- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-04
- Bylos Nr.
- 2S-787-852/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02449-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Suinteresuotas asmuo
- Ž. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Ž. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. vasario 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal antstolės Birutės Čereškienės pareiškimą dėl baudos skyrimo už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė 2023 m. lapkričio 27 d. priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį Nr. e2-6701-465/2023, kuria buvo nustatyta laikinoji G. J. bendravimo su sūnumi D. J. tvarka. 2024 m. sausio 13 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksimus, nevykdymo aktą Nr. S-24-129-1330. Akte nurodė, kad Ž. J. kreipėsi į antstolės kontorą ir pateikė vykdyti teismo nutartį, kadangi G. J. nesilaiko nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos. Pagal teismo nutartimi nustatytą laikinąją tėvo bendravimo su vaiku tvarką G. J. su sūnumi turi bendrauti neporinį savaitgalį gruodžio 22-24 dienomis, taip pat pusę žiemos atostogų, tačiau pagal Ž. J. 2023 m. gruodžio 30 d. pranešimą, tėvas gruodžio mėn. 22-24 dienomis vaiko nepaėmė, o pasiteiravus, kada paims vaiką, nurodė, kad vaiko nepaims, nes išvyksta. Atsižvelgiant į nurodytą, antstolė pareiškimu prašė teismo spręsti klausimą dėl baudos skyrimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. vasario 2 d. nutartimi nutarta pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti.
3. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama užtikrinti, kad kol bus nagrinėjama byla, būtų kuo mažiau pažeidžiami vaikų interesai, būtų apsaugotos sutuoktinių teisės. Laikinoji atskirai gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka iki teismo sprendimo priėmimo nustatoma siekiant užtikrinti, kad vaikas turėtų galimybės bendrauti su abiem tėvais, atskirai gyvenantis tėvas ar motina turėtų galimybę bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, o su vaiku gyvenantis tėvas ar motina išvengtų situacijos neapibrėžtumo, kai jo gyvenimo ritmą diktuoja atskirai gyvenančio tėvo pageidavimai.
4. Pažymėjo, kad nors CK 3.170 straipsnio 1 d. nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, tačiau savo esme bendravimas su vaiku yra atskirai gyvenančio tėvo teisė. Priešingu atveju, laikant tai pareiga, jos prievartinis įgyvendinimas prieš atskirai gyvenančio tėvo norą, valią ar galimybes pažeistų vaiko teises, kai vaikas turėtų būti žinioje asmens, nenorinčio ar negalinčio suteikti jam turiningą ir produktyvų bendravimą. CK 3.170 straipsnio 4 dalis nustato vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, pareigą nekliudyti atskirai gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku, bet nenumato galimybės prievarta versti vaiką ir atskirai gyvenantį tėvą bendrauti tarpusavyje.
5. Nurodė, kad kiekvienas civilinių santykių subjektas laisvai disponuoja savo civilinėmis teisėmis, o teisinio mechanizmo galinčio priversti asmenį įgyvendinti savo teises nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) Ž. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. vasario 2 d. nutartį ir klausimą spręsti iš esmės – tenkinti pareiškimą dėl baudos skyrimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Nepagrįsta teismo pozicija, kad bendravimas su vaiku yra atskirai gyvenančio tėvo teisė, o ne pareiga. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo/motinos kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.
6.2. Nepagrįsta teismo pozicija, kad nėra teisinio mechanizmo priversti skolininką įgyvendinti savo teises. Visų pirma, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 str.). Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 str.). Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir tėvo (motinos) atsakomybė nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Be kita ko, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės.
6.3. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju teismas iš esmės prašymo nenagrinėjo, nevertino fakto, jog G. J. savavališkai nevykdo teismo nutarties, nors žino apie savo pareigas vaikui, apie tai, kad turi bendrauti su vaiku, tačiau jų nevykdo, teismo paskirtu bendravimo su vaiku laiku išvažiuoja ir pan. Tokiu savo elgesiu G. J. elgiasi savanaudiškai, neįvertina, kad suinteresuotam asmeniui tenka našta ir didesnė finansinės atsakomybės dalis rūpinantis vaiku. Pažymi, kad liko neįvertinti ir suinteresuoto asmens ir vaiko teisėti lūkesčiai – sūnus tikėjosi šventes sutikti su tėvu bei jo artima aplinka, pabendrauti, buvo planuojamas skolininko buvimo su vaiku laikotarpis.
Atsiliepimas
7. Skolininkas G. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo motyvai:
7.1. Skolininkas nurodo, kad sūnaus motina Ž. J. trukdo bendrauti su sūnumi, neleidžia vaiko išsivežti į tėvo gyvenamąją vietą. Pažymi, kad palaiko ryšį su sūnumi, bendrauti su juo 2023 m. gruodžio 22-24 dienomis negalėjo, nes tuo metu buvo iš anksto suplanavęs kelionę į (duomenys neskelbtini), apie ką pranešė Ž. J.. Teismas taip pat turi atsižvelgti į proporcingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, o šiuo atveju baudos skyrimas nėra proporcinga priemonė tėvui už vienkartinį nesusitarimą su vaiko motina. Taigi G. J. veiksmuose nėra tyčinio laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo. G. J. sąžiningai manė, jog 2023 m. gruodžio 22-24 dienos priklauso porinei metų savaitei, be to, apie savo išvykimą informavo sūnaus motiną, todėl nėra pagrindo jam skirti baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė antstolės pareiškimą dėl baudos skolininkui skyrimo už teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad savo esme bendravimas su vaiku yra atskirai gyvenančio tėvo teisė, o ne pareiga, o jos prievartinis įgyvendinimas prieš atskirai gyvenančio tėvo norą, valią ar galimybes pažeistų vaiko teises, kai vaikas turėtų būti žinioje asmens, nenorinčio ar negalinčio suteikti jam turiningą ir produktyvų bendravimą. Be to, nėra teisinio mechanizmo, galinčio priversti asmenį įgyvendinti savo teises. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada negali sutikti.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-313/2015).
13. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas. Remiantis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, [...] antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo [...] neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo [...] neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą [...] dieną išieškotojo naudai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendravimas su vaiku yra atskirai gyvenančio tėvo teisė, bet ne pareiga bei nėra teisinio mechanizmo, galinčio priversti asmenį įgyvendinti savo teises, teisės požiūriu laikytina nepagrįsta.
14. Teismas papildomai pažymi, kad aptartas CPK 771 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas suponuoja, jog skiriamos baudos klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes rašytinio proceso tvarka vykstančiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis).
15. Pasisakydamas dėl baudos skyrimo pagal CPK 771 straipsnį bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas sprendimo neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių antstolio akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo neįvykdymas. Taigi tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). Taigi tokio pobūdžio bylose yra itin svarbu išklausyti skolininką, teismas turi užtikrinti, kad skolininkui (jo atstovui) būtų sudarytos tinkamos sąlygos dalyvaujant teismo posėdyje teikti paaiškinimus dėl antstolio pareiškime nurodytų aplinkybių.
16. Remiantis bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nustatė laikinąją G. J. su sūnumi D. J. bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas su vaiku bendrauja metų neporinių savaičių savaitgaliais. Suinteresuotas asmuo kreipėsi į antstolę su pranešimu, kad vaiko tėvas bendravimo su vaiku tvarkos nesilaiko, t. y. tėvas gruodžio 22-24 dienomis vaiko nepasiėmė. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka 2024 m. vasario 2d., 10.00 val. Bylos šalys apie posėdžio datą ir vietą buvo informuotos pranešimais, tačiau teismo posėdyje nedalyvavo, paaiškinimų neteikė. Pirmosios instancijos teismui netenkinus pareiškimo dėl baudos skyrimo, suinteresuotas asmuo apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus paaiškinimus dėl 2024 m. sausio 13 d. antstolės sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo akte Nr. S-24-129-1330 nurodytų aplinkybių dėl vaiko tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymo. Skolininkas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad teismo nutarties nevykdė pirmą kartą, dėl objektyvių priežasčių, apie ką informavo vaiko motiną. Taip pat nurodo aplinkybes, susijusias su vaiko motinos elgesiu trikdant tėvo ir vaiko ryšį. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų pasisakyti neturėjo galimybės. Atsižvelgiant į nurodytą, baudos už bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymą klausimas apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjamas iš esmės visa apimtimi, vertinant byloje dalyvaujančių asmenų argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė. Pažymėtina, kad Lietuvos civiliniame procese yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, todėl bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apribotų bylos dalyvių teisę į apeliaciją.
17. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 771 straipsnyje nustatytą baudos skyrimo už bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą tvarką, byloje nebuvo nustatytos ir įvertintos faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės nagrinėjamai bylai, todėl nurodyti motyvai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo, panaikinti ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į šios bylos rezultatą, civilinę bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, konstatuotina, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo spręsti klausimo dėl naujų su atsiliepimu į atskirąjį skundą ir papildomais rašytiniais paaiškinimais pateiktų įrodymų (CPK 314 straipsnis) ir suinteresuoto asmens rašytinių paaiškinimų, pateiktų po atskirojo skundo padavimo (CPK 323 straipsnis), prijungimo prie bylos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suinteresuoto asmens (apeliantės) Ž. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir antstolės Birutės Čereškienės pareiškimą dėl baudos skyrimo už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.