Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Rasos Paužaitės ir Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą I. P., jo gynėjai advokatei Marinai Gušauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą I. P. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo I. P. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal R. K. laidavimą su 1 000 Eur dydžio užstatu ir baudžiamoji byla nutraukta.

Nustatytas 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminas, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laiduotojas R. K. įpareigotas per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 1 000 Eur užstato sumą į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą Nr. LT23 7300 0101 6117 8043.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, I. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 metus, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 9 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, I. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, į valstybės biudžetą iš I. P. išieškant konfiskuotino turto – automobilio „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 970 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. I. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent 2023 m. spalio 5 d., apie 22.40 val. Vilniuje, Subačiaus g., ties pastatu pažymėtu Nr. 100, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. lengvąjį automobilį „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 1,60 promilių etilo alkoholio koncentraciją.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių pateikti dokumentai, prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą I. P. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama, jog I. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, neginčijami ir kiti nuosprendžiu išspręsti klausimai (atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimo klausimai), tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytu uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminu. Atsižvelgiant į tai, byloje nenustačius padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

7. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nuosprendžiu I. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų terminui. Apeliaciniu skundu prašoma šį terminą sumažinti.

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviejų) metų laikotarpiui, jokių baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

9. BK 68 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką BK 281¹ straipsnyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu su bausme skiriamos tiek turtinio pobūdžio, tiek ir susijusios su uždraudimu naudotis specialia teise baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vertinant, ar yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones (taip pat ir nustatant priemonės terminą), atsižvelgtina į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25-489/2017, 2K-143-696/2017, 2K-100-648/2019). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008, 2K-599/2012, 2K-401/2014 ir kt.).

10. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, kad I. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi vairavo automobilį „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,60 promilės neblaivumas, taigi, nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl sutiktina su apylinkės teismo sprendimu, jog net ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą I. P. buvo tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Iš esmės su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinkama ir apeliaciniame skunde, tačiau juo prašoma sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės terminą.

11. BK 68 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra 3 metai. Šiame kontekste pažymėtina, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020). Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinių dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas Kelių eismo taisykles pažeidė itin šiurkščiai ar jas sistemingai pažeidinėja. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį bei veiką padariusio asmens asmenybę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo (taip pat ir jos termino nustatymo) klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.

12. Vertinant I. P. padarytos, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos, nusikalstamos veikos pavojingumą pažymėtina, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, iš byloje esančio 2023 m. spalio 5 d. neblaivumo nustatymo akto Nr. 0123000601464 ir alkotesterio „Drӓger 6810 Nr. ARFM-0443“ kvitų matyti, jog pirmojo patikrinimo alkotesteriu metu I. P. buvo nustatytas 1,64 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo – 1,60 promilės neblaivumo laipsnis, t. y. vidutinis neblaivumo laipsnis (1 t., b. l. 15-18). I. P. iškvėptame ore nustatytas etilo alkoholio koncentracijos kiekis keturis kartu viršijo leistiną etilo alkoholio koncentraciją, kuriai esant asmeniui leidžiama vairuoti transporto priemones (0,4 promilės) ir 0,09 promilėmis viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma jau pati griežčiausia atsakomybės rūšis – baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilės). Šiame kontekste vertinant apeliacinio skundo prašymą sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės terminą iki vienerių metų, tik atkreiptinas dėmesys, kad net ir taikant administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas, už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs asmenys, kuriems nustatoma ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

13. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, taip pat įvertino ir tai, kad I. P. dirbo, anksčiau nėra teistas, pagal Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkis metus matyti, kad I. P. baustas administracine tvarka, daugiausia už KET pažeidimus, iš kurių baustas administracine tvarka už nustatyto leistino greičio viršijimą (2 t., b. l. 13-18); baustas ir už vairavimą esant neblaiviam, 2013 m. liepos 17 d. nutarimu jam buvo skirta ir administracinio poveikio priemonė, specialiosios teisės atėmimas 2 metams (2 t., b. l. 21-25). Be kita ko, pažymėtina, kad būdamas neblaivus transporto priemonę I. P. vairavo be jokios itin svarios priežasties, t. y. būtino poreikio vairuoti teisėjų kolegija nenustatė, važiavo iš Žirmūnų mikrorajono iki Subačiaus g., Vilniaus mieste, kur buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Iš liudytojo A. B. 2023 m. spalio 10 d. apklausos protokolo bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės Dominykos Paukštės tarnybinio pranešimo matyti, kad automobilis „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio 5 d., apie 22.15 val., keistai manevravo, užvažiavo ant šaligatvio (1 t., b. l. 14, 42). Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad I. P. nėra linkęs laikytis KET reikalavimų, juo labiau, kad nagrinėjamu atveju jis padarė itin šiurkštų ir pavojingą naudojimosi kelių transporto priemonių taisyklių pažeidimą, kuris, be kita ko, pasireiškė pavojingu tiek pačiam apeliantui, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui elgesiu, nors nagrinėjamu atveju ir nebuvo sukelti pavojingi padariniai.

14. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti prevenciniai tikslai. Siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams specialiosios teisės atėmimas tam tikram, sąlyginai ženkliam terminui, yra būtina priemonė siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams.

15. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, dėl kurių apeliantui yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones (rūpinasi savo tėvais, kurie yra garbingo amžiaus, turi sveikatos problemų, todėl būtini vizitai į gydymo įstaigas, šeimoje daugiau niekas neturi teisės vairuoti) ir dėl kurių jis prašo draudimo naudotis šia teise terminą kiek įmanoma sutrumpinti. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels I. P. ir jo artimiesiems tam tikrų nepatogumų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami panašaus pobūdžio sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neuždrausti asmeniui naudotis specialia teise ar sutrumpinti tokio draudimo taikymo terminą. Nors apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, dėl kurių apeliantui yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones ir dėl kurių jis prašo terminą kiek įmanoma sutrumpinti, apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti ir papildomi dokumentai apie tėvų ligas, planuojamą operaciją mamai, teismas tik pastebi, kad apelianto nurodomos aplinkybės buvo žinomos ir tuo momentu, kai jis vairavo būdamas neblaivus ir rizikavo prarasti teisę vairuoti transporto priemones. Nors I. P. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, beveik visi jo padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su transportu priemonių eksploatavimu, todėl nuteistajam paskirtos BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas – 2 metai, kuris yra mažesnis nei šios poveikio priemonės termino vidurkis (BK 68 straipsnio 2 dalis), kitų jau aptartų aplinkybių kontekste, taip pat įvertinus ir papildomai apelianto pateiktus duomenis, I. P. atžvilgiu nelaikytinas neproporcingu.

16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra pakankamai individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui ir I. P. asmenybei. Siekiant prevencinei paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo, kartu ir užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, I. P. apylinkės teismas pagrįstai nustatė šiek tiek mažesnį nei vidurkis baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonę taikymo terminą, t. y. 2 metams. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas neskirti I. P. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo poveikio priemonės termino minimumo įstatymo nepažeidė ir apeliantui paskyrė proporcingą ir jo padarytą nusikalstamą veiką atitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę, todėl pagrindo trumpinti nustatyto jos termino nėra.

17. Atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą I. P. nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas – adekvatus ir proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą I. P. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.