- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- 2S-757-803/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28391-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- G. G.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1900-869/2022 pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei G. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys byloje: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. G. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė nutraukti jo ir atsakovės G. G. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės. Nurodė, kad atsakovė paliko šeimą ir ja nebesirūpina ilgiau kaip vienerius metu. Šalys nepilnamečių vaikų neturi, santuokos metu turto neįgijo. Šalys turi kreditorinių įsiskolinimų, nes atsakovė dėl savo gyvenimo būdo yra ne kartą bausta administracinėmis nuobaudomis, kurios yra išieškomos iš ieškovo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatė ieškovui 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti: pateikti ieškovo atstovu nurodyto advokato atstovavimą patvirtinančius dokumentu, pažymą iš VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro apie turimus nepilnamečius vaikus, duomenis apie visus iš ieškovo ir atsakovės vykdomus išieškojimus, nurodyti visus turimus kreditorius, aptarti santuokos metu įgytas sutuoktinių prievoles, nurodyti kiekvienos prievolės pobūdį, sutarčių, civilinių ar vykdomųjų bylų numerius, įsipareigojimų apimtis, jų pagrindus, pranešti kreditoriams apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą, taip pat sumokėti žyminį mokestį
3. Ieškovas pateikė per teismo nustatytą terminą patikslintą ieškinį, kuriame papildomai nurodė, kad atsakovės įgytos prievolės kreditoriams yra asmeninio pobūdžio ir kilę dėl atsakovės netinkamo elgesio, girtavimo. Prievolės yra piniginės baudos už administracinės teisės nusižengimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovo S. G. ieškinį atsakovei G. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės pripažino nepaduotu ir grąžino ieškovui. Išaiškino ieškovui teisę ateityje, pašalinus kliūtis, trukdžiusias priimti procesinį dokumentą nagrinėjimui, iš naujo kreiptis į teismą.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas pašalino tik dalį teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatytų trūkumų, tai yra pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos ieškovui teikimo, pažymą apie šeimos sudėtį, duomenis apie kreditorių informavimą.
6. Ieškovas teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi taip pat buvo įpareigotas ieškinyje pasisakyti dėl santuokos metu atsiradusio kiekvieno iš šalių turimų finansinių įsipareigojimų (prievolių) kiekvienam iš turimų kreditorių pobūdžio ir tolimesnio vykdymo, t. y. teismas ieškovui nurodė, kad patikslintame ieškinyje turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyti šalių turimi kreditoriai bei aptartos santuokos metu sutuoktinių įgytos prievolės kreditoriams, nurodytas kiekvienos prievolės pobūdis (asmeninė, solidari, dalinė ar kt.), sutarčių, civilinių ar vykdomųjų bylų numeriai, įsipareigojimų apimtys bei kokiu pagrindu jie yra kilę. Šio teismo nustatyto trūkumo ieškovas nepašalino ir net nebandė pašalinti. Dėl to teismas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalį pripažino ieškovo ieškinį dėl santuokos nutraukimo nepaduotu ir grąžinamo jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas S. G. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovo ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai pripažino ieškovo ieškinį nepaduotu. Patikslintame ieškinyje ieškovas detalizavo, iš kur atsirado sutuoktinių finansiniai įsipareigojimai, nurodė, kad atsakovės gyvenimo būdas yra amoralus, visi jos finansiniai įsipareigojimai susiję su administraciniais ir kitokio pobūdžio pažeidimais, dėl jų paskirtomis baudomis. Antstoliai D. T., O. G., V. M. pateikė informaciją apie vykdomąsias bylas. Pateiktuose patvarkymuose nurodytas vykdomosios bylos numeris bei kiti detalūs duomenys, kurių reikalauja teismas. Ieškinyje suinteresuotaisiais asmenimis nurodyti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“, kurioms pranešta registruotu paštu apie teismui pateiktą ieškinį.
7.2. Teismo reikalavimas pasisakyti dėl santuokos metu atsiradusio kiekvieno iš šalių turimų finansinių įsipareigojimų kiekvienam iš turimų kreditorių vykdymo po santuokos nutraukimo, nurodyti kiekvienos prievolės pobūdį, sutarčių, civilinių bylų numerius, įsipareigojimų apimtis bei kokiu pagrindu jie yra kilę, yra perteklinis. Tai yra asmeniniai atsakovės kreditoriniai įsipareigojimai. Sutuoktiniai vaikų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys buvo pripažintas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas ieškinyje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės (atsakovės) kaltės nurodė, jog iš jo gaunamos pensijos yra vykdomas 288,99 Eur išieškojimas pagal antstolės V. M. 2012 m. sausio 8 d. patvarkymą, 117,24 Eur išieškojimas pagal antstolio D. T. 2020 m. gruodžio 8 d. patvarkymą ir 1 500,89 Eur išieškojimas pagal antstolio O. G. 2021 m. kovo 10 d. patvarkymą. Ieškovas taip pat nurodė išieškotojas: VMI ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (b.l. 1-2). Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė teismui tris minėtų antstolių patvarkymus, kurie patvirtina, kad antstoliai vykdo iš viso 24 vykdomąsias bylas dėl skolų, kurių suma 1 907,12 Eur, iš atsakovės ir ieškovo turto išieškojimo išieškotojoms VMI ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“.
10. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas per teismo nustatytą terminą pateikė patikslintą ieškinį su papildomais įrodymais. Tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino ieškinį nepaduotu, kadangi nustatė, kad ne visi nurodyti ieškinio trūkumai yra pašalinti, nes ieškovas patikslintame ieškinyje nedetalizavo ir nenurodė santuokos metu sutuoktinių įgytų prievolių kreditoriams, nenurodė kiekvienos prievolės pobūdžio (asmeninė, solidari, dalinė ar kt.), sutarčių, civilinių ar vykdomųjų bylų numerių, įsipareigojimų apimčių bei kokiu pagrindu jie yra kilę.
11. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
12. CPK 135 straipsnyje yra aiškiai reglamentuotas ieškinio turinys, kuriame turi būti nurodomi ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Papildomai CPK 382 straipsnis nustato specialiuosius reikalavimus ieškinio dėl santuokos nutraukimo ginčo teisena turiniui, tarp kurių yra ir pareiga pateikti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymą, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis) (CPK 382 straipsnio 5 punktas).
13. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus civilinio proceso teisės principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Toks reguliavimas, be kita ko, taip pat gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui bei apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019, 28 punktas).
14. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje taip pat nurodo, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Siekiant užtikrinti veiksmingą teisingumo vykdymą, šią teisę gali riboti nacionalinės procedūros. Vis dėlto svarbu, kad nacionalinis teismas, taikydamas proceso taisykles, nesielgtų pernelyg formaliai, pateiktų svarius argumentus, ribodamas asmens teisę kreiptis į teismą, ir vadovautųsi praktikoje suformuluotais kriterijais (žr. EŽTT 2006 m. liepos 27 d. sprendimo byloje N. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 73695/01, 45 punktą; 2008 m. spalio 14 d. sprendimo byloje M. prieš Turkiją, peticijos Nr. 36533/04, 21 punktą). Taikydami procesines taisykles, teismai turi vengti tiek pernelyg didelio formalizmo, kuris pažeistų teisės kreiptis į teismą esmę, tiek pernelyg didelio lankstumo, taisyklių nepaisymo, kuris visiškai paneigtų pareigą laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų (EŽTT 2017 m. sausio 31 d. sprendimas byloje H. T. prieš Turkiją, peticijos Nr. 19074/05, 32–33 punktai).
15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
16. Pagal CPK 179 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Pagal CPK 376 straipsnio 1 dalį šeimos bylas nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.
17. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atliko duomenų apie bylos šalis paiešką viešuosiuose registruose ir gavo duomenis iš Antstolių informacinės sistemos registro, kuriame nurodyti visi iš atsakovės turto vykdomi bei jau įvykdyti išieškojimai, yra nurodyti vykdomųjų bylų numeriai, jas vykdantys antstoliai, išieškotojai, išieškomos sumos, šių sumų išieškojimo pagrindai (ATPK baudos). Šie duomenys patvirtina, kad šiuo metu iš atsakovės turto yra vykdomi išieškojimai iš viso 49 vykdomosiose bylose. Papildomai dviejose bylose yra nurodyta, kad jos yra vykdomos, bet vykdomieji dokumentai yra grąžinti išieškotojams. Visose bylose yra nurodytos tik dvi išieškotojos: VMI ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“, kurioms ieškovas yra pranešęs apie ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimą. Ieškovas taip pat yra pateikęs duomenis, kuriose iš šių vykdomųjų bylų pagal teismo nutartis yra nukreiptas išieškojimas ir į jo gaunamas pajamas.
18. Nurodyti duomenys ieškinio priėmimo stadijos metu yra pakankami ieškinio dalies dėl sutuoktinių prievolių faktiniam pagrindui nustatyti. Visas detalias aplinkybes, susijusias su atsakovės prievolių prigimtimi, jų dydžiu ir galima ieškovo pareiga prisidėti prie jų vykdymo, bus galima išsiaiškinti bylą nagrinėjant iš esmės, tai yra gavus pačios atsakovės bei jos kreditorių atsiliepimus, pareikalavus detalizuotų duomenų apie likusias išieškoti sumas iš pačių antstolių.
19. Pažymėtina, kad šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis).
20. Ieškovo ieškinio turinys patvirtina, kad iš atsakovės išieškomas skolas vykdomosiose bylose jis laiko jos asmeninėmis prievolėmis. Taigi tikslaus reikalavimo dėl šių prievolių teisinės prigimties nustatymo ir su jomis susijusių pareigų tarp sutuoktinių paskirstymo nenurodymas, nepripažintinas tokiu ieškinio trūkumu, kuris negalėtų būti ištaisytas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 376 straipsnio 3-4 dalis teismas turi diskrecijos teisę išspręsti santuokos nutraukimo pasekmes, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir įstatymo nuostatas.
21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
22. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
patenkinti ieškovo S. G. atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį ir perduoti ieškovo ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.