Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

kaltinamojo K. S., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, gynėjui advokatui Valdui Kairiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Inetos Žilinskienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutarties, kuria tenkintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos I-ojo skyriaus teikimas ir baudžiamoji byla, kurioje K. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Kardomąsias priemones – suėmimą ir dokumentų paėmimą – nutarta panaikinti nutarčiai įsiteisėjus. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi kaltinamajam K. S. paskelbtą paiešką nutarta nutraukti, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2017 m. kovo 6 d. išduotą Europos arešto orderį – nutarčiai įsiteisėjus atšaukti. Akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį nutarta palikti nenagrinėtą. Išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. K. S. kaltinamas tuo, kad jis 2008 metais, laikotarpiu nuo gruodžio 5 d. iki gruodžio 8 d. 10 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išdauždamas savaeigės platformos „MPD-2“ Nr. 238 kabinos durų stiklą, įsibrovė į patalpą – savaeigės platformos „MPD-2“ Nr. 238 kabiną, priklausančią AB (duomenys neskelbtini), ir iš jos pagrobė valdymo pultą – 10500 litų vertės (be PVM) (3041 Eur) ir du žibintus, kurių vieno vertė 40 litų (be PVM) (12 Eur), iš viso pagrobė 10580 Lt (3064 Eur) vertės turto, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, K. S. kaltinamas tuo, kad tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, išdauždamas savaeigės platformos „MPD-2“ Nr. 238 kabinos durų stiklą – 150 litų (43 Eur) vertės, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, priklausantį AB (duomenys neskelbtini), tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, teikimą dėl senaties termino taikymo teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs nedalyvaujant kaltinamajam K. S. ir neužtikrinęs gynėjo dalyvavimo, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, neužtikrino įstatymu garantuotų kaltinamojo teisių ir jas suvaržė, taip iš esmės pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimus. Pažymi, kad 2024 m. sausio 17 d. vykusiame teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą kaltinamajam, kuriam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nedalyvaujant, bylos nagrinėjimą tęsė posėdyje nedalyvaujant ir kaltinamojo gynėjui. Neužtikrinęs teismo posėdyje kaltinamojo K. S. gynėjo dalyvavimo, teismas pažeidė BPK 51 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 435 straipsnio reikalavimus, suvaržė kaltinamojo teises ir tai laikytina esminiu BPK pažeidimu. Įvertinus teisės aktų reikalavimus, kurių teismas nesilaikė, daroma išvada, kad išdėstyti BPK pažeidimai yra esminiai, sukliudę pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą baigiamąjį sprendimą. Dėl padarytų esminių BPK pažeidimų skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

4. Atsiliepimų į prokurorės apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu prokurorė Ineta Žilinskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Kaltinamojo K. S., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, gynėjas advokatas Valdas Kairys prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

7. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Ineta Žilinskienė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti baudžiamąją bylą, kurioje K. S. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, iš esmės dėl to, kad teisme išnagrinėjus bylą kaltinamajam nedalyvaujant, nebuvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas, kuris yra būtinas, dėl ko buvo suvaržytos įstatymu garantuotos kaltinamojo teisės ir taip padarytas esminis BPK pažeidimas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, vertina apeliacinio skundo argumentus kaip pagrįstus.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas). Teisė į gynybą yra visuotinai pripažinta ir deklaruojama tarptautiniuose dokumentuose. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę į gynybą. Ši teisė jiems užtikrinama nedelsiant nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento (BPK 50 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, kad teismas privalo užtikrinti galimybę kaltinamajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų. Taigi, kaltinamojo teisė į gynybą bendriausia prasme reiškia galimybę jam pačiam ar su gynėjo pagalba ginčyti kaltinimą ir jo pagrindą, tai yra duomenų, pagrindžiančių kaltinime nurodytas aplinkybes, patikimumą, išsamumą, teisingumą ir pan. Teisė į gynybą susijusi su rungimosi principu, įtvirtintu BPK 7 straipsnyje, reiškiantį kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises bylos nagrinėjimo metu. Įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Teismas, nustatęs, kad procese būtinas gynėjo dalyvavimas, praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, ir paskiria šios institucijos parinktą gynėją (BPK 51 straipsnio 3 dalis).

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, rengdamasis nagrinėti bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos I-ojo skyriaus (toliau – ir Institucija) teikimą, į teismo posėdį šaukė tik prokurorą. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad viso ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis K. S. gynėjo nepageidavo, gynėjo atsisakymas įformintas atitinkamais protokolais, o institucijos teikimas dėl proceso šioje byloje nutraukimo suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui teismui pateiktas K. S. pasislėpus nuo teismo, tai yra kaltinamajam nedalyvaujant, tačiau teismas, rengdamasis nagrinėti teikimą, į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo kaltinamajam parinkimo nesikreipė ir nutartyje tokio savo neveikimo niekaip nepagrindė. Be to, kaip matyti, šioje baudžiamojoje byloje Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi kaltinamajam K. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paskelbta kaltinamojo paieška, o 2017 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūra išdavė Europos arešto orderį K. S. atžvilgiu (t. 1, b. l. 129–130, 142–147).

10. Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis, šio kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pagal BPK 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą, gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Todėl gynėjo dalyvavimas šioje byloje yra itin reikšminga kaltinamojo procesinių teisių užtikrinimo garantija ir teisingo teismo sprendimo priėmimo sąlyga. Ši teisiškai reikšminga aplinkybė turėjo signalizuoti teismui apie tai, jog gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktų prasme, todėl privalėjo pasirūpinti gynėjo iškvietimu. Duomenų, jog apylinkės teismas į bylą kvietė gynėją, byloje nėra, o 2024 m. sausio 17 d. teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, kad teikimas teisme išnagrinėtas kaltinamojo gynėjui nedalyvaujant, nors to reikalauja BPK 435 straipsnis. Toks teismo neveikimas vertinamas kaip esminis kaltinamojo teisės į gynybą ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

11. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šią savo klaidą turi ištaisyti pats apylinkės teismas, tokiu būdu neatimant iš kaltinamojo (jo gynėjo) teisės į sprendimo peržiūrėjimą apeliacine tvarka, todėl skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos I-ojo skyriaus teikimas dėl senaties taikymo perduotinas apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

12. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. balandžio 2 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2024 m. balandžio 2 d. pažyma Nr. APD-2024-03580 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 6 punktu, prašoma iš K. S. valstybės naudai išieškoti 112,50 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, priima pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį. Šiuo atveju byloje galutinis teismo sprendimas nepriimamas – byla perduodama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo klausimas nesprendžiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.