Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, R. M. nustatyta sumažinta bausmė - laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu skirta galutine 3 metų 6 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams 5 dienoms. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo R. M. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, R. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: R. M. uždrausta naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; turto konfiskavimas, konfiskuojant iš R. M. nusikalstamos veikos priemonę - automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką nutarta įskaityti R. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. 16.18 val. iki 2019 m. rugsėjo 18 d. (dvi paras).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. R. M. nuteistas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. apie 16.05 val. ties (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,70 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo automobilį pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio dalį, kuria kuria nustatytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės realus atlikimas pataisos namuose ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

2.1. Nurodo, kad apylinkės teismas jį nuteisė per griežtai skirdamamas realią laisvės atėmimo bausmę. Neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes ir jį charakterizuojančias aplinkybes: yra neįgalus, nustatyta protinė negalia. Nuosprendyje nurodė, jog pasak jo jis yra neįgalus, tačiau jis yra neįgalus nuo vaikystės ir šie duomenys yra visose jo bylose, taip pat jo asmens byloje, todėl teismas lengvai galėjo tai patikrinti, tačiau šios aplinkybės netikrino. Pats atsinešti neįgalumą patrvirtinančių dokumentų negalėjo, nes buvo atvežtas tiesiai iš areštinės.

2.2. Apylinkės teismas, pasisakydamas nuosprendyje dėl BK 75 straipsnio taikymo nurodė, kad skirta bausmė neviršija maksimalios leistinos laisvės atėmimo bausmės ir formaliai atitinka BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad, jo manymu, jam negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, nes yra ne kartą teistas, padaręs administracinės teisės pažeidimų ir kad nusikalstamą veiką padarė pavartojęs alkoholio, todėl teismo nuomone, bausmės tikslai nebūtų pasiekti jam taikant bausmės vykdymo atidėjimą. Su tokia teismo išvada nesutinka ir mano, kad teismas pasielgė per griežtai, jis buvo teisiamas už vienos nesunkios nusikalstamos veikos padarymą, prisipažino ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, paskirta nedidelė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau dėl teismo tokio sprendimo jam taikyti realią laisvės atėmimo bausmę, turės atlikti beveik 4 metų laisvės atėmimo bausmę, nors dėl kito nuosprendžio bausmės vykdymo atidėjimo teismai ne kartą pasisakė, kad jam gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis turėtų būti taikomas. Yra probuojamas jau beveik du metai, visą tą laiką jo elgesys yra kontroliuojamas ir nekartą teismai pasisakė nutartimis, kad taikyti realią laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

2.3. Nurodo, kad ne kartą gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, buvo labai prasta psichinė sveikata, yra gulėjęs ne kartą psichiatrijos skyriuje. Yra įrašytas į psichikos sveikatos centro registrą, nustatytas vidutinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu ir mano, kad tai įtakoja jo neadekvačius poelgius taip pat ir šią nusikalstamą veiką, dėl kurios ypatingai gailisi. Yra ligonis, jam periodiškai reikalingas gydymas psichiatrijos ligoninėje, tenka vartoti vaistus, juos geria ilgą laiką. Stengiasi nevartoti alkoholio, labai gailisi, kad paslydo ir padarė šią nusikalstamą veiką, jam reikalinga pagalba gyvenime ir gydymas, o ne laisvės atėmimo bausmės realus atlikimas, kuris visiškai palaužtų ir sugniuždytų . Iš karto po teismo, taip pat buvo paguldytas į ligoninę dėl pablogėjusios sveikatos. Yra neįgalus, darbingumas 30 procentų, dėl ligos negali dirbti, tačiau vistiek stengiasi, užsiėmė individualia veikla. Turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena su mama, gauna neįgalumo pašalpą.

2.4. Apeliantas nurodo, kad paskyrus realų laisvės atėmimo atlikimą, bus padaryta šioje situacijoje daugiau žalos negu naudos, bus atplėštas nuo artimųjų, mamos, nuo kurios nors ir suaugęs, dar yra priklausomas, nes yra ligonis, turintis psichinę negalią. Pateks į visiškai nežinomą ir pavojingą aplinką, anksčiau niekada nėra teistas laisvės atėmimo bausme, paskirtas ankstesnes bausmes yra atlikęs. Jo atžvilgiu daugiau jokių baudžiamųjų bylų nėra, visą šį laikotarpį gyveno laikydamasis visuomenės normų ir nenusikalsdamas.

3. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3.1. Nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

4. Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi dėl jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės ir prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

5. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 buvo išaiškinta, kad BK 41 straipsnis (bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

6. Kaltininko asmenybė yra viena iš BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindinių aplinkybių, į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Įstatymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibūdina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas. Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014).

7. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Viso jis teistas keturis kartus, šią nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, bausmės vykdymo atidėjimo metu, už paskutinius du teistumus R. M. buvo taikomas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis). Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad R. M. administracine tvarka baustas už įvairius administracinius nusižengimus (pažeidimus), daugiausia už viešosios tvarkos pažeidimus, kurie padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. M. 2016 m. birželio 29 d. nutarimu baustas pagal anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 361 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėn. už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas - 0,75 prom. girtumas. 2016 m. birželio 13 d. nutarimu baustas pagal anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėn. už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis - 2,37 prom. girtumas. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, tinkamai įvertino kaltinamojo asmenybę, bei atsižvelgė ir į tai, kad BK 27 straipsnio 1 dalies prasme R. M. yra recidyvistas, į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors apeliantas teigia, kad jis turi psichikos sutrikimų ir galimai dėl to netinkamai identifikavo savo veiksmus, tačiau kaip matyti skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad apylinkės teismui nekilo abejonių dėl R. M. pakaltinamumo (2015 m. liepos 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi R. M. buvo skirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir 2015 m. spalio 6 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) R. M. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, tačiau asmuo nebuvo pripažintas nepakaltinamu). Paminėti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys aukštesniajam teismui leidžia daryti išvadą, kad R. M. nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Nuteistojo nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą. R. M. teismo parodyto pasitikėjimo, skiriant jam švelnesnes bausmes bei bausmės vykdymo atidėjimą, nepateisino, reikiamų išvadų nepadarė ir toliau vykdo nusikalstamas veikas. Įvertinus visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo paskirta griežčiausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimu, neskiriant jos atidėjimo, kuri turėtų užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, kurios dydis, atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nusikaltimo pobūdį, nuteistojo asmenybę, į tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką įvykdė neatlikus ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, nustatytas sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Kaip matyti, naują nusikalstamą veiką R. M. padarė neatlikęs Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, todėl apylinkės teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtą bausmę subendrino su Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu skirta galutine 3 metų 6 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausme.

8. Apeliantas prašo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, nuo vienerių iki trejų metų, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apylinkės teismas, netaikydamas bausmės vykdymo atidėjimo R. M. tinkamai įvertino BK 75 straipsnio nuostatas ir išnagrinėjo visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su apelianto asmenybe, savo išvadą teismas suformavo įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas ir tinkamai padarė išvadą, kad atidėjus bausmės vykdymą R. M., jis nebus pakankamai nubaustas ir jam nebus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, kadangi šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl ir vėl apeliantui taikant bausmės vykdymo atidėjimą, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

9. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad nors baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo R. M. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi kaip jau minėta, už ankstesnius du teistumus apeliantui buvo taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, tačiau R. M. išvadų nedaro, nepaiso visuomenėje priimtų taisyklių ir toliau daro nusikalstamas veikas. Kartu pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti apelianto R. M. teisinę padėtį, aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.

10. Apeliantas nurodo ir tai, kad dėl psichikos sutrikimų jam nuolatos reikalingas gydymas, pridėjo neįgaliojo pažymėjimo kopiją, iš kurios matyti, kad R. M. yra iš dalies darbingas (30 procentų darbingumas), tačiau apeliacinis teismas pažymi, kad duomenų, jog apelianto atžvilgiu dėl turimų sveikatos problemų negali būti taikoma pati griežčiausia bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, byloje nėra, to nepateikė ir pats apeliantas. Teisėjų kolegija pažymi, kad jo turima negalia nesutrukdė padaryti jam inkriminuoto nusikaltimo, o be to, nėra duomenų, kad jam būtų reikalingas gydymas, kurio jam negalėtų suteikti laisvės atėmimo vietose esančios gydymo įstaigos.

11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, iš savo klaidų nesimoko, nesistengia keisti savo elgesio. Aplinkybės, kurias savo apeliaciniame skunde nurodė nuteistasis, kaip turinčias reikšmės jam paskirtos bausmės švelninimui, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstas, kadangi jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jau buvo įvertintas apylinkės teismo, jo atžvilgiu taikant BK 64¹ straipsnį ir skiriamą bausmę sumažinus vienu trečdaliu.

12. Apibendrinant tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė R. M. nėra per griežta, ji paskirta įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atitinka nuteistojo asmenybę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, todėl tenkinti nuteistojo skundą ir keisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.