Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-1446-866/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-08-08
Bylos Nr.: e2A-1446-866/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09176-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Eglė Surgailienė, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Demaris“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Vertimų karaliai“
Advokatai: Artūras Narkevičius, Arminas Levickas

Kategorijos

3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2A-1446-866/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09176-2022-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.4.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Demaris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Demaris“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Vertimų karaliai“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei prašė iš atsakovės UAB „Demaris“ priteisti 2 151,39 Eur skolos, 8 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad pradinis kreditorius UAB „Vertimų karaliai“ pagal atsakovės UAB „Demaris“ užsakymus suteikė atsakovei vertimų paslaugas bei išrašė PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui. Atsakovė su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. Esant atsakovės įsiskolinimui, pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovė ragino atsakovę įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus, tačiau atsakovė ignoravo šiuos raginimus.

3. Dubliku ieškovė papildomai pažymėjo, kad pati atsakovė neginčija aplinkybių, jog pradinis kreditorius UAB „Vertimų karaliai“ suteikė jai vertimo paslaugas už kurias ji neatsiskaitė. Paslaugų įkainiai buvo sutarti susirašinėjant el. laiškais. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų (kompetentingo specialisto išvados, kito vertėjo išversto teksto ir pan.), kurie patvirtintų jos teiginius, kad UAB „Vertimų karaliai“ suteiktos vertimo paslaugos yra nekokybiškos.

4. Ieškovės teigimu, reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir pradinio kreditoriaus UAB „Vertimų karaliai“ atitinka įstatymo reikalavimus. Atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kad egzistavo susitarimas neperleisti jokių teisių tretiesiems asmenims. Pastebi, kad tai už kiek yra perleista reikalavimo teisė yra konfidenciali ieškovės ir pradinio kreditoriaus informacija ir tai nedaro jokios įtakos dėl kurios reikalavimo perleidimo sutartis būtų negaliojanti, nes reikalavimo perleidimo sutartyje aiškiai nurodyta, jog pradinis kreditorius turi 2 021,53 Eur reikalavimo teisę į atsakovę ir būtent dėl tokios pagrindinės skolos ieškovė kreipėsi į teismą.

5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

6. Atsakovė atsiliepime paaiškino, kad PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus, nėra priėmusi ir įtraukusi į savo buhalteriją. Taip yra todėl, kad UAB „Vertimų karaliai“ nekokybiškai teikė vertimų paslaugas, labai tikėtinai, pasinaudojant visiems prieinama vertimų programa „Google translate“. Atsakovė neturėjo jokių galimybių gauto vertimo naudoti savo veikloje, o konkrečiai, reklamuojant savo parduodamą produkciją. Paslaugų rezultatu atsakovė nesinaudojo, analogišką paslaugą turėjo užsakyti iš kitų asmenų. Tokio nekokybiško vertimo naudojimas galėjo sukelti papildomų nuostolių atsakovei.

7. Pažymėjo, kad tarp UAB „Vertimų karaliai“ ir atsakovės nebuvo sudarytos jokios rašytinės atlygintinų paslaugų sutarties dėl paslaugų (vertimų) apimties, kainos. Taigi, prieš sudarant žodinę atlygintinų paslaugų sutartį, sutarties šalys sutarė, jog be kitos šalies sutikimo neperleis jokių teisių tretiesiems asmenims, todėl paslaugų teikėjas neturėjo teisės be atsakovės sutikimo perleisti reikalavimo.

8. Pastebi, kad ieškovės pateikta 2021 m. spalio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartis neatskleidžia, jog tokia sutartimi perleistas reikalavimas yra tapatus byloje reiškiamam reikalavimui. Taigi, reikalavimo perleidimo sutartyje apskritai nėra nurodyta kokių dokumentų pagrindu yra susitarta dėl reikalavimo apimties perleidimo, sutarties 8 p. nėra nurodyta reikalavimo teisės kaina, nepateikta jokių duomenų, jog tinkamai ir visiškai yra įvykdytos sutarties sąlygos. Iš reikalavimo perleidimo sutarties 9 p. sąlygų turinio matyti, jog reikalavimo perleidimo kaina turi būti sumokėta po skolos išieškojimo, todėl tokia sutarties sąlyga reiškia, jog faktiškai pradinis kreditorius neperleido reikalavimo teisės, bet tokia sutartimi tik pavedė išieškoti skolą iš atsakovės ir tik gavus skolos apmokėjimą – būtų atsiskaityta su pradiniu kreditoriumi.

9. Triplike atsakovė papildomai pažymėjo, kad atsakovė pretenzijas dėl netinkamai suteiktų paslaugų pareiškė vos tik gavusi vertimus t. y. 2021 m. rugsėjo 27 d. el. laišku. Atsakovė akcentavo, jog jai itin svarbi teikiamų paslaugų kokybė, kadangi vertimai bus publikuojami Latvijos vartotojams, kuriems latvių kalba yra gimtoji. Pastebi, kad 2021 m. spalio 4 d. laišku UAB „Vertimų karaliai“ pripažino, jog vertimus atliko CAT mašininiu vertimu, siūlė atsakovei variantą dėl gimtakalbės vertėjos priskyrimo vertimo koregavimui, kas reiškia, jog pripažino faktą dėl nekokybiškai suteiktų vertimo paslaugų.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Artūras Narkevičius palaikė ieškinio ir dubliko argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad nėra duomenų, jog atsakovė kreipėsi dėl naujo vertimo, galimai vertė pati. Į Latvijos vertimų įmonę kreipėsi tik esant teisminiam ginčui. Teigė, kad paruoštas vertimas buvo neištaisytas, o pakeisti žodžiai sinonimais, tačiau esmė nepakeista. Be to, jog trečiojo asmens vertimas yra teisingas, patvirtino ir Latvijos vertimų įmonė.

