Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-11-07 · Civilinė byla Nr. e2A-747-278/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-07
Bylos Nr.
e2A-747-278/2018
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01079-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Ieškovas
UAB „Kapitalo valda“
Atsakovas
L. K.
Civilinė byla Nr. e2A-747-278/2018Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01079-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.16.9.; 2.6.8.10.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 7 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4340-228/2018 pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei L. K. dėl skolos, delspinigių, baudos, kitų išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašė teismą priteisti iš atsakovės L. K. 308,31 Eur skolos, 614,61 Eur delspinigių, 30,83 Eur baudą, 2,90 Eur už Gyventojų registro pažymą, 5 proc. metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Be to, prašė, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.

2. Nurodė, jog UAB „Kapitalo valda“ 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 iš UAB Ūkio banko lizingas yra įgijusi reikalavimo teisę į atsakovės L. K. skolą, susidariusią atsakovei nevykdant su pradiniu kreditoriumi 2007 m. balandžio 7 d. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties Nr. 704597367, pagal kurią atsakovė išperkamosios nuomos būdu įsigijo skalbyklę „Hansa“ ir televizorių „Promus“. Teigė, kad nuo 2007 m. liepos 22 d. atsakovė įmokų pagal sutartį nemokėjo ir už perduotą turtą liko skolinga 308,31 Eur. Be to, šalių sudarytos sutarties 11.1 punkto pagrindu buvo skaičiuojami delspinigiai, o pagal 11.2 punkto nuostatas paskaičiuota bauda, lygi 10 procentų neišpirktos turto vertės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Pirmosios instancijos teismas, atsakovei L. K. nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies bei priteisė iš atsakovės L. K. ieškovės UAB „Kapitalo valda“ naudai 308,31 Eur skolos, 154,16 Eur delspinigių, 30,83 Eur baudą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo 493,30 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11,00 Eur žyminio mokesčio, 2,90 Eur už Gyventojų registro išrašą. Kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Teismas nustatė, jog 2007 m. balandžio 7 d. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovė L. K. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė išperkamosios nuomos būdu įsigijo skalbyklę „Hansa“ ir televizorių „Promus“. Sutartimi atsakovė įsipareigojo per 12 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį, pagal sutartimi suderintą mokėjimų grafiką, sumokėti visas mokėjimo grafike numatytas įmokas. Atsakovė L. K. taip pat įsipareigojo pranešti, jeigu pasikeičia jos adresas, telefonas, o pažeidus pareigą - sumokėti 10 proc. dydžio baudą nuo neišpirkto turto vertės (sutarties 11.2 p.), vėluojant mokėti įmokas - mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (sutarties 11.1 p.). Konstatavo, jog atsakovė, sumokėjusi tris pirmąsias įmokas, vėliau įmokų nemokėjo ir liko skolinga 308,31 Eur. UAB „Ūkio banko lizingas ir UAB „Kapitalo valda“ 2009 m. kovo 4 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, kurios pagrindu UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo visas reikalavimo teises į atsakovės L. K. skolą.

5. Teismas darė išvadą, kad ieškovei perėmus reikalavimo teisę į atsakovės skolą, L. K. skolos nesumokėjo, todėl ginant ieškovės teises (CK 1.138 straipsnio 6 punktas), iš atsakovės priteistina 308,31 Eur skola (CK 6.411 straipsnio 1 dalis) ir 30,73 Eur bauda.

6. Nurodė, jog atsakovė įsipareigojo mokėti kreditoriui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, tačiau ieškovė sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc. ir paskaičiuota delspinigių suma už 3987 dienas sudaro 614,61 Eur. Darė išvadą, kad nors atsakovė savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. liepos 22 d., tačiau nei pradinis kreditorius, nei ieškovė ilgai nesikreipė į teismą su ieškiniu, taip nesiimdami savalaikių ir aktyvių savo teisės įgyvendinimo veiksmų. Nurodė, kad duomenų, jog ieškovė dėl nesavalaikio atsiskaitymo patyrė didelius nuostolius, teismui nepateikta, o paskaičiuota delspinigių suma viršija skolos sumą, kuri nėra didelė. Pripažino, jog sutartinė nuostata dėl delspinigių dydžio yra aiškiai neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų, todėl vadovaujantis CK 1.5 straipsniu ir siekiant prievolės šalių interesų pusiausvyros, ieškovės reikalaujamus delspinigius sumažino iki 154,16 Eur (50 proc. skolos sumos).

7. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas darė išvadą esant pagrindui iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu UAB „Kapitalo valda“ prašo pakeisti skundžiamo sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo ir iš atsakovės L. K. priteisti 614,61 Eur delspinigius, atitinkamai patikslinti sumą nuo kurios skaičiuojamos priteistos procesinės palūkanos. Likusią sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Be to, prašo priteisti iš atsakovės 15 Eur žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

9. Nurodo, jog, nors kaip sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė yra stipresnė sutarties šalis, tačiau teigia į šią aplinkybę jau atsižvelgusi teikdama ieškinį, kuriame sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį nuo 0,2 proc. (sutartimi nustatyto dydžio) iki 0,05 proc. (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis). Tvirtina, jog iš skundžiamo teismo sprendimo už akių nėra aišku kodėl teismas priteisė tik 154,16 Eur dydžio delspinigius, tai yra, nėra aišku ar teismas sumažino delspinigių normą – jei sumažino, tai kiek ir kodėl, ar sutrumpino jų skaičiavimo terminą. Teigia, kad delspinigiai (0,05 proc.) turi būti skaičiuojami už visą pradelstą prievolės įvykdymo laiką, t. y. 3987 dienas.

10. Tvirtina, jog teismo priteistas delspinigių dydis yra neproporcingas atsakovės neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui (308,31 Eur), neatitinka šalių interesų pusiausvyros, o teismo išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal sutartį dienų skaičių, yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Pažymi, kad teismas nepagrįstai atsakovę laikė vartotoja, nes su atsakove sudaryta išperkamosios nuomos, o ne vartojimo kredito sutartis, todėl Vartojimo kredito įstatymo nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos (3 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atkreipia dėmesį, jog atsakovė apie vykstantį teismo procesą buvo informuota tinkamai, tačiau jame nedalyvavo, prašomų priteisti delspinigių dydžiui senaties taikyti neprašė.

11. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė L. K. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės UAB „Kapitalo valda“ apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

13. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl skundžiamo sprendimo už akių dalies, kuria buvo priteista tik dalis UAB „Kapitalo valda“ prašomų delspinigių, teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendimo už akių dalis dėl kitų, išperkamosios nuomos sutarties pagrindu ieškovei priteistų sumų nėra ginčijama, todėl, sutikdamas su teismo motyvais, apeliacinės instancijos teismas šiais klausimais nepasisako.

14. Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovė L. K. išperkamosios nuomos sutarties pagrindu 2007 m. balandžio 7 d. įgijo turto už 1 248 Lt (361,45 Eur). Pagal šalių suderintą mokėjimų grafiką ir sąlygas atsakovė įsipareigojo sumokėti turto vertę atitinkančią sumą bei palūkanas (1 t., b.l. 10), tačiau savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė. Pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovė L. K. (sutarties sudarymo metu buvusi L. G.), sudaryta išperkamosios nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) sutarė, jog atsakovei pažeidus mokėjimų grafiką – vėluojant sumokėti mokėjimus ar jų dalį, ji įsipareigoja mokėti Lizingo įmonei 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties 11.1 punktas). Iš 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09/03/04-1 matyti, jog pradinis kreditorius naujajam kreditoriui UAB „Kapitalo valda“, perleido reikalavimo teisę į 1 447,74 Lt (iš jų 1 064,52 Lt (308, 31 Eur) pagrindinę skolą bei 383,23 Lt (110,99 Eur) delspinigius) L. K. skolą (1 t., b.l. 9). Vienas iš UAB „Kapitalo valda“ ieškinio reikalavimų yra priteisti iš atsakovės 614,61 Eur delspinigius už 3987 dienas, tai yra už visą pradelstą sumokėti laikotarpį, kurių dydį ieškovė sumažino iki 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną.

15. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu sumažinti prašomų priteisti delspinigių dydį iki 154,16 Eur, tvirtindama, jog toks teismo sprendimas iš esmės neturi jokio teisinio pagrindo, yra nemotyvuotas, teismas negalėjo taikyti Vartojimo kredito įstatymo nuostatų, be to, teismas konkrečiai nenurodė delspinigių mažinimo būdo, tai yra ar yra mažinamas delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną dydis ar yra trumpinamas jų skaičiavimo terminas. Nurodė, kad teikdama teismui ieškinį sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį, tai yra, juos skaičiavo taikydama ne sutartinę (0,2 proc.), o sumažintą delspinigių normą – 0,05 proc., kaip numatyta Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje.

