyti nuo kada pradėjo nukentėjusiajai rašyti žinutes. Buvo taip, kad buvo pas draugo sugyventinę, pas K., ir iš jo telefono buvo parašęs, nes buvo pakankamai girtas. Pripažįsta, kad rašė nuketėjusiosios dukrai, dėl žinučių turinio nesiginčija. Ko siekė su tokiomis žinutės negalėjo paaiškinti, nežino. Viduje buvo sukilę jausmai, rašė bet ką. Eidamas rašė žinutes, galvojo gal net dar pasivys jį žentas pavyzdžiui. 2024 m. spalio 4 d. atėjo vakare, rašė žinutes. Naudojosi „Facebook“ paskyra „(duomenys neskelbtini)“, paskyra yra jo, jis rašė žinutes dukrai ir kaimynei. Po padegimo, jis jau rašė bet ką, nes galvojo, kad taip ar taip jau čia bus. Rašė žinutes, grasino, ką ji jam rašė jis atsakė. Rašydamas žinutes G. J., S., tikėjosi, jog tas žinutes jos perduos S.. Pripažįsta, kad savo veiksmais galėjo nukentėjusiajai leisti suprasti realų jo veiksmų įgyvendinimą. Dėl skambučio R. J. parodė, kad kalbėjo, bet jo buvo tokia strategija, kad jie iškvietė policiją, sėdo į mašiną ir tada jam skambino. Grasinimai skirti jam irgi buvo, tačiau jis jų negali įrodyti. Viską, ką pasakė, padarė buvo iš nervų, iš emocijų. Ką ji galėjo pagalvoti po to, kai ją sumušė ir padegė ūkinį pastatą, nežino. Viską darė iš pavydo. Jie kartu gyveno, bendrą ūkį vedė. Kai pradėjo dirbti pas ūkininkus, viskas ir prasidėjo.

Nukentėjusioji S. B. parodė, kad prieš du su puse metų susipažino interneto pagalba su vyru G. A.. Kartu su juo gyveno jos gyvenamuoju adresu apie pusantrų metų. Apie metus laiko su G. jau negyvena kartu, kadangi jai nepatiko jo gyvenimo stilius. Jiems išsiskyrus G. jau metus laiko neleidžia jai ramiai gyventi, pradžioje ji į policija nesikreipė, bandė viską spręsti pati. Vėliau pamatė, kad be policijos pagalbos tapo neįmanoma. G. jai rašinėdavo grasinančias žinutes į telefoną, kad ją užmuš, kad ji užsirašytų į invalidų draugija, kad ją apipils rūgštimi, kad sudegins jos pastatus, automobilius. Šiuo metu nėra išsisaugojusi šių žinučių, kadangi jai jos išsitrynė kaip ji užblokavo G.. 2024 m. spalio 4 d. G. įsibrovė pas ją į namus per rūsio langą ir ją namuose sumušė, smaugė dėl to Kaišiadorių policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas, tą kartą G. pabėgo jo pareigūnai nesulaikė. 2024 m. gruodžio 15 d. su šeimos nariais buvo namuose bei savo kieme. Apie 13.00 val. jiems grįžus iš kiemo į namą pamatė, kad dega jos kieme esantis ūkinis pastatas, kilo liepsna. Ji įtaria, kad jos ūkinį pastatą padegė G. A., kadangi jis jai tai grasino padaryti ir padarė. Jo visi grasinimai realūs. Jis grasino, kad ją sumuš ir tuos grasinimus įvykdė, įsibrovė į namą 2024 m. spalio 4 d. ir ją sumušė. Grasino, kad sudegins namus, taip ir padarė. Kadangi ji G. yra užblokavus socialiniuose tinkluose jis prieš gaisrą jos kaimynei L. S., kuri gyvena priešais ją, per socialinį tinklą „Facebook“ susirašinėjimo programėle „Messenger“ parašė, kad perduotų jai, kad šiandien degs jos namas, taip pat atsiuntė fotonuotrauką tą pačią dieną, kurioje G. nufotografavęs jos ūkinio pastato kampą. G. socialiniame tinkle yra užsivadinęs „(duomenys neskelbtini)“. Kita kaimynė N. K., gyvenanti šalia jos, yra įsirengusi vaizdo stebėjimo kameras. Ji peržiūrėjus jas, jai pasakė, kad neva tai kameros yra užfiksavę kaip galimai G. skubiai prabėga nuo jos ūkinio pastato apsirengęs tamsiais rūbais. Dėl šio įvykio ir kitų įvykių ji labai bijo G.. Kur jis gyvena ji nežino, jis nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, glausdavosi pas ūkininkus, ar draugus. G. anksčiau yra teistas ir atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmes, mano, kad jis savo jai grasinančias siųstas žinutes gali realizuoti. 2024 m. gruodžio 15 d. gaisras jau buvo užgesintas, kiek tiksliai buvo valandų ji nežino, bet jos žentui R. J. būnant kieme prie pareigūnų paskambino G. A.. Ji to pokalbio negirdėjo, tik jai vėliau pasakojo R., kad G. kalbant telefonu prie policijos pareigūnų prisipažino, kad jis padegė ūkinį pastatą. Jai prieš pat padegimą visą savaitę per „Messenger“ programėlę iš K. S. „Facebook“ paskyros rašinėjo G. A.. Jis rašinėjo, kad „degs pastatai“, „ruoškis karui“, „kyla vyrai“. Ji užblokavo K. S. paskyrą, kad jai nerašinėtų, nes tai veikė psichologiškai. Tų rašytų žinučių ji nenusifotografavo, o kai jį užblokavo dabar ji jau nieko nemato. 2024 m. gruodžio 15 d. ryte jai į telefono numerį paskambino K. S. iš tel. Nr. +(duomenys neskelbtini) ir jos atsiprašė. Jis sakė, kad iš vakaro pas jį buvo G., jie vartojo alkoholį ir G. vis prašė duoti jo telefoną, nes jam reikia parašyti. K. minėjo, kad jis nematė nei kam G. rašo, nei ką rašo. Jis ryte kai pamatė, kad jai prirašyta grasinančių žinučių, paskambinęs atsiprašinėjo ir sakė, kad žinutes rašė ne jis, o G.. 2024 m. gruodžio 3 d. G. A. iš savo tel. Nr. +(duomenys neskelbtini) rašinėjo jai grasinančias žinutes į jos telefono numerį. Jis rašė „atėjo tavo mirties diena“, „nežinau ar miegosi namuose, jeigu grįši, tai tavęs ant kiemo laukia siurprizas“. Ji su savo dukra G. J. pravažiavo pro savo namus, tai ant kiemo matė vaikštantį žmogaus siluetą. Tuomet ji išsikvietė policiją ir su policija grįžo namo. Kai su policija grįžo namo, baigėsi žinučių rašymas. Tada buvo skirtas G. A. orderis, jį apie tai informavo telefonu, nes jis tada pagautas nebuvo. Tas grasinančias žinutes matė jos dukra ir tyrėja, kuri jam skyrė orderį. Ji užblokavo G. telefono numerį ir visos žinutės išsitrynė, ji jų išsisaugojus neturi. Visus grasinimus, kuriuos G. A. išsakė jos dukrai G. J. bei jos žentui, vaikai jai perdavė. Ji žino, kad jis grasino jai išdeginti akis rūgštimi, kai kalbėjo telefonu su jos žentu R. J.. 2024 spalio 4 d. duktė jai rodė jo rašytas žinutes, ji apie jas žino ir baimę dėl to, kad jis gali padaryti, tai ką grasina, jautė visą tą laiką iki kol jis buvo suimtas. Nukentėjusiosios S. B. parodymus patvirtina ir jie sutampa su liudytojų N. R., A. R., E. R., M. R., G. J., R. J., M. P., E. V., L. S., N. K. parodymais, kurie aprašyti aukščiau. Taip pat su nukentėjusiosios 2024 m. gruodžio 16 d. protokole – pareiškime nurodytomis aplinkybėmis.

Aukščiau aptarti rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis 2024 m. spalio 4 d. apie 20 val. 30 min. neteisėtai pažeidęs asmens būsto neliečiamumą ir įsibrovęs į nukentėjusiosios S. B. gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), po ko pribėgęs prie S. B., tyčia atliko smurtinius veiksmus nukentėjusios atžvilgiu, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. B. odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva kaklo srityje, poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje, dešinėje šlaunyje, tokiu būdu naudodamas fizinę prievartą baugino nukentėjusiąją S. B., tą patį vakarą kaltinamasis 23 val. 14 min. socialinio tinklo „Facebook“ susirašinėjimo programėlėje „Messenger“, pasivadinęs slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, parašė žinutes nukentėjusiosios S. B. dukrai G. J., išsakydamas grasinimus S. B. atžvilgiu „Pasakiau užmušiu taip ir bus jus manes nežinot paklaus r.“, „Galit gardinti su kuo norit aš rasiu kaip prieiti“, 23 val. 30 min. parašė dar vieną žinutę nukentėjusiosios S. B. dukrai G. J. išsakydamas grasinimą S. B. atžvilgiu „Bus netaip dar“, po ko kitą dieną 2025 m. spalio 5 d. 03 val. 36 min. socialinio tinklo „Facebook“ susirašinėjimo programėlėje „Messenger“, pasivadinęs slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, parašė dar vieną žinutę nukentėjusiosios S. B. dukrai G. J. išsakydamas grasinimą S. B. atžvilgiu „Patikėk antro šanso nebus Jai“, ir G. J. apie šiuos grasinimus pasakius savo motinai S. B., 2024 m. gruodžio 15 d. apie 12 val. 30 min., būdamas nukentėjusiosios S. B. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) teritorijoje, tyčia padegė S. B. priklausantį ūkinį pastatą, 2024 m. gruodžio 15 d. 13 val. 16 min. socialinio tinklo „Facebook“ susirašinėjimo programėlėje „Messenger“, pasivadinęs slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, parašė žinutes nukentėjusiosios S. B. kaimynei L. S., išsakydamas grasinimus S. B. atžvilgiu „Ir ta mašina kils y ora“, „jie nusifotkine viska jai gyvenimo nėra“, ir 13 val. 38 min. „Nudės čia tik pradžia buvo o toliau visom bus pizda aš nejuokaujiu“, „Aš pasakiau padariau“, „Lai žegnojasi visi ten“, „Ateis diena netikėta“, ir L. S. apie šiuos grasinimus pasakius S. B., tokiu būdu naudodamas psichinę prievartą baugino nukentėjusiąją S. B.. 15 val. 00 min. „Labas dar karta mane užblokavo jie visi nu perduok jiems jai gal ir namas šendien deks pasitarėm su vyrukais lai dega“, ir L. S. apie šiuos grasinimus pasakius S. B., tokiu būdu terorizavo nukentėjusiąją S. B.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, G. A. 2024 m. gruodžio 15 d. laikotarpiu nuo 15 val. 45 min. iki 15 val. 49 min., vykusio telefoninio pokalbio per garsiakalbį metu su nukentėjusiosios S. B. žentu R. J., jam esant kartu su policijos pareigūnais tarnybiniame automobilyje, šaukinys K4022, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išsakė grasinimus S. B. atžvilgiu „Iki pat galo, viskas, jinai, aš jai pažadėjau, iki Naujų metų iki Kalėdų jai bus šakės įskaitytos. Ir gali tas pasatas ten raudonas, ne raudonas, kur nusifotkinę bachūriukai, gali ją vežiot, nevežiot, aš pasakau iš anksto“, „Šiandien tik pradžia čia buvo, pradžia. Čia pradžia, lašas. Jūs netikėjot, galvojot, kad aš girtas, dar kažką“, „Klausyk, R., aš pasakiau, aš padariau. Ir dar padarysiu, sakau. Jinai iki Naujų metų, iki Kalėdų, šimtą procentų duodu, jinai bus akla. Jai bus išpiltos akys rūgštimi“, „Bet jai už tą dalyką, viskas, bus akys išplikytos, o jam kiaušiniai peršauti. Prižadu, šimtu procentų, ką aš pasakiau, viskas. Perduok“, „Nenorėjo kalbėt, aš su ja gražiai norėjau pasikalbėt, būtumėm gražiuoju išsiskyrę, viskas. Bet dabar sakau, norėjo karo, bus karas. Ją invalide šimtas procentų iki Kalėdų padarau, jinai jau to tikrai nematys. Atvažiuos, ją paims, nuo darbo, darbe, kur ji eis, rūgštim pils į akis, nachui, niekas nepadės. Aš tau pasakau, pas mane tokių, aš banditukų turiu, pats banditukas. Banditukai banditukų turi, taip kad“, ir R. J. apie šiuos grasinimus pasakius S. B., tokiu būdu naudodamas psichinę prievartą baugino nukentėjusiąją S. B.. Tokiais veiksmais G. A. ne kartą asmeniškai per kitus asmenis grasino susidoroti su nukentėjusiąją, sutrikdyti jos sveikatą, sunaikinti jos turtą. Nurodytas žinučių turinys ir veiksmų pobūdis, realiai vykdomi grasinimai, liudytojų parodymai, o taip pat nukentėjusiosios parodymai vienareikšmiai patvirtina, kad nukentėjusioji išsakytus grasinimus suvokė kaip realius.

