Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-01-05 · Civilinė byla Nr. e2-1877-1099/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-05
Bylos Nr.
e2-1877-1099/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27736-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Pavel Liubkevič
Ieškovas
užsienio bendrovės PlusPlus Capital AS
Atsakovas
G. L., T. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1877-1099/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27736-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovams G. L. ir T. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė užsienio bendrovė PlusPlus Capital AS kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų G. L. ir T. L. 8 777,80 Eur skolos (negrąžinto kredito), 87,22 Eur palūkanų (iki sutarties nutraukimo), 2 454,67 Eur negautų pajamų, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad atsakovai G. L. ir T. L. bei akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ sudarė sutartį Nr. 17-059444-GV (toliau – Sutartis), pagal kurią AB „Swedbank“ suteikė atsakovams kreditą, o atsakovai, Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas. Atsakovams tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, AB „Swedbank“ su atsakovais sudarytą Sutartį 2019 m. sausio 23 d. nutraukė.

3. Ieškovė pažymi, kad 2018 m. spalio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė AB „Swedbank“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį atsakovų įsiskolinimą PlusPlus Baltic OU, Lietuvoje veikiančiai per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą. 2019 m. sausio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, kreditorė PlusPlus Baltic OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą ieškovei PlusPlus Capital AS. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą (cesiją) atsakovai buvo informuoti išsiunčiant pranešimą registruotu laišku.

4. Ieškovė nurodo, kad reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dieną pagrindinio įsiskolinimo, t. y. negrąžinto kredito pagal Sutartį, likutis sudarė 8 777,80 Eur, taip pat 87,22 Eur nesumokėtų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų.

5. Ieškovė pažymi, kad už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2019 m. sausio 23 d.) iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos (2022 m. rugpjūčio 3 d.) atsakovai, jeigu Sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir būtų buvusi vykdoma tinkamai, būtų sumokėję pradinei kreditorei papildomai dar 2 454,67 Eur palūkanų. Atsižvelgiant į tai, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų Sutartis buvo nutraukta ir kreditorė šių iš anksto suplanuotų ir numatytų gauti pajamų negavo, ieškovė prašo šią sumą priteisti kaip nuostolius. Pažymi, kad kreditorė turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai Sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma.

Atsiliepimas

6. Atsakovas G. L. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutinka iš dalies – sutinka su ieškovės reikalavimais dėl 8 777,80 Eur skolos (negrąžinto kredito), 87,22 Eur palūkanų (iki sutarties nutraukimo) priteisimo; dėl reikalaujamų negautų pajamų nesutinka, nes Sutartyje su AB „Swedbank“, anot atsakovo, šios pajamos nebuvo numatytos, todėl šį reikalavimą traktuoja kaip naujai atsiradusią sąlygą.

7. Atsakovei T. L. procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – procesiniai dokumentai įteikti sutuoktiniui. Atsakovė T. L. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

8. Teismas 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 (su pakeitimais) visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl COVID-19 viruso paskelbtas karantinas nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 31 d., bei Teisėjų Tarybos 2020 m. spalio 30 d. (su vėlesniais pakeitimais) rekomendacijas, civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2021 m. sausio 5 d. 9.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2020 m. gruodžio 28 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/paaiškinimus/prašymus, tačiau iki šio sprendimo priėmimo papildomų paaiškinimų ir (ar) įrodymų teisme negauta (atsakovas tik nurodė, jog su ieškove vedamos derybos dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau iki sprendimo priėmimo taikos sutartis teismui nepateikta).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai G. L. ir T. L. bei AB „Swedbank“ 2017 m. rugsėjo 1 d. sudarė sutartį Nr. 17-059444-GV, pagal kurią AB „Swedbank“ suteikė atsakovams 10 000 Eur kreditą (bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 14 464,53 Eur), o atsakovai įsipareigojo grąžinti panaudotą kreditą iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. AB „Swedbank“ lėšas pagal minėtą Sutartį pervedė atsakovui G. L. 2017 m. rugsėjo 1 d. į jo asmeninę sąskaitą.

10. Pradinė kreditorė AB „Swedbank“ kreipėsi į atsakovus dėl susidariusio įsiskolinimo (2018 m. lapkričio 8 d. pretenzijos Nr. SR/18-26151, SR/18-26150). Atsakovams tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, pradinė kreditorė Sutartį su atsakovais vienašališkai nutraukė 2019 m. sausio 23 d. Tai patvirtina byloje pateikta AB „Swedbank“ 2019 m. sausio 2 d. pretenzija Nr. SR/19-75.

11. Nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės „AB „Swedbank“ ir PlusPlus Baltic OU, Lietuvoje veikiančiai per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą, buvo sudaryta 2018 m. spalio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinė kreditorė AB „Swedbank“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovų įsiskolinimą pagal Sutartį, faktinė reikalavimo teisių perleidimo diena – 2019 m. kovo 8 d. 2019 m. sausio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, kreditorė PlusPlus Baltic OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovus dėl negrąžinto kredito pagal minėtą Sutartį ieškovei PlusPlus Capital AS, faktinė reikalavimo teisių perleidimo diena – 2019 m. kovo 11 d. Apie reikalavimo perleidimą atsakovai informuoti 2019 m. kovo 13 d. pranešimu, adresuotu G. L..

