Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės, Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui K. M. leidyklai „Briedis“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl sutarties nutraukimo ir sumokėto avanso priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių pasirašytą sutartį bei ja prisiimtus įsipareigojimus, buvo akivaizdžiai šališkas ieškovės nenaudai, netinkamai įvertino surinktus įrodymus: bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad lietuviškas tekstas buvo išverstas ir perduotas elektroniniu paštu autorei K. M., kas paneigia sprendimo išvadą, kad ieškovė iš esmės pažeidė Sutarties 1.1 punktą. Sudaryta Sutartimi (2.2; 2.3 Sutarties punktai) atsakovas buvo įsipareigojęs patvirtinti, jog vertimą gavo, ar pareikšti pretenziją dėl vertimo, tačiau apie tai, kad gavo vertimą ir turi jam pretenzijų, ieškovei nė karto nebuvo pranešta, todėl laikytina, kad visas vertimas buvo atsakovo priimtas. Jeigu atsakovas, gavęs vertimo pirmąją dalį, būtų įvertinęs vertimo tekstą, kaip tą nurodo Sutartis, ir pareiškęs konkrečias pastabas dėl vertimo, būtų buvę galima laiku jį pataisyti arba nutraukti sutartį, tokiu būdu būtų patirta mažiausiai nuostolių. Teismas dėl atsakovo pareigos laiku priimti vertimą ir jį įvertinti nepasisakė. Todėl akivaizdu, kad Sutartį pažeidė ne ieškovė, o atsakovas. Atsakovas priešieškiniu pripažino, kad vertimą gavo ir pastebėjo neatitikimų ir klaidų, tačiau vertimo autorei apie jas raštu nepranešė. Be to, atsakovas nenurodė ieškovei konkrečių vertimo klaidų, negrąžino vertimo autorei, nepateikė knygos maketo su jame surinktu tekstu, kuriame būtų galima matyti ir taisyti klaidas. Ieškovė 2010-04-12 siūlė teksto autorei pastabas dėl vertimo siųsti paštu, o vėliau tekstą talpinti į knygos maketą vertėjai dalyvaujant.Vertimas yra kūrybinis darbas kaip išvestinis kūrinys, todėl kilę ginčai dėl vertimo, užsakymo, vertimo panaudojimo vertinti remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu, kitų su minėtu įstatymu susijusių įstatymų pagrindu, o ne rangos ar paslaugos teikimo normų pagrindu, kaip nurodyta teismo sprendime. Todėl teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.217 str. ir atliktą vertimą vertino kaip paslaugos suteikimo rezultatą, konstatuodamas, kad paslaugos rezultatas nebuvo sukurtas.Berno konvencija numato vertimų apsaugą, niekuo nesiskiriančią nuo originalaus kūrinio teisinės apsaugos. Teismas, vertindamas vertimą, akivaizdžiai suklydo vertindamas jį gramatikos aspektu. Kūrinio vertimas ir jo suredagavimas gramatikos taisyklių požiūriu yra skirtingi dalykai: kiekvienas išverstas kūrinys prieš spausdinimą redaguojamas ir dažniausiai tą atlieka redaktorius. Be to, teismas sprendime pripažino, kad vertimas buvo atliktas ir perduotas atsakovui. Išversto kūrinio redagavimas, konsultavimas ar kitokių paslaugų teikimas nelaikomas autoriniu darbu, tuo tarpu vertimas yra autorinis darbas, ir jam teisės aktuose nenumatyti jokie kokybės kriterijai.