Nagrinėjamoje byloje pasitvirtino kaltinamajam G. A. pareikštame kaltinime pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nurodyti tęstinės nusikalstamos veikos epizodai. Objektyviai sistemiškumas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą.

Teismas ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinamasis G. A. sistemingai, naudojant psichinę ir fizinę prievartą, baugino nukentėjusiąją S. B. bei ją terorizavo, padegdamas ūkinį pastatą bei grasindamas susprogdinti automobilį bei padegti gyvenamąjį namą. Tokiu būdu nukentėjusioji buvo priversta nerimauti dėl savo gyvybės bei sveikatos, turto, jaustis nesaugiai. G. A., naudodamas psichinę prievartą laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 4 d. iki 2024 m. gruodžio 15 d. G. A. parašė grasinančio ir bauginamo pobūdžio aukščiau aprašytas žinutes, nukentėjusios dukrai ir kaimynei, taip pat vieną kartą telefonu nukentėjusios dukters sutuoktiniui išsakė grasinimus, kad jie būtų perduoti nukentėjusiajai, taip pat be nukentėjusios sutikimo vieną kartą įsibrovė į jos namus, ją sumušė, taip pat padegė visuotinai pavojingu būdu jos turtą, taip sukeldamas manymą, kad kaltinamojo grasinimai realūs ir bus įvykdyti. G. A. atliktų veiksmų, parašytų žinučių skaičius, kurių parašyta daugiau nei trys, rodo, kad jis sistemingai baugino nukentėjusiąją S. B., grasindamas nužudymu, sveikatos sutrikdymu, turto sunaikinimu, tokiu psichiniu smurtu – grasinimais ir bauginimu paveikė nukentėjusiąją S. B., ją įtikindamas, jog tokie grasinimai yra realūs ir gali būti įvykdyti. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis G. A. savo kaltę visiškai pripažino. Nors kaltinamasis teigė, jog neturėjo tikslo atlikti visų veiksmų, kuriuos sakė padarysiąs, tačiau siekė trumposiomis tekstinėmis žinutėmis įbauginti nukentėjusiąją iš pavydo, ką darė ilgą laiko tarpą, kas atitinka aukščiau aptartą sistemingo asmens bauginimo, panaudojant psichinę ir fizinę prievartą, požymį. Be to, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios duotais parodymais, kadangi juos patvirtina ne tik byloje esančios žinučių fotonuotraukos, garso įrašas, kitų objektų apžiūros protokolai, kuriais apžiūrėtos nuotraukos su žinutėmis, aprašytas garso įrašas, bet ir liudytojų parodymai, paties kaltinamojo parodymai, specialisto išvada, kuria nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas.

Nagrinėjamoje byloje buvo įrodyti visi kaltinamojo atlikti bauginančio pobūdžio veiksmai, todėl teismas vertina, ar šie veiksmai nėra pernelyg vienas nuo kito nutolę, kad būtų galima nustatyti kaltinamojo atliktų veiksmų kryptingumą. Teismas išnagrinėjęs bylą daro išvadą, kad visais aukščiau aprašytais veiksmais kaltinamasis siekė įbauginti nukentėjusiąją S. B.. Iš byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos matyti, kad G. A., persekiojo nukentėjusiąją, jo terorizavo, naudodamas psichinę ir fizinę prievartą.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis G. A. laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 4 d. iki 2024 m. gruodžio 15 d. žinutėmis, kurios aprašytos aukščiau nuosprendyje, skambučiu, kurio turinys aprašytas aukščiau nuosprendyje, iš savo mobilaus telefono grasindamas padaryti gyvybei ir sveikatai pavojingas veikas, sistemingai baugino ir terorizavo nukentėjusiąją S. B., versdamas ją nerimauti dėl savo gyvybės ir sveikatos, turto, jaustis nesaugiai. Atliktų veiksmų pobūdis, žinučių turinys, intensyvumas, neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. puikiai suprato, kad sistemingai baugina nukentėjusįjį, panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą, ir norėjo taip veikti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties kaltinamojo G. A. veiksmuose buvimo abejonių nekelia, jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Teismui nekyla jokių abejonių, kad G. A. veiksmuose inkriminuotuose jam kaltinime nurodytais laikotarpiais atlikti grasinančio – bauginančio pobūdžio, naudojant psichinę ir fizinę prievartą veiksmai nebuvo atsitiktiniai ar pavieniai atvejai, todėl jo padaryti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kaip sistemingas nukentėjusiosios S. B. bauginimas naudojant psichinę ir fizinę prievartą.

IV. Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių bausmės rūšies parinkimą ir dydžio nustatymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). G. A. tyčinius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (paskutinį kartą teistas 2022 vasario 14 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, paskiriant laisvės atėmimo bausmę), be to anksčiau teistas trylika kartų, tarp kurių buvo teistas ir pagal BK 140 straipsnį, 145 straipsnį ir BK 187 straipsnį, todėl, atsižvelgus į BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, G. A. pripažintinas recidyvistu, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atskirai pažymima, kad nors kaltinamajame akte nusikaltimų recidyvas, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nebuvo įvardintas, tai nėra kliūtis spręsti dėl neinkriminuotos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo, jeigu šią aplinkybę patvirtinantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Toks vertinimas atitinka ir kasacinę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-648/2019, 2K-29-976/2022 ir kt.). Šiuo atveju aprašant G. A. teistumus, 2022 vasario 14 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendis, kuriuo kaltinamąjį pripažinus kaltu, jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kaltinamajame akte yra nurodytas, taigi G. A. buvo žinomas.

G. A., veikdamas tyčia, padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių dvi nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir du apysunkiai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

Nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala ir neturtinė žala - nukentėjusioji S. B. 2024 m. spalio 16 d. pareiškė 500 Eur civilinį ieškinį, kurį sudaro patirta 200 Eur turtinė dydžio žala ir 300 Eur dydžio neturtinė žala (1 t., b. l. 87, 88–90) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 24 116,90 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinė žalos (2 t., b. l. 120–174, 175–176). Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme negauta duomenų apie tai, kad žala būtų atlyginta ar kaltinamasis su civiliniu ieškovu būtų taręsis (susitaręs) dėl žalos atlyginimo sąlygų.

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad G. A. praeityje teistas trylika kartų, du iš jų – pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kaip minėta, teistumas neišnykęs. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, kad kaltinamasis baustas du kartus. Iš Sodros išrašo matyti, kad kaltinamasis šiuo metu nedirbantis, iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. dirbo pas ūkininką, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (3 t., b. l. 139–141). Psichiatrinis gydymas, įskaita – gydytas LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje nuo 2023 m. lapkričio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d. (3 t., b. l. 148–150). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1471/2024 nurodyta, kad G. A. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (3 t., b. l. 155). Atsižvelgiant į tai, teismui nekyla abejonių dėl kaltinamojo G. A. pakaltinamumo.

Kaltinamasis padarė keturias baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių dvi nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir du apysunkiai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 4 dalis). G. A. charakterizuojami neigiamai, nedirbantis, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio. Ankstesni teistumai leidžia teismui daryti išvadą, jog yra susiformavusios akivaizdžios kaltinamojo antivisuomeninės pažiūros, jis turi polinkį nusikalsti, rodo nenorą laikytis įstatymų bei pasitaisyti, iš ankstesnių teistumų, skirtų ir atliktų bausmių, tarp jų ir realaus laisvės atėmimo, kaltinamasis išvadų nepadarė, teisei priešingo elgesio neatsisakė, kadangi naują veiką įvykdė, neišnykus teistumai, be to, naujos veikos padarytos kaltinamojo teigimu iš pavydo. Vertinant G. A. padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgiama į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Be to, kaltinamasis praeityje teistas trylika kartų, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės, laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą, bei reali laisvės atėmimo bausmė, įtakos jo elgesiui nepadarė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad G. A. švelnesnių bausmės rūšių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, dėl to tik griežčiausios už šią jo padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, tai yra ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir maksimaliai apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į paminėta, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą skirtinos griežčiausios straipsnių sankcijose numatytos bausmių rūšys: už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą – laisvės atėmimas, jo dydį nustatant 9 mėnesiai, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje - laisvės atėmimas, jo dydį nustatant 6 mėnesiai, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje padarymą laisvės atėmimas, jo dydį nustatant 1 metai 6 mėnesiai, už nusikalstamos veikos, numatytos už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą – laisvės atėmimas, jo dydį nustatant 2 metai 6 mėnesiai.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

G. A. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti G. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 17 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2025 m. birželio 29 d.

V. Civilinių ieškinių klausimas

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y., fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamosios veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamosios veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Dėl S. B. civilinio ieškinio

Nukentėjusioji S. B. 2024 m. spalio 16 d. pareiškė 500 Eur civilinį ieškinį, civiliniame ieškinyje nurodydama, kad šią sumą sudaro patirta turtinė 200 Eur dydžio žala ir 300 Eur dydžio neturtinė žala dėl fizinio smurto prieš ją (1 t., b. l. 87, 88–90). Kaltinamasis G. A. su civiliniu ieškiniu sutiko.

Pabrėžtina, kad civiliniame ieškinyje nedetalizuota, kas sudaro 200 Eur turtinę ir, kas sudaro 300 Eur neturtinę žalą. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad turtinės žalos dydį sudaro jos patirtos išlaidos dėl važinėjimo pas medicinos darbuotojus bei žala, kurią patyrė dėl to, kad kaltinamasis paėmė jai priklausančius daiktus, tai yra telefoną, telefono dėkle buvusius 60 Eur, banko kortelę, dėl ko turėjo gamintis naują bei pakeista durų spyna – 50 Eur. Pabrėžtina, kad nukentėjusioji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių patirtą turtinę žalą. Tačiau teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kas sudaro prašomą priteisti turtinę žalą, pažymėtina, kad nukentėjusios apklausos protokolai patvirtina, kad analogiškas aplinkybes dėl turtinės žalos ir jų dydžių ji nurodė ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Be to, kaltinamasis, apklaustas teisme patvirtino, kad šios veikos padarymo metu paėmė nukentėjusios telefoną, vėliau jį išmetė, jam yra žinoma, kad prie telefono buvo kortelė, pinigų. Esant tokiems nukentėjusios parodymas bei paaiškinimas, kaltinamojo parodymas, spręstina, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo abejonių nei savo pagrįstumu nei dydžio nekelia. Kaip jau aptarta aukščiau, byloje nustatyta, jog nukentėjusiai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ji vyko pas teismo socialistą sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, todėl darytina išvada, kad kaltinamojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiai buvo padaryta turtinė žala, todėl ji turi teisę į žalos atlyginimą, t. y. į tai, kad jai būtų kompensuojamas kaltinamojo neteisėtais veiksmais netekto telefono vertė, prarasti prie telefono buvę pinigai, kortelės pagaminimo išlaidos, spynos keitimo išlaidos bei išlaidos už kelionės išlaidas dėl nusikalstama veika padarytų sužalojimų nustatymo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, S. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tinkintinas, priteisiant 200 Eur turtinę žalą iš kaltinamojo.

Neturtinės žalos dydį nukentėjusioji grindžia tuo, jog dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų jos atžvilgiu ji patyrė stiprius emocinius išgyvenimus, jai sutriko miegas, atsirado didelis baimės jausmas, ir nors šiuo metu jaučiasi gerai, tačiau tuo metu, bijojo būti viena namuose, prašydavo, kad ją kas palydėtų iki jos namų.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama visais atvejais, kai padaroma dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai jos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kaip minėta, teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Akivaizdu, kad nukentėjusieji susidariusioje situacijoje dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto patyrė išgąstį, stresą, šoką, dvasinius išgyvenimus, baimės jausmą. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės, padaryti sužalojimai, jų pobūdis ir aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusieji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė ir neturtinę žalą. Teismo vertinimu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kilusias pasekmes, atitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, atitinka teismų praktiką, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo nukentėjusiai 300 Eur neturtinės žalos.

Dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio

AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 24 116,90 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinė žalos (2 t., b. l. 120–174, 175–176), kuri atsirado dėl G. A. padarytos nusikalstamos veikos S. B. nuosavybei, dėl ko AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo prieš tai nurodytą sumą nukentėjusiajai.

Kaltinamasis G. A. su civiliniais ieškiniais sutiko iš dalies. Kaltinamasis ginčijo pastato ir jame buvusių daiktų vertes, nurodydamas, kad pastatas jai liko per skyrybas už 20 000 Eur, benzininis pjūklas pirktas 2023 m. už 80 Eur, o čia jis įvertintas 400 Eur. Žoliapjovė pirkta Senukuose su akcija, už 400 Eur, čia įvertintas 500 Eur. Krūmapjovė – trimeris – čia įvertinas 900 Eur, kur geros firmos jo kaina apie 160 Eur. Traktoriukas tiek kainuoja, tuos 900 Eur. Dviratis mergaitei pirktas už 100 Eur, o ji įvertino 200 Eur. Kitas dviratis, sulūžęs, jo vertė daugiausia 50 Eur, o įvertintas 200 Eur. Šaldytuvas – įvertintas 200 erų, nors jis be variklio, tik skarda iš jo. Jo vertinimu – tik į metalą parduoti ir tai neims. Vaikiškas vežimėlis įvertintas 200 Eur, o buvo įdėtas skelbimas už 100 Eur, visą vasarą jo niekas nepirko iš S. dukros. Jam atrodo, kad daiktų kainos neatitinka realybės. USB plokštės buvo, naujos, jis pats jas sukrovęs buvo.

Kaltinamasis G. A. nurodytas aplinkybes, pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Iš civilinio ieškovo ieškinio ir jo priedų nustatyta, kad nukentėjusioji S. B. ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė būsto draudimo sutartį, draudimo laikotarpis 2024 m. liepos 23 d. 00:00 val. – 2025 m. liepos 22 d 24:00 val., draudimo grupė: turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, turto draudimas nuo kitų rizikų, bendrosios civilinės atsakomybės draudimas. Apdraustas turtas - (duomenys neskelbtini), draudimo objektai – gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas. Nukentėjusioji S. B. kreipėsi draudiką dėl draudimo išmokos gavimo dėl 2024 m. gruodžio 15 d. gaisro žalos atlyginimo. Įvykis pripažintas draudžiamuoju ir draudikas AB „(duomenys neskelbtini)“, kompensuodamas 2024 m. gruodžio 15 d. gaisro metu draudėjai padarytus nuostolius išmokėjo S. B. 24 116,90 Eur draudimo išmoką (iš 24 236,90 Eur nuostolio sumos išskaičiuota draudimo sutartyje numatyta 120 Eur besąlyginė išskaita). Iš ieškinio priedų ir lokalinėmis sąmatomis, nuotraukomis nustatyta (2 t., b. l. 104-119, 120–136, 137–174) 24 236,90 Eur žalos sumą sudaro 21 236,90 Eur suma, apskaičiuota už ūkinių pastatų apgadinimus, t. y. 7 662,98 Eur už 37,2 m² ploto ūkinio pastato dalį, 9 606,29 Eur už 42,92 m² ploto ūkinio pastato dalį, 3 967,63 Eur už 17,81 m² ploto ūkinio pastato dalį ir 3 000 Eur išmoka už gaisro metu ūkiniame pastate buvusius ir sugadintus daiktus, t. y. pagal draudimo sutartį numatyta maksimali suma numatyta draudimo taisyklėse už namų turtą, esantį pagalbiniuose pastatuose. Iš civilinio ieškinio priedų nustatyta, kad S. B. draudikui pateikė gaisro metu sugadintų daiktų sąrašą ir jų vertes, iš viso 4 175 Eur sumai. Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ S. B. išmokėjo 3 000 Eur ir 21 116,90 Eur, iš viso 21 236,90 Eur ( 2 t. b. l. 122-123)

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.

