- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-06-05
- Bylos Nr.
- II-337-1189/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00010-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Pareiškėjas
- N. S.
- Kategorijos
- 16.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovei R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. S. įgalioto atstovo advokato L. M. skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – ir Institucija) 2024 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 39-ANR_N-24424-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 23227463645).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos kelių policijos tarnybos 2024 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-24424-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 23227463645) N. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 29 d. 6.09 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta, o pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones, tai yra neįvykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje numatytų sąlygų susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, be to, vairavo transporto priemonę, viršydamas greitį, tai yra vairavo transporto priemonę 73 km/h (įvertinus paklaidą) kelio ruože, kur leistinas greitis 50 km/h. Už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą jam paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių; už ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pareiškėjui paskirta 70 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, pareiškėjui paskirta galutinė administracinė nuobauda – 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas skundžia Institucijos 2024 m. sausio 23 d. nutarimą ir prašo jį panaikinti arba pakeisti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sumažinant paskirtą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonės terminą. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
N. S. nežinojo apie tai, kad jam buvo atimta teisė vairuoti, apie tai jis sužinojo tik po skundžiamo nutarimo priėmimo. Pareiškėjas nuo 2020 metų dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, per visą laiką iki skundžiamo nutarimo, jis yra padaręs administracinių nusižengimų dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau nei karto nežinojo, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemonių, apie tai, jo neinformavo ir policijos pareigūnai. Pažymima, kad 2022 m. lapkričio 14 d. pareiškėjas įgijo profesinio mokymo diplomą ,,vairuotojo pradinės profesinės kvalifikacijos vežti kroviniu komerciniais tikslais“, mokėsi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir jam nebuvo žinoma apie apribojimus vairuoti transporto priemones. Nors Institucijos pateiktame administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, nurodyta, kad pareiškėjui 2020 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 64-ANR_N-1992-2020 (ROIK 20111200539) buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones dviem mėnesiam, tačiau pareiškėjas su šiuo nutarimu nesutinka, kadangi minimo nutarimo jis niekada nebuvo gavęs, dėl ko neturėjo galimybės jo apskųsti. Taip pat Institucijos pateiktame 2020 m. vasario 25 d. protokole Nr. 64-ANR_P-2545-2020 (ROIK 20111200539) grafoje ,,administracinis nurodymas“ nurodyta ,,Už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta bauda nuo 60 iki 90 Eur ir gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių“, kas pareiškėjo nuomone reiškia, jog specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, tačiau nėra privalomas. Tuo tarpu pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. kovo 26 d. nutarimo jis niekada nebuvo gavęs, jo nėra ir byloje, todėl mano, kad toks nutarimas apskritai niekada nebuvo priimtas, dėl ko spręstina, kad ir 2024 m. sausio 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra neteisėtas, nes nebuvo jokio pagrindo pripažinti, kad asmuo buvo netekęs teisės vairuoti transporto priemones ir tokios teisės nebuvo susigrąžinęs. Kaip jau minėta aukščiau, pareiškėjas nuo 2020 metų dirbo vairuotoju, ne kartą transporto priemone buvo kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, tačiau niekada nebuvo nustatyta, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, dėl ko skundžiamas 2024 m. sausio 23 d. nutarimas turi būti panaikintas. N. S. yra šeimos maitintojas, augina tris mažamečius vaikus, teisė vairuoti jam yra būtina siekiant patenkinti šeimos poreikius.