Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-520-301/2017, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „duomenys neskelbtini".

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. liepos 30 d. teisme gauti pareiškėjos papildomi paaiškinimai, kuriuose nurodoma, jog nors pareiškėja žinojo iš L. B. pasakojimo, kad praėjus apytikriai trims mėnesiams po to, kai 2016 m. sausio 1 d. ieškovė įsidarbino IĮ „duomenys neskelbtini", L. B. iš A. B. gavo informaciją, kad ji priėmė į darbą vagį, tačiau ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kad tai buvo ne gandai, atgarsiai, kilę iš tos aplinkybės, kad jos atžvilgiu buvo pradėtas ir nepabaigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00280-17, galėjęs būti tokių žinių šaltiniu, vertinant ir iš aplinkybės, kad pareiškėja negalėjo būti laikoma vagimi, nes teismas jos nenuteisė pagal ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00280-17 pareikštus įtarimus ar toks nuosprendis neįsiteisėjo; pareiškėja 2016 m. lapkričio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad ją priėmus į darbą IĮ „duomenys neskelbtini" gavo atgarsius iš J. S. pažįstamų, kad priėmė į darbą vagį. L. B. ikiteisminiame tyrime duodama parodymus, nenorodė konkrečių asmenų, iš kurių ji gavo informaciją apie pareiškėją, nenurodė, kokią informaciją apie pareiškėją ji gavo, o iš aplinkybės, kad ji pati paskambino buvusiam pareiškėjos darbdaviui, nebuvo galima suprasti, kad ji skambino UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriui J. S. ne kaip neidentifikuotų asmenų nurodomam konkrečiam asmeniui, bet tiesiog kaip buvusiam ieškovės darbdaviui, kadangi ieškovė įsidarbinimo metu neslėpė nuo L. B., kur dirbo prieš tai. L. B. ikiteisminiame tyrime nurodė, jog pažinojo A. B., kad jis skambino jai dėl A. A. ir pasakė jos atleidimo iš darbo UAB „duomenys neskelbtini“ aplinkybes dėl turto grobstymo; nurodė, jog A. B. ją perspėjo tik iš draugiškumo ir kokie ryšiai sieja A. B. su UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi J. S. nežino, o tai neleido A. A. spręsti 2016-2017 metais apie tai, jog L. B. apie 2016 m. vasario-kovo mėnesiais skambino A. B.. UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius J. S. ieškovės atleidimo iš darbo metu 2015 m. birželio 2 d. prigrasino, kad jeigu ieškovė nutraukdama darbo sutartį nepasirašys žalos atlyginimo susitarimo ir nesumokės žalos atlyginimo UAB „duomenys neskelbtini“, pareiškėja ateityje negalės įsidarbinti nei Marijampolėje, nei Marijampolės savivaldybėje, nei Kazlų Rūdoje, nei apskritai buvusioje Marijampolės apskrityje; vėliau po šio grasinimo pareiškimo direktorius J. S. šiuos grasinimus ir realizavo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Iš LITEKO sistemos duomenų matyti, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-520-301/2017 2017 m. kovo 13 d. sprendimu patikslintą ieškinį dalyje dėl 2015 m. birželio 2 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė; bylą dalyje dėl 2015 m. birželio 2 d. ir 2015 m. birželio 23 d. patikrinimo aktų pripažinimo negaliojančiais nutraukė. 2017 m. spalio 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismas sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jog procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, o CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Pareiškėjos atstovas nurodo, jog 2018 m. kovo 29 d. susipažinęs su 2018 m. kovo 28 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00280-17 pradėtą pagal pareiškėjos pareiškimą BK 166 straipsnio 1 dalies pagrindu, remdamasis ikiteisminio tyrimo medžiaga, nustatė naujas esmines bylos aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai ir jos atstovui civilinės bylos Nr. e2-520-301/2017 nagrinėjimo metu, o būtent: 1) liudytojo A. B. parodymai ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00280-17, iš kurių atsiskleidė jo žinojimas ir informuotumas apie tai, kad J. S. jam pažįstamas, yra jo pusbrolis, yra jam sakęs, kad A. A. buvo atleista iš UAB „duomenys neskelbtini“ dėl to, kad ji galimai grobstė įmonės turtą, dėl ko, jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas; A. B. veikimas pagal J. S. nurodymus (prašymus) ir pastarojo iniciatyva, susisiekti su L. B., IĮ „duomenys neskelbtini“ savininke, kuriai jis papasakojo visą jam žinomą neigiamą informaciją apie A. A. asmenybę, jos padarytas veikas ar veiksmus dirbant UAB „duomenys neskelbtini“; 2) liudytojo J. S. parodymai, kad bendraudamas su pusbroliu A. B., jam papasakojo, kad A. A. įtariama UAB „duomenys neskelbtini“ turto vagyste, dokumentų klastojimu ir paprašė, kad A. B. perspėtų IĮ „duomenys neskelbtini“ savininkę apie tai, kokią darbuotoją ji įdarbino.

Tačiau iš pateikto pareiškėjos prašymo turinio matyti, jog pats faktas, kaip nurodyta ir prašymo 15 punkte, apie A. B. perduotą informaciją L. B., pareiškėjai buvo žinomas praėjus trims mėnesiams nuo pareiškėjos įsidarbinimo 2016 m. sausio 1 d. IĮ „duomenys neskelbtini“. Pažymėtina, jog civilinėje byloje Nr. e2-520-301/2017 ieškovės A. A. ieškinys priimtas 2016 m. balandžio 26 d. ir bylos nagrinėjimas tęsėsi iki 2017 m. kovo 13 d., kas patvirtina, jog prašyme nurodytos aplinkybės, kurias pareiškėja laiko esminėmis aplinkybės, pareiškėjai jau buvo žinomos civilinės bylos Nr. e2-520-301/2017 nagrinėjimo metu.

