Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-112-985/2016.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja Z. B. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-112-985/2016 pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovams O. Š., V. Š., trečiajam asmeniui A. B., A. S. dėl žalos atlyginimo.

Atsakovai O. Š. ir V. Š., tretieji asmenys A. B. ir A. S. atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016-02-17 sprendimu patikslintą ieškinį tenkinto iš dalies: priteisė ieškovei Z. B. solidariai iš atsakovų O. Š. ir V. Š. 2086,43 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti, bei bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir valstybei. Atsakovams pateikus apeliacinį skundą, Kauno apygardos teismas 2016-10-24 nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-02-17 sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.

Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 str. 1 d. 2 p., kur nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, o LR CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Pareiškėja teigia, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka visus nurodytus požymius: aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; pareiškėjui jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; bei šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pareiškėja pabrėžia, kad kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje pareiškėjas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu privalo įrodyti, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

Pareiškėjos teigimu, 2017-12-28 ji kreipėsi į antstolę S. Ž., kuri konstatuotų faktą dėl pareiškėjos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apliejimo. Pareiškėjos nuomone, 2017-12-28 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0076/17/F1-036 patvirtina, kad pareiškėjos butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) , yra aplietas ir padaryta pareiškėjai turtinė ir neturtinė žala. Pareiškėja įsitikinusi, kad šis faktas paaiškėjo tik antstolei konstatavus faktą, nes iki tol teismai nagrinėję pareiškėjos ieškinį, rėmėsi tik liudytojų parodymais ir UAB „UGIRA“ sudaryta lokaline sąmata, kuria buvo grindžiama ieškinio suma. Civilinėje byloje nebuvo oficialiai nustatyti patvirtinantys buto apliejimo faktai, taip pat nebuvo skirta ekspertizė. Todėl, pareiškėjos nuomone, turi būti preziumuojama, kad tik 2017-12-28 paaiškėjo nauji faktai ir aplinkybės dėl buto apliejimo, kuriuos patvirtino antstolė S. Ž. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0076/17/F 1-03, pagrindu.

Pareiškėjos nuomone, yra visi pagrindai procesui atnaujinti pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 dalyje numatytus pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

Proceso atnaujinimo tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą į gyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, taip pat pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų - teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/020); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.).

CPK 365 str. numato, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti -prašymus atnaujinti procesą tik šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais Pagal kasacinio teismo praktiką bei CPK 370 str. 3 d., teismas turi teisinį pagrindą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, jeigu nustatomos dvi faktinės aplinkybės: 1) prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 str.; 2) prašymas pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja Z. B. prašo atnaujinti procesą dėl to, kad paaiškėjo naujų aplinkybių – antstolės S. Ž. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu patvirtintas pareiškėjos buto apliejimo faktas, dėl ko yra padaryta pareiškėjai turtinė ir neturtinė žala.

Tačiau civilinėje byloje Nr. 2-112-985/2016 šis faktas buvo šalims žinoma, atsakovai ginčijo tik žalos padarymo laiką bei priežastis. Iš esmės ginčo dėl pačio žalos padarymo fakto, t.y. apgadinto buto, nebuvo. Kauno apygardos teismo 2016-10-24 nutartyje konstatuojama, kad ieškovė neįrodė, jog jos buto patalpos buvo užlietos ir būtent iš atsakovų buto, neįrodyta, kad ieškovės turtas sugadintas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, todėl nėra būtinųjų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei taikyti. Pareiškėja savo prašymą atnaujinti procesą grindžia naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios konstatuotos prie pareiškimo pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Minėtame dokumente antstolė S. Ž. konstatuoja apžiūrėjusi pareiškėjos nurodytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten esančius buto apgadinimus: subėgusios kambario sienos ties lubomis, atsiklijavę tapetai, sulietas elektros lizdas, nuo koridoriaus grindų atšokęs parketas ir kt. Jokių kitų naujų aplinkybių šiame dokumente antstolė nekonstatuoja.

Pareiškime pareiškėja plačiai aptaria ekspertizės skyrimo tvarką, eksperto parinkimą ir ekspertizės akto svarbą nagrinėjamu klausimu, tačiau visiškai nenurodo, kokiais klausimais turėtų būti skiriama ekspertizė, kas jos siūlymu, šią ekspertizę turėtų atlikti, kokias naujas aplinkybes ši ekspertizė turėtų įrodyti. Pareiškėja taip pat nenurodo, dėl kokių priežasčių šie klausimai nebuvo spręsti civilinėje byloje Nr. 2-112-985/2016, kodėl ji arba jos atstovas neišreiškė iniciatyvos tokią ekspertizę skirti šios bylos nagrinėjimo metu.

Dėl termino procesui atnaujinti -

Viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o prašymą paduodant CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai (naikinamasis terminas). Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja pateikė praleidus 3 mėn. terminą ir neprašo termino atnaujinti. Pareiškėja nurodo, kad termino pradžią ji skaičiuoja nuo antstolės S. Ž. 2017-12-28 surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėja kreipėsi 2018-03-12, t.y. nepraėjus 3 mėnesiams nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo momento.

Pažymėtina, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Teismo nuomone, pareiškėjos nurodyta aplinkybė apie jos buto apgadinimo fakto sužinojimo laiką prieštarauja byloje esantiems duomenims: byloje buvo plačiai kalbama apie pareiškėjos buto apgadinimo faktą ir aplinkybes, be to, pareiškėją bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatas R. L., byla buvo nagrinėjama ir apeliacinėje instancijoje. Akivaizdu, jog pareiškėjai visos esminės aplinkybės dėl jos turto apgadinimą buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir, jeigu priimtas teismo sprendimas pareiškėjos netenkino, ji teismo sprendimą galėjo skųsti apeliacine tvarka.

Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėja yra praleidusi 3 mėn. terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti (CPK 368 str. 1 d.).

Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, pripažįsta, kad Z. B. neįrodė proceso atnaujinimo pagrindo, nurodyto CPK 366 straipsnio1 dalies 2 punkte, todėl prašymas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Todėl atsižvelgiant į anksčiau išdėstytų aplinkybių visetą, pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-112-985/2016, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365-370 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos Z. B. pareiškimo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-112-985/2016 atmesti.

Nutartį įteikti šalims.

Nutartis per 7 d. gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.