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas atsiliepime į pareiškėjo įgalioto atstovo skundą prašo jį atmesti ir skundo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. 2020 m. vasario 25 d. N. S. atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo N. S. už ANK 417 straipsnio 3 dalyje padarytą administracinį nusižengimą buvo paskirta 60 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 1 mėnesiui, šio protokolo surašyme dalyvavo ir N. S., kurį pats pasirašė ir net nurodė aplinkybė, kad su administraciniu nusižengimu sutinka ir gailisi, tokiu būdu nesutiktina su pareiškėjo atstovo skunde nurodyta aplinkybe, kad N. S. nebuvo žinoma apie specialiosios teisės atėmimą. N. S. neįvykdžius administracinio nurodymo 2020 m. kovo 26 d. buvo surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo buvo skirta 75 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemone atėmimas dviem mėnesiam. Šis nutarimas N. S. buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), tai yra pašto adresu, kuris yra deklaruotas valstybės informacinėse sistemose ir be kita ko, kurį pats N. S. nurodė ir teikdamas skundą Institucijai dėl 2024 m. sausio 24 d. nutarimo, kas patvirtina aplinkybę, kad N. S. buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu taikytą administracinio poveikio priemonę. Tuo tarpu VĮ ,,Regitra“ duomenimis N. S. nėra susigrąžinęs teisės vairuoti transporto priemones. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis nežinojo apie jai taikytą administracinio poveikio priemonę, neatitinka tikrovės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas N. S. paaiškino, kad 2020 m. vasario 25 d. protokolas iš tiesų buvo surašytas jam dalyvaujant, jis gerai prisimena tą įvykį, nes išvažinėjo iš Lietuvos ir pareigūnai jį sustabdė, kaip asmenį naudojantį telefoną, nors tuo metu iš tiesų telefoną jis tik dėjo į laikiklio vietą, surašė jam administracinio nusižengimo protokolą, jis po juo pasirašė ir išvyko, nesureikšmino kas tame protokole, nesuprato, kad jam yra skiriama administracinio poveikio priemonė. Jei būtų žinojęs, jis tikrai būtų praėjęs kursus ir teisę vairuoti būtų susigrąžinęs, nes tokia teisė jam labai reikalinga. Apskirtai teisė vairuoti jam labai reikalinga, nes jis dirba vairuotoju, tai pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis, kitokio darbo dirbti negali, nes serga astma, šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, išlaiko tris vaikus. Jo elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), bet jis to pašto nesitikrina, neskaito laiškų, nemoka su jais elgtis, tik gavęs paskutinį nutarimą buvo labai nustebęs ir dėl nuobaudos ir dėl teisių atėmimo, tik tada sužinojo, kad teisę vairuoti buvo praradęs. Nuo 2020 m. ne kartą buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudų nesumokėjęs, bet tai yra tik dėl to, kad jo sunki finansinė padėtis. Teisė vairuoti jam labai reikalinga, jis tikrai nežinojo, nesuprato, kad tokia teisė iš jo atimta.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas advokatas L. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundą palaiko, jo atstovaujamasis ne tyčiniais veiksmais elgėsi priešingai teisei, tai yra nesusigrąžino teisės vairuoti, iš tiesų tai buvo N. S. suklydimas, nežinojimas, apie jo padėti, nes pats N. S. nors ir turi elektroninį paštą, tačiau nemoka su juo elgtis, nepaskaito laiškų, neneigtina, jog visoje situacijoje yra ir N. S. aplaidumo momentas, tačiau tikrai ne tyčia. Taip pat pareigūnai, kai sustabdydavo pareiškėją niekada jam nenurodė, jog jis neturi teisės vairuoti. Atsižvelgiant į visas aplinkybes prašoma tenkinti skundą, o jei toks sprendimas nebūtų priimtas, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas sušvelninant paskirtą baudą ir administracinio poveikio priemonę, įvertinus N. S. šeiminę padėtį, jo išsilavinimą bei situacijos suvokimą.
Institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad N. S. nuo 2020 metų padaryti administraciniai nusižengimai, didžiąja dalimi, buvo fiksuoti stacionariais aparatais, dėl ko priimti sprendimai buvo priimami administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant ir siunčiami elektroniniu paštu, tuo tarpu vienas nusižengimas buvo nustatytas dalyvaujant pačiam pažeidėjui N. S. dėl ko buvo priimtas sprendimas, tačiau pareigūnams po sprendimo priėmimo nustačius klaidą ir patikrinus, jog N. S. iš tiesų neturi teisės vairuoti buvo priimtas naujas sprendimas, pripažinus, kad be kita ko N. S. transporto priemonę vairavo neturėdamas tam teisės. Kai kuriose bylose sprendimai dar nėra priimti. Tuo tarpu, kai N. S. buvo surašytas protokolas su nurodymu, jis tokio protokolo surašyme dalyvavo ir pats. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Institucijos nutarimas yra teisėtas ir nenaikintinas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijos 2024 m. sausio 23 d. nutarimu pareiškėjas, be kita ko, nubausta pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, neturėdama tam teisės, kai teisė vairuoti jam buvo atimta ir jis nebuvo įvykdęs sąlygų ją susigrąžinti. Būtent dėl šio administracinio nusižengimo byloje iškilo ginčas, pareiškėjo atstovas skunde teigia, kad pareiškėjo veiksmuose nebuvo jokios kaltės, kadangi jis nežinojo apie aplinkybę, kad jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, pareiškėjas apskritai neigia padaręs jam inkriminuotą nusižengimą, vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostatomis, šioje byloje privalu patikrinti, ar skundžiamu Institucijos 2024 m. sausio 23 d. nutarimu pareiškėjas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktas teisėtai ir pagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, teismo posėdyje ištyrus šiam klausimui spręsti reikšmingas bylos aplinkybes, pareiškėjo kaltė padarius šį jam inkriminuotą administracinį nusižengimą yra įrodyta, kadangi nustatyta jo kaltė vairuojant transporto priemonę neturint tam teisės, kai ši teisė atimta ir neįvykdytos sąlygos ją susigrąžinti.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės ją vairuoti ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba vairavo transporto priemonę, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. ANK straipsnyje, numatančiame administracinę atsakomybę už vairavimą neturint teisės vairuoti, nėra nurodyta, kokia kaltės forma gali būti padaromas šis administracinis nusižengimas, tačiau remiantis teismų praktikos išaiškinimais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024), šis nusižengimas gali būti padaromas tik asmeniui veikiant tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, pripažįstant asmenį kaltu už tai, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, privalo būti įrodyta, kad asmuo šiuos veiksmus atliko bent jau bendrais bruožais suvokdamas, kad jis neturi teisės vairuoti.
Teismo vertinimu, pareiškėjo tiesioginė tyčia vairuoti transporto priemonę, neturint tam teisės, byloje surinktais įrodymais yra pakankamai patikimai pagrįsta. Nors tiek pareiškėjas, tiek ir jo atstovas teismo posėdžio metu ir pateiktame skunde, nurodė, kad N. S. nežinojo apie tai, kad nuo 2020 m. kovo 26 d. jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, toks argumentas yra paneigtas byloje esančių duomenų viseto. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl N. S. padaryto administracinio nusižengimo numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 2020 m. vasario 25 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 2-ojo būrio įgaliotas pareigūnas, dalyvaujant N. S., surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 64-ANR_P-2545-2020, su administraciniu nurodymu, kuriuo buvo numatyta, jog N. S. yra skiriama administracinė nuobauda – 60 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui, administracinį nurodymą buvo siūloma įvykdyti iki 2020 kovo 11 d (b. l. 20-21). Su šiuo administracinio nusižengimo protokolu ir nurodymu N. S. 2020 m. vasario 25 d. pasirašytinai sutiko, papildomai protokole paaiškindamas, kad ,,sutinka, gailisi dėl padaryto pažeidimo“. Be kita ko, šiame administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyti ir kontaktiniai N. S. duomenys, telefono numeris ir elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini). Taigi, šie duomenys jokia prasme neleidžia spręsti, kad pareiškėjui N. S. aplinkybė, jog jam yra paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas, nebuvo žinoma, ar tapo siurprizine po 2024 m. sausio 23 d., šioje byloje skundžiamo nutarimo, priėmimo, nes apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą N. S. žinojo jau nuo 2020 m. vasario 25 d.