Atsiliepimas

11. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Arminas Levickas palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytus atsikirtimus, prašė ieškinį atmesti. Teigė, kad, esant reikalavimo sutarties trūkumams, UAB „Juris LT“ yra netinkama ieškovė. Vertimo paslaugos buvo nekokybiškos. Perleistas negaliojantis reikalavimas. Reikalavimo sutartyje nurodyta tik data ir suma, nenurodytas pagrindas ir dėl ko susidarė skola. Pažymėjo, kad reikalavimo sutarties 9 punkte pavesta išieškoti skolą, taigi tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės susiklostė pavedimo santykiai. Dėl vertimo kokybės pažymėjo, kad klaidos buvo dvejopo pobūdžio, t. y. buvo netinkamai išversti žodžiai, pvz. drobinė vietoje lininė. Tekste minima tiek drobinė, tiek lininė patalynė, bet išvertė visur vienodai. Tai visiškai skirtingos medžiagos, tai būtų vartotojų klaidinimas. Atsakovė patirtų dėl tokio klaidinimo papildomų mokesčių, jei apie šiuos neatitikimus praneštų vartotojai. Kitos klaidos - redagavimo, stiliaus. Pažymėjo, kad ta pati Latvijos vertimų įmonė pateikė išvadą dėl trečiojo asmens išversto teksto, kur nurodo daug stiliaus ir gramatikos klaidų. Paaiškino, kad biuras atliko vertimą nuo skanuotų trijų puslapių, todėl jie pridėti nesunumeruoti. Vertime tik paskutinis lapas patvirtintas. Numeracija tik notarinio vertimo atveju būna. Pastebi, kad ieškovės pateikta išvada išversta lietuvės, todėl reikėtų vertinti kritiškai. Be to, pateiktos tik atestuoto redaktoriaus išvados citatos, nėra įrodymų, kad toks atsakymas buvo pateiktas. Atsakovė tekstų nepublikuoja.

12. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Vertimų karaliai“ vadovas R. B. palaikė ieškovės poziciją. Nurodė, kad bandė su atsakove bendrauti, siūlė nuolaidą, kompromisą, papildomai perduoti sutikrinti redaktoriui, keisti sinonimais. Atsakovė nebendradarbiavo, pageidautinų vartotinų terminų neišreiškė, neleido atlikti korekcijų. Atsakovė sutikrino vertimą pagal „Google“ ir padarė išvadą, kad jis neteisingas. Pažymėjo, kad tai kūrybinis darbas, galima skirtingai išversti. Parenkami dažniausiai naudojami terminai. Latvių kalboje priimtina taip, kaip buvo išversta. Vadovas pats atliko palyginimą išverstų tekstų. Teigė, kad tekstai sukopijuoti jų atlikto vertimo, vietomis tik pakeisti žodžiai sinonimais, kažkas ištrinta, kad atrodytų, jog čia ne jų vertimas ir kad vertimai skiriasi. Akivaizdu, kad atsakovė naudojo vertimą. Nors paslauga buvo užsakyta prieš 1,5 metų, atsakovė kreipėsi ištaisyti tekstą tik dabar. Pripažįsta, kad vienintelė klaida vertime galėtų būti kai vietoje žodžio „pagalvė“ išversta „dydis“. Tai nėra fakto klaida ar vartotojo klaidinimas, ir ten, ir ten tai yra pagalvės aprašymas, su dydžiu susijęs. Visur tekste buvo nurodoma „pagalvės dydis“, tačiau vienoje vietoje palikta tik „dydis“, tai tik žodžio praleidimas. Paaiškino, kad buvo išversta lietuvio, nes originalas lietuvių kalba, o gimtakalbis redagavo. CAT programa, tai yra įvairūs įrankiai papildomi, kurie padeda išlaikyti vientisą terminologiją. Palengvina darbą, teikia pasiūlymus versti taip, kaip buvo anksčiau tekste verčiama. Tai ne automatinis vertimas. Tai tarsi atmintis, kuri kaupiasi besiverčiant tekstą, iš to ką vertei. Kiekvienas projektas turi savo terminologiją, kiekviena įmonė siūlo pageidautiną terminologiją. Atmintis kaupiasi konkrečiam projektui. Pats turi rašyti, spausdinti, tada siūlys terminą, turi patvirtinti, kad toks bus. Pažymėjo, kad atsakovės pateiktas vertimas yra pažodžiui iš lietuvių kalbos, nežiūrint konteksto. Vertimas nėra susiūtas, sunumeruotas. Vienas lapas konvertuotas, paskutinis skanuotas. Ne visur yra skylučių. Nėra datos patvirtinimo, kada buvo atliktas. Kelia abejonių. Paaiškino, kad atsakovei buvo pasiūlyta papildoma paslauga - adaptavimas, tai yra perrašymas, kai tekstas nebeatitinka originalo, tai nauja kūryba, kai pradinis tekstas netinka. Paprastai originalas nekeičiamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 29 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „Juris LT“ iš atsakovės UAB „Demaris“ 2 151,39 Eur skolą, 8 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos 2 151,39 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 849 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14. Visų pirma, teismas nesutiko su atsakovės pozicija, jog tarp UAB „Vertimų karaliai“ ir atsakovės nebuvo sudarytos jokios rašytinės atlygintinų paslaugų sutarties dėl paslaugų (vertimų) apimties, kainos. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus teismas nustatė, kad bendravimas tarp šalių tiek sudarant sutartį, tiek ją vykdant ir baigiant, vyko elektroniniu paštu. Bylos šalys sutarties sąlygas derino elektroniniu paštu: atsakovė pateikdavo vertimų biurui tekstą, kurį reikia išversti, atitinkamai biuras, įvertinęs užsakymo apimtį, nurodydavo konkrečią užsakymo kainą ir paruošimo terminą. Gavus atsakovės patvirtinimą, užsakymas buvo perduodamas vertėjui. Taigi, teismas nustatė, kad pradinė kreditorė šalių sudaryta sutartimi įsipareigojo suteikti atsakovei nematerialaus pobūdžio paslaugas – išversti tam tikrą atsakovės pateiktą tekstą, o atsakovė įsipareigojo už atliktas paslaugas sumokėti šalių sulygtą kainą, rezultatas buvo perduotas atsakovei.

