Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-05-14 · Civilinė byla Nr. e2A-317-856/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-11-25Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-14Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-14
Bylos Nr.
e2A-317-856/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05058-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Atsakovas
Šiaulių apskrities profesinės sąjungos „Solidarumas“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Šiauliai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-317-856/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05058-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.9; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.3.1.1; 3.2.4.4; 3.3.1.20; 3.3.1.18.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Šiaulių apskrities profesinės sąjungos „Solidarumas“ apeliacinį skundą ir patikslintą apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10833-907/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Šiauliai“ ieškinį atsakovei Šiaulių apskrities profesinei sąjungai „Solidarumas“ dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mano Būstas Šiauliai“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Šiaulių apskrities profesinės sąjungos „Solidarumas“ 64,58 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 15 Eur žyminį mokestį, 0,87 Eur išlaidas už nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane bei 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog ji teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovė yra patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkė nuo 2017-08-12. Ieškovė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas teikia name (pastate) (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovei taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovės įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir atliktus remonto darbus, yra 64,58 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Šiaulių apskrities profesinė sąjunga „Solidarumas“ su ieškiniu nesutiko, pateikė atsiliepimą. Ieškovei patikslinus ieškinį, atsiliepimo nepateikė, tačiau sumokėjo ieškovės prašomą priteisti 64,58 Eur skolą, todėl ieškovė šioje dalyje ieškinio atsisakė. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Mano Būstas Šiauliai“ dalies (dėl 64,58 Eur skolos) patikslinto ieškinio atsisakymą atsakovei Šiaulių apskrities profesinei sąjungai „Solidarumas“, civilinę bylą šioje dalyje nutraukė, o dėl kitos patikslinto ieškinio dalies (dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų) civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės Šiaulių apskrities profesinės sąjungos „Solidarumas“ ieškovei UAB „Mano Būstas Šiauliai“ 0,87 Eur 6 procentų dydžio metines palūkanas už 64,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d., iki skolos sumokėjimo, t. y. iki 2019 m. lapkričio 11 d., ir 304,87 Eur bylinėjimosi išlaidas. Grąžino ieškovei 75 procentus žyminio mokesčio, t. y. 11 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovės valstybei 3,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

5. Teismas nurodė, kad ginčo skolos laikotarpiu (mokesčių nemokėjimo laikotarpis nuo 2017 m. rugpjūčio 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.) ieškovė kiekvieną mėnesį išrašinėjo atsakovei PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas - bendrojo naudojimo objektų administravimą, eksploatavimą ir priežiūrą. Ieškovė atsakovei pateikdavo pranešimus įvykdyti prievolę, tačiau atsakovė už suteiktas paslaugas pagal išrašytas sąskaitas neatsiskaitė ir liko skolinga ieškovei iš viso 64,58 Eur. Ieškovei pareiškus ieškinį teisme, atsakovė skolos nepripažino, atsiliepime nurodė, jog prašo ieškinį atmesti, nes su ieškove yra atsiskaičiusi, nurodė, jog nėra gavusi nei vienos sąskaitos iš ieškovės, ji bendromis patalpomis nesinaudoja, be to, nuosavybė į patalpas atsakovei perėjo tik nuo 2017 metų. Ieškovei patikslinus skolos laikotarpį ir sumą, atsakovė ją sumokėjo, tačiau atsisakė mokėti procesines palūkanas. Iš atsakovės pateiktų kvitų teismas nustatė, jog atsakovė mokėjo mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas už šildymą ir karšto vandens tiekimą, už elektrą, už vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, tačiau nėra sumokėjusi ieškovei už bendrojo naudojimo objektų administravimą, eksploatavimą ir priežiūrą. Ieškovės atstovas nurodė, jog sąskaitos atsakovei buvo išrašomos ir pateikiamos apmokėjimui. Atsakovės atstovas nurodė, jog sąskaitų negavo, tačiau pats pripažino, jog matė ant stalo padėtas sąskaitas, išrašytas ieškovės kitų patalpų savininkams. Akivaizdu, jog atsakovė nepasirūpino saugia dėžute pašto korespondencijai gauti, todėl sąskaitų dėl savo nerūpestingumo galėjo ir negauti. Be to, atsakovės atstovas nurodė, jog jis nematė reikalo tuo domėtis, nes sąskaitas turi išrašyti ir pateikti apmokėjimui ieškovė. Teismas sutiko su šiuo atsakovės teiginiu, tačiau pažymėjo, jog akivaizdu ir tai, kad iki šiol atsakovė nemanė, jog yra skolinga ieškovei, neigė skolą ir nenorėjo jos gera valia sumokėti, taip pat nesikreipė į ieškovę dėl skolos dydžio patikslinimo, nors patalpas priėmė nuosavybėn tik nuo 2017 m. rugpjūčio 12 d., tačiau už bendrojo naudojimo objektų administravimą, eksploatavimą ir priežiūrą iki šiol nemokėjo, nes manė, jog ji nesinaudoja bendro naudojimo patalpomis, jos įėjimas iš kitos pusės, tai ir neturi pareigos už tai mokėti. Tačiau teismas konstatavo, jog įstatymas tokios išlygos nenumato, todėl atsakovė, kaip dalies patalpų savininkė, privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, tuo labiau, kad atsakovės atstovas nurodė, jog yra profesionalus teisininkas, todėl turi tą žinoti.

6. Teismas nurodė, kad byla teisme buvo iškelta 2019 m. rugpjūčio 19 d., skola sumokėta teisminio nagrinėjimo metu: 2019 m. lapkričio 8 d. - 64 Eur ir 2019 m. lapkričio 11 d. - 0,58 Eur, ieškinyje pareikštas reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, to paties ieškovės atstovas prašė ir teismo posėdyje. Kadangi atsakovė laiku skolos nesumokėjo, praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę ieškovei, yra nustatytos abi sąlygos, būtinos procesinėms palūkanoms priteisti, todėl teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už 64,58 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d., iki visiško skolos sumokėjimo, t. y. iki 2019 m. lapkričio 11 d., kas sudaro 0,87 Eur palūkanų.

7. Teismas nurodė, kad ieškovei atsisakius dalies ieškinio (skolos, ir likus nesumokėtoms tik procesinėms palūkanoms), ieškovei grąžintini 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio - 11 Eur, o iš atsakovės ieškovei priteistini 25 procentai žyminio mokesčio - 4 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

8. Teismas nurodė, kad ieškovė patyrė 0,87 Eur išlaidas už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, nes turėjo teismui pateikti duomenis apie tai, kada atsakovė įgijo nuosavybės teisę į dalį patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Be to, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas į ieškovės atstovo klausimą nurodė, jog jis ieškovei nepranešė, nuo kada įgijo nuosavybėn minėtas patalpas, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo jai nepateikė, tačiau minėtas išrašas buvo būtinas byloje norint nurodyti tikslų atsakovės skolos susidarymo laikotarpį, todėl minėtas išlaidas teismas pripažino būtinomis ir jas priteisė (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

9. Teismas konstatavo, kad dėl atsakovės nesutikimo su ieškiniu, neieškojimo kompromisų ir nenoro spręsti ginčo taikiai ieškovė patyrė 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už teisines paslaugas ruošiant ieškinį, patikslintą ieškinį, pasiruošiant teismo posėdžiui bei už atstovavimą teisme, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl priteisė šias išlaidas ieškovei iš atsakovės. Taip pat teismas pažymėjo, kad asmenys gali vesti bylas patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis), ieškovė pasirinko bylą vesti per atstovą - advokatą (CPK 56 straipsnio 2 dalis), ir ji turi tokią teisę, todėl atmetė atsakovės atstovo argumentą, jog ieškovei advokato atstovavimas nebuvo būtinas, kaip nepagrįstą, nes šalis pati sprendžia, ar jai reikia ir kokios teisinės pagalbos jai reikia. Atsižvelgiant į tai teismas ieškovei iš atsakovės iš viso priteisė 304,87 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies, 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 98 straipsnis).

10. Teismas nurodė, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 3,84 Eur, todėl ieškinį patenkinus jas valstybei priteisė iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Apeliaciniu skundu, kuris buvo patikslintas, atsakovė Šiaulių apskrities profesinė sąjunga „Solidarumas“ prašo: panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - apeliacinį skundą tenkinti; grąžinti atsakovei sumokėtą 10 Eur žyminį mokestį; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas – procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai, pripažinti pačios ieškovės kaltę dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1. Atsakovė iš ieškovės nėra gavusi nei vienos sąskaitos ir nei vieno raginimo padengti skolą. Kiekvieną mėnesį atsakovei jai nuosavybės teise priklausančios patalpos adresu turėjo būti pateikiamas mokėjimo pranešimas (sąskaita) su nurodyta mokėti suma. Tik 2019-09-03 iš teismo gavusi pranešimą atsakovė sužinojo, kad yra skolinga ieškovei už neaiškias paslaugas bei neaiškų laikotarpį.