Atkreiptinas dėmesys, jog net jei pareiškėja, kaip nurodo ir prašymo 15 punkte, neturėjo informacijos kieno iniciatyva informaciją A. B. perdavė L. B., o tai sužinojo tik 2018 m. birželio 5 d. pareiškėjos atstovui susipažinus su liudytojo A. B. apklausos protokolu, pareiškėja jau 2016 m. pirmaisiais mėnesiais žinodama patį faktą apie A. B. perduotą informaciją L. B. (pareiškėjos prašymo 15 punktas), turėjo ir galėjo imtis procesinių priemonių šiam argumentui įrodyti ir pagrįsti, pasinaudodama CPK normose suteikta jai teise iškviesti liudyti A. B. ir L. B., kurie pagrįstų ar paneigtų bylos aplinkybes, o liudytojų parodymai būtų tiriami kaip įrodymai, priimant galutinį sprendimą. Todėl sutiktina su suinteresuoto asmens UAB „duomenys neskelbtini“ atsiliepime nurodytu argumentu, jog pareiškėja, žinodama apie A. B. perduotą informaciją L. B. bei civilinės bylos Nr. e2-520-301/2017 ieškinyje remdamasi nurodyta aplinkybe dėl tariamų J. S. grasinimų trukdyti įsidarbinti Marijampolės ar Kazlų Rūdos savivaldybėse, galėjo ir turėjo galimybę imtis procesinių priemonių šiam teiginiui įrodyti ir pagrįsti, o pareiškėjo nurodyti ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. B. ir J. S. parodymai iš esmės neatskleidė ir nepatvirtino jokių esminių aplinkybių, kurių pareiškėja nebūtų žinojusi bylos nagrinėjimo metu, todėl pareiškėjai jau bylos nagrinėjimo metu žinomos informacijos patikslinimas (šaltinio atskleidimas), nelaikytinas naujomis esminėmis aplinkybėmis, paaiškėjusiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Juo labiau, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose pažymėjo, jog res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/020); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.).

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas.Jį galima taikyti konstatavus vien` iš CPK 366 straipsnio 1dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms.

Pareiškėja papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog nors ji žinojo iš L. B. pasakojimo, kad L. B. iš A. B. gavo informaciją, kad ji priėmė į darbą vagį, tačiau ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kad tai buvo ne gandai, atgarsiai, kilę iš tos aplinkybės, kad jos atžvilgiu buvo pradėtas ir nepabaigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00280-17, vertinant ir iš aplinkybės, kad pareiškėja negalėjo būti laikoma vagimi, nes teismas jos nenuteisė pagal ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00280-17 pareikštus įtarimus ar toks nuosprendis neįsiteisėjo. Be to, pareiškėja nurodo, jog iš aplinkybės, kad L. B. pati paskambino buvusiam pareiškėjos darbdaviui, nebuvo galima suprasti, kad ji skambino UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriui J. S. ne kaip neidentifikuotų asmenų nurodomam konkrečiam asmeniui, bet tiesiog kaip buvusiam ieškovės darbdaviui. Tačiau toliau pateiktų papildomų paaiškinimų 2 punkte pareiškėja nurodo, jog ieškovė įsidarbinimo metu neslėpė nuo L. B., kur dirbo prieš tai bei nurodo, jog pati pareiškėja 2016 m. lapkričio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad ją priėmus į darbą IĮ „duomenys neskelbtini“ gavo atgarsius iš J. S. pažįstamų, kad priėmė į darbą vagį. Teismo vertinimu, pareiškėjai žinant patį faktą apie A. B. perduotą informaciją L. B., pareiškėjai pateikus L. B. informaciją apie tai, kur pareiškėja anksčiau dirbo ir pačiai pareiškėjai 2016 m. lapkričio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtinus, kad ją priėmus į darbą IĮ „duomenys neskelbtini“ gavo atgarsius iš J. S. pažįstamų, kad priėmė į darbą vagį, aplinkybės, jog pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti iš kokių asmenų šią informaciją gavo L. B., nėra įtikinamos ir esminės, kuriomis vadovaujantis, būtų galimas proceso atnaujinamas ir taisomos esminės klaidos, tokios praktikos yra laikomasi ir aukštesnės instancijos teismuose (Kauno apygardos teisme 2018 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-1320-555/2018). Šiuo atveju, pareiškėja iš esmės siekia praplėsti išnagrinėtoje byloje ištirtas įrodinėjimo priemones, tačiau nenurodo tokių aplinkybių, kurios jai nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu (neįrodinėja vieno iš CPK 366 straipsnyje 1 dalyje esančių proceso atnaujinimo pagrindų).

Šioje situacijoje, pareiškėjai, žinant patį faktą apie A. B. perduotą informaciją L. B. jau civilinės bylos Nr. e2-520-301/2017 nagrinėjimo metu, taip pat pirmosios instancijos teisme jai atstovaujant advokatui, turėjo galimybę pasinaudi CPK įtvirtintomis normomis ir turėjo teisę jai žinomas aplinkybes atskleisti ir išsiaiškinti bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog atnaujinimo institutas, neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti, sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008). Dėl nurodytų aplinkių ir teismų praktios tokio pobūdžio bylose, prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365-370 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos A. A. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-520-301/2017 atmesti.

Nutartį patvirtintą kopiją siųsti šalims (jų atstovams).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.