Ieškovė Sutartimi buvo įsipareigojusi pateikti ne bet kokį teksto vertimą, o kokybišką ir tinkamą naudoti pagal paskirtį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė tokio vertimo atsakovui nepateikė, todėl iš esmės pažeidė Sutarties tiek 1.3, tiek 1.1 punktus. Sutartyje nenumatyta, kad atsakovui laiku nepateiktus pretenzijos, bus laikoma, kad ieškovė vertimą atliko tinkamai ir kokybiškai. Tiek remiantis sudaryta sutartimi, tiek CK 6.663 str. 1 d., ieškovė turėjo pareigą atsakovui pateikti kokybišką vertimą. Šalys negali susitarti netaikyti civilinės atsakomybės dėl netinkamai atliktų darbų ar paslaugų. Be to, sutarties sąlygas pasiūlė ieškovė, todėl, remiantis CK 6.193 str. 4 d., jei kyla abejonių dėl sutarties sąlygų, jos aiškintinos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai.Atsakovas nėra anglų kalbos specialistas, todėl ieškovės atlikto vertimo klaidoms nustatyti prireikė net ekspertų išvados, todėl remiantis CK 6.662 str. 3 d. atsakovas galėjo apie tokias klaidas pranešti per protingą laiką nuo jų nustatymo, kas ir buvo padaryta.Ieškovė paskutinę vertimo dalį pateikė tik 2010-03-16, t. y. praleidusi Sutartyje nustatytą terminą vertimui pateikti.Ieškovė atsakovo nurodytų darbo defektų neginčijo, atsakovui 2010 m. balandžio mėn. pateikus ieškovui pretenziją, kelis kartus susitikti atsisakė, todėl ieškovės argumentai, kad jai nebuvo nurodyti konkretūs trūkumai, yra nepagrįsti. Ieškovė nebendradarbiavo su atsakovu ir to nepaneigė. Tuo tarpu ieškovės siūlymas patikrinti knygos maketą už papildomą 400 Lt sumą negali būti traktuojamas kaip ieškovės siūlymas geranoriškai ištaisyti nekokybiškai atlikto vertimo klaidas. Be to, ieškovė apeliaciniame skunde neneigia, kad jos atliktas vertimas yra nekokybiškas ir jo panaudoti pagal paskirtį neįmanoma. Kilęs ginčas nėra susijęs su ieškovės autorinėmis teisėmis į jos atliktą vertimą ar su šio vertimo neteisėtu panaudojimu. Jokio reikalavimo dėl autorinių teisių byloje nėra, todėl teismas pagrįstai nenagrinėjo ieškovės reikalavimų pagal autorines teises reglamentuojančius įstatymus. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad vertimui, kaip autorių teisės objektui, nėra nustatyti jokie kokybės reikalavimai: vertimas turi atitikti kalbines taisykles ir yra kalbinės formos pakeitimas į kitą kalbinę formą. O tai reiškia, kad turi būti aiškus, suprantamas, atitikti verčiamą tekstą ir prasmę. Tai, ar kūrinys yra kokybiškas ar ne, neturi reikšmės autoriaus turtinių ir neturtinių teisių į jį atsiradimui, tačiau tai nereiškia, kad tokie kokybės kriterijai neegzistuota ir sudarius vertimo paslaugų teikimo sutartį – kokybės reikalavimai nustatomi arba sutartyje, arba jie turi atitikti įprastus vertimams keliamus reikalavimus. Ieškovei išversti perduoto kūrinio specifika lemia, kad jo vertimui būtinas tikslus teksto atitikimas originalui, tačiau ieškovės vertimas buvo nesuprantamas, neįskaitomas ir negalimas naudoti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, o sprendimas priimtas teismui neobjektyviai įvertinus faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliantės argumentus kaip nepagrįstus. Pagal LR Konstitucijos 109 str. 3 d. ir LR teismų įstatymo 3 str. 2 d. teisėjai, vykdydami teisingumą, klauso tik įstatymo. Pagal LR CPK 185 str. 1 d. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Be to, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus LR CPK nustatytas išimtis. Nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iš teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, juos visumoje įvertino ir padarė atitinkamas išvadas, tuo tarpu duomenų, kad teismas buvo šališkas apeliantės atžvilgiu, nėra.

Byloje nustatyta, kad ginčo šalys 2010-01-01 sudarė sutartį „Dėl vertimo į anglų kalbą paslaugų suteikimo“ (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo išversti į anglų kalbą K. M. knygą „Vilnius. Vadovas po miestą“, derindama einamuosius darbus su autore, o atsakovas įsipareigojo priimti atliktus vertimus ir už juos sumokėti Sutartyje nurodyta tvarka.

CK 6.716 straipsnio 1 dalis įtvirtina paslaugų sutarties sąvoką – paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Ieškovė šalių sudaryta sutartimi įsipareigojo suteikti atsakovui nematerialaus pobūdžio paslaugas – išversti knygą, o atsakovas įsipareigojo už atliktas paslaugas sumokėti. Šalių sudaryta sutartis „Dėl vertimo į anglų kalbą paslaugų suteikimo“ kvalifikuotina kaip atlygintinų paslaugų (CK 6.716 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai rėmėsi CK 6.217 str. nuostatomis, konstatuodamas, kad atsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad ieškovė jau pradėjo ją vykdyti. Be to, CK 6.724 str. numato, kad paslaugų sutartims tiek, kiek tai neprieštarauja CK 6.716-6.723 str. normoms, taikomos bendrosios rangos sutarties nuostatos, todėl atmetami apeliantės motyvai, kad pirmosios instancijos teismas šiomis normomis rėmėsi nepagrįstai.