Dėl 8 777,80 Eur skolos (negrąžinto kredito), 87,22 Eur palūkanų (iki sutarties nutraukimo) priteisimo

12. CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovas G. L. ieškinį minėtoje dalyje – dėl skolos ir palūkanų priteisimo, iš esmės pripažįsta (jo neginčija), atsakovė T. L. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, todėl dėl šios dalies surašomi sutrumpinti motyvai.

13. Kaip jau buvo nurodyta, iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai G. L. ir T. L. bei AB „Swedbank“ sudarė sutartį Nr. 17-059444-GV, pagal kurią AB „Swedbank“ suteikė atsakovams 10 000 Eur kreditą (bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 14 464,53 Eur), o atsakovai įsipareigojo grąžinti panaudotą kreditą iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. Anot ieškovės, prisiimtų įsipareigojimų atsakovai tinkamai nevykdė ir liko skolingi pradinei kreditorei AB „Swedbank“ 8 777,80 Eur negrąžinto kredito ir 87,22 Eur palūkanų (iki sutarties nutraukimo). Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų grąžinę suteiktą ir panaudotą kreditą pagal minėtą Sutartį (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. atsakovai iki šiol yra skolingi 8 777,80 Eur negrąžinto kredito ir 87,22 Eur palūkanų (iki sutarties nutraukimo).

14. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovas G. L. apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2019 m. kovo 13 d. pranešimu. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, tame tarpe ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011), todėl laikytina, kad atsakovai buvo tinkamai informuoti apie kreditoriaus pasikeitimą.

15. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

16. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovai pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovai ieškovei liko skolingi 8 777,80 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų prievolę įvykdę (pradinei kreditorei ar ieškovei), ginčiję skolos dydį ar sutarties sąlygas (priešingai, atsakovas G. L. atsiliepime į ieškinį sutinka su minėta skola ir jos dydžiu). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 8 777,80 Eur negrąžinto vartojimo kredito.

17. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovų 87,22 Eur pelno (mokėjimo) palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį iki 2019 m. sausio 23 d., t. y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.

18. Teismas pažymi, kad nors ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452) buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus tuo atveju, jeigu kitaip nustatyta paskolos sutartyje; kita vertus, aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

19. Pažymėtina, jog aukščiau nurodyti kasacinio teismo pateikti išaiškinimai minėtoje nutartyje su atitinkamais pakeitimais taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, kadangi jokie teisės aktai nenustato specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių. Todėl, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

20. Pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, atsakovai įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 15 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp ieškovės (pradinės kreditorės) ir atsakovų sudarytos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovai turėjo mokėti iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. (iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos). Sutartį nutraukus 2019 m. sausio 23 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 87,22 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos, todėl toks reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, yra pagrįstas, dėl to tenkintinas, t. y. ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos 87,22 Eur mokėjimo palūkanos, paskaičiuotos iki 2019 m. sausio 23 d., t. y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (atsakovai šio reikalavimo, kaip minėta, taip pat neginčijo).

Dėl 2 454,67 Eur negautų pajamų

21. Kaip minėta, ieškovė solidariai iš atsakovų prašo priteisti ir 2 454,67 Eur nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 23 d. (Sutarties nutraukimo dienos) iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. (Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos). Atsakovas G. L. su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka (nurodo, kad Sutartyje su AB „Swedbank“ šios pajamos nebuvo numatytos; šį reikalavimą traktuoja kaip naujai atsiradusią sąlygą); atsakovė T. L., kaip jau buvo minėta, atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.

22. Teismas pažymi, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

23. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovės išdėstytais argumentais, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų Sutartis buvo nutraukta ir kreditorė šių iš anksto suplanuotų ir numatytų gauti pajamų negavo. Teismas pažymi, kad atsakovai pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Sutartis 2019 m. sausio 23 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

25. Teismas, vertindamas ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, pažymi, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 15 procentų), negautų pajamų suma negali viršyti sumos, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Byloje nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo 2019 m. sausio 23 d. mokėjimo (pelno) palūkanų įsiskolinimas sudarė 87,22 Eur (šį ieškovės reikalavimą teismas tenkino; sprendimo 20 punktas). Kadangi atsakovai sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 4 268,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (tai matyti iš mokėjimo grafiko), laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo 2019 m. vasario 3 d. – pirmos palūkanų įmokos mokėjimo datos po Sutarties nutraukimo, iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 3 d.) turėtų sudaryti 2 417,49 Eur; taip pat 37,18 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo datos – 2019 m. sausio 23 d., iki minėtos pirmos palūkanų įmokos mokėjimo datos – 2019 m. vasario 3 d.

26. Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą dėl 2 454,67 Eur negautų pajamų. Teismas pažymi, kad iš Sutarties mokėjimo grafiko matyti, jog jei Sutartis būtų tinkamai vykdoma, atsakovai periodiniais mokėjimais kas mėnesį dengtų atitinkamo dydžio mokėtinų palūkanų sumą (2019 m. vasario 3 d. – 102,92 Eur, 2019 m. kovo 3 d. – 91,56 Eur, 2019 m. balandžio 3 d. – 99,20 Eur, 2019 m. gegužės 3 d. – 94,20 Eur, 2019 m. birželio 3 d. – 95,48 Eur, 2019 m. liepos 3 d. – 90,60 Eur, 2019 m. rugpjūčio 3 d. – 91,76 Eur, 2019 m. rugsėjo 3 d. – 89,90 Eur, 2019 m. spalio 3 d. – 84,90 Eur, 2019 m. lapkričio 3 d. – 85,87 Eur, 2019 m. gruodžio 3 d. – 81 Eur, 2020 m. sausio 3 d. – 81,84 Eur, 2020 m. vasario 3 d. – 79,67 Eur, 2020 m. kovo 3 d. – 72,50 Eur, 2020 m. balandžio 3 d. – 75,33 Eur, 2020 m. gegužės 3 d. – 70,80 Eur, 2020 m. birželio 3 d. – 70,99 Eur, 2020 m. liepos 3 d. – 66,60 Eur, 2020 m. rugpjūčio 3 d. – 66,65 Eur, 2020 m. rugsėjo 3 d. – 64,17 Eur, 2020 m. spalio 3 d. – 60 Eur, 2020 m. lapkričio 3 d. – 59,52 Eur, 2020 m. gruodžio 3 d. – 55,50 Eur, 2021 m. sausio 3 d. – 54,87 Eur, 2021 m. vasario 3 d. – 52,39 Eur, 2021 m. kovo 3 d. – 45,08 Eur, 2021 m. balandžio 3 d. – 47,43 Eur, 2021 m. gegužės 3 d. – 43,50 Eur, 2021 m. birželio 3 d. – 42,47 Eur, 2021 m. liepos 3 d. – 38,40 Eur, 2021 m. rugpjūčio 3 d. – 37,20 Eur, 2021 m. rugsėjo 3 d. – 34,41 Eur, 2021 m. spalio 3 d. – 30,90 Eur, 2021 m. lapkričio 3 d. – 29,14 Eur, 2021 m. gruodžio 3 d. – 25,50 Eur, 2021 m. sausio 3 d. – 23,56 Eur, 2021 m. vasario 3 d. – 20,77 Eur, 2021 m. kovo 3 d. – 16,24 Eur, 2021 m. balandžio 3 d. – 14,88 Eur, 2021 m. gegužės 3 d. – 11,70 Eur, 2021 m. birželio 3 d. – 8,99 Eur, 2021 m. liepos 3 d. – 6 Eur, 2021 m. rugpjūčio 3 d. – 3,10 Eur). Susumavus periodiniais mokėjimais dengiamas mokėtinų palūkanų sumas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 3 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. gaunama minėta 2 417,49 Eur suma, bei, kaip minėta, 37,18 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo datos – 2019 m. sausio 23 d., iki minėtos pirmos palūkanų įmokos mokėjimo datos – 2019 m. vasario 3 d., suma; bendra negautų pajamų suma sudaro 2 454,67 Eur (2 417,49 Eur + 37,18 Eur).

27. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai, kad ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo laikytinas kaip naujai atsiradusi sąlyga, atmestini kaip nepagrįsti, nes ieškovė negautomis pajamomis laiko mokėjimo palūkanas, kurias ieškovė būtų gavusi, jei atsakovai būtų tinkamai vykdę Sutartį ir ji nebūtų nutraukta. Taigi, teismas šį ieškovės reikalavimą tenkina (įvertinęs mokėjimo grafike esančius periodinius mokėjimus, atsakovų atliktus mokėjimus iki Sutarties nutraukimo bei atliktus aritmetinius skaičiavimus) ir priteisia ieškovei solidariai iš atsakovų 2 454,67 Eur negautų pajamų. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1949-340/2020).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

28. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą (11 319,69 Eur (8 777,80 Eur + 87,22 Eur + 2 454,67 Eur)) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

30. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti 255 Eur dydžio sumokėtą žyminį mokestį. Teismui tenkinus ieškinį, iš atsakovų ieškovei lygiomis dalimis priteistina ši suma, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 127,50 Eur; ieškinį tenkinus, atsakovų patirtos išlaidos nepriteistinos; be to, atsakovai nenurodė patyrę bylinėjimosi išlaidų.

31. Byloje iš viso patirta 10,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš vieno atsakovo 5,46 Eur, iš kito – 5,45 Eur (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės užsienio bendrovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei užsienio bendrovei „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, 8 777,80 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 80 ct) skolos, 87,22 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 22 ct) palūkanų, paskaičiuotų iki 2019 m. sausio 23 d., 2 454,67 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 67 ct) negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2019 m. sausio 23 d.) iki sutarties grafiko pabaigos (2022 m. rugpjūčio 3 d.), 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (11 319,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei užsienio bendrovei „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, 127,50 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei užsienio bendrovei „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, 127,50 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 5,46 Eur (penkis eurus 46 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Priteisti iš atsakovės T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 5,45 Eur (penkis eurus 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič