Tauragės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą antstoliui Kęstučiui Košiui, suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Kęstutis Košys 2017-10-13 patvarkymu Nr. S17-24754 dėl skundo netenkinimo skolininko R. V. skundą atsisakė tenkinti, nurodydamas, kad 2017-07-19 buvo priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dokumento Nr. S17-17504, kuriuo per rašymo apsirikimą buvo areštuota ne 20 procentų skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų ir davinių dalies, neviršijančios vieno MMA, bet 50 procentų. Atsižvelgiant į šiuo metu formuojamą teismų praktiką, vadovaujantis CPK 733-743 straipsniais, 2017-09-26 buvo priimtas patikslintas patvarkymas Nr. S17-23259 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, jame nurodant, kad iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį būtų išskaičiuojama 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. Šis patvarkymas suponuoja, jog iš skolininko nėra išskaitoma 100 procentų jo gaunamų pajamų, skolininkui laisvės atėmimo vietos įstaigoje yra paliekama dalis piniginių lėšų jo asmeniniams poreikiams tenkinti. Be to, CPK 688 str. 1 dalis numato, kad siekiant efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui yra suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ar kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Todėl patvarkyme yra nurodyta, kad išieškoma turi būti ne tik iš skolininko gaunamų išmokų sumos, bet ir iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų. Lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, šios lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio veiksmai yra teisėti tol, kol skolininkas nepateikia įrodymų, kad asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Vykdomojoje byloje nėra nustatyta, o skunde nėra nurodyta, kad įkalinimo įstaigoje skolininkas per įkalinimo įstaigos sąskaitą gauna CPK 739 straipsnyje numatytas lėšas, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, ar kurioms privaloma taikyti išskaitų dydžių ribojimus, todėl antstolis neprivalo riboti pareiškėjo lėšų išskaitų dydžių pagal CPK 736 straipsnį. Jo veiksmai nukreipiant išieškojimą į skolininko pajamas, gautas iš trečiųjų asmenų, yra teisėti ir atlikti vadovaujantis CPK nuostatomis, o skolininkas, pateikdamas skundą, piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis ir tokiu būdu siekia išvengti įsiskolinimo padengimo bei pažeidžia išieškotojo teisėtus interesus. Teismų praktikoje pažymima, kad nors skolininko laisvė yra apribota ir jis turi įstatyme nustatytas teises, tačiau nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėse nėra daugiau ginama nei nukentėjusiųjų teisė gauti nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimą vykdymo procese. Be to, antstolis turi ne tik teisę, bet ir pareigą nukreipti priverstinį skolos išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigų sąskaitose. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas imperatyviai nurodo, kad antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrindo naikinti skundžiamą patvarkymą, nėra.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau Valstybinė mokesčių inspekcija), atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konst atuoja:

skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis Kęstutis Košys vykdo vykdomąją bylą Nr. 0118/13/00619 dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. V. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai. Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) ir 2017-07-19 priėmė patvarkymą Nr. S17-17504 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštuojant 115,85 Eur skolos ir 283,12 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 398,97 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos (duomenys neskelbtini). Šiuo patvarkymu (duomenys neskelbtini) įpareigoti iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų, davinių dalies, sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 50 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. 2017-09-26 antstolis priėmė patikslintą patvarkymą Nr. S17-23259 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo (duomenys neskelbtini) įpareigoti iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų, davinių dalies sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA.

2017-10-09 antstolio kontoroje gautas skolininko skundas dėl 2017-09-26 antstolio patvarkymo (dokumento Nr. S17-23259). Keliamas klausimas dėl antstolio patvarkymo nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, teisėtumo.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Pinigai įteikiami tik tiems nuteistiesiems, kurie turi teisę turėti grynųjų pinigų. Tretieji asmenys turi galimybę pervesti pinigines lėšas į suimtųjų ir nuteistųjų asmenines sąskaitas, atlikdami pavedimus į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 688 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą, jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą (CPK 688 straipsnio 2 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte nurodyta, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima: negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą, laidojimo pašalpa, išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai, išeitinės išmokos.

Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatyto vieno MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, paneigia pareiškėjo (skolininko) poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-993-459/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-883-796/2017). Be to pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo laisvė apribota ir jis turi įstatyme nustatytas teises, tačiau nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėse nėra daugiau ginama nei nukentėjusiųjų teisė gauti nusikalstomais veiksmais padarytos žalos atlyginimą vykdymo procese. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nuteistieji nemokamai gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir kt. Taigi, šiuo atveju CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios turtą, iš kurio negali būti išieškoma, netaikytinos. Nagrinėjamu atveju antstolis neturi teisinio pagrindo panaikinti skolininko lėšų areštą ar jį sustabdyti, nes skolininkas nepateikė jokių įrodymų apie jo būtiniausius, papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ar užtikrinti valstybės lėšomis. Antstolis šiuo atveju turėjo ne teisę, o pareigą nukreipti priverstinį skolos išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Be to, Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas taip pat imperatyviai nurodo, kad nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Klaipėdos apygardos teismo 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-517-513/2017). Pareiškėjas nenurodė, o byloje nėra duomenų, kad piniginės lėšos, kurias skolininkas gauna į savo asmeninę sąskaitą, esančią įkalinimo įstaigoje, yra priskiriamos CPK 668 straipsnyje ar 739 straipsnyje nurodytoms piniginėms sumoms, iš kurių išieškojimas negalimas, todėl vykdydamas išieškojimą, antstolis turėjo vadovautis CPK 733–743 straipsnių nuostatomis.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrindo tenkinti skundą, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 512-513 straipsniais,

nutaria:

skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.