Šalių sudarytos Sutarties 1.2. bei 1.3 punktais ieškovė įsipareigojo darbą grąžinti kokybiškai atliktą, suredaguoti bei ištaisyti iškilusias klaidas. CK 6.256 str. 3 d. numato, jog jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus ir vertėjo profesinius standartus. Pripažintina, kad ne bet koks teksto vertimas gali būti pagrindas tinkamam sutarties įvykdymui – tik kokybiškai atliktas darbas laikytinas tinkamu sutarties įsipareigojimų atlikimu. Kokybišku teksto vertimu negali būti pripažįstamas vertimas, kurio turinys ar prasmė skiriasi nuo verčiamo teksto. Be to, išverstas tekstas turi būti tikslus, aiškiai suprantamas, taip pat privalo atitikti tos kalbos normas, reikalavimus bei terminiją, būti sklandus ir logiškas. Tai reiškia, kad profesionalus vertėjas privalo tekstą išversti taip, kad stiliaus, kalbos normų vartojimo bei teksto turinio požiūriu išverstas tekstas būtų nepriekaištingas. Tai, kad ieškovės pateiktas knygos vertimas šių reikalavimų neatitiko, įrodo byloje esantys duomenys – VU Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedros išvada, kurioje konstatuota, jog vertimas yra blogas, jo pataisyti neįmanoma, o tekstą reikia išversti iš naujo. Be to, vertime yra daug sintaksės bei vertimo klaidų, tekstas yra neskaitytinas, nesilaikoma datų, pavardžių, tikrinių vardų vertimo konvencijų, kas verčiant knygą – miesto vadovą – yra ypač svarbu (b. l. 32-38). Ieškovės vertimo kokybės trūkumus taip pat iš dalies patvirtina ir knygos autorės K. M. bei atsakovo pretenzijos ieškovei dėl nekokybiško vertimo (b. l. 6; 28; 30; 39). Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pateikta M. D. vertimo įvertinimo išvada yra padaryta vertinant knygos vertimą minčių dėstymo aspektu, tačiau nepaneigia, kad išverstas tekstas buvo klaidingas.

Iš bylos duomenų matyti, kad tiek atsakovas, tiek knygos autorė reiškė pretenzijas ieškovei dėl vertimo kokybės, knygos autorė nuolat susirašinėjo su vertėja, keletą kartų teikė pastabas dėl pateikto vertimo, siūlė geranoriškai ištaisyti klaidas bei susitikti (b. l. 27-30; 116), todėl ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas pretenzijų jai nereiškė, vertimo nepriėmė, jo nevertino, apie tai ieškovei nepranešė, yra nepagrįstos ir atmetamos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė su atsakovu nebendradarbiavo, netaisė savo darbo trūkumų, atsisakė susitikti, dėl ko atsakovas pagrįstai kreipėsi į specialistus bei gavęs atitinkamas jų išvadas, pasiūlė ieškovei nutraukti šalių sutartį. Įvertinus visa tai, konstatuotina, kad ieškovė savo pagal Sutarties 1.1. – 1.3 punktus prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė – darbą atliko nekokybiškai, vertimo klaidų neištaisė ir jų nesuredagavo.

Atlygintinų paslaugų sutartis apima du esminius elementus: pirma, tai yra pirkimo-pardavimo elementas, kai klientas perka paslaugų teikėjo nematerialaus pobūdžio paslaugas. Antra – tam tikrų nematerialių darbų atlikimas kliento naudai. Taigi klientui svarbu gauti galutinį rezultatą, o paslaugų teikėjui – apmokėjimą už paslaugas. Nustačius ieškovės kaltę dėl sutarties pažeidimo, t. y. ieškovei neatlikus vertimo darbų ir atsakovui negavus galutinio rezultato, suma, sumokėta už vertimo darbus, bei išlaidos vertimo kokybei nustatyti pagrįstai priteistinos iš ieškovės, o šalių sudaryta Sutartis nutrauktina. Be to, paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė su atsakovu ir knygos autore nebendradarbiavo, veikė nesąžiningai, atsakovo interesų nepaisė ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų nesiekė.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad tiek Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, tiek LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas reglamentuoja autorių teisių apsaugą; vertimas yra kūrybinis darbas, kaip išvestinis kūrinys (ATGTĮ 4 str.), tačiau byloje nekeliamas ginčas dėl ieškovės teisių į jos pateiktą vertimą. Byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos mišrios pagal savo prigimtį Sutarties įvykdymo bei darbų atlikimo, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai rėmėsi tą reglamentuojančiomis CK normomis. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, nurodant, kad nagrinėjamoje byloje teismas turėjo taikyti autorių teisių apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, laikytini nepagrįstais ir yra atmetami. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Atsakovui nepateikus duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancjos teisme, prašymas jas priteisti atmetamas.

Atsižvelgdamas į aukščiau minėtus motyvus, apeliacinio skundo argumentus ir galimas bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme, įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.