- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-27
- Bylos Nr.
- 2S-883-796/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01751-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, M. R.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotojo asmens antstolio A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, M. R., antstolis A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. P. kreipėsi su skundu dėl antstolio A. S. veiksmų ir prašo panaikinti 2016-10-25 patvarkymą dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje; taip pat tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas ar panaikinti areštą lėšoms toje dalyje, kurioje apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Nurodė, jog įstatymas numato teisę nuteistiesiems įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už asmeninėse sąskaitose turimas pinigines lėšas. Teigia, kad antstolis negali nukreipti išieškojimo į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), kuri šiuo metu yra 380,00 Eur. Atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju antstolis išieško visas pinigines lėšas iš pareiškėjo sąskaitos, nepaisydamas, ar jos viršija vieną MMA, ar ne, todėl pareiškėjui nelieka galimybės įsigyti maisto produktų ir kitų būtinų prekių.Antstolis A. S. 2017-02-01 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė skundą nagrinėti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi pareiškėjo V. P. skundą tenkino iš dalies – panaikino antstolio A. S. 2016-10-25 patvarkymo Nr. S1a-73543 dalį, kuria reikalaujama iš skolininko piniginių lėšų, gaunamų iš trečiųjų asmenų, kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 proc. nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. Taip pat įpareigojo antstolį grąžinti skolininkui V. P. nepagrįstai nuskaičiuotas lėšas pagal 2016-10-25 patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S1a-7343. Nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pvz., artimųjų, kaip parama), patenka į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Pagal šiuo metu kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA.Darė išvadą, kad antstolis nepagrįstai 2016-10-25 patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S1a-73543 pareikalavo išskaityti iš skolininko piniginių lėšų gaunamų iš trečiųjų asmenų kiekvieną mėnesį 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 proc. nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA, kadangi CPK 736 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų tvarką. Teismo nuomone, iš trečiųjų asmenų (pvz. artimųjų) gaunamos lėšos nepatenka į darbo užmokesčiui prilygintas išmokas ar davinius CPK 736 straipsnio prasme, todėl antstolio patvarkymas šioje dalyje naikintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis A. S. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodė, kad antstolis skolos išieškojimą CPK 736 str. ir 737 str. nustatyta tvarka nukreipė į skolininko iš trečiųjų asmenų gautinas pinigines lėšas. Teigia, kad paneigus antstolio teisę vykdyti išskaitas iš skolininkui trečiųjų asmenų mokamų piniginių lėšų, galima sukurti precedentą, kuomet iš tokių lėšų išieškoti skolos nebus galima.Teigia, jog laikosi nuomonės, kad teisingiausia išieškojimą iš skolininko vykdyti CPK 736 str. nustatyta tvarka, duodant nurodymą įkalinimo įstaigai iš skolininkui mokamo darbo užmokesčio ir trečiųjų asmenų perlaidų vykdyti CPK 736 str. numatytas išskaitas. Mano, kad toks veiksmas atitinka teisingumo ir protingumo principą ir užtikrina tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesų pusiausvyrą, t. y. skolininkas nėra paliekamas be piniginių lėšų, o kreditorius atgauna skolas.Taip pat nesutinka su teismo įpareigojimu antstoliui grąžinti nuskaičiuotas lėšas pagal 2016‑10‑25 patvarkymą Nr. S1a-73543. Mano, kad neužtenka teismo sprendime nurodyti tik įpareigojimą antstoliui grąžinti pinigines lėšas, reikia nurodyti konkrečiai kokias pinigines lėšas antstolis turi grąžinti. Priešingu atveju bus užprogramuojamas ginčas, kuomet kils klausimas kokias lėšas antstolis turi grąžinti ir už kurį laikotarpį.Pažymėjo, kad piniginės lėšos išskaičiuotos iš skolininko bei pervestos antstoliui 2016-11-23. Viso pervesta 80,20 Eur. Teigia, kad gautos piniginės lėšos buvo paskirstytos ir išmokėtos išieškotojams, daugiau piniginių lėšų antstoliui pervesta nebuvo. Nurodo, jog pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų pateikė tik 2017-01-30, t. y. praėjus nuo skundžiamo patvarkymo priėmimo 90 d. Įvertinus tai galima teigti, kad skundas dėl antstolio veiksmų buvo pateiktas praleidus antstolio veiksmų apskundimo terminą, t. y. ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
Faktinės bylos aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis A. S. vykdo šešias vykdomąsias bylas Nr. 0010/16/02881, Nr. 0010/14/00258, Nr. 0010/16/01886, Nr. 0010/14/00981, Nr. 0010/14/00844 ir Nr. 0010/14/00845 dėl baudų bei skolos išieškojimo iš skolininko V. P., išieškotojų VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ bei M. R. naudai. 2016-10-25 patvarkymu Nr. S1a-73543 priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų. Šiuo patvarkymu, Pravieniškių pataisos namai įpareigoti iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 proc. nuo pajamų dalies (CPK 736 str. 1 d. 3 p. pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 proc.), neviršijančios vieno MMA. Skolininkas nesutikdamas su antstolio patvarkymu pateikė skundą, kurio antstolis A. S. 2017‑02-01 patvarkymu Nr. S1b-8761 netenkino bei perdavė skundą nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-07 nutartimi skundą tenkino iš dalies.
Dėl atskirojo skundo argumentų
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar antstolis turi teisę reikalauti iš skolininkui priklausančių iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 proc. nuo pajamų dalies neviršijančios vieno MMA, teisėtumo ir pagrįstumo.Antstolis A. S. nesutiko su pirmosios instancijos teismo ginčijamoje nutartyje išdėstytais argumentais bei nurodė, jog laikosi nuomonės, kad teisingiausia išieškojimą iš skolininko vykdyti CPK 736 str. nustatyta tvarka, duodant nurodymą įkalinimo įstaigai iš skolininkui mokamo darbo užmokesčio ir trečiųjų asmenų perlaidų vykdyti CPK 736 str. numatytas išskaitas. Mano, kad toks veiksmas atitinka teisingumo ir protingumo principą ir užtikrina tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesų pusiausvyrą, t. y. skolininkas nėra paliekamas be piniginių lėšų, o kreditorius atgauna skolas. Pažymėtina, jog kalbant apie išieškojimą, būtina nustatyti į kokį turtą toks išieškojimas yra nukreiptas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bei antstolis skirtingai vertina, kokių teisės normų pagrindu gali būti išieškoma skola, todėl kyla klausimas, ar vykdymo procese turėjo būti vadovaujamasi CPK 668 straipsnio, ar CPK 736 straipsnio nuostatomis.Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo (skolininko) poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto antstolio A. S. atskirajame skunde išdėstytais argumentais, jog esant nustatytoms aplinkybėms, teisingiausia išieškojimą iš skolininko vykdyti CPK 736 str. nustatyta tvarka. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai pasisakė dėl išieškojimo iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 668 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimą iš turto. Šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-154-313/2016, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad išieškojimas iš pinigų sumos, neviršijančios vienos MMA, negalimas. Šiuo atveju, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, kasacinio teismo išaiškinimą, Klaipėdos apygardos teismo praktiką (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr.2S-887-826/2017) konstatuotina, jog iš trečiųjų asmenų gaunamos piniginės lėšos gali būti prilygintos ne darbo užmokesčiui, tačiau kitomis pajamomis, kurios patenka į CPK 736 str. dispoziciją, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, klaidingai vadovavosi CPK 688 straipsnio nuostatomis, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri atskirojo skundo argumentais naikintina. Pažymėtina, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės sprendimo priėmimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas, dėl apelianto, antstolio A. S., argumentų dėl įpareigojimo grąžinti nuskaičiuotas lėšas plačiau nepasisako. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, į tai, kad iš trečiųjų asmenų gaunamos pajamos gali būti prilyginamos kitoms pajamoms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai aiškino bei taikė teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Išdėstytų motyvų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-07 nutartis naikintina bei klausimas spręstinas iš esmės – pareiškėjo V. P. skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą dėl antstolio A. S. veiksmų atmesti.