11.2. 2019-09-26 parengiamajame teismo posėdyje iš ieškovės pusės niekas nedalyvavo, todėl nebuvo kam paaiškinti ieškovės ieškinyje esančių prieštaravimų bei aplinkybių. Teismas priėmė nutartį atidėti bylos nagrinėjimą, pripažino ieškovės atstovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir siūlė ieškovei patikslinti ieškinį. Dėl ieškovės kaltės buvo vilkinamas bylos nagrinėjimas. Atsižvelgusi į teismo raginimą, ieškovė sudarė atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su advokatų kontora „H. O. ir partneriai“ 2019-10-14. 2019-10-16 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pateikė naują skolų ataskaitą ir pakeitė ieškinio reikalavimus, tuo pripažindamas savo skaičiavimo klaidas. Į teismo posėdį ieškovės atstovas atvyko nepasiruošęs, į teisėjos klausimą, ar yra paruoštas ieškinio patikslinimas, advokatas atsakė neigiamai. 2019-10-16 teismas nutarė bylos nagrinėjimą atidėti (vėl ne dėl atsakovės kaltės, nes ieškovė pateikė naujus dokumentus bei tikslino ieškinio reikalavimus), įpareigojo ieškovę pateikti patikslintą ieškinį ir pateikti dokumentus, pagrindžiančius mokesčių skaičiavimą. 2019-11-06 atsakovė gavo ieškovės 2019-10-28 patikslintą ieškinį dėl sumažintos skolos ir 2019-11-08 pervedė lėšas į ieškovės banko sąskaitą. Tai įrodo, kad atsakovė geranoriškai sutiko atsiskaityti už suteiktas paslaugas.

11.3. Ginčo teismine tvarka galėjo ir turėjo nebūti, jeigu ieškovė būtų sąžiningai bei atsakingai vykdžiusi savo pareigą (kiekvieną mėnesį siųsti teisingai paskaičiuotas sąskaitas Profsąjungai už suteiktas paslaugas), ir jeigu po to Profsąjunga neatsiskaito, siųsti jai raginimą atsiskaityti geruoju ir tik po to kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Šiuo atveju ieškovė neteikė atsakovei sąskaitų beveik už metus laiko, nesiuntė raginimo padengti skolos, bet iš karto kreipėsi į teismą. Taip pat susidariusios skolos už patalpos išlaikymą galėjo nebūti, jeigu ieškovė sąskaitas už patalpos išlaikymą būtų siuntusi Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ adresu: (duomenys neskelbtini), kuri tuo metu buvo patalpų (duomenys neskelbtini), savininkė.

11.4. Prašomos priteisti ieškovės atstovo išlaidos buvo nebūtinos. Bylinėjimosi išlaidų suma yra neproporcingai didelė, ji daugiau kaip 5 kartus viršija pačios skolos sumą bei neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Pati ieškovė patikslintame ieškinyje pripažino savo klaidą beveik dvigubai padidindama pradinio ieškinio sumą (iš 154,31 Eur liko 64,58 Eur).

11.5. Tarp šalių kilęs ginčas buvo nesudėtingas, tokio pobūdžio bylose yra suformuota teismų praktika. Ginčas nelaikytinas specifiniu, sudėtingu ar reikalaujančiu specialių žinių, patyrimo. Šios išlaidos nebūtų patirtos, jeigu ieškovė nebūtų kreipusis į teismą. Atsakovė nebūtų leidusi skolai atsirasti, jeigu ieškovė būtų bendravusi su atsakove.

11.6. Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas. Tokiais atvejais teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2014; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015). Civilinė byla buvo nutraukta dėl patikslinto ieškinio atsisakymo. Taigi, teismo nutartis priimta atsakovės naudai, nes neliko ginčo, kai ieškovė patikslintu ieškiniu ištaisė savo klaidą.

11.7. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovės procesiniai veiksmai, elgesys būtų turėjęs įtakos bylinėjimosi išlaidoms ar jų dydžiui susidaryti. Pati ieškovė pareiškė atsisakymą nuo ieškinio, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo žymiai sumažino reikalavimus nuo pradinio ieškinio, prie kurio pridėjo naujų įrodymų. Teismas nesivadovavo proporcingumo taisykle bei neteisingai taikė CPK 93 straipsnio nuostatas, t. y. neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

12. Ieškovė UAB „Mano Būstas Šiauliai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą ir patikslintą apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Sąskaitos yra siunčiamos patalpų registracijos adresu, o jei atsakovė nori gauti PVM sąskaitas kitu adresu ar elektroniniu paštu, turi kreiptis į administratorių raštu pateikdama dėl to prašymą, pats administratorius savo iniciatyva keisti adreso neