Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Baškienė, sekretoriaujant Agnietė Garbaliauskaitei, dalyvaujant ieškovui H. K., jo atstovei advokatei Eglei Grucytei, atsakovui G. G., jo atstovui advokatui Daliui Mecelicai, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. K. ieškinį atsakovui G. G. dėl asmens garbės ir orumo gynimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Kaip matyti, byloje kilo ginčas dėl asmeninių neturtinių teisių – garbės ir orumo gynimo, atlyginant neturtinę bei turtinę žalą. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus į juos, o teismas šio pobūdžio bylose įrodymų nerenka, tik juos vertina (CPK 178, 179 str.).

Iš bylos medžiagos (dok.reg. Nr.CBP-12769, Nr.DOK-12951, Nr.DOK-12950, Nr.DOK-13416, Nr.DOK-16485, Nr.DOK-19135, Nr.X14045) nustatyta, kad: (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) val. dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje adresu (duomenys neskelbtini) slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“ pasivadinęs asmuo parašė komentarą: „Tas nenorejes prisistatyti organizatorius yra. H. K., imbicilas kaip reta. Ir (duomenys neskelbtini) neivyko del jo kaltes, ne savivaldybes- yra tvarka, kurios reikia laikytis visiems. O cia yra gryna manipuliacija.. As labai tikiuosi, kad kas nors normalus perims renginio organizavima ir turesim normalia svente“ (dok.reg. Nr.CBP-12769 priedas Nr.9). 2014-04-01 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.22-1-01166-13 nurodyta, jog tyrimo metu nustatyta, kad aukščiau minėtas komentaras buvo parašytasis iš atsakovo G. G. vardu registruoto telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), o iš tyrimo metu surinktų duomenų nustatyta, jog komentarą parašė atsakovas G. G. (dok.reg. Nr.CBP-12769 priedas Nr.6, Nr.DOK-13416 priedas Nr.6).

Atsakovas neigia parašęs nurodytą komentarą, tačiau pats pripažino, jog jam priklausantis mobilaus ryšio telefonas nebuvo dingęs ar kitaip prarastas, minėtas tekstas pas savaime atsirasti negalėjo, o kito asmens, kuris tai padarė ar galėjo padaryti, atsakovas nenurodė. Be to, 2014-03-12 atsakovui pareiškus įtarimus dėl šmeižimo baudžiamojoje byloje Nr.22-1-01166-13, atsakovas nesikreipė į teisėsaugos pareigūnus su pareiškimu dėl to, kad kažkas pasinaudojo jo telefonu minėtam komentarui išsiųsti ir dėl to būtų atliktas ikiteisminis tyrimas. Nesant kitų įrodymų, atsižvelgus į minėtą 2014-04-01 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.22-1-01166-13, taip pat kitus byloje pateiktus su ikiteisminiu tyrimu susijusius dokumentus – 2014-02-27 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje, 2014-03-26 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. Ž. tarnybinio pranešimo, labiau tikėtina, kad toks nepripažinimas parašius komentarą yra atsakovo G. G. gynybinė pozicija, o komentarą parašė būtent atsakovas, juolab, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei pačių šalių paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu leidžia daryti išvadą, jog juos sieja netrumpa pažintis, tačiau jų santykiai nėra draugiški (CPK 177, 178, 185 str., dok.reg. Nr.CBP-12769 priedai Nr.2-6, Nr.DOK-13416 priedai Nr.2-6, kt.).

Dėl paskleistų duomenų.

Taigi, ieškovas prašo pripažinti, jog visuomenei paskleisti duomenys – „(...) H. K., imbicilas (parašytas su gramatine klaida, taisyklingai rašoma „imbecilas“) kaip reta. Ir (duomenys neskelbtini) neivyko del jo kaltes, (...). O cia yra gryna manipuliacija.. (...) kad kas nors normalus (...)“ yra apie ieškovą, jie neatitinka tikrovės bei žemina jo garbę ir orumą. Atsakovas nurodo, jog minėtas komentaras turi būti vertinamas kaip nuomonė ir nesutinka, kad visas komentaro turinys yra susijęs su ieškovo asmeniu. Kadangi straipsnio komentarais įprastai yra išsakoma nuomonė apie straipsnyje nurodytus faktus ar duomenis, tai ieškovo nurodyti paskleisti duomenys vertintini viso ginčo komentaro kontekste, atsižvelgiant ir į straipsnio, po kuriuo jis buvo pateiktas, turinį.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, žeminti orumą draudžiama, o įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 21, 22 str.). Teisė į garbę ir orumą – tai asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus tikrovės neatitinkančius ir jo garbę bei orumą žeminančius duomenis. Asmens teisės į garbę ir orumą pažeidimo gynimą reglamentuoja įstatymas – asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 str. 1d.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 str. ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei, 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia tai informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, tai yra, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Taip pat žinia yra laikoma teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Nustatant, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, reikalinga išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami, bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku ar kt.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra (neatitinkanti tikrovės). Duomenų neatitikimas tikrovei reiškia, jog paskleistos žinios yra pramanytos, išgalvotos – iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 str. 1d). Tačiau vien ta aplinkybė, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, dar nereiškia, jog pažeista asmens garbė ir orumas – jie savo esme turi būti pripažinti žeminančiais asmens garbę ir orumą, o tokiais laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Faktą, kad paskleisti duomenys žemina garbę ir orumą, įrodinėja ieškovas, o pareiga įrodyti paskleistų duomenų tikrumą, taip paneigiant nurodytą prezumpciją, tenka duomenis paskleidusiam asmeniui (LAT nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-507/2006, Nr.3K-3-488/2007, Nr.3K-3-390/2008, Nr. 3K-3-51/2009, Nr.3K-3-106/2011, Nr.3K-3-97/2011, Nr.3K-3-222/2012, Nr.3K-3-81/2013, Nr.3K-3-260-695/2015 ir kt.).

Taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją gali būti ribojama tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką, o asmuo, kuris naudojasi teise nevaržomai skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, ir neturi varžyti kitų asmenų teisių. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktinių duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie duomenis, susijusios su tikrais įvykiais. Nuomonei tiesos ar netiesos kriterijai negali būti taikomi, nes jos vertinimo kriterijus yra subjektyvus, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai, neiškreipiant faktų ir duomenų, bei etiškai. Pagrindiniu duomenų ir nuomonės atribojimo veiksniu laikomas teiginių patikrinimo, įrodomumo kriterijus, o konkrečiu atveju atsižvelgtina į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir panašiai. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nuomonės atribojimo nuo žinios, savo nutartyse yra pasisakęs, kad egzistuojančių faktų pagrindu gali būti pareiškiama nuomonė, bet gali būti pateikiama ir nauja informacija. Jeigu tikrų įvykių pagrindu asmens veiksmai įvertinami taip, kad jam priskiriama konkreti savybė, kuri aiškiai išsakyta, o ar ji atitinka tikrovę gali būti patikrinta, vadinasi, yra paskleisti konstatuojamieji duomenys. Kai asmuo, pareikšdamas nuomonę apie įvykius, reiškinius ar poelgius, paskelbia naujas žinias, ar nuomonę pateikia taip, kad tai sudaro naują informaciją apie asmenį, tai pažeista asmens garbė ir orumas turi būti ginami (LAT nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-529/2001, Nr.3K-3-142/2006, Nr.3K-3-211/2001).

Šioje byloje nėra abejonių, kad ginčo komentarą po straipsniu turėjo galimybę perskaityti ne tik ieškovas, nes jis buvo patalpintas elektroninėje erdvėje.