Kaltinamasis, kaip nurodyta pirmiau, savo kaltės neneigė, pripažino jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, sutiko su pareikštu ieškiniu. Civilinė ieškovė turtinė žalą grindžia pranešimu dėl žalos atlyginimo, elektroniniais laiškais, lokalinėmis sąmatomis, kurioje nurodomos darbų ir medžiagų kainos, mokėjimo nurodymais, patvirtinančiais, kad išmokėtos draudimo sumos nukentėjusiajai (2 t., b. l. 104-119, 120–136, 137–174). Be kaltinamojo žodžių, byloje įrodymų pagrindžiančių, kad žalos sumą neteisinga nėra. Pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamasis teigė, kad turtas nukentėjusiajai atiteko po santuokos nutraukimo už 20 000 Eur, teismas pabrėžia, kad galimai išmokėtos kompensacijos dydis santuokos nutraukimo byloje, nėra lygus turto vertei ir žalos dydžiui, kuris buvo padarytas nusikalstamos veikos – gaisro, kadangi kompensacijos dydis yra nustatomas įvertinus visą santuokinio turto balansą, įvertinus jų vertes ir kiekvienam iš sutuoktinių priklausančio turto dalis. Be to, tai, kad tam tikrus daiktus nukentėjusioji pardavinėjo už kitokias sumas, nepagrindžia ir neįrodo, kad būtent tokio dydžio žala buvo padaryta, kadangi pardavimo kaina yra pardavėjo ir pirkėjo susitarimo dalykas, tačiau tai nepagrindžia realios daikto vertės.

Byloje nustatyta, kad G. A. tyčia padegė nukentėjusiajai priklausantį ūkinį pastatą. Dėl šių jo veiksmų draudimo bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 24 116,90 Eur turtinę žalą, nes šias sumas draudimo bendrovės išmokėjo S. B. kaip draudimo išmoką. Taigi draudimo bendrovės pagal subrogaciją tapo kreditore. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-697/2018, 2K-128-696/2018, 2K-18-693/2019) išaiškinta, kad draudimo bendrovė turi teisę kaip kreditorė, tapusi pagal subrogaciją atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje iš ją padariusių kaltinamųjų. Teismo vertinimu, civilinės ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra visiškai pagrįstas, kadangi žala civiliniam ieškovui buvo padaryta neteisėtais, tyčiniais kaltinamojo G. A. veiksmais, įrodytais liudytojų parodymais, vaizdo įrašais, tarnybiniais pranešimais ir kita rašytine bylos medžiaga, tarp kilusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl civilinės ieškovės pareikštas civilinis ieškinys dėl 21 236,90 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir priteistinas iš G. A. civilinės ieškovės naudai.

VI. Dėl kitų klausimų

G. A. 2024 m. gruodžio 17 d. 15.10 val. laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta tvarka (3 t., b. l. 30-33; 37-41). 2024 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi G. A. skirta kardomoji priemonė - suėmimas laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 17 d. iki 2025 m. kovo 17 d. (3 mėnesiams), kuris pratęstas 2025 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi 2 mėnesiams ir 2025 m. gegužės 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi 2 mėnesiams, terminą 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 17 d. iki 2025 m. liepos 17 dienos (3 t., b. l. 49-52, 75-80, 4 t., 64-69).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktinas galioti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikintinas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas. Proceso išlaidų nenustatyta.

Byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-07360, kurioje nurodyta, kad advokatei R. A., teikiant antrinę teisinę pagalbą G. A. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 558,33 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. A. nedirba, pajamų negauna, turto neturi, turi išlaikytinių, šiuo metu suimtas, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo G. A. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su liudytojos pateiktais vaizdo įrašais (2 t., b. l. 55), du kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais saugomi prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (prie 3 tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti G. A. galutinę bausmę 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką G. A. išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. gruodžio 17 d. iki 2025 m. birželio 29 d. (įskaitytinai), vieną suėmimo ir laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam G. A., paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. birželio 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, G. A. pripažinti recidyvistu.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. B. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. A. 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) turtinei žalai ir 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti civilinei ieškovei iš G. A. 24 116,90 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius vieną šimtą šešiolika eurų 90 ct) turtinei žalai atlyginti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš G. A. nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su liudytojos pateiktais vaizdo įrašais, du kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais saugomi byloje (prie 3 tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.