Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), romų tautybės, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 180 straipsnio 1 dalį 35 parų areštu; 2) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 227 straipsnio 4 dalį 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda; 3) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį (3 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (3 veikos) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 4) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 3 metų 6 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2019-09-16 apie 16.05 val. ties (duomenys neskelbtini) pastatu, Šiaulių m. vairavo kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,70 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo automobilį pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems.

Kaltinamasis R. M. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. buvo pas draugą, ten vartojo sidrą, alų. Pats išgėrė gal 3 litrus alaus ir 1 litrą sidro. Draugas gyvena netoli jo. Iki jo galima nueiti per 15-20 minučių. Iš draugo išėjo apie 13.00 val., daugiau alkoholio nevartojo. Nuo alkoholio vartojimo iki girtumo patikrinimo praėjo valanda. Grįžo į namus ir nebevaldė savęs, norėjo važiuoti pas draugę, nes buvo susipykę, norėjo susitaikyti. Su drauge tarėsi susitikti prie (duomenys neskelbtini) turgaus. Automobiliu važiavo vienas. Pareigūnai jį sustabdė Pramonės gatvėje, įpūtė 2-3 promiles, su tikrinimo rezultatais sutinka. Teisės vairuoti neturi, ankščiau yra turėjęs, gal prieš 4-5 metus. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ priklauso jam, jo vardu nėra registruotas. Automobilis jau buvo daužtas perkant. Viską padarė girtumas, kokius metus alkoholio nevartojo, bandė laikytis. Taip išėjo, kad paslydo, jaunas yra. Supranta, kad vairuoti neblaiviam pavojinga. Turi sveikatos problemų, darbingumas siekia 35 procentų. Žino, kad ligos ir alkoholis nesuderinami. Dėl savo elgesio labai gailisi. Ateityje nevartos alkoholio, narkotinių medžiagų, gydysis. Gyvena su broliu ir mama, padeda išlaikyti šeimą.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes R. M. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, R. M. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), bei automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra (b. l. 9-30);

- transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartys, kuriose užfiksuota, jog R. M. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo iš Ž. Ž. (b. l. 32-36);

- neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, jog 2019 m. rugsėjo 16 d. 16.20 val. R. M. nustatytas 2,84 promilių neblaivumas, o 16.37 val. nustatytas 2,70 promilių neblaivumas (b. l. 48);

- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. S. tarnybinis pranešimas dėl gauto pranešimo, kuriame nurodyta, jog 2019-09-16 apie 15.41 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ akivaizdžiai neblaivus vairuotojas atvažiavo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) išėjęs nusuko į kairę pusę, nuvykus nurodytu adresu automobilis jau buvo pasišalinęs, todėl buvo nuspręsta ieškoti ir po kitus gyvenamuosius rajonus; važiuojant ties reguliuojama sankryža (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos; automobilis buvo sustabdytas ir nustatyta, kad automobilį vairavo R. M., kuriam alkotesterio pagalba buvo nustatytas 2,84 prom. girtumas, o po penkiolikos minučių nustatytas 2,70 prom. girtumas; asmuo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus laikino sulaikymo patalpas (b. l. 49-50).

Išdėstyti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ str. 1 d. R. M. teisiamajame posėdyje pripažino, kad vairavo būdamas neblaivus, kai teisės vairuoti apskritai neturi. Šį faktą taip pat patvirtina tiek jo pozicija, išreikšta ikiteisminio tyrimo metu, tiek įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, kad R. M. kraujyje nustatytas 2,70 promilių alkoholio. Teismo vertinimu, visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti. Akivaizdu, kad R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Jo tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281¹ str. 1 d.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

R. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas 4 kartus teistas (b. l. 83-90). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus (atsižvelgiant į nuteisimą 2017 m. už tyčinių nesunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymą), todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybės – veiką padarė recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Praeityje daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 91-115), vykdantis individualią veiklą (b. l. 116), jo teigimu, turintis neįgalumą. Abejonių dėl R. M. pakaltinamumo nekyla, įvertinus informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenis, iš kurių matyti, jog 2015 m. liepos 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi R. M. buvo skirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir 2015 m. spalio 6 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) R. M. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, tačiau asmuo nebuvo pripažintas nepakaltinamu. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. M., kaip recidyvistui, nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už naujos nusikalstamos veikos padarymą būtent laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu skirta galutine 3 metų 6 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti LR BK 75 str., kurio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta veika ir nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, atsiprašo nukentėjusiųjų, atlygina padarytą žalą, ir savo sprendimą – ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo – suformuluoti atsižvelgdamas į LR BK 41 str. nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar tuo bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismo nuosprendžiu paskirta galutinė 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija maksimalios pagal LR BK 75 str. 1 d. leistinos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės. Taigi, šioje byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su nusikalstamų veikų kategorijomis ir paskirta galutine bausmės rūšimi ir dydžiu, atitinka formalias LR BK 75 str. 1 d. taikymo sąlygas.

Tačiau, kaip minėta, LR BK 75 str. nuostatų taikymas galimas tik tada, kai teismas, be formalių šios baudžiamojo įstatymo normos taikymo sąlygų nustatymo, padaro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju pastaroji sąlyga yra nenustatyta. Nepaisant to, kad R. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo netinkamo elgesio, vykdo individualią veiklą, jo teigimu, yra neįgalus, tačiau kitos jį neigiamai charakterizuojančios savybės rodo, kad jis itin linkęs nusikalsti. Kaip jau minėta, R. M., nors yra gana jauno amžiaus, tačiau iki tol jau keturis kartus buvo teistas už įvairių nusikalstamų veikų padarymą, labai daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe du kartus už vairavimą būnant neblaiviam, kai nustatyti lengvas (0,75 prom.) ir vidutinis (2,37 prom.) girtumo laipsniai. Inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė apskritai neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes ji iš jo buvo atimta (b. l. 104). Be to, nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kai tuo tarpu iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog teismas 2019 metais net keturis kartus pagal paskutinį nuosprendį atmetė probacijos tarnybos teikimus dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo R. M., taip sudarydamas sąlygas jam pasitaisyti. Yra piktnaudžiaujantis alkoholiu. Nors jam probacijos laikotarpiu yra nustatyta pareiga nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau nusikaltimo padarymo dieną, t. y. 2019-09-16, vartojo alkoholį. Visos nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad kaltinamasis R. M. nusikalto neatsitiktinai, rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei ir neduoda pagrindo manyti, kad R. M. kritiškai vertina savo elgesį. Taigi, dar kartą (trečią) atidėjus bausmės vykdymą, visiškai nebūtų pasiekti LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai. Teismas pastebi, kad vien tik kaltinamojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

LR BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

R. M., apskritai neturintis teisės vairuoti transporto priemones, elgėsi ypač neatsakingai, nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone, du kartus jau buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 3 metams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BK 68 str.). Taip pat R. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, konfiskuojant iš R. M. nusikalstamos veikos priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas R. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. 16.18 val. iki 2019 m. rugsėjo 18 d., t. y. dvi paros (b. l. 57-58).

- automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo užvedimo raktelis, transporto priemonės registracijos liudijimas, perduoti saugoti Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pagal kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 47), - konfiskuotini;

- transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartys, 4 vnt., perduotos saugoti Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pagal kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 47), - paliktinos prie bylos.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. nustatyti sumažintą bausmę - laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu skirta galutine 3 metų 6 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir R. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams 5 (penkioms) dienoms.

Laisvės atėmimo bausmę R. M. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. M. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, R. M. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti R. M. naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- turto konfiskavimą, konfiskuojant iš R. M. nusikalstamos veikos priemonę - automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti R. M. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. 16.18 val. iki 2019 m. rugsėjo 18 d. (dvi paras).

- automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo užvedimo raktelį, transporto priemonės registracijos liudijimą, perduotus saugoti Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pagal kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini), - konfiskuoti;

- transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis, 4 vnt., perduotas saugoti Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pagal kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini), - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.