Kauno apygardos teismo nutartis

2023-11-30 · Civilinė byla Nr. e2A-1235-1043/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-30
Bylos Nr.
e2A-1235-1043/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14904-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Agnė Vyliaudaitė, Evaldas Burzdikas, Anita Sereikienė
Atsakovas
J. D.
Ieškovas
PlusPlus Capital AS
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. e2A-1235-1043/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14904-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.5; 3.1.7.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Vyliaudaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-252-584/2023 pagal ieškovės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovei J. D. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė PlusPlus Capital AS (toliau – ieškovė) ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės J. D. 10 999,68 Eur negrąžintą kreditą, 791,13 Eur negrąžintų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 1 061,17 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad R. K. ir akcinė bendrovė (toliau – AB) Swedbank (toliau – bankas) sudarė Asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis) pagal kurią bankas įsipareigojo R. K. atidaryti kredito limito sąskaitą ir suteikti sutartyje numatyto dydžio kredito limitą, o R. K. įsipareigojo jį grąžinti. R. K. tinkamai nevykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, bankas nutraukė sutartį 2018 m. kovo 6 d. 2017 m. spalio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi bankas perleido kreditorinio reikalavimo teises į R. K. įsiskolinimą PlusPlus Baltic OU Lietuvoje. 2017 m. spalio 24 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, kreditorius PlusPlus Baltic OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą ieškovei. Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu R. K. skola buvo perleista ieškovei 2018 m. balandžio 30 d. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą (cesiją) jis buvo informuotas išsiunčiant pranešimą registruotu laišku. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-17746-1041/2018, priteisdamas iš R. K. 12 176,99 Eur skolą, 10,73 proc. metinės mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už 10 999,68 Eur sumą nuo 2018 m. birželio 13 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 274,00 Eur žyminį mokestį. Įsiteisėjus sprendimui, teismas išdavė vykdomąjį raštą, kurį ieškovė perdavė vykdyti antstolio Regimanto Budreikos kontorai, kurioje užvesta vykdomoji byla Nr. 0085/18/01708. Iš R. K. buvo išieškota 121,82 Eur suma, kuri padengė dalį žyminio mokesčio. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-862-896/2020, kuria nutarė: „Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimą dėl santuokos nutraukimo dalyje dėl prievolių padalinimo pakeisti iš dalies. Prievolę R. K. su AB Swedbank, pagal sudarytą 2015 m. gegužės 11 d. asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti solidaria R. K. ir atsakovės prievole“. Aplinkybė, kad įsiskolinimas, kilęs sutarties pagrindu įsiteisėjusiu sprendimu už akių iš R. K. buvo priteistas ieškovei, neturi įtakos atsakovės pareigoms ir nepanaikina jos prievolės atsiskaityti su ieškove. Esant solidariai skolininkų pareigai, ieškovė turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi, tiek keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium.

Atsiliepimas

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad ieškovė savo finansinį reikalavimą kildina iš Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-862-896/2020, kuria buvo pakeistas Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimas ir R. K. finansinė prievolė buvo pripažinta solidariąja prievole. Dar iki Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties priėmimo, Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. civilinėje byloje Nr. e2-17746-1041/2018 buvo priimtas sprendimas už akių, kurioje nuspręsta, kad R. K. skola yra jo asmeninė prievolė. Tokiu būdu pagal CPK 260 straipsnį pripažintina, kad teismo sprendimu buvo galutinai išspręstas ginčas dėl skolos pagal sutartį. Dėl sprendimo už akių nebuvo paduotas pareiškimas dėl sprendimo peržiūrėjimo. Ieškovės reikalavimas dėl skolos pakartotinio priteisimo iš atsakovės yra nepagrįstas, nes ieškovė nepateikė pretenzijos dėl sprendimo už akių, taip pat ieškovės prašymu buvo pradėta išieškojimo procedūra. Ieškovė žinojo, kad R. K. buvo santuokoje, tačiau pati nusprendė, kad įsiskolinimas bus išieškomas tik iš R. K. ir nebuvo prašyta prievolės pripažinti solidaria.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 10 999,68 Eur negrąžintą kreditą, 791,13 Eur negrąžintų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 1 061,17 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (12 851,98 Eur) nuo 2021 m. spalio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 289,00 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovės valstybei 10,85 Eur procesinių siuntimo išlaidų.

