- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-15
- Bylos Nr.
- 2S-887-826/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00977-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Žydrūnas Bertašius, Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- R. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj ir Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotojo asmens antstolės R. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), antstolė R. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas R. R. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu panaikinti antstolės R. V. 2017-01-04 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Taip pat prašė panaikinti areštą, kuriuo yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje.Nurodė, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pažymėjo, jog turėtų būti taikytas išieškojimo senaties terminas.Antstolė R. V. išnagrinėjo skundą, 2017-01-23 patvarkymu Nr. S17000433 jo netenkino ir skundą persiuntė teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškėjo R. R. skundą tenkino iš dalies – panaikino antstolės R. V. 2017-01-04 patvarkymo Nr. S-17-74-291 dalį, kuria priverstinis išieškojimas nukreiptas į pareiškėjui R. R. priklausančias lėšas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, esančias Vilniaus pataisos namų administruojamoje sąskaitoje, taip pat įpareigojo antstolę R. V. minėtą patvarkymą patikslinti.Nurodė, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).Taip pat nurodė, kad, pagal šiuo metu kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Darė išvadą, kad antstolė nepagrįstai 2017-01-04 patvarkyme nurodė pervesti į jos depozitinę sąskaitą visas pinigines lėšas, patenkančias į skolininko sąskaitą, esančią laisvės atėmimo įstaigoje.Pasisakydamas dėl senaties taikymo, teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė nuo vykdomųjų bylų užvedimo nuolat atliko tam tikrus veiksmus, tikrino duomenis apie skolininko turtinę padėtį, teikė užklausas kredito įstaigoms, skolininkui buvo siunčiami pranešimai, patvarkymai, buvo areštuotos lėšos, esančios banko sąskaitose, tikrino Lietuvos Respublikos gyventojų registro, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir kitų registrų duomenis, todėl darė išvadą, jog senaties terminas nėra suėjęs.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė R. V. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 2YT-3065-991/2017 panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. pareiškėjo R. R. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Nurodė, kad nesutinka su nutartyje išdėstyta nuomone, kad pažeidė LR CPK 668 str. 1 dalies nuostatas, areštuodama lėšas, esančias nuteistojo asmeninėje sąskaitoje, kurios neviršija vienos minimaliosios mėnesinės algos. LR CPK 668 str. nurodo turtą, iš kurio negali būti išieškoma. Teigia, kad viena iš tokio turto rūšių, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, yra pinigų lėšų suma, neviršijanti Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Tačiau minėtame straipsnyje nurodoma, kad turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. pateiktame sąraše nurodoma, kad negalima nukreipti išieškojimo į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Tai reiškia, kad antstoliui nustatytas draudimas areštuoti grynuosius pinigus, esančius pas skolininką ir neviršijančius Vyriausybės nustatytos 1 MMA.Apeliantė taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jam priklausančios piniginės lėšos patenka į CPK 739 str. nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Minėtos lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į pastarąsias lėšas (LR CPK 739 str.). Todėl antstolio veiksmai areštuojant lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, yra visiškai teisėti.Taip pat antstolė atkreipė dėmesį, kad skolininkas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, kurioje yra išlaikomas valstybės lėšomis. Tai reiškia, kad jam valstybė mokesčių mokėtojų pinigais garantuoja ir užtikrina žmogaus minimalių poreikių patenkinimą – skolininkui yra suteikiamas nemokamas maitinimas, apgyvendinimas, sveikatos priežiūros paslaugos, dalyvavimas mokymosi, socializacijos programose ir t. t. Taip pat atkreipia dėmesį, kad iki šiol jokios piniginės lėšos iš skolininko sąskaitos, kurią administruoja pataisos įstaiga, į antstolės depozitinę sąskaitą nėra pervestos.Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo sąskaitoje esančios lėšos priklauso darbo užmokesčiui, likusiam po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo, todėl mano, jog teismas neteisingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 3K- 3-154-313/2016, kuria buvo iš dalies išaiškinta skolų išieškojimo procedūra, susijusi su 1 MMA. Teigia, jog įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas R. R. prašo antstolės R. V. atskirąjį skundą atmesti ir nurodo, jog antstolė savo skunde bando savaip interpretuoti formuojamą teismų praktiką. Netgi pradeda savaip aiškinti įstatymus, taikyti savaip sugalvotas teisės normas, tuo siekdama suklaidinti teismą. Nurodo, jog, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.Teigia, kad iš pareiškėjo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, viršija ar ne Vyriausybės nustatytą MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms (inter alia).Be kitą ko, nurodo, jog antstolis ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar antstolė turi teisę areštuoti visas skolininko pinigines lėšas, esančias asmeninėje laisvės atėmimo vietos sąskaitoje ir pervesti jas į depozitinę sąskaitą.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė R. V. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0074/02/02240, Nr. 0074/02/02282, Nr. 0074/02/02767, Nr. 0074/02/02838, Nr. 0074/02/02839 ir Nr. 0074/02/03195 dėl baudų išieškojimo iš skolininko R. R. valstybės naudai. 2017-01-04 patvarkymu Nr. S-17-74-291 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, antstolė įpareigojo Vilniaus pataisos namus pervesti sąskaitoje esančias pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. Pareiškėjas nesutikdamas su antstolės patvarkymu pateikė skundą, kurio antstolė savo 2017-01-23 patvarkymu netenkino ir perdavė skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismui. CPK 510 straipsnio 1 dalis nustato, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjas pareiškė reikalavimą panaikinti antstolio patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, o tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai prašė sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti arešto tokioms lėšoms dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Iš pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių bei argumentų, kuriais yra grindžiamas antstolio veiksmų neteisėtumas, darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės skundžia antstolio 2017-01-04 priimtą patvarkymą Nr. S-17-74-291.Atskiruoju skundu antstolė R. V. nurodė, jog nesutinka su nutartyje išdėstyta nuomone, kad pažeidė LR CPK 668 str. 1 dalies nuostatas, areštuodama lėšas, esančias nuteistojo asmeninėje sąskaitoje, kurios neviršija vienos minimaliosios mėnesinės algos. Darė išvadą, kad antstoliui nenustatytas draudimas areštuoti grynuosius pinigus, esančius pas skolininką ir neviršijančius Vyriausybės nustatytos 1 MMA. Teisėjų kolegija su tokiais atskirojo skundo argumentais sutinka iš dalies.Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo (skolininko) poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-154-313/2016, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad išieškojimas iš pinigų sumos, neviršijančios vienos MMA, negalimas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 668 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimą iš turto. Šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl antstolė ir teismai nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, todėl šis antstolės atskirojo skundo argumentas yra nepagrįstas. Šioje byloje nustatyta, kad išieškojimas iš skolininko vykdomosiose bylose 0074/02/02240, Nr. 0074/02/02282, Nr. 0074/02/02767, Nr. 0074/02/02838, Nr. 0074/02/02839 ir Nr. 0074/02/03195 pradėtas 2002 metais, pagal pareiškėjo (skolininko) 2017 m. balandžio 21 d. pateiktą pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2016-09 gauna darbo užmokestį ir kitas išmokas, todėl vykdydama išieškojimą antstolė privalėjo vadovautis CPK 733–743 straipsnių nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamą patvarkymą panaikino ir įpareigojo antstolę jį patikslinti, kadangi antstolė 2017 m. sausio 4 d. ginčo patvarkymu Nr.S-17-74-291 areštavo skolininko 1 393,05 Eur pinigines lėšas ir CPK 736 straipsnyje numatytų apribojimų netaikė, tačiau nepagrįstai vadovavosi CPK 668 straipsniu.Pažymėtina, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės sprendimo priėmimui neturi, todėl atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nors ir netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, tačiau priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.