Tai, kad komentaro sakiniu „H. K. imbicilas kaip reta“ yra pasakyta apie ieškovą teismui abejonių nekelia. Imbecilas – žmogus, sergantis vidutinio laipsnio silpnaprotyste (protiniu atsilikimu), o imbecilumas – vidutinė silpnaprotystės forma, žmogus, nesugebantis mokytis, įgyti darbo įgūdžių, gali išmokti tik apsitarnauti (žr. Tarptautinių žodžių žodyne, Medicinos enciklopedijoje, Visuotinėje lietuvių kalbos enciklopedijoje, Anglų-lietuvių kalbų psichologijos žodyne, Vikipedijoje, Lietuvių žodyno terminų žodyne). Atsakovas nurodo, jog „imbicilas“ (ne „imbecilas“) reikšmė jaunimo žodyne – „Tai pakankamai protingas skaityti, bet nepakankamai suprasti ką skaito“, tačiau asmens apibūdinimas nesugebančiu suprasti ką skaito iš esmės reiškia tą patį kas nurodyta aukščiau minėtuose žodynuose – turintis protinę negalią. Be to, atsakovo nurodomame jaunimo žodyne yra nurodytos ir kitos šio žodžio reikšmės: „Sulietuvinimas angliško žodžio „imbecile“, kurio reikšmė – silpnaprotis, kvailys“; „Silpnaprotis“; „Imbicilas aukščiausia debilizmo stadija, toliau nebūna kur“; „Protiškai atsilikęs, nestabilios psichikos, adaptuotas žmogus“. Įrodymų, jog ieškovas serga silpnaprotyste, turi protinę negalią ar nesugeba suprasti ką skaito, byloje nepateikta, o ieškovo pateiktame VšĮ Respublikinės ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus siuntime tirti, konsultuoti ir gydyti nurodyta, jog ieškovas konsultacijų kabinete neužregistruotas ir nesilankė (CPK 177, 178 str., dok. reg. Nr.CBP-12769 priedas Nr.24, Nr.DOK-13416 priedas Nr.24). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, konstatuotina, kad sakiniu „H. K. imbicilas kaip reta“ apie ieškovą buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys konstatuojamieji duomenys, kurie žemina ieškovo garbę ir orumą, juolab, kad visuomenėje žodis „imbecilas“ ar „imbicilas“ suprantamas vienareikšmiškai aukščiau nurodyta reikšme (CK 2.24 str., CPK 177, 178, 185 str.). Be to, komentaro sakiniu „As labai tikiuosi, kad kas nors normalus perims renginio organizavima ir turesim normalia svente“ yra sustiprinamas prieš tai komentare nurodytas ieškovo charakterizavimas turinčiu protinį atsilikimą ar sutrikimą, nes būtent tokie žmonės laikomi ne tokiais kaip visi ar didžioji dauguma. Tačiau komentaro sakinys „As labai tikiuosi, kad kas nors normalus perims renginio organizavima ir turesim normalia svente“ ir ištrauka iš jo – „(...) kad kas nors normalus (...)“ nėra pasakytas apie ieškovą – šis sakinys yra apie pačiam komentaro autoriui nežinomą asmenį, kuris galėtų perimti šventės organizatoriaus pareigas, o komentaro autorius tik viliasi, tikisi, jog toks asmuo atsiras, todėl minėta ištrauka nepripažintina apie ieškovą paskleistais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, juolab žeminančiais ieškovo garbę ir orumą (CPK 177, 178, 185 str.).

Dėl komentaro sakinių „Ir (duomenys neskelbtini) neivyko del jo kaltes, (...)“, „O cia yra gryna manipuliacija“ tai akivaizdu, jog jais komentaro autorius vertina straipsnio, po kuriuo yra komentaras, informaciją, kurioje nurodyta, jog renginys „(duomenys neskelbtini)“ nepateko į svarbių miestui renginių sąrašą, nes buvo pažeista paraiškos teikimo tvarka, o kalbintas renginio organizatorius (ieškovas pripažįsta, jog tai buvo jis) kategoriška tai atmetė, nurodydamas, jog tai melas, kartu pripažindamas, kad šiek tiek neatitiko reikalavimo dėl profesionalių atlikėjų pakvietimo (dok.reg. Nr.CBP-12769 priedas Nr.9, Nr.DOK-13416, priedas Nr.9). Ieškovas save įvardijo minėto renginio nuolatiniu organizatoriumi, neneigė teikęs savivaldybei ir pasirašęs paraišką dėl 2013 m. renginio „(duomenys neskelbtini)“, todėl jis turėjo žinoti visas sąlygas bei formalumus atitinkamos paraiškos pateikimui, juolab, kad renginys iki tol buvo organizuotas ne vieną kartą. Jei, žinodamas paraiškų teikimo sąlygas, asmuo pateikia dokumentus netinkamai ar su trūkumais, tai jis yra atsakingas dėl pasekmių – šiuo atveju renginio neįtraukimo į norimą sąrašą. Be to, minėtame ginčo komentaro sakinyje yra nurodyta kodėl jo autorius kaltina ieškovą – kaltina dėl neįvykusio renginio, nes organizatorius nesilaikė savivaldybės nustatytos tvarkos. Nors žodžio „manipuliacija“ reikšmė žodynuose (Lietuvių kalbos žodynas, Tarptautinių žodžių žodynas) yra: sudėtingas rankų veiksmas, reikalaujantis didelio tikslumo; mikli išdaiga, machinacija (machinacija – nesąžiningas būdas tikslui pasiekti), tačiau šioje situacijoje savo esme manipuliacija yra psichologinis poveikis kitam žmogui, iš esmės siekiant naudos sau – kai aplinkiniai įtikinėjami kokia nors tiesa arba jiems peršamas požiūris, kuris neatspindi realybės arba kiti verčiami prisiimti atsakomybę už manipuliuojančiojo gerovę ir jam nereikia jaustis atsakingam už tai, kas nepasiseka. Byloje yra pateikti įrodymai (2012-09-20 Kauno miesto savivaldybės kultūros ir meno tarybos posėdžio protokolas Nr.B10-12 su priedu; 2012-10-25 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr.T-541, 2013-02-28 Paraiškų gauti lėšų pagal Kauno centro pėsčiųjų zonos ir senamiesčio kultūrinės ir kūrybinės erdvės kūrimo skatinimo projektų dalinio finansavimo programą atrankos komisijos posėdžio protokolas Nr.69-3-39), kad renginys „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įtrauktas į Pagrindinių 2013-2015 m. Kauno miesto kultūros renginių sąrašą, nes pažeistas Programos reikalavimų 2-ras punktas, pareiškėjas pateikė 2 paraiškas (dok.reg. Nr.DOK-19135 priedas Nr.3; Nr.DOK-13516 priedas Nr.19, Nr.DOK-16485 gailpried-0006). Iš to kas nurodyta akivaizdu, jog ieškovo pateikta paraiška neatitiko visų reikalavimų ir nėra meluojama, kad renginio organizatoriai nesilaikė paraiškos teikimo tvarkos. Priešingų įrodymų – kad paraiška atitiko reikalavimus, byloje nepateikta (CPK 177, 178 str.). Pažymėtina, jog minėtame straipsnyje nurodyta, jog organizatorius (ieškovas pripažįsta, kad tai buvo jis) prašo viešai neminėti jo vardo ir pavardės, bijodamas savivaldybės keršto, tačiau šiuo atveju kalba eina ne apie privačius ieškovo interesus ar jo privatų verslą, o renginių organizatoriai patys yra išviešinę savo duomenis, todėl tokių baimių deklaravimas ir savo klaidų neigimas leidžia daryti išvadą, kad ieškovas nori atsakomybę už savo nesėkmę konkurencinėje renginių organizavimo kovoje perkelti savivaldybės darbuotojams (CPK 185 str., dok.reg. Nr.CBP-12769 priedai Nr.28,32,33,35,40,60, Nr.DOK-13416 priedai Nr.28,32,33,35,40,60). Taigi, komentare nurodytas priežasčių, dėl kurių neįvyko reginys „(duomenys neskelbtini)“, vertinimas neiškreipė faktų bei duomenų ir nors toks požiūris ar kritika ieškovui buvo nemalonūs bei žeidžiantys, tačiau jie nedraudžiami. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, komentaro sakiniai „Ir (duomenys neskelbtini) neivyko del jo kaltes, (...)“, „O cia yra gryna manipuliacija“ nepripažintini neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą, nors pirmasis iš jų yra apie ieškovą (CPK 185 str.).

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovas prašo iš atsakovo jo naudai priteisti 1.448,10 Eur neturtinės ir 579,24 Eur turtinės žalos atlyginimą. Reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo – pripažinti atsakovo paskleistus teiginius neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą (CK 2.24 str. 1d.).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1d.). Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Atsakomybė už asmens garbės ir orumo pažeidimus yra deliktinė, todėl neturtinė žala priteistina tik tuomet, kai nustatomi atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp tų neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos. Ieškovas nurodo, jog patyrė neturtinę žalą, nes atsakovo išdėstytus komentaro teiginius nuolatos aptarinėjo ieškovo bendradarbiai, draugai ir kiti asmenys, o ieškovas nuolat jautė neviltį, bejėgiškumą, patyrė neigiamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, panieką, diskreditavimą, kompromitavimą, turėjo sunkumų bendrauti, siekti karjeros ir gauti papildomų pajamų, buvo paminta, pažeminta jo garbė ir orumas, pakirstas pasitikėjimas juo, pažemintos jo asmeninės savybės, prestižas bendradarbių, draugų ir visuomenės akyse, neigiamai, užgauliai, paniekinančiai, žeminančiai, menkinančiai, melagingai, įžeidžiančiai bei šmeižikiškai apie ieškovą buvo skleidžiama informacija nuo (duomenys neskelbtini) iki 2014-04-10. Kaip įrodymą, kad ieškovo bendradarbiai aptarinėjo minėtą komentarą, ieškovas pateikė rašytinius įrodymus – 2013-09-07 asociacijos (duomenys neskelbtini) posėdžio protokolą, 2013-12-20 UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, tačiau teismui nėra suprantamas paties ieškovo elgesys, o būtent, kodėl jis nepareikalavo dienraščio „Kauno dienos“ internetinės svetainės administratoriaus nedelsiant pašalinti komentarą, kuriame ieškovas įvardintas vardu ir pavarde, juolab, kad ieškovas nurodo sužinojęs apie komentarą jo paviešinimo dieną (dok.reg. Nr.CBP-12769, priedai Nr.60,62, Nr.DOK-13416 priedai Nr.60,62). Ieškovo aiškinimas, jog jis nepareikalavo panaikinti komentaro, kad būtų galima nustatyti siuntėjo IP adresą, laikytini naiviais ir neargumentuotais, nes tas adresas išlieka nuo žinutės išsiuntimo momento, o įrodymų apie ieškovo keipimąsi į minėtą internetinę svetainę anksčiau nei 2015-10-01 ar internetinės svetainės atsisakymą panaikinti komentarą apie ieškovą arba būtinybę, negalėjimą to padaryti byloje nepateikta (CPK 178 str., dok.reg. Nr.DOK-19135 priedas Nr.10). Be to, pažymėtina, kad iš ieškovo pateikto 2013-09-07 asociacijos (duomenys neskelbtini) posėdžio protokolo dėl ieškovo elgesio turinio galima manyti, jog protokolas rašytas specialiai pateikti teismui, nes: jame nurodyta ne kas buvo spręsta, bet ieškovo reakcijos sužinojus apie komentarą, nors pats ieškovas teismui nurodė apie komentarą sužinojęs telefonu, taigi, V. Š. negalėjo matyti H. K. reakcijų; posėdžio metu skaitytas valstybinės lietuvių kalbos komisijos elektroninis laiškas apie imbecilas (imbicilas) reikšmę, o minėtą laišką ieškovas H. K. gavo 2015-08-13, tai yra beveik 2 metais vėliau nei įvyko susirinkimas; nurodyta, kad šmeižtas ir įžeidimas yra savivaldybės tarnautojo, baigusio kokią politologiją, kerštas, nors apie galimą komentaro autorių – atsakovą (savivaldybės tarnautoją, studijavusį politikos mokslus) sužinojo ne anksčiau kaip 2014 m. vasario mėnesį (dok.reg. Nr.CBP-12769, priedai Nr.2,4,12-14,60,73, Nr.DOK-13416 priedai Nr.2,4,12-14,60,73). Teismui pateiktuose asociacijos (duomenys neskelbtini) 2013-09-07 ir UAB (duomenys neskelbtini) 2013-12-20 susirinkimų protokoluose nurodyta, kad ieškovui buvo reiškiamas nepasitikėjimas, tačiau nei iš asociacijos pirmininko, nei iš bendrovės direktoriaus pareigų jis nebuvo atleistas, nors tokia galimybė buvo, nes ieškovo užimamos pareigos grindžiamos pasitikėjimu (fiduciariniai santykiai). Taip pat nėra suprantami ir logiškai paaiškinami suaugusių, veiklių ar verslu užsiimančių asmenų argumentai bei motyvai, nurodyti aukščiau minėtų susirinkimų protokoluose, jog dėl neaišku kieno parašyto internetinio komentaro jame minimam asmeniui (šiuo atveju ieškovui H. K.) būtų reiškiamas nepasitikėjimas, abejojama jo psichikos būkle, nesant tam jokių kitų bent kiek objektyvių duomenų, arba reikalaujama iš ieškovo, kurio atžvilgiu parašytas komentaras, to komentaro paneigimo, taip pat skiriamos sankcijos ne tą komentarą parašiusiam asmeniui, bet komentare minimam asmeniui-ieškovui, o vien tokio klausimo svarstymui skiriama po valandą laiko kiekvienu atveju.

Teismas sutinka, kad dėl ieškovo įvardijimo protinę negalią turinčiu asmeniu ieškovas neabejotinai patyrė neigiamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus, todėl jam turi būti atlyginta neturtinė žala. Priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį, remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja, vadovaujantis įstatymo ir teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais bei objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Šiuo atveju ieškovas už 4 teiginius prašo priteisti 1.448,10 Eur neturtinę žalą, o neatitinkančiu tikrovės ir žeminančiu ieškovo garbę bei orumą iš keturių teiginių pripažintinas tik vienas, todėl, atsižvelgiant į atsakovo padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmes, teisminę praktiką šio pobūdžio bylose, pripažintą tenkintinais reikalavimų skaičių ir teiginių pobūdį, teisinga, protinga ir sąžininga ieškovui iš atsakovo priteisti 500,-Eur, nes: teiginys dėl protinės ieškovo negalios laikytinas žeminančiu garbę ir orumą labiau nei kiti; byloje nėra įrodymų, kad ieškovas patyrė sveikatos sutrikimų, negalėjo siekti karjeros, buvo pažemintas pareigose ar kt.; civilinė atsakomybė gali būti netaikoma, o asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, be kitų pagrindų, ir dėl nukentėjusio asmens veiksmų – tokių veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai, o šiuo atveju ieškovas 7 mėnesius nesiėmė jokių priemonių ginčo komentaro pašalinimui iš viešos erdvės, nors galėjo tai padaryti (CK 6.250 str., 6.253 str. 1,5d., 2007-08-22 Vyriausybės nutarimas Nr.881); nurodytas neturtinės žalos atlyginimas yra tinkamas asmens pažeistų teisių gynimo būdas, pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtus nepatogumus ir kt. (CK 2.24 str. 1d., 6.245 str. 1,4d., 6.246-6.248, 6.250 str., CPK 177, 178, 185 str.).

Kiti šalių pateikti dokumentai šiai bylai esminės reikšmės neturėjo, todėl jie neanalizuotini.

Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo 579,24 Eur turtinę žalą, nes dėl minėto ginčo komentaro jam buvo atsisakyta mokėti premiją. Aplinkybei dėl patirtos turtinės žalos pagrįsti ieškovas pateikė UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus – 2013-03-05 Nr.130305-3, kuriame akcininkai buvo nutarę skirti ieškovui 2.000,-Lt paskatinamąją premiją, ir 2013-12-20 nr.131220-5, kuriame nusprendė pareikšti ieškovui nepasitikėjimą bei neskirti minėtos premijos (dok.reg. Nr.DOK-13416 priedai Nr.61,62). Kaip matyti iš minėtų protokolų turinio, UAB (duomenys neskelbtini) akcininkams dar 2013-03-05 buvo žinoma, kad renginys „(duomenys neskelbtini)“ nėra įtrauktas į 2013-2015 m. Kauno miesto kultūros renginių (projektų) sąrašą ir 2013 m. nebus organizuojamas, todėl 2013-12-20 jiems nebuvo pagrindo dėl to piktintis, o abejonės H. K. veiksnumu dėl komentaro akivaizdžiai rodo, jog komentaras buvo tik pretekstas, bet ne priežastis neskirti ieškovui premijos, juolab, kad: nei minėtame 2013-12-20 susirinkimo protokole nei kitoje į bylą pateiktoje medžiagoje nėra jokių įrodymų, jog UAB (duomenys neskelbtini) turėjo finansines galimybes skirti ieškovui premiją, juolab, kad pagal byloje pateiktą „Creditinfo“ duomenis 2011-2014 m. bendrovės pajamos buvo ženkliai sumažėjusios (b.l.64-67); teismui nepateikta minėtos bendrovės premijų skyrimo nuostatai ar įrodymai, kad tokios premijos buvo kam nors skiriamos, ieškovas (UAB (duomenys neskelbtini) direktorius) nurodė, jog premijų skyrimo nuostatų nėra, todėl premijos neskyrimas yra akcininkų valios išraiška; bendrovės įprastai skiria premijas darbuotojams (ieškovas teismo posėdyje patvirtino, jog ne darbuotojams jos neskiriamos) už darbo pasiekimus, bet ne už pašalinę (šiuo atveju visuomeninę) veiklą, o tai, kad ieškovui (UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui) buvo skirta 100% apmokama antrinė teisinė pagalba, rodo gaunamas nedideles darbinės pajamas, kas patvirtina ne itin gerą bendrovės finansinę padėtį (CPK 185 str.). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, konstatuotina, jog premijos ieškovas negavo ne dėl ginčo komentaro, juolab, kad atsakovas nėra atsakingas už informaciją, kurią ieškovas teikė ar nutylėjo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkams, todėl ieškovo reikalavimas priteisti prašomą turtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, nesant visų civilinės atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalos, iš kurių kaltė yra preziumuojama (CK 6.245 str. 1,4d., 6.246-6.249 str., CPK 177, 178, 185 str.).

Ieškinį tenkinus dalinai (~25%), proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovo valstybei – 32,57 Eur /130,28x25%=32,57) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų; iš atsakovo ieškovui – 19,20 Eur /76,79x25%=19,20/ žyminio mokesčio, 0,44 Eur /(1,16+0,58)x25%=0,44/ už pažymą ir komisinį mokestį, mokant žyminį mokestį; 28,73 Eur /(114,50+0,20+0,20)x25%=28,73/ už dokumentų kopijavimą, spausdinimą, skenavimą pagal ieškovo ir asociacijos (duomenys neskelbtini) 2015-06-08 konfidencialios paslaugų pirkimo-pardavimo ir atstovavimo sutarties įkainius ir pateiktose sąskaitose nurodytą dokumentų kiekį, tai yra viso 48,37 Eur /19,20+0,44+28,73=48,37/ bylinėjimosi išlaidų, o už video „(duomenys neskelbtini)“ medžiagą ir diskus ieškovui nepriteistina, nes ši medžiaga jokios įrodomosios reikšmės šiai bylai neturėjo, taip pat nepriteistina už dokumentų tvirtinimą, nes asociacija (duomenys neskelbtini) nėra notaras ar notarinius veiksmus atlikti įgaliotas asmuo (CPK 114 str.); ieškovui žyminio mokesčio dalis negrąžintina, nes pagal ieškinio reikalavimus jis turėjo mokėti 77,-Eur žyminį mokestį (valstybės garantuojama teisinė pagalba jam buvo suteikta po ieškinio priėmimo (b.l.47,48); iš ieškovo atsakovui 525,-Eur /700x75%=525/ advokato atstovavimo išlaidų; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo, kuris nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, nepriteistinos (CPK 79 str., 80 str. 1d., 1,5p., 7d., 88 str. 1d. 3,6,9p., 92, 93, 96, 98, 99 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355, b.l.2,44,56,87,94,96-99; dok.reg.Nr.CBP-12769 priedai Nr.25,63,64, Nr.DOK-13416 priedai Nr.25,63,64, Nr.DOK-13630; Nr.Q7429, Nr.Q8685, Nr.Q313, Nr.Q1455, Nr.DOK-4349 priedai Nr.1-7).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Pripažinti, kad atsakovo G. G. (a.k(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) val. visuomenės informavimo priemonėje – dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje adresu (duomenys neskelbtini), pasivadinus slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, parašytu komentaru visuomenei paskleisti duomenys – „(...)H. K., imbicilas kaip reta.“ – apie ieškovą H. K. (a.k(duomenys neskelbtini) neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo H. K. (a.k(duomenys neskelbtini) garbę ir orumą.

Priteisti iš atsakovo G. G. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovui H. K. (a.k(duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)) 500,-Eur (penkis šimtus eurų) neturinės žalos atlyginimo ir 48,37 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 37ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo H. K. (a.k(duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)) atsakovui G. G. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 525,-Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. G. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 32,57 Eur (trisdešimt du eurus 57ct) išlaidų už antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.