Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę bausmę 32 MGL (1600 eurų) baudą, baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 m. 6 mėn, ir turto, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, 2021 m. liepos 12 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. V. V. 2024 m. balandžio 28 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Astra G-CC“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0692, patikros sertifikato Nr. 1985295, jam nustatytas 2,60 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

17. BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

18. Byloje pačio kaltinamojo V. V. parodymais teismo posėdžio metu, liudytojų apklausos protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, fotonuotraukomis, vaizdo medžiaga, aprašyta kitų objektų apžiūros protokolu, alkotesterio rodmenimis ir kitais aukščiau ištirtais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas V. V. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino, t. y. jis 2024 m. balandžio 28 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Astra G-CC“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0692, patikros sertifikato Nr. 1985295, jam nustatytas 2,60 promilių neblaivumas. V. V. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

19. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

20. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

21. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus tyčinis, baigtas nusikaltimas. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas už identišką nusikaltimą, paskutinį kartą baustas administracine tvarka 2022 m. vasario 4 d., neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirbantis. Psichiatrinis gydymas, įskaita registruotas Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje (1 t., b.l. 166,167). Specialisto išvada nustatyta, kad V. V. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b.l. 175). Priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas. (1 t., b.l. 170)

22. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.), kartu turi būti atsižvelgiama ir į kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-30/2014, 2K-492/2014).

23. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau jis laikytinas šiurkščiu, nes galėjo sukelti labai skaudžias pasekmes, susijusias su asmenų gyvybe, sveikata, turtu. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę švelninanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš byloje pateiktų duomenų, charakterizuojančių kaltinamąjį, matyti, kad jis yra dirbantis, kaltinamasis teistas 2020 m. vasario 25 d. nuosprendžiu už tapačią veiką, administracine tvarka paskutinį kartą baustas 2022 m. vasario 4 d., todėl įvertinus kitas aukščiau aptartas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad nors kaltinamasis ir nėra linkęs nusikalsti, pažeidinėti įstatymus, tačiau yra jau antrą kartą baudžiamas už vairavimą būnant neblaiviam, o siekiant tinkamai nubausti tokį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo (BK 41 straipsnio 2 dalis), įgyvendinti teisingumo principą ir bausmės paskirtį, įvertinus, kad asmuo nelaikytinas sistemingu, piktybišku įstatymų pažeidėju, dirba, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl skirtina straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam, įvertinus ir kaltinamajam skirtinų baudžiamojo poveikių priemonių kontekste, kadangi bausmės paskirtis (BK 41straipsnis) įgyvendinama paskyrus tiek bausmę, tiek ir baudžiamojo poveikio priemonę(es) (BK 47 straipsnio 1, 2 dalys, 3 dalies 5 punktas, 5 dalis, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai).

24. Kadangi kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta pagreitintu procesu, kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

25. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos V. V. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

26. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

27. V. V., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo (2,60 promilių) laipsnis. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant sunkiam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad kaltinamasis anksčiau teistas už identišką nusikaltimą. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, nuobaudos negaliojančios. Dėl kaltinamojo padaryto šios bylos KET pažeidimo niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, taip pat nusikalstama veika buvo padaryta asmeniui neturint teisės vairuoti transporto priemones. Pats šios veikos KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas sunkaus neblaivumo būsenos asmens, kai kraujyje nustatyta 2,60 promilės etilo alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tame tarpe į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis yra teistas už identišką nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti, teisė vairuoti nėra būtina darbui, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones trijų metų 6 mėnesių laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

28. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

29. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas-savininkas pagal pirkimo pardavimo sutartį yra pats kaltinamasis V. V.. Nors minėtas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam kaltinamojo nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis „Opel Astra“ (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis kaltinamajam, konfiskuotinas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi.

30. Pažymėtina, kad tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.

31. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus. 2024 m. balandžio 30 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui ,,Opel Astra“ vals. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant valdyti, naudoti, bei disponuoti šiuo turtu, paliktinas iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintinas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

32. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL dydžio baudą (3750 Eur), ją sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. V. skirti galutinę bausmę 50 MGL dydžio baudą (2500 Eur), ją sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 3 dalimi paskirti V. V. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis ir įgyti specialią teisę vairuoti transporto priemones trims metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 30 d., apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

– konfiskuoti V. V. priklausantį automobilį „Opel Astra G-CC“” (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jo užvedimo raktais, saugomais uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

V. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Opel Astra G-CC“” (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintini. Apie panaikintą laikiną nuosavybės apribojimą pranešti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– Kompaktinį diską su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašu, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje;

– Automobilį „Opel Astra G-CC“” (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jo užvedimo raktais, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti konfiskavimą vykdysiančiam asmeniui.

Išaiškinti V. V., kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111), tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai per antstolį. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.