5. Teismas nurodė, jog Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-17746-1041/2018, kuriuo priteisė ieškovei iš atsakovo R. K. 12 176,99 Eur skolą, 10,73 proc. metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už 10 999,68 Eur nuo 2018 m. birželio 13 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 274 Eur žyminį mokestį. Pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0085/18/01708, kurioje iš R. K. buvo išieškota 121,82 Eur. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-862-896/2020, kuria nutarė: ,,Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo dalį dėl prievolių padalinimo pakeisti iš dalies. Prievolę pagal atsakovo R. K. su AB ,,Swedbank“ 2015 m. gegužės 11 d. sudarytą asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti solidaria R. K. ir J. K. prievole“.

6. Teismas nurodė, jog pagal R. K. ir banko sudarytos sutarties nuostatas nutraukus sutartį prieš terminą kredito gavėjas įsipareigojo nedelsiant grąžinti visą negrąžintą kredito sumą, tačiau šio įsipareigojimo nėra įvykdęs, todėl teismas atsižvelgęs į tai, priteisė iš atsakovės, kaip solidarios skolininkės, ieškovo naudai negrąžintą kredito dalį. Teismas nurodė, kad prievolės solidarumą pripažino Kauno apygardos teismas byloje Nr. 2A-862-896/2020.

7. Teismas nurodė, jog pagal pradinio kreditoriaus pateiktus duomenis sutarties nutraukimo dieną R. K. nesumokėtų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dalis sudarė 791,13 Eur (98,40 Eur + 692,73 Eur), todėl 791,13 Eur negrąžintas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2018 m. kovo 6 d., priteisė iš atsakovės. Teismas nurodė, kad pagal sutarties nuostatas, kredito gavėjas (R. K.) sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais nuo pradelstos sumokėti sumos įsipareigojo mokėti 0,05 pro. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, kaip solidari skolininkė, laiku nėra sumokėjusi visų pagal sutartį mokėtinų sumų, už vėlavimą įvykdyti sutartines prievoles, atsakovės ieškovei mokėtini delspinigiai sudaro 1 061,17 Eur (11 790,81 Eur x 0,05 proc. x 180 d., nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d.).

8. Teismas priteisė iš atsakovės 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (12 851,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) ir 289 Eur žyminį mokestį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovė J. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, prijungti Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr.e2-17746-1041/2018 ir priteisti iš ieškovės valstybės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas sprendime nenurodė jokių teisinio vertinimo argumentų, o tik preziumavo prievolės solidarumą ir priteisė visą likusią skolą iš atsakovės. Teismas nustatęs du svarbius juridinius faktus šioje byloje, t. y. 2018 m. Kauno apylinkės teismo sprendimą už akių ir 2020 m. Kauno apygardos teismo nutartį, neturėjo pagrindo beatodairiškai vadovautis tik 2020 m. nutartimi, tačiau privalėjo ginčą išspręsti taip, kad nebūtų pažeistos buvusios sutuoktinės J. D. teisės, teisėti lūkesčiai, kad nebūtų pažeistas logiškumas, protingumas, sąžiningumas.

9.2. Tiek bankas, tiek reikalavimo teisių perėmėja, niekada nereiškė jokių pretenzijų atsakovei, nesiuntė nei įspėjimų, nei pretenzijų. Apeliantė į civilinę bylą Nr. e2-17746-1041/2023 nebuvo įtraukta nei atsakove, nei trečiuoju asmeniu, todėl teismas visiškai ignoravo sprendimą už akių. Praėjus 2 m. po teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo, teismas negali suformuoti visišką teisinę anomaliją ir priteisti visą likusią skolą iš atsakovės. Atsakovė buvo apdairi, rūpestinga, neatliko jokių pažeidimų nei sutartinės, nei deliktinės atsakomybės atžvilgiu, o ieškovė pati buvo pasirinkusi teisių gynimo būdą ir atsakovus, todėl teismas privalėjo įvertinti šiuos teisių perėmėjo veiksmus, jo riziką.

Žemesnės instancijos teismas

9.3. Teismas nevertino, kad R. K. yra miręs ir, kad teismo sprendimu faktiškai priteista visa skola iš apeliantės, nes iki mirties buvo išieškota tik 121 Eur. Teisiniai santykiai tarp banko ir R. K. transformuoti į teisinius santykius tik su atsakove, o CK įtvirtina solidaraus skolininko teisė išieškoti kitą ½ dalį skolos (CK 6.9 straipsnis) faktiškai panaikinta.

9.4. Ieškovei buvo žinoma, kad R. K. buvo santuokoje, tačiau ieškovė nusprendė, kad įsiskolinimas bus išieškomas tik iš R. K. asmeniškai ir nebuvo prašyta prievolės pripažinti solidaria, todėl sprendimas už akių finansinės prievolės atsakovei nesukūrė. Negali būti antro teismo sprendimo, kuris pakeistų skolininkų skaičių ir prievolės pobūdį – iš asmeninės padaryti solidaria. Sprendimu už akių buvo galutinai išspręstas ginčas ir nuspręsta dėl prievolės pobūdžio, todėl negalima menkinti sprendimo galios bei įtakos šalių teisėms ir pareigoms.