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog UAB „Kapitalo valda“ teiginiai apie skundžiamo teismo sprendimo už akių nepagrįstumą dalyje dėl delspinigių sumažinimo yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą sumažinti prašomus priteisti delspinigius, konkrečiai nurodė tiek teismo išvadą pagrindžiančias faktines aplinkybes, tiek teismui tokią teisę suteikiančias materialines teisės normas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas su teismo išdėstytais argumentais visiškai sutinka. Aplinkybė, jog apeliantė prieštarauja teismo sprendime išdėstytiems, jai nepalankiems, motyvams, nereiškia, kad teismo sprendimas yra neargumentuotas.

17. Netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.71 – 6.75 straipsnių nuostatas bei susiformavusią teismų praktiką netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją (o ne baudinę), siekiant atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo, sumą. Nagrinėjamu atveju teismas skundžiamame sprendime išsamiai išdėstė argumentus, kurių pagrindu sumažino prašomų priteisti delspinigių sumą. Teismas nurodė, kad atsakovė savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. liepos 22 d., tačiau nei pradinis kreditorius, nei UAB „Kapitalo valda“ savalaikiai nesikreipė į teismą su ieškiniu, taip nesiimdami savalaikių ir aktyvių savo teisės įgyvendinimo veiksmų, be to, pagrindinė skola nėra didelė (308,31 Eur), o paskaičiuota delspinigių suma (614,61 Eur) beveik dvigubai viršija skolos sumą. Nurodė, kad duomenų, jog ieškovė dėl nesavalaikio atsiskaitymo patyrė didelius nuostolius, teismui nepateikta. Būtent minėtų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas ir sprendė, jog sutartinė nuostata dėl delspinigių dydžio bei prašomi už 3987 dienas priteisti delspinigiai aiškiai neatitinka teisingumo ir protingumo principų bei šalių interesų pusiausvyros. Teismas darė išvadą, jog netesybos yra neprotingai didelės bei tuo pagrindu jas sumažino. Apeliantas skunde daug dėmesio skiria Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms (dėsto ir teiginius, kurių skundžiamame sprendime nėra nurodyta) bei aplinkybei, jog šis įstatymas bei jame numatytas reglamentavimas išperkamosios nuomos sutartims nėra taikomas. Tačiau pažymėtina, jog teismas, mažindamas priteistinų delspinigių dydį, šiuo įstatymu ir nesivadovavo. Kaip minėta, teisę teismui mažinti priteistinų delspinigių (bei kitų netesybų) dydį suteikia Civilinio kodekso normos.

18. Apeliantė tvirtina, jog skundžiamas teismo sprendimas neatitinka šalių interesų pusiausvyros, o teismo išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal sutartį dienų skaičių yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Iš esmės UAB „Kapitalo valda“ tvirtina, jog ji ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama išieškoti skolą iš atsakovės ikiteisminiu keliu. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas faktinę bylos medžiagą, pažymi, kad priešingai, nei nurodo apeliantė, aplinkybės, jog po Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dėjo pastangas skolą išieškoti ikiteisminėmis priemonėmis, nepaneigia teismo išvados dėl nepagrįsto delsimo kreiptis į teismą. Iš bylos duomenų matyti, jog UAB „Kapitalo valda“ į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi beveik po dešimties metų nuo atsakovės įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik po daugiau nei devynerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi. Apeliantė nenurodė jokių papildomų aplinkybių, patvirtinančių pagrįstą jos lūkestį dėl atsakovės atsiskaitymo nesikreipus į teismą. Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovės skola tik didėjo – Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dieną, atsakovei buvo paskaičiuota 110,99 Eur (383,23 Lt) delspinigių (1 t., b.l. 9), o ieškiniu prašomos priteisti netesybos, skaičiuojamos net už 3987 dienas, kas viršija pačią skolą beveik du kartus. Dėl paminėto akivaizdu, jog pačiai apeliantei nepateisinamai ilgą laiką delsiant reikalauti įvykdyti prievolę bei daugiau nei dešimt metų skaičiuojant delspinigius, ieškiniu prašomas priteisti netesybų dydis negali būti laikomas pagrįstu ir protingu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti sutartimi nustatytų delspinigių dydžio pagrįstumą. Pažymėtina, jog jokių įrodymų dėl nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog dėl negrąžintos skolos apeliantė patyrė didesnius nuostolius nei, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma, UAB „Kapitalo valda“ nepateikė (CPK 178 straipsnis).

19. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, jog nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų taikęs ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, todėl su tuo susijusius argumentus atmeta.

20. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

21. Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju teismas, sumažindamas iš atsakovės L. K. priteistinų delspinigių dydį, priėmė teisėtą, pagrįstą bei formuojamą teismų praktiką atitinkantį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Atmetus apeliacinį skundą, UAB „Kapitalo valda“ apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Valiulienė