Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2729-374/2018 pagal pareiškėjos Z. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-112-985/2016.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja Z. B. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-112-985/2016 pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovams O. Š., V. Š., trečiajam asmeniui A. B., A. S. dėl žalos atlyginimo, ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. gruodžio 28 d. ji kreipėsi į antstolę S. Ž., kuri 2017 m. gruodžio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad pareiškėjos butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra aplietas ir padaryta turtinė ir neturtinė žala. Pareiškėja teigė, jog šis faktas paaiškėjo tik antstolei konstatavus faktą, nes iki tol teismai nagrinėję pareiškėjos ieškinį, rėmėsi tik liudytojų parodymais ir UAB „Ugira“ sudaryta lokaline sąmata, kuria buvo grindžiama ieškinio suma. Civilinėje byloje nebuvo oficialiai nustatyti patvirtinantys buto apliejimo faktai, taip pat nebuvo skirta ekspertizė. Šiuo atveju tik 2017 m. gruodžio 28 d. paaiškėjo nauji faktai ir aplinkybės dėl buto apliejimo, kuriuos patvirtino antstolė S. Ž. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu.Atsakovai O. Š. ir V. Š., tretieji asmenys A. B. ir A. S. atsiliepimų į prašymą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-112-985/2016 atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėja prašo atnaujinti procesą dėl to, jog paaiškėjo naujų aplinkybių – antstolės S. Ž. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu patvirtintas pareiškėjos buto apliejimo faktas, dėl ko yra padaryta pareiškėjai turtinė ir neturtinė žala. Tačiau teismas nurodė, kad šis faktas nagrinėjant bylą šalims buvo žinomas, atsakovai ginčijo tik žalos padarymo laiką bei priežastis. Iš esmės ginčo dėl pačio žalos padarymo fakto, t. y. apgadinto buto, nebuvo. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė ir kokiais klausimais turėtų būti skiriama jos minima ekspertizė, kas ją turėtų atlikti, kokias naujas aplinkybes turėtų įrodyti, taip pat nenurodė ir dėl kokių priežasčių šie klausimai nebuvo iškelti nagrinėjant bylą iš esmės. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjai buto apgadinimo faktas buvo dar žinomas bylos nagrinėjimo metu, ją atstovavo advokatas R. L., byla buvo nagrinėjama ir apeliacinėje instancijoje. Pareiškėjai buvo žinomos visos esminės aplinkybės dėl jos turto apgadinimo, o jei priimtas teismo sprendimas jos netenkino, ji galėjo jį apskųsti apeliacine tvarka. Teismas sprendė, kad pareiškėja yra praleidusi trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja Z. B. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Išnagrinėtoje byloje nebuvo paskirta ekspertizė dėl pareiškėjai aplieto buto žalos įvertinimo, kuri būtų turėjusi įtakos priimtiems teismo sprendimams. Pats atstovas advokatas R. L. paaiškino pareiškėjai, kad daugiau nieko daryti nereikia, o teismui nekilo klausimų dėl ekspertizės skyrimo. Tuo tarpu atsakovai neneigė aplinkybės, jog apipylė pareiškėjos butą. Pareiškėja niekaip kitaip negalėjo apginti savo pažeistų teisių, kaip tik oficialiai konstatuoti buto apliejimo faktą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai padarė išvadą, kad yra praleistas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pareiškėja teikė tiek apeliacinį, tiek kasacinį skundą, taip pat neneigia aplinkybės, jog buto užliejimo faktas jai buvo žinomas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nes dėl to buvo pateiktas ieškinys ir patikslintas ieškinys. Termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo nepažeidė, kadangi jį skaičiuoja nuo 2017 m. gruodžio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Skundžiama nutartis yra paremta neteisingais ir klaidingais argumentais, lemiančiais motyvų nebuvimą, todėl turi būti panaikinta kaip nepagrįsta ir neteisėta. Atsakovai O. Š. ir V. Š. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Pareiškėja klaidingai nurodo ekspertizės neskyrimo priežastis. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai buvo ne kartą siūloma skirti ekspertizę, bet pati pareiškėja buvo apsisprendusi, jog jos nereikia. Pareiškėja taip pat neteikė ir apeliacinio skundo dėl priimto sprendimo. Tuo tarpu jos argumentai dėl to, jog apie nepriimtą kasacinį skundą sužinojo tik 2017 m. gruodžio mėn., patvirtina pačios pareiškėjos abejingumą ir nerūpestingumą savo galimai pažeistų teisių gynimui. Pareiškėjai visos esminės aplinkybės dėl jos turto apgadinimų buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, todėl šiuo atveju nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo. Pareiškėjos pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytos aplinkybės ir pareiškėjos prašyme formuluojamas prašymas dėl ekspertizės skyrimo negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kitą nurodomų naujai paaiškėjusių aplinkybių sužinojimo momentą. Pareiškėja pateikė į bylą tik naują dokumentą, kuriame nurodytos aplinkybės iki šio dokumento pateikimo jau buvo žinomos ir nagrinėjamos pagal pareiškėjos ieškinį išnagrinėtoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).Taikant proceso atnaujinimo institutą itin svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos šios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-112-985/2016 pagal ieškovės Z. B. patikslintą ieškinį atsakovams O. Š. ir V. Š. bei tretiesiems asmenims A. B. ir A. S. dėl žalos atlyginimo. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkinto iš dalies: priteisė ieškovei Z. B. solidariai iš atsakovų O. Š. ir V. Š. 2 086,43 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti, bei bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir valstybei. Atsakovams pateikus apeliacinį skundą, Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 24 d. sprendimu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.Nagrinėjamoje byloje prašymas atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, t. y. kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).Nagrinėjamu atveju kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, turinčią reikšmės išnagrinėtai bylai ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, pareiškėja nurodo tai, kad antstolės S. Ž. 2017 m. gruodžio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas pareiškėjos buto apliejimo faktas. Pareiškėjos manymu, būtent ši naujai paaiškėjusi aplinkybė nagrinėjant bylą nebuvo oficialiai nustatyta, taip pat nebuvo paskirta ir ekspertizė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei pareiškėjos argumentus, sprendžia, kad pareiškėjos nurodyti argumentai dėl aplinkybių naujumo yra nepagrįsti. Pareiškėjos pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuotas buto užliejimo faktas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe, t. y., kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, negalima pripažinti, kad ši aplinkybė nebuvo žinoma pareiškėjai nagrinėjat bylą iš esmės. Iš Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimo bei Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimo turinio matyti, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo kilęs ginčas dėl pačios žalos kilimo fakto, t. y. buto užliejimo, tačiau pati ginčo nagrinėjimo esmė buvo kilusią žalą sąlygojusios priežastys. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja keldama klausimą dėl ekspertizės skyrimo ir pateikdama faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą iš esmės siekia praplėsti išnagrinėtoje byloje ištirtas įrodinėjimo priemones, tačiau nenurodo tokių aplinkybių, kurios jai nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu (neįrodinėja vieno iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje esančių proceso atnaujinimo pagrindų). Tą pripažįsta ir pati pareiškėja, atskirajame skunde neneigdama, jog buto užliejimo faktas bylos garinėjimo metu jai buvo žinomas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, jai buvo žinomos civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jos nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis. Vien šio fakto konstatavimas sudarė pakankamą pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, todėl skundo argumentai dėl prašymo padavimo termino praleidimo, kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui papildomai neanalizuotini. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas, tačiau iš esmės teismo procesiniu sprendimu procesą pagal pareiškėjos prašymą atsisakyta atnaujinti (CPK 370 straipsnio 3 dalis), nustačius, jog jis nėra pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad klausimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo bei sprendė, jog pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą nėra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, ir turėjo pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą. Atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos netinkamai pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas ar nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos, todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutartis iš esmės paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), patikslinant teismo nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad procesą pagal pareiškėjos prašymą atsisakyta atnaujinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Atmestus pareiškėjos atskirąjį skundą, šiuo atveju yra pagrindas atsakovų O. Š. ir V. Š. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 150,00 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Šios išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl lygiomis dalimis, t. y. po 75,00 Eur priteistinos iš pareiškėjos Z. B. atsakovų naudai. Pareiškėjai yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ji yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punkte nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš jos nėra priteistinos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad procesą pagal pareiškėjos Z. B. prašymą atsisakyta atnaujinti.

Iš pareiškėjos Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovų O. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistina po 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.