Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-01-23 · Civilinė byla Nr. 2YT-5275-545/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-23
Bylos Nr.
2YT-5275-545/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-47528-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Bražinskienė
Pareiškėjas
R. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-5275-545/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-47528-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. J. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. J. skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-06-02 skelbė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-5466-281/2016 ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus, 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinė žala priteista dėl netinkamų kalinimo sąlygų, kurios buvo pripažintos kaip kankinančios ir nežmoniškos. Vadovaujantis LR CPK 736 str. 2 d., išskaičiuojama dalis skolai padengti gali maksimaliai siekti tik septyniasdešimt procentų nuo visų skolininkui įplaukusių lėšų. Šiuo konkrečiu atveju įplaukos siekė 600 Eur, maksimali suma, kurią antstolis galėjo nuskaičiuoti skolos padengimui yra 420 Eur, todėl yra viršytas nuskaičiavimo limitas 180 Eur. Antstolis Irmantas Gaidelis viršydamas savo įgaliojimus, neteisėtai pasisavino 66,38 Eur. Pareiškėjas prašo perskaičiuoti priverstinai nuskaičiuotas lėšas skolai padengti ir gražinti 66,38 Eur.

Suinteresuotas asmuo antstolis Irmantas Gaidelis su skundu nesutiko, 2016-12-23 patvarkymu skundo netenkino. Patvarkyme antstolis nurodė, kad LR CPK 688 str. 1 d. reglamentuoja, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. LR CPK 689 str. detaliai reglamentuojama disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir/ar elektronui pinigų įstaigoje atidarytose skolininko sąskaitose, apribojimą ir išieškojimą iš tokiose sąskaitose laikomų piniginių lėšų. Skolininkas nedirba ir darbo užmokesčio negauna, nepateikė ir jokių įrodymų, kad nurašytos piniginės lėšos priklausytų pinigų sumoms nurodytoms LR CPK 736 str. ar LR CPK 737 str. LR CPK 739 str. yra išvardintos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Minėtam straipsnyje pinigų sumos, kurios skirtos neturtinei žalai atlyginti, nėra nurodytos. Skolininkas nepateikė įrodymų, kad jam priteistos piniginės lėšos priklauso kuriai nors LR CPK 739 str. išvardintų pinigų sumų kategorijų. Skolininkas taip pat nepateikė įrodymų, kad patyrė neturtinę žalą dėl suluošinimo ar kitaip sužalojus sveikatą, dėl ko turėtų būti taikoma LR CPK 737 str. 4 d. nuostata, numatanti išieškojimo iš sumų, gam minėtai žalai atlyginti, apribojimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolis nepažeidė norminių teisės aktų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, reikalavimų, skolininko teisių bei teisėtų interesų.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, jog mano, kad antstolio vykdymo procese atlikti veiksmai yra teisėti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.

Antstolių įstatymo 3 str. 2 d. nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes.

Vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (LR CPK 688 str. 1 d.). LR CPK 668 str. 1 d. numatyta, kad išieškojimas galimas iš šio asmens turto: buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis.

LR CPK 739 str. reglamentuoja, iš kokių skolininkui priklausančių pinigų sumų išieškojimas negalimas (kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; išeitinės išmokos).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą, pagal Civilinio proceso kodekso 668 str. 1 d. iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo Civilinio proceso kodekso LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po LR CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas LR CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat kasacinis teismas pažymi, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl negalima remtis aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

LR CPK 734 str. 4 p. nustatyta, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių sumų, gaunamų atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-06-02 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I-5466-208/2016, konstatavo, kad pareiškėjui neturtinė žala atsirado dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, t. y. nebuvo konstatuota, kad pareiškėjui atsiradusi neturtinė žala yra susijusi su pablogėjusia jo sveikata, juolab sveikatos sužalojimu ar suluošinimu. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad antstolis neturėjo teisinio pagrindo išieškodamas lėšas vadovautis LR CPK 736 str. 2 d. ir 737 str. 4 p. Remiantis nurodytais motyvais, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 - 513, 293 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų atmesti.

Vykdomąsias bylas Nr. 0008/10/00900, Nr. 0008/10/01298 nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Bražinskienė