Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovei R. R., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto 3-jo Notarų biuro notarei N. V. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo Šiaulių miesto 3-jo notaro biuro notarė Neringa Vitkienė parodė, jog ji tvirtino P. B. 2011-02-25 sudarytą testamentą. P. B. į notarę kreipėsi dėl palikimo priėmimo po savo žmonos mirties, ir tuo pačiu išreiškė norą surašyti testamentą. Ji paprašiusi pristatyti medicininę pažymą, kurią P.B. pristatė. Jai nekilo jokių abejonių dėl testatoriaus psichinės būsenos. Jis aiškiai išreiškė jai savo valią, nurodydamas, jog nori visą savo turtą palikti anūkei Raimondai, kuri vėliau jį galės pasidalinti su savo seserimis. Taip pat P.B. pasakęs, jog reikia testamentą paslėpti, kad jo nerastų duktė Nijolė. Notarė buvo ir yra visiškai įsitikinusi, jog testatorius, testamentu palikdamas savo turtą vaikaitei, išreiškė savo norą ir valią. Be to ji asmeniškai pažinojo testatoriaus šeimą ir jai žinoma, jog jis su žmona augino anūkes, rūpinosi jomis, visą laiką artimai bendravo, todėl P. B. valia ir noras visą turtą palikti anūkei, jai nekėlė jokių abejonių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t. y. įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento subjektas yra tik pats palikėjas, t. y. jo negalima sudaryti per atstovą. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Valia ir jos tinkama išraiška yra kitas labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, svarbu tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-405/2000; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. S. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-539/2011). Atsižvelgiant į tai, kad testamento teisiniai padariniai atsiranda tik po testatoriaus mirties ir, kilus ginčui dėl testamento turinio, sudarymo aplinkybių ir pan., nebegalima tiesiogiai išsiaiškinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios, testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai reglamentuojama, o nustatytų reikalavimų nesilaikymas gali lemti testamento pripažinimą negaliojančiu.

Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. V. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2005, 2012 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. J. ir kt. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-434/2012). Mirusiojo testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. S. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2010; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. S. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-190/2013). Testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais, teismo išvada, jog testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie asmens negebėjimą išreikšti savo valią ir (arba) išreikštosios valios neatitiktį tikrajai valiai, pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai.

Testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. CPK 179 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina esančius byloje įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingai – motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-10-30 nutartis c.b. Nr.3K-3-466/2014)

Sprendžiant sandorio negaliojimo klausimą pagal CK 1.89 straipsnį (savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu), reikia įvertinti sudariusio sandorį asmens būseną sudarant sandori, t. y. ar jis buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. LR Civilinio kodekso 5.19 straipsnyje įtvirtinta testatoriaus teisė laisvai savo nuožiūra spręsti dėl viso ar dalies turto palikimo konkrečiam įpėdiniui.

Šioje byloje nustatyta, jog 2015-12-15 mirė ieškovės tėvas P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir po jo mirties liko palikimas, į kurį ieškovė pretenduoja kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė. P. B. testamentu, patvirtintu 2011-02-25, registro Nr. 1344, turtą yra palikęs atsakovei, savo anūkei R. R.. Ieškovės nuomone, testatorius P. B. dėl savo sveikatos būklės testamento sudarymo metu 2011-02-25 negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos teisingai valdyti, negalėjo savimi pasirūpinti ir pats sudaryti bei pasirašyti testamento. Taip pat ieškovė teigia, kad testamentas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei todėl, kad sudaromu testamentu notaras neatsižvelgė į testamente padarytą patvarkymą visą turtą palikti vienam asmeniui, esant gyvai pirmos eilės įstatyminei įpėdinei (ieškovei), todėl atsakovei buvo suteikta civilinių teisių į turtą daugiau nei būtų paveldėta pagal įstatymą, taip pažeidžiant ieškovės civilines paveldėjimo teises, o atsakovė, ieškovės nuomone, akivaizdžiai pažeidė imperatyvą, numatytą CK 1.137 straipsnio 3 dalyje.

Ieškovės teigimu testamentas neatitinka testatoriaus P. B. valios, o tuo pagrindu sudarytas vienašalis sandoris taip pat yra neteisėtas kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms. Ieškovė nurodo, kad šioje byloje notarės atsakomybė gali būti kildinama iš testamento, kuriame patvarkymą padarė 89 metų amžiaus asmuo, segantis kraujagysline demencija, patvirtinimo, notarė pažeidė Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 48 straipsnio reikalavimus bei netinkamai vykdė savo profesines pareigas.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Byloje apklaustos ieškovės liudytojos: V. S., Z. K., D. V., J. Š. parodė, jog jos pažinojusios tiek ieškovę tiek jos tėvą P. B., ir joms kilusios abejonės dėl jo sveikatos būklės 2010-2012 metais, nes tuo metu jis nepažino kai kurių žmonių, buvo piktas, nervingas. Teismas, vertindamas šių liudytojų parodymus atsižvelgia į tai, jog minėtos liudytojos yra ieškovės draugės ir kaimynės, tai nėra specialistės, kurios galėtų tinkamai įvertinti kito asmens psichinę būseną. Teismas mano jog tai, kad P. B., būdamas beveik 90 metų amžiaus kažko galėjo nepažinti ar neprisiminti, yra natūrali tokio amžiaus žmogaus būsena, tačiau tai nelaikytina psichikos sutrikimu, dėl kurio žmogus galėtų būti pripažintas neveiksniu. Atvirkščiai, kaip matyti iš 2016 12-08-29 Teismo Psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 86TPK 259/2016 aprašomosios dalies 2011-02-25 (testamento surašymo dieną) matyti, jog P. B. prasmingai atsako į klausimus, laike, savyje, situacijoje orientuojasi teisingai, mąstymas nuoseklus, dėmesį sukaupia pakankamai, atminties pablogėjimo nėra, todėl išduota pažyma notarui su išvada, kad tiriamasis šiuo metu yra psichiškai sveikas. ( b.l. 132-134) Be to akte nurodyta, kad konsultacijos metu, P. B. nurodęs, jog savo turimą turtą nori palikti anūkėms, kurias jis su žmona užauginęs, nes jo sūnus ir dukros yra girtaujantys asmenys. Ši aplinkybė tik patvirtina, jog testatorius turėjo norą savo turtą palikti ne savo vaikams, tame tarpe ir ieškovei, bet anūkėms, kurias užauginęs.

Liudytoja E. K. teisme duodama parodymus, nurodė, jog atsakovę, t.y. R. R. ir dvi jos seseris užaugino seneliai B.. Išvykusi į Airiją, atsakovė rūpinosi seneliais, siųsdavo pinigus, grįžusi į Lietuvą visada lankydavo juos. Mirus močiutei, ji prisidėjo prie kapo sutvarkymo bei paminklo pastatymo. P. B. dalyvavo anūkės diplomo įteikimo šventėje bei 2015-06-06 įvykusiose vestuvėse. P. B. mirus, jį laidojo R., nė vienas mirusiojo vaikas prie laidotuvių neprisidėjo. Liudytoja taip pat patvirtino, jog jai žinoma, kad testamentas buvo surašytas P. B. iniciatyva, ji vežė senelį ir anūkę pas notarę, taip pat pas psichiatrą, notarei pareikalavus pažymos iš medikų. Surašius testamentą, P. B. jį atidavęs atsakovei ir prašęs niekam nesakyti apie šio dokumento buvimą. P. B. buvo normalus, savarankiškas žmogus, pats tvarkėsi namuose ir darže, dukters- ieškovės į savo namus neįsileisdavo, nes nepasitikėjo ja. Tai, jog P. B. tvarkėsi pats, prižiūrėjo daržą, rūpinosi malkomis patvirtino ir liudytojas K. M., P.B.kaimynas. Jis taip pat parodė, jog P. B. visada laikė užrakintas namo duris, nes niekuo nepasitikėjo.

Teismas mano, jog byloje surikti įrodymai tik patvirtina faktą, jog P. B., testamento, kuriuo visą savo turtą paliko anūkei R. R., surašymo metu 2011-02-25 buvo veiksnus, suprato savo veiksmų esmę, galėjo juos valdyti, bei sąmoningai išreiškė savo valią dėl jam priklausiusio turto palikimo, ir testamentas neprieštarauja nei viešajai tvarkai nei gerai moraliai. Įstatymas nustato galimybę asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu, P. B. sudarydamas ieškovės ginčijamą testamentą jokios imperatyvios normos nepažeidė, o pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise, todėl ieškovės ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu yra nepagrįstas, neįrodytas ir atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93str. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsakovės R. R. ( K.)atstovas advokatas Drąsutis Narmontas pateikė teismui prašymą bei įrodymus, jog atsakovė turėjo 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, , todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės N. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 263str.-270str.

nusprendė:

Ieškovės N. K. ieškinį atsakovei R. R. (K.) dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. atmesti.

Priteisti iš ieškovės N. K. 700 Eur (septynis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų atsakovei R. R. ( Kaltanienei).

Panaikinti 2016-03-24 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. Valstybės įmonės Registrų centre įregistruotą žymą- draudimą perleisti nuosavybės teisę, P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu nuosavybės teise įregistruotiems nekilnojamiesiems daiktams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.