Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, antstolė R. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė R. V. išnagrinėjo skundą ir 2017-01-23 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino jo. Skundą kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė teismui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės R. V. žinioje yra vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl baudų išieškojimo iš skolininko R. R., valstybės naudai. Antstolė 2017-01-04 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Civilinio proceso kodekso 688 straipsnio 1 dalis numato, kad siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų.

Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nutartyje pripažinta, kad antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą.

Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Tačiau vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Todėl nagrinėjant skundą teismas nesiremia teismine praktika, kuri neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, suformuluotų CPK 668 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisyklių.

Iki paminėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo, teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pvz.: artimųjų kaip parama), nepatenka į Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Pagal šiuo metu kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA.

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką bei bylos duomenis darytina išvada, kad antstolė nepagrįstai 2017-01-04 patvarkyme nurodė pervesti į jos depozitinę sąskaitą visas pinigines lėšas, patenkančias į skolininko sąskaitą, esančią laisvės atėmimo įstaigoje.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad vykdomosiose bylose turėtų būti taikytas išieškojimo senaties terminas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 584 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalyje įtvirtintas taisykles. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui visos baudos, kurios išieškomos, paskirtos 2001-2002 metais. Baudos paskyrimo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnyje nebuvo numatytas baudos priverstinio vykdymo senaties terminas.

Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007, 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė nuo vykdomųjų bylų užvedimo nuolat atliko tam tikrus veiksmus, tikrino duomenis apie skolininko turtinę padėtį, teikė užklausas kredito įstaigoms, skolininkui buvo siunčiami pranešimai, patvarkymai, buvo areštuotos lėšos esančios banko sąskaitose, tikrino Lietuvos Respublikos Gyventojų registro, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir kitų registrų duomenis. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nagrinėju atveju vykdymo senaties terminas nėra suėjęs, todėl šioje dalyje pareiškėjo skundas netenkintinas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų tenkintinas iš dalies, panaikinant antstolės 2017-01-04 priimto patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria priverstinis išieškojimas nukreiptas į pareiškėjui priklausančias lėšas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos MMA, esančias Vilniaus pataisos namų administruojamoje sąskaitoje, taip pat įpareigojant antstolę patikslinti minėtą patvarkymą, atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą ir jo taikymo išaiškinimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nenurodo ir iš vykdomosios bylos taip pat nenustatyta, ar iš pareiškėjo jau buvo išieškota skundžiamu antstolės patvarkymu kokia nors piniginių lėšų suma, todėl, jeigu buvo nepagrįstai nuskaičiuotos lėšos iš skolininko sąskaitos, antstolė turėtų spręsti klausimą dėl jų grąžinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, straipsniais, 513 straipsnio 2 dalis, teismas

nutaria:

pareiškėjo R. R. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolės R. V. 2017-01-04 patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria priverstinis išieškojimas nukreiptas į pareiškėjui R. R. priklausančias lėšas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, esančias Vilniaus pataisos namų administruojamoje sąskaitoje, taip pat įpareigoti antstolę R. V. minėtą patvarkymą patikslinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) gražinti antstolei R. V..

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.