9.5. Atsakovė prašė prijungti Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-17746-1041/2018, tačiau teismas jos neprijungė, neapžiūrėjo, kas įtakojo neteisingų išvadų padarymą.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė PlusPlus Capital AS prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1. Apeliantė iš esmės bando paneigti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-862-896/2020, nurodydama, kad Kauno apygardos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pripažindamas prievolės solidarumą. Tačiau įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi buvo konstatuotas faktas, kad prievolė kylanti iš sutarties yra solidarioji apeliantės ir R. K. prievolė, todėl prievolės solidarumas, vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, neturėtų būti kvestionuojamas bei iš naujo įrodinėjamas šioje byloje.

10.2. Esant solidariai skolininkų prievolei, kreditorius gali reikalauti prievolės įvykdymo iš bet kurio bendraskolio, o vieno iš bendraskolių mirtis neužkerta kelio kreditoriui reikalauti prievolės įvykdymo iš kitų solidarių skolininkų. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vadovaujantis teismų formuojama praktika, solidari atsakomybė prieš kreditorių išlieka ir kai vienas iš bendraskolių miršta.

10.3. Aplinkybė, jog pirmiausiai ieškinys dėl skolos priteisimo pagal sutartį buvo pareikštas R. K. nereiškia, kad tokiu būdu kreditorius pripažino, jog prievolė, kylanti iš sutarties, yra asmeninė R. K. prievolė. Ieškovė neatsisakė prievolės solidarumo, neatleido apeliantės nuo prievolės, kylančios kaip solidariai skolininkei, įvykdymo. Ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių, neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinio kitiems bendraskoliams bei toks procesinis veiksmas nereiškia ir negali būti traktuojamas, kaip prievolės solidarumo atsisakymas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skunde nurodytais teisiškai reikšmingais aspektais patikrina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

16. Apeliantė prašo prijungti Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-17746-1041/2018. Šį prašymą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismo prašė prijungti Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-17746-1041/2018, tačiau teismas jos neprijungė, neapžiūrėjo, kas įtakojo neteisingų išvadų padarymą. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės skolą, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-17746-1041/2018 2018 m. rugpjūčio 8 d. priimtu teismo sprendimu už akių skola buvo priteista iš R. K., tuo ieškovė pripažino, kad jis yra skolininkas. Įsiteisėjus Sprendimui už akių, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai išdavė vykdomąjį raštą. Šios aplinkybės, apeliantės nuomone, reiškia, kad šioje byloje ieškovės ieškinys negalėjo būti tenkinamas. Byloje yra pateiktas Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-17746-1041/2018 (el. b., 1 t., b. l. 126-128), kurį į bylą pateikė apeliantė (atsakovė) kartu su atsiliepimu į ieškinį. Iš į bylą pateikto sprendimo už akių turinio matyti kas kreipėsi į teismą, kam reikalavimas buvo pareikštas, kokiu pagrindu jis buvo grindžiamas ir koks buvo priimtas teismo procesinis sprendimas. Be to, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinė sistemos. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų taip pat matyti apeliantės nurodomos aplinkybės ir, kad sprendimas įsiteisėjęs ir, kad buvo išduotas vykdomasis raštas ir, kad išieškojimas perduotas vykdyti antstoliui priverstine tvarka. Kokios kitos ginčo išsprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės galėtų būti nustatytos prijungus apeliantės prašomą civilinę bylą apeliantė nenurodo. Apeliantei nepagrindus poreikio civilinės bylos prijungimui, nėra teisinio pagrindo apeliantės prašymo tenkinimui.

17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl piniginės prievolės pobūdžio ir teismų procesiniais sprendimais nustatytų aplinkybių teisinės reikšmės, vertinant šios prievolės pobūdį bei dėl galimumo priimti sprendimą dėl skolos priteisimo iš solidaraus skolininko, esant priimtam įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl skolos priteisimo iš kito bendraskolio.

18. Byloje nustatytos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės. R. K. ir „Swedbank“ AB (toliau – Bankas) sudarė Asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 15-035738-CL (toliau – Sutartis) pagal kurią Bankas įsipareigojo R. K. atidaryti kredito limito sąskaitą ir suteikti Sutartyje numatyto dydžio kredito limitą, o R. K. įsipareigojo jį grąžinti. R. K. tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, 2018 m. kovo 6 d. sutartis nutraukta. 2017 m. spalio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Bankas perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį R. K. įsiskolinimą PlusPlus Baltic OU Lietuvoje veikiančiai per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą. 2017 m. spalio 24 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, kreditorius PlusPlus Baltic OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą ieškovui PlusPlus Capital AS (ieškovei). Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti įsiskolinimą iš R. K.. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-17746-1041/2018 2018 m. rugpjūčio 8 d. teismo sprendimu už akių ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo R. K. 12 176,99 Eur skolą, 10,73 proc. metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už 10 999,68 Eur nuo 2018 m. birželio 13 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 176,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 274 Eur žyminį mokestį. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-862-896/2020, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo dalį dėl prievolių padalinimo ir prievolę pagal atsakovo R. K. su akcine bendrove „Swedbank“ 2015 m. gegužės 11 d. sudarytą asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 15-035738-CL pripažino solidaria R. K. J. K. (dabar J. D.).

19. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis Kauno apygardos teismo nutartimi, kuria buvo prievolė pripažinta solidaria, kadangi 2018 m. rugpjūčio 8 d. teismo sprendimu už akių skola buvo priteista tik iš R. K.. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pritarti šiai apeliantės pozicijai.

20. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, iš naujo neįrodinėtinos aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Tokie įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (liet. išspręstos bylos) galia – teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

21. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl piniginės prievolės ieškovei pobūdžio prejudicinę reikšmę turi Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-862-896/2020 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis R. K. ir J. K. santuokos nutraukimo byloje. Pastarosios bylos įrodinėjimo dalyką, be kita ko, sudarė sutuoktinių prievolių kreditoriams, tarp jų ir pagal su akcine bendrove „Swedbank“ 2015 m. gegužės 11 d. sudarytą asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pobūdis. Teismas, santuokos nutraukimo byloje sudarydamas bendro turto balansą, į jį įtraukia turto aktyvą, pasyvą ir atitinkamai šį turtą paskirsto (CK 3.118 straipsnis). Jei sutuoktinių prievolė lieka solidarioji, už jos įvykdymą kreditoriui atsakingi abu bendraskoliai. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prievolės pobūdžio, pagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo procesiniu sprendimu, priimtu santuokos nutraukimo byloje.

23. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad esant priimtam ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui už akių, kuriuo skola priteista tik iš R. K., nėra galimas skolos priteisimas iš atsakovės. Apeliantė iš esmės teigia, kad kreditorius, pareiškęs reikalavimą vienam iš solidarių skolininkui, praranda teisę reikalavimą pareikšti kitam solidariam skolininkui. Teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo pritarti šiam argumentui.

24. CK 6.6 straipsnyje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (4 dalis). Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (5 dalis). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (6 dalis). Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (7 dalis). Taigi kreditoriaus teisė reikalauti prievolės įvykdymo iš kito solidaraus bendraskolio (atsakovės) yra tiesiogiai įtvirtinta įstatyme. Teisės normos neįpareigoja kreditoriaus pareikšti reikalavimą visiems solidariems skolininkams iš karto, o ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams.

25. CK 6.6 straipsnio 6 dalies norma, kad bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė, turi būti aiškinama prievolių pasibaigimą reglamentuojančių normų kontekste. Solidariosios skolininkų prievolės atveju galioja bendroji prievolių pasibaigimo taisyklė, pagal kurią prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Riziką dėl vieno iš bendraskolių nemokumo prisiima ne kreditorius, o kiti solidariosios prievolės skolininkai.

26. Teisinio pagrįstumo stokoja apeliacinio skundo argumentas, kad teismo sprendimas priteisti skolą iš solidaraus skolininko, kai kitas solidarus skolininkas yra miręs prieštarauja solidarios atsakomybės institutui. Vadovaujantis CK 6.128 straipsnio 1 dalimi, mirus skolininkui pasibaigia tik neatsiejamai su skolininku susijusi prievolė. Piniginės prievolės nėra neatsiejamai susijusios su skolininku, todėl po skolininko mirties nepasibaigia, bet pereina skolininko įpėdiniams paveldėjimą reglamentuojančių teisės normų nustatyta tvarka (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tokiu teisiniu reglamentavimu yra užtikrinama universali kreditoriaus interesų apsauga: civilinis santykis išsaugomas, tik pakeičiama viena iš šio santykio šalių (mirusį skolininką pakeičia jo įpėdinis (įpėdiniai)). Kaip jau buvo minėta, solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, o vieno bendraskolio mirtis nepaneigia kreditoriaus teisės reikalauti skolos įvykdymo iš kito bendraskolio.

27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai ir išsamiai išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas Burzdikas Anita Sereikienė Agnė Vyliaudaitė