15. Teismas nurodė, kad iš į bylą pateikto susirašinėjimo matyti, jog atsakovė teikė pastabas dėl pateikto vertimo. UAB „Vertimų karaliai“ reaguodami į pateiktas pastabas, atsakovei teikė paaiškinimus, jog „drobinė ir lininė patalynė yra latviškai vienas ir tas pats (lina gultas vela). Taip pat parkelio audinys gali ir kitu žodžiu vadintis Mitkals arba kartuns, bet tai yra medvilninis plona sudinys, todėl ir pavadino dažnesniu variantu – kokvilna“, „Jeigu labai smulkiai žiūrėti, perkelio tikslus pavadinimas yra „katuns“, bet dėl to, kad tai yra ta pati medvilnė, tik plonesnė ir pigesnė, prekių aprašymuose paprastai rašo „kokvilna“ (2021 m. spalio 18 d. UAB „Vertimų karaliai“ elektroninis laiškas).

16. Teismas pažymėjo, kad vertimas yra kūrybinis procesas, kurio tikslas perteikti teksto prasmę iš vienos kalbos į kitą, vertėjas, versdamas tekstą, visuomet turi atsižvelgti į kitos valstybės kultūrą, kalbos ypatumus bei tikslinės auditorijos ypatybes. Įvertinęs bylos medžiagą teismas sprendė, vertinant atsakovės nurodytas vertimo klaidas, jos nekeičia teksto esmės. Pažymėjo ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė dėl vertimo kreipėsi kitur, ir tik esant teisminiam ginčui, kreipėsi į Latvijos vertimų įmonę nustatyti vertimo trūkumus. Tai, kad atsakovė nurodo, jog vertime panaudoti neteisingi žodžiai, kurie savo esme yra sinonimai, tai, kad atsakovė iš esmės gali naudoti rezultatą, su tam tikrais atliktais pakeitimais, nėra pagrindas atsisakyti mokėti už atliktus darbus.

17. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas sprendė, kad pradinis kreditorius pagal atsakovės užsakymus suteikė atsakovei vertimų paslaugas, paslaugos suteiktos tinkamai ir perduotos atsakovei, taigi pradinis kreditorius turi galiojančią reikalavimo teisę.

Atsiliepimas

18. Atsakovės teigimu, reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir pradinio kreditoriaus UAB „Vertimų karaliai“, pagal kurią naujajam kreditoriui perleistos reikalavimo teisės į atsakovės skolą, neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl pripažintina negaliojančia.

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismas nurodė, kad nagrinėjamo ginčo atveju ieškovės įgytas reikalavimas kildinamas iš sutartinės atsakovės atsakomybės, kuri atsirado atsakovei neatsiskaičius su UAB „Vertimų karaliai“ už suteiktas šalių sulygtas vertimo paslaugas. Visi dokumentai, kurių pagrindu ieškovė grindžia reikalavimus, perduoti ieškovei, ieškovė juos prideda kartu su ieškiniu. Ieškovė 2021 m. spalio 26 d. pranešimu informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimą. Byloje nėra duomenų, kad gavusi pranešimą atsakovė kreipėsi į pradinį kreditorių ar ieškovę, reiškė prieštaravimus, aiškinosi koks susidarė įsiskolinimas, ginčijo reikalavimo teisės perleidimo faktą.

20. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad reikalavimo teisė ieškovei buvo perleista pažeidžiant CK 6.102 straipsnio reikalavimus. Nustatė, kad reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu trečiasis asmuo (pradinis kreditorius) turėjo reikalavimo teisę į atsakovę, nes už vertimo paslaugas nebuvo atsiskaityta PVM sąskaitose faktūrose nurodytu terminu. Esant minėtiems duomenims UAB „Vertimų karaliai“ turėjo teisę tiek skolą, tiek ir įstatymo nustatytas palūkanas perleisti ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad byloje konstatuota, jog UAB „Vertimų karaliai“ turėjo reikalavimo teisę į atsakovės skolą, todėl ieškinys buvo tenkintas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteista 2 021,53 Eur skola už suteiktas vertimo paslaugas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų esmė

21. Apeliantė (atsakovė) UAB „Demaris“ pateikė apeliacinį skundą ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, netenkinus pirmojo prašymo, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22. Nurodo, kad sprendime padaryta nepagrįsta išvada, kad vertimo paslaugos suteiktos tinkamai, neįvertinus atsakovės pateiktų įrodymų dėl nekokybiškai suteiktų vertimo paslaugų. Apeliantės įsitikinimu, priimdamas sprendimą teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Byloje ginčas kilo ne dėl paslaugų teikimo ar nesuteikimo, o dėl nekokybiškai suteiktų vertimo paslaugų. Paslaugos suteiktos nekokybiškai dviem aspektais, t. y. vertime yra padarytos akivaizdžios žodžių vertimo klaidos ir tekstas suredaguotas, priešingai nei buvo žadėta, ne gimtakalbio redaktoriaus. Apeliantė pateikė įrodymus dėl abiejų aplinkybių.

23. Pažymi, kad visame sprendime yra labiau aprašomos vertimo paslaugų (ne)suteikimo aplinkybės, nei vertinama vertimo paslaugų kokybė. Teismas sprendime apsiriboja tik paslaugų teikimo aplinkybių aprašymu ir vieno ieškovės 2023 m. kovo 8 d. pateikto įrodymo dėl akivaizdžių klaidų įrodymo aprašymu. Sprendimo 31 punkte teismas, ignoruodamas visus atsakovės pateiktus įrodymus dėl akivaizdžių žodžių vertimo (2023 m. kovo 8 d. atsakovės prašymas) ir teksto redagavimo klaidų (2023 m. vasario 8 d. atsakovės prašymas), padaro jokiais įrodymais nepagrįstas išvadas, kad „Vertinant atsakovės nurodytas vertimo klaidas, jos nekeičia teksto esmės.“ arba „Tai, kad atsakovė nurodo, jog vertime panaudoti neteisingi žodžiai, kurie savo esme yra sinonimai, tai, kad atsakovė iš esmės gali naudoti rezultatą, su tam tikrais pakeitimais, nėra pagrindas atsisakyti mokėti už atliktus darbus“.

Žemesnės instancijos teismas

24. Akcentuoja tai, kad teismas sprendime pripažino, kad vertimas atliktas su klaidomis. Tačiau vis tiek padarė nepagrįstas ir niekuo neparemtas išvadas dėl klaidų įtakos mažareikšmiškumo, latviškų žodžių vertinimo kaip sinonimai arba vertimo rezultatų naudojimo tinkamumo. Kokiais įrodymais remiantis teismas padaro tokią išvadą – sprendime nėra nurodyta ir paaiškinta. Apeliantės manymu, tokios teismo išvados yra nepagrįstos ir padarytos pažeidžiant CPK nustatytas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

25. Visų pirma, sprendime teismas pripažino, kad buvo padarytos žodžių vertimo, tačiau nepagrįstai nurodė, kad jos esmės nekeičia. Sprendime teismas ignoruoja apeliantės byloje pateiktus įrodymus, kad skirtingi lietuviški žodžiai yra verčiami identiškai latvių kalba. Pavyzdžiui, skirtingų audeklų „Lininė“ ir „Drobinė“ patalynės į latvių kalbą yra išverčiamos vienodai - „Lina gultas vela“. Lininis ir drobinis audeklai skiriasi, todėl identiškas vertimas „lininė“ patalynė yra klaidinantis ir savo prasme iš esmės skirtingas tekstas. Analogiška situacija su „Perkelio patalynė“. Trečiojo asmens pateiktame vertime yra nurodyta, kad „Perkelio patalynė“ yra verčiama kaip „Kokvilnas gultas vela“. Apeliantės byloje pateikto kito vertimų biuro „Kokvilnas gultas vela“ vertimas į lietuvių kalbą yra „Medvilninė patalynė“. Vėlgi, „perkelio“ ir „medvilnės“ audeklai yra skirtingi ir „perkelio“ audeklas negali būti vadinamas „medvilniniu“ audeklu. Arba kita akivaizdi klaida yra „Pagalvė“ – „Izmeri“ – „Dydis“. Klaidos yra grubios ir akivaizdžios, jos kartojasi visame tekste ir klaidina vartotojus, kurie nori įsigyti skirtingų audeklų patalynes.

26. Atsakovė kartu su 2023 m. kovo 8 d. prašymu prijungti įrodymą pateikė klaidų pavyzdžius. Byloje yra įrodymai (prie 2022 m. gegužės 13 d. atsakovės atsiliepimo į ieškinį pateiktas susirašinėjimas ir trečiojo asmens 2021 m. spalio 18 d. el. laiškas), kad pats trečiasis asmuo pripažįsta, kad „perkelio“ tikslus pavadinimas yra ne „Kokvilnas“, o „katūns“. Taigi, teismo išvada, kad „Vertinant atsakovės nurodytas vertimo klaidas, jos nekeičia teksto esmės.“ yra nepagrįsta jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Ieškovės byloje teikti įrodymai yra nepasirašyti, sudaryti neidentifikuotų asmenų, todėl negali paneigti atsakovės byloje pateiktus įrodymus iš kitų, net gi Latvijoje veikiančių, vertimų biurų.

27. Antra, teismas visiškai ignoravo ir sprendime net nepaminėjo atsakovės pateiktus įrodymus dėl nekokybiškai suteiktos vertimo redagavimo paslaugos.

28. Atsakovė byloje pateikė 2023 m. sausio 23 d. (Priedas Nr. 7) ir 2023 m. vasario 8 d. prašymus prijungti įrodymą dėl teksto redagavimo klaidų pirmuose 10 vertimo puslapių. Dėl ekonomiškumo, taupant išlaidas, atsakovė Latvijos vertimų biuro neprašė redaguoti viso teksto ir paprašė suteikti trečiojo asmens atlikto vertimo redagavimo paslaugą tik pirmiems 10 puslapių. Šių dviejų pateiktų įrodymų turinys patvirtina, kad trečiasis asmuo nesuteikė gimtakalbio redagavimo paslaugos. Stilistinio redagavimo klaidų teksto pirmuose 10 puslapių buvo daug.

29. Pažymi, kad trečiasis asmuo, prieš pradedant teikti vertimo paslaugas, garantavo, kad „Išverstus tekstus suredaguotų gimtakalbis redaktorius, todėl vertimo kokybę užtikriname.“ (Ieškovės 2022 m. birželio 1 d. dubliko priedas Nr. 1, 2021 m. rugsėjo 13 d. 11:09 el. laiškas). Tačiau joks gimtakalbio redaktoriaus redagavimas nebuvo atliktas. Tą patvirtino ir pats trečiasis asmuo, kuris vėliau, kai jau atsakovė pradėjo reikšti pretenzijas, 2021 m. spalio 4 d. 17:24 el. laišku pasiūlė, kad „Jeigu norite, kad nebūtų nei vieno sutapimo su mašininiu vertimu, galima priskirti gimtakalbę rašytoją, kuri išverstą tekstą adaptuos <...>“. Teismas sprendime visiškai neatsižvelgė ir neaptarė atsakovės pateiktų įrodymų reikšmingumą – 2023 m. sausio 23 d. ir 2023 m. vasario 8 d. prašymus prijungti įrodymą dėl teksto redagavimo klaidų pirmuose 10 vertimo puslapių. Oponuojančių ieškovės įrodymų, kurie paneigtų atsakovės pateiktais įrodymais grindžiamas aplinkybes, teismas taip pat nenurodė ir nenagrinėjo.

Žemesnės instancijos teismas

30. Akcentuoja tai, kad trečiasis asmuo yra profesionali vertėjų paslaugas teikianti įmonė, kuri prieš paslaugų teikimą atsakovei pažadėjo gimtakalbio redaktoriaus paslaugas, tačiau tokių paslaugų nesuteikė. Byloje nebuvo nurodyta, koks gimtakalbis asmuo teikė redagavimo paslaugas. Tekstą, labiausiai tikėtina, kad vertė mašininio vertimo programą pasitelkęs ne latviškai kalbantis asmuo. Atsakovė, prieš kreipiantis į trečiąjį asmenį, tikėjosi, kad gaus kokybiškas vertimo ir teksto redagavimo paslaugas, tačiau vertimas ir redagavimo paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai, o byloje pateikti įrodymai tai tik patvirtina.

Šalies argumentai

31. Apeliantė taip pat nurodo, kad byla išnagrinėta pažeidžiant įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, nes teismas posėdžio metu pareikalavo ieškovės pateikti papildomus bei didelės apimties įrodymus į bylą ir bylą išnagrinėjo neleidus atsakovei susipažinti su naujai pateiktais įrodymais.

32. Nurodo, kad byla išnagrinėta iš esmės per 1 teismo posėdį, kuris vyko 2023 m. kovo 9 d. Nors tokio tipo bylose (du juridiniai asmenys, dėl paslaugų teikimo kokybės) teismas nėra įpareigotas būti aktyvus, tačiau bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje pareikalavo ieškovės pateikti didelės apimties papildomus įrodymus. Ieškovė, kuri turėjo pareigą įrodinėti, kad paslaugos suteiktos kokybiškai ir ji, kaip reikalavimo teisės perėmusi naujoji kreditorė, turi reikalavimo teisę į atsakovę, byloje nebuvo pateikusi suteiktų vertimo paslaugų įrodymų. Tokių įrodymų byloje nebuvo iki tol, kol teismas 2023 m. kovo 9 d. teismo posėdžio metu ieškovės nepareikalavo pateikti: „Teismas prašo ieškovo atstovo pateikti pilną vertimą“ (2023 m. kovo 9 d. posėdžio informacinė pažyma). Dėl tokio teismo prašymo įvykdymo byloje buvo daroma daugiau nei 30 min. pertrauka, kurios metu ieškovė pateikė didelės apimties naujus įrodymus byloje, t. y. 7 dokumentai, kurių apimtis yra net 535 puslapių. Apeliantės manymu, teismas nepagrįstai ir be jokio teisinio pagrindo byloje tapo aktyviu ir pareikalavo teškovės pateikti papildomus įrodymus.

33. Negana to, kad teismas byloje tapo aktyvus ir ieškovės pareikalavo pateikti papildomus įrodymus, kurie, galimai pagrįstų jos ieškinio reikalavimus, teismas neleido atsakovei susipažinti su naujai pateiktais įrodymais. Atsakovės atstovas prašė atidėti teismo posėdį ir leisti susipažinti su pateiktais papildomais įrodymais, tačiau teismas tokį prašymą atmetė ir bylą išnagrinėjo iš esmės. Taigi, šiuo atveju Teismas pažeidė CPK 179 str. 2 d. nuostatą, nes neturėjo teisės savo iniciatyva rinkti Byloje įrodymus, tačiau pareikalavo Ieškovės pateikti papildomus įrodymus, o tada neleido Atsakovei susipažinti su naujai pateiktais įrodymais ir tokiu veiksmu pažeidė CPK 17 straipsnio nuostatą.

Šalies argumentai

34. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad civilinėje byloje ieškinį pareiškė tinkama ieškovė, nes reikalavimo teisė į skolą nebuvo perleista, o pavedimo sutartis nesuteikia teisės būti ieškove byloje.

35. Ieškovės byloje pateikta 2021 m. spalio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartis neatskleidžia, jog tokia sutartimi perleistas reikalavimas. Taigi, reikalavimo perleidimo sutartyje apskritai nėra nurodyta kokių dokumentų pagrindu yra susitarta dėl reikalavimo apimties perleidimo, sutarties 8 p. nėra nurodyta reikalavimo teisės kaina, nepateikta jokių duomenų, jog tinkamai ir visiškai yra įvykdytos sutarties sąlygos. Iš reikalavimo perleidimo sutarties 9 p. sąlygų turinio matyti, jog reikalavimo perleidimo kaina turi būti sumokėta po skolos išieškojimo, todėl tokia sutarties sąlyga reiškia, jog faktiškai pradinis kreditorius neperleido reikalavimo teisės, bet tokia sutartimi tik pavedė išieškoti skolą iš atsakovės ir tik gavus skolos apmokėjimą – būtų atsiskaityta su pradiniu kreditoriumi. Iš pateiktos su ieškiniu reikalavimo perleidimo sutarties matyti, kad buvo sudaryta pavedimo sutartis. Pavedimo sutartis pati savaime nesuteikia teisės byloje būti ieškove. Pavedimo sutartimi tik pavedama išieškoti skolą, t. y. atlikti tam tikrus teisinius veiksmus, tačiau nesuteikia teisės įgyti procesinį ieškovo statusą byloje.

Atsiliepimas

36. Ieškovė ir trečiasis asmuo atsiliepimų į atsakovės apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

38. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

39. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

40. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė teikia naujus rašytinius įrodymus - atsakovės darbuotojos, Latvijos pilietės E. L. darbo sutarties ir paso kopijas. Apeliantės teigimu, šie įrodymai patvirtina, kad atsakovė trečiojo asmens vertimą vertė savo jėgomis. Nurodo, kad būtent E. L., atsakovės darbuotoja, būdama Latvijos pilietė ir kalbanti latviškai iš naujo turėjo versti tekstus, juos redaguoti ir pritaikyti Latvijos rinkai. Būtinumą nurodytus įrodymus pateikti vėliau, apeliantės teigimu, lėmė pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti motyvai, tai, kad teismas, nustatęs, jog kreipimąsis į kitus asmenis prieš kreipiantis į teismą yra svarbi aplinkybė, galėjo pareikalauti įrodymų iš atsakovės taip, kaip tą padarė ieškovės atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas, siekiant tinkamai ir teisingai išnagrinėti bylą, atsižvelgiant į nurodytų įrodymų pateikimo būtinybę esamoje proceso stadijoje, taip pat įvertinus pateiktų įrodymų sąsajumą su nagrinėjamais klausimais bei jų įtaką šalių ginčo išsprendimui, sprendžia prašomus prijungti naujus įrodymus priimtini ir vertintini visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

Reikšmingos faktinės bylos aplinkybės

41. Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad atsakovė 2021 m. rugsėjo 13 d. elektroniniu paštu kreipėsi į UAB „Vertimų karaliai“ ir užsakė svetainės tekstų vertimą į latvių kalbą, užsakymas buvo derinamas elektroniniu paštu. Susirašinėjimo metu šalys sulygo, jog vertimas kainuos 1 149,59 Eur be PVM (į kainą įskaičiuotas ir vertimo stilistinis redagavimas), vertimo paruošimo terminas 9-11 d.; užsakymas buvo priimtas bei patvirtintas, už paslaugas išrašyta ir atsakovei apmokėjimui pateikta 2021 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaita faktūra Serija ir Nr. VK-0009908 (1 391 Eur su PMV sumai), apmokėjimo terminas iki 2021 m. rugsėjo 21 d.

42. 2021 m. rugsėjo 17 d. atsakovė pateikė užsakymą išversti kitą dalį teksto, šalys sulygo, jog vertimas su stilistiniu redagavimu kainuos 521,10 Eur + PVM, užsakymas buvo priimtas bei patvirtintas, už paslaugas išrašyta ir atsakovei apmokėjimui pateikta 2021 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaita faktūra Serija ir Nr. VK-0009964 (630,53 Eur su PVM sumai), apmokėjimo terminas iki 2021 m. rugsėjo 27 d.

43. 2021 m. rugsėjo 21 d. UAB „Vertimų karaliai“ informavo atsakovę, kad vertimas yra paruoštas, tačiau reikia laiko jį suredaguoti. Kitą dieną vertimų biuras informavo, kad siekiant kuo kokybiškiau atlikti teksto vertimą ir vertimą suredagavus vienam redaktoriui, vertimą siūloma perduoti kitam redaktoriui peržiūrėti. 2021 m. rugsėjo 23 d. laišku atsakovė sutiko perduoti vertimą.

44. Paruoštas vertimas atsakovei buvo atsiųstas elektroniniu paštu 2021 m. rugsėjo 26 d. (pirma dalis 13:36 val., kita – 13:45 val.).

45. 2021 m. rugsėjo 27 d. atsakovė kreipėsi į UAB „Vertimų karaliai“ su pretenzija ir elektroniniame laiške nurodė: „Sveiki, Kaip čia stilistinis redagavimas vertė tekstą, jeigu pirmam puslapyje jau žiūrint klaidos?“. Kitame laiške nurodė: „Pro google translate pažiūrėjom, kad net tos pačios klaidos kaip google translate pas jus. Google translate mokam naudotis ir patys“. Tą pačia dieną pateiktas atsakymas: „Ar galėtumėte patikslinti ar apibraukti vietas, kurios Jūsų manymu yra klaidingos? Perduotume dar kartą ir vertėjai, ir redaktoriams peržiūrėti ir pagrįsti tas vietas, kad vertimas yra teisingas“. Atsakovė 2021 m. spalio 4 d. atsakė: „Ten visi tekstai tiesiog su google translate buvo versti, man jums visa tekstą sužymėti? Tikriname jau kelinta diena tekstus, tai viskas su google translate versta, atsisakome tokio vertimo, mums netinka, ieškosimės kitų vertėjų“.

46. Atsakydamas į atsakovės laišką, vertimų biuras paaiškino, kad „vertėjai versdami naudojasi CAT programomis, kuriuose gauna mašininio vertimo pasiūlymus, atminties ir terminologijos pasiūlymus, po atlikto vertimo peržiūri vertimą ir gimtakalbis specialistas. Tai, kad vertėjas vietomis pasinaudojo mašininio vertimo pasiūlymais, nereiškia, kad išverstas tekstas yra nekokybiškas, netiksliai išverstas ar su klaidomis“, ir, kad nebūtų nei vieno sutapimo su mašininiu vertimu, pasiūlė priskirti gimtakalbę rašytoją, kuri išverstą tekstą adaptuos taip, kad skambėtų kuo patraukliau ir gražiau, tačiau tai neturės nieko bendra su tiksliu ir teisingu vertimu.

47. 2021 m. spalio 18 d. elektroniniu laišku atsakovė, be kita ko, informavo, kad vertimo kokybė jos netenkina, atsakovė atsisako priimti darbus ir jau verčia kitur. Kitą dieną gautas atsakymas, vertimų biuras, be kita ko, paaiškino, kad jeigu vertimas netinka, turi būti pateiktos konkrečios pastabos ir suteiktas terminas trūkumams išspręsti, patikino, kad vertimas yra tikslus, be klaidų, skaitosi itin sklandžiai gimtakalbiui skaitytojui, yra pateikti įrodymai, jog vertimas nėra atliktas su Google vertėju, bei informavo, jog kadangi atsakovės nemokumo argumentas yra visiškai nepagrįstas, situacija perduodama spręsti partneriui.

48. Nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Vertimų karaliai“ 2021 m. spalio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Demaris“ 2 021,53 Eur dydžio įsiskolinimą naujam kreditoriui UAB „Juris LT“.

Dėl apeliacinio skundo argumentų (ne)pagrįstumo

49. Susipažinus su apeliacinio skundo turiniu, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą apeliantė įrodinėja pažeistomis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės pateiktų įrodymų dėl nekokybiškai suteiktų vertimo paslaugų, dėl ko netinkamai nustatė kaip tinkamą vertimo paslaugų suteikimo faktą ir atitinkamai tenkino ieškinį.

50. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

51. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 23 punktas).

53. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais (CPK 186 straipsnis), liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023, 42 punktas).

54. CK 6.256 straipsnio 3 dalis numato, jog jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus ir vertėjo profesinius standartus. Pripažintina, kad ne bet koks teksto vertimas gali būti pagrindas tinkamam sutarties įvykdymui – tik kokybiškai atliktas darbas laikytinas tinkamu sutarties įsipareigojimų atlikimu. Kokybišku teksto vertimu negali būti pripažįstamas vertimas, kurio turinys ar prasmė skiriasi nuo verčiamo teksto. Be to, išverstas tekstas turi būti tikslus, aiškiai suprantamas, taip pat privalo atitikti tos kalbos normas, reikalavimus bei terminiją, būti sklandus ir logiškas. Tai reiškia, kad profesionalus vertėjas privalo tekstą išversti taip, kad stiliaus, kalbos normų vartojimo bei teksto turinio požiūriu išverstas tekstas būtų nepriekaištingas (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-318-577/2012).

55. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas atsakovės susirašinėjimas el. paštu su latvijos vertimų paslaugas teikianča įmone Tulkot.lv. Kaip matyti iš susirašinėjimo, atsakovė 2022 m. birželio 9 d. kreipėsi į Tulkot.lv ir užsakė pirmųjų 10 psl. teksto, kurį anksčiau išvertė trečiasis asmuo byloje UAB „Vertimų karaliai“, patikrinimą už sutartą 155 Eur atlygį. Latvijos įmonė Tulkot.lv 2022 m. birželio 30 d. pateikė atsakymą ir informavo, kad tekstas latvių kalba, kurį gavo iš atsakovės, buvo labai prastos kokybės. Latvijos įmonė nurodė, kad atsižvelgiant į gramatikos ir stiliaus klaidų kiekį, gali būti, kad vertimą atliko ne gimtakalbis vertėjas, šią prielaidą grindė tuo, kiek teko redaguoti tekstą.

56. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vertimas yra kūrybinis procesas, tačiau svarbu tai, kad vertimas privalo būti tikslus, kitu, kaip ir šiuo atveju, galėtų susidaryti situacija, kuomet netikslus vertimas gali sąlygoti žalą vertimą užsakiusiam asmeniui, kaip kad vartotojų, įsigijančių prekes iš šio asmens pagal netikslų vertimą, suklaidinimas (kaip nurodant netikslias parduodamų prekių medžiagas).

57. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantės teigiamos vertimo klaidos yra ne klaidos, o sinonimai. Atsakovė pateikė pavyzdžius nurodytų vertimo klaidų – Drobinė patalynė išversta kaip Lina gultas vela, kas reiškia Lininę patalynę ir tai nėra sinonimas. Perkelio patalynė išversta kaip Kokvilnas gultas vela, kas reiškia Medvilninę patalynę ir tai nėra sinonimas, be to, nurodyta išvada yra patvirtinta pačios ieškovės. Žodis pagalvė įvardintas kaip Izmēri, kas reiškia dydį, nors ieškovė buvo nurodžiusi, kad tai tik rašymo apsirikimo klaida, priekyje neparašant žodžio pagalvės, tačiau primintina, kad vertimas turi būti tikslus ir nepriekaištingos kokybės, be kita ko, turinio požiūriu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vertimo paslaugą užsisakęs asmuo neturėtų dar kartą persitikrinti ar vertimas atliktas kokybiškai ir pan., tai turi užtikrinti paslaugos teikėjas.

58. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog trečiasis asmuo UAB „Vertimų karaliai“ su atsakove nebendradarbiavo, veikė nesąžiningai, atsakovės interesų nepaisė ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų nesiekė. Atvirkščiai, vertimų biuras siūlė problemos sprendimo būdus, teikė paaiškinimus, pagrindimus dėl vertimo tinkamumo.

59. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad paties verčiamo teksto apimtis siekia daugiau nei kelis šimtus puslapių, tačiau 2021 m. rugsėjo 27 d. atsakovės pretenzijoje trečiajam asmeniui UAB „Vertimų karaliai“ nurodoma, kad jau pirmajame išversto teksto puslapyje yra klaidos. Nurodyta aplinkybė patvirtinta ir Latvijos įmonės Tulkot.lv atliktame vertime, iš kurio matyti, kad visuose 10 puslapių, kuriuose buvo atliekama teksto patikra, yra aptiktos tiek gramatikos, tiek ir teksto stiliaus klaidos, kurių apstu kiekviename puslapyje.

60. Atsakovės nuomonė, kad ieškovė turėjo sužymėti visas klaidingai išversto teksto vietas, yra nepagrįsta, reikalaujanti neprotingų sąnaudų ir galų gale pati teksto vertimo paslauga tokiu atveju praranda prasmę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra jokių patikimų duomenų, kurie paneigtų Latvijos įmonės Tulkot.lv nustatytas vertimo klaidas. Nors apeliantė pateikė rašytinius įrodymus, t. y. vertėjo išvadą, pastebėtina, kad pati išvada yra ribotos apimties, išvadoje yra atsakoma į ieškovės pateiktus klausimus, kurie iš esmės neapima verstame tekste atliktų žodžių išdėstymo, rašybos klaidų, o apsiriboja tokiais klausimais ir atsakymais į juos, kaip įvardžio rašymu iš didžiosios raidės ir kt. Kitas byloje pateiktas niekaip nepavadintas dokumentas, kuriame yra nurodomos Latvijos įmonės Tulkot.lv vertime atliktos klaidos yra nepasirašytas ir, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, sudarytas neidentifikuoto asmens, nėra aiški šio dokumento kilmė. Taigi, nesant įtikinančių duomenų, kurie paneigtų Latvijos įmonės Tulkot.lv nustatytas trečiojo asmens atlikto vertimo klaidas, teismas neturi pagrindo vertinti, kad nurodytos klaidos yra nepagrįstos.

61. Trečiasis asmuo 2021 m. rugsėjo 13 d. šalims derintis dėl teikiamų vertimo paslaugų nurodė, kad gali profesionaliai išversti ir suredaguoti svetainės tekstus, išverstus tekstus suredaguotų gimtakalbis redaktorius (2021 m. rugsėjo 13 d. laiške trečiasis asmuo patvirtino, kad stilistinis redagavimas į kainą įskaičiuotas), todėl vertimo kokybę užtikrina. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad trečiasis asmuo neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų ir nesilaikė vertėjo profesiniai veiklai taikomų reikalavimų ir standartų, t. y. vertimą atliko netiksliai, išverstas tekstas buvo prastos kokybės, galimai neredaguotas gimtakalbio redaktoriaus. Nėra pagrindo teigti, kad išverstas tekstas buvo nepriekaištingos kokybės, be to, byloje nėra duomenų, kad atliktą vertimą atsakovė panaudojo savo veikloje.

62. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.716 straipsnio 1 dalis įtvirtina paslaugų sutarties sąvoką – paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

63. Atlygintinų paslaugų sutartis apima du esminius elementus: pirma, tai yra pirkimo-pardavimo elementas, kai klientas perka paslaugų teikėjo nematerialaus pobūdžio paslaugas. Antra – tam tikrų nematerialių darbų atlikimas kliento naudai. Taigi, klientui svarbu gauti galutinį rezultatą, o paslaugų teikėjui – apmokėjimą už paslaugas.

64. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pradinė kreditorė šalių sudaryta sutartimi įsipareigojo suteikti atsakovei nematerialaus pobūdžio paslaugas – išversti tam tikrą atsakovės pateiktą tekstą, o atsakovė įsipareigojo už atliktas paslaugas sumokėti šalių sulygtą kainą, rezultatas buvo perduotas atsakovei. 2021 m. spalio 4 d. elektroniniu laišku atsakovė informavo trečiąjį asmenį, kad suteikta vertimo paslauga atsakovės netenkina ir atsakovė atsisako tokio vertimo. Taigi, tarp šalių sudaryta sutartis nutraukta nuo 2021 m. spalio 4 d. atsakovės iniciatyva, trečiajam asmeniui netinkamai įvykdant sutartinius įsipareigojimus (CK 6.217 straipsnis). Byloje nustatyta, kad sutartis nutraukta pagrįstai, nustačius trečiojo asmens kaltę, byloje nėra pateikta patikimų duomenų dėl tinkamos trečiojo asmens suteiktos paslaugos kokybės, kurie būtų įtikinamesni nei atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, todėl ir pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas atsakovė neturi.

Dėl bylos procesinės baigties

65. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai atsižvelgė į byloje esančius įrodymus, nepakankamai įvertino jų įrodomąją reikšmę. Pirmosios instancijos teismas detaliai nevertino suteiktų paslaugų kokybės, kas yra aktualu sprendžiant klausimą dėl skolos priteisimo už suteiktus (ne)kokybiškai atliktus vertimo darbus paslaugos gavėjui atsisakius už juos atsiskaityti. Ieškovė, siekdama paneigti atsakovės į bylą pateiktus įrodymus, apsiribojo argumentais ir įrodymais, kurie galimai pagrindžia tam tikrų mažos dalies atskirų žodžių iš esmės tinkamą išvertimą, tačiau net ir tokiu atveju, tai nepaneigia aplinkybės, kad visuomuje teksto vertimas nebuvo geros kokybės, aptiktos tiek gramatikos, tiek stiliaus klaidos, kurios nėra paneigtos į bylą pateiktais įrodymais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

66. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).

67. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškinį atmetus pilna apimtimi, ieškovei bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos.

68. Atsakovė pateikė duomenis, patvirtinančius 1 584,69 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė detalizuoja minėtas bylinėjimosi išlaidas: už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą patyrė 1 328,50 Eur išlaidas, už vertimo paslaugas sumokėjo 50,38 Eur sumą, 2023 m. vasario 13 d. prašyme nurodė, kad papildomai patyrė 200 Eur išlaidas už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą, taip pat už papildomas vertimo paslaugas patyrė 5,81 Eur. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pastarosios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl atsakovės naudai iš ieškovės priteistinos 1 584,69 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

69. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atsakovė prašė priteisti 896 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas 49 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą, 847 Eur išlaidos, kurios buvo patirtos apmokėti advokato suteiktas paslaugas rengiant apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, spręstina, kad atsakovei kompensuotinos visos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atsakovės UAB „Demaris“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Demaris“ (juridinio asmens kodas 304274610) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ (juridinio asmens kodas 303262509) 1 584,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Demaris“ (juridinio asmens kodas 304274610) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ (juridinio asmens kodas 303262509) 896 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Asta Pikelienė Eglė Surgailienė Tatjana Žukauskienė