ANK 610 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos <...> savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos. Komentuojamo straipsnio 4 dalis numato, jog administracinis nurodymas yra neskundžiamas, o 5 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą, o kai numatyta, – ir grąžinus specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus (išskyrus dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemones) atitinkamai institucijai, laikoma, kad administracinis nurodymas įvykdytas. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą <...> administracinio nusižengimo teisena pasibaigia. ANK 613 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir ne anksčiau kaip po penkių, bet ne vėliau kaip po dešimt darbo dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pabaigos administracinio nusižengimo protokolas pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Protokolas nepateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, jei asmuo nustatytu laiku įvykdo administracinį nurodymą. Vėlesnėje stadijoje, neįvykdžius administracinio nurodymo, pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, priima nutarimą (ANK 619 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad N. S. neįvykdė 2020 m. vasario 25 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 64-ANR_P-2545-2020 paskirto administracinio nurodymo, ką pats patvirtino teismo posėdžio metu, dėl ko 2020 m. kovo 26 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1192-2020 (b. l. 82), kuriuo N. S. buvo skirta administracinė nuobauda – 75 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams. Aptariamas nutarimas 2020 m. kovo 26 d. 11.37 val. buvo išsiųstas N. S., jo naudojamu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 22), kuris be kita ko, buvo nurodytas ir aukščiau aptartame protokole, kurio teisingumą savo parašu patvirtino ir pats N. S.. Tokiu būdu, vertinti, kad N. S. nebuvo žinoma apie specialiosios teisės atėmimą, nėra jokio teisinio pagrindo. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas savo teisinės padėties atžvilgiu buvo atsainus, kaip pats teismo posėdžio metu, nurodė, nesuprato, kad administraciniu nurodymu jam yra atimama teisė vairuoti transporto priemones, o vėliau nesitikrino savo elektroninio pašto, kurio naudojimą patvirtino teismo posėdžio metu, nešalina jo atsakomybės dėl vėlesnių, o kartu ir skundžiamu 2024 m. sausio 23 d. nutarimu pripažintų, padarytų administracinių nusižengimų, būtent susijusių su vairavimu neturint tam teisės, kai tokia teisė buvo atimta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2020 m. kovo 26 d. nutarimu paskirtą 75 eurų baudą N. S. yra sumokėjęs 2023 m. balandžio 26 d., kas tik patvirtina aplinkybę, kad apie nutarimą, kurio pagrindu buvo atimta specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones, jam buvo žinoma. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnį įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Atitinkamai įstatymo nežinojimas ir nešvelnina asmens atsakomybės, nepažeidžiant teisės viršenybės principo, juo labiau, kad prieš įstatymus visi asmenys yra lygus. Akcentuotina ir tai, kad išskirtinai tik pareiškėjas turėjo būti suinteresuotas savo teisine padėtimi ir būti atidus ją vertindamas, šiuo atveju pareiškėjo teiginiai apie nežinojimą dėl jam taikomos administracinio poveikio priemonės, neturi jokios reikšmės nagrinėjamos bylos kontekste, kadangi teismo yra vertinami tik kaip asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Nors skunde, o ir teismo posėdžio metu tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas akcentavo, kad nuo 2020 m. N. S. įvairiose įmonėse dirbo vairuotoju bei atlikdamas darbines funkcijas kirto Lietuvos Respublikos sieną, ir šios aplinkybės tik patvirtina tai, kad N. S. nežinojo apie tai, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, su šiais skundo argumentais teismas nesutinka. Siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, tenkinant skundu pareikštus reikalavimus, teismas 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi ir 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi kreipėsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, įpareigojant Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, pateikti duomenis apie tai, kiek kartų laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 25 d., N. S. kirto Lietuvos Respublikos sieną su transporto priemone, tai yra sausumos keliu, ir kiek kartų, nurodytu laikotarpiu, Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėse buvo tikrinama ar N. S. turimas vairuotojo pažymėjimas ne tik galioja datos atžvilgiu, tačiau ir nėra sustabdytas jo galiojimas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, analogiškas įpareigojimas buvo skirtas ir Lietuvos Respublikos muitinei. Kartu buvo kreiptasi į N. S. darbovietes nuo 2020 m., kad šios patvirtintų tai, kokias darbines funkcijas N. S. vykdė. Vis tik, iš aukščiau pastraipoje nurodytų Institucijų, gauti duomenys nepatvirtino fakto, kad N. S., judant sausumos keliu, per Lietuvos Respublikos sieną, buvo tikrinamas jo turimas vairuotojo pažymėjimas, duomenų bazėse, vertinant ar N. S. turi teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 112, 120). Tuo tarpu N. S. darbovietės pateikė duomenis apie jo darbinius laikotarpius, tačiau pažymėtina, kad vien tas faktas, jog N. S. įvairiose darbovietėse dirbo vairuotoju, nepaneigia aplinkybės, jog teisės vairuoti transporto priemones nuo 2020 m. kovo 26 d. jis buvo netekęs, nes įmonių vadovai, nėra įpareigoti tikrinti asmens vairuotojo pažymėjimo galiojimą, tuo pagrindu ar tokia teisė asmeniui nėra atimta. Taigi, tiek iš Institucijų, tiek iš N. S. darboviečių, gauti duomenys nepaneigė aplinkybės, kad iki šioje byloje skundžiamo nutarimo priėmimo, N. S. buvo netekęs teisės vairuoti transporto priemones ir apie tai jam buvo žinoma.
Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas N. S. nurodė, kad nuo 2020 metų jis daug kartų buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudų nėra sumokėjęs dėl sunkios finansinės padėties, bet nežinojo apie tai, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad byloje esantis Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui, nagrinėjamu atveju N. S., registruotus administraciniu nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 23-39) patvirtina, kad nuo 2020 m. kovo 26 d. N. S. buvo eilę kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir visus kartus, kai buvo priimti nutarimai administracinių nusižengimų bylose, jie buvo priimti be kita ko ir N. S. pripažįstant padarius administracinius nusižengimus pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (424 straipsnio 2 dalį, redakcija galiojusi iki 2022 m. lapkričio 1 d.). Atsižvelgiant į tai, ir įvertinus N. S. paaiškinimus, kad jam žinoma, jog jis ne kartą baustas administracine tvarka, o kaip Institucijos atstovė paaiškino, kad nusižengimai, didžiąja dalimi, fiksuoti stacionariais matuokliais, kas reiškia, jog sprendimus dėl administracinių nusižengimų N. S. gaudavo elektroniniu paštu, tik patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjui N. S. buvo žinoma aplinkybė, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes kaip paminėta už administracinius nusižengimus susijusius su vairavimu tam neturint teisės, nuo 2020 m. kovo 26 d. jis buvo ne kartą baustas administracine tvarka.
Tuo tarpu ANK 686 straipsnio 4 dalis nustato, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – ir SEAKĮ) nustatyta tvarka. SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančiame teisės vairuoti grąžinimo tvarką, numatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Byloje nėra duomenų, kad N. S. būtų įvykdęs įstatymu deleguotus reikalavimus dėl teisės vairuoti grąžinimo, teismo posėdžio metu ir pats pareiškėjas patvirtino, kad tokių reikalavimų nėra įvykdęs. Atsižvelgiant į tai ir aukščiau aptartų duomenų visumoje konstatuotina, kad 2024 m. sausio 23 d. skundžiamas Institucijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį, skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą skirtina bauda nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Komentuojamo straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).
Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tiek administracinės nuobaudos kontekste, tiek administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo kontekste. Vien pareiškėjo ir atstovo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad N. S. dėl išsilavinimo, dėl gyvenimiškos patirties stokos ir nepakankamo atidumo, netinkamai suvokė savo teisinę padėtį, niekaip išskirtinai jo neapibūdina ir nėra pagrindu taikyti įstatyminę išimtį. Kartu pagrindo tam nesudaro ir N. S. auginami trys vaikai šeimoje. Juo labiau, kad N. S., bylos duomenimis, nėra charakterizuojamas teigiamai, N. S. net ir žinodamas apie jam paskirtas administracines baudas jų nemoka, ką nurodė ir teismo posėdžio metu, grįsdamas tokį savo veikimą sunkia finansine padėtimi. Vis tik pažymėtina, kad finansinės padėtis nėra pagrindas asmeniui nevykdyti jo priešingų teisei veiksmų rezultato, tai yra nemokėti jam skirtų administracinių baudų, kas tik atskleidžia asmens atsainų požiūrį į daromus administracinius nusižengimus. Be to, kaip pats teigė pareiškėjas ir ką patvirtino duomenys gauti iš jo darboviečių, N. S. dirba vairuotoju, dėl ko turėtų būti itin atidus kelių eismo taisyklių laikymosi požiūriu, tačiau jo atžvilgiu priimti administraciniai nutarimai atskleidžia, kad pareiškėjas nėra linkęs paisyti kelių eismo taisyklių. Tokiu būdu, šių duomenų visuma, nesudaro pagrindo spręsti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, nes nenustatyta jokių, išskirtinai teigiamai, N. S. apibūdinančių aplinkybių.
Vis tik, teismas sprendžia, kad Institucija, skundžiamu nutarimu, skirdama tiek ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą maksimalią administracinę nuobaudą baudą, tiek administracinio poveikio priemonę ilgiausiam įstatymu numatytam terminui, nepagrįstai prioritetą suteikė tik vienai nustatytai asmens atsakomybė sunkinančiai aplinkybei, tai yra tam, kad numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Kaip jau aukščiau aptarta, kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda ir analogiškai ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą keistina skundžiamu Institucijos nutarimu paskirta administracinė nuobauda bauda už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, skiriant 380 eurų baudą ir vadovaujantis ANK 424 straipsnio 7 dalimi skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas devynių mėnesių laikotarpiui. Kartu pasisakytina, jog Institucija skundžiamu nutarimu skirdama administracinę nuobaudą baudą už ANK 416 straipsnio 3 dalyje padarytą administracinį nusižengimą, tinkamai individualizavo bausmės skyrimui reikšmingus duomenis, todėl šioje dalyje skundžiamas nutarimas nekeistinas.
Aptartų duomenų visumoje, daroma išvada, kad Institucijos priimtas nutarimas konstatavus administracinius nusižengimus buvo teisėtas ir pagrįstas, tačiau teismas plačiau įvertino administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, už ANK 424 straipsnio 3 dalyje padarytą administracinį nusižengimą, skyrimo pagrindus, dėl ko skundžiamas nutarimas šioje dalyje keistinas ir už ANK 424 straipsnio 3 dalyje padarytą administracinį nusižengimą N. S. skirtina administracinė nuobauda 380 eurų baudą ir specialiosios teisės, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams, nutarimu skirta bauda už ANK 416 straipsnio 3 dalyje padarytą administracinį nusižengimą nekeistina. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis N. S. skirtina galutinė administracinė nuobauda 380 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės, teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas 9 mėnesiams.
Į bylą pateiktas N. S. atstovo advokato L. M. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti byloje gynėją (atstovą), jas apmoka pats iš savo lėšų ir gali prašyti teismo, kad jos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnyje detaliau aptartas proceso išlaidų išieškojimas, komentuojamo straipsnio 5 dalis numato, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovo skundas netenkinamas, todėl atstovavimo išlaidos nėra priteisiamos ir neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
pakeisti Lietuvos kelių policijos tarnybos 2024 m. sausio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-24424-2024 dalyje dėl nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimą, už administracinį nusižengimą numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir už šį nusižengimą skirti administracinę nuobaudą 380 eurų baudą ir administracinio poveikio priemonę specialiosios teisės, teisės vairuoti transporto priemones, atėmimą 9 mėnesiams. Nutarimas dalyje dėl nuobaudos už administracinio nusižengimo numatyto ANK 416 straipsnio 3 dalyje, padarymą, nekeistinas. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu N. S. skirtina galutinė subendrinta 380 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės, teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas 9 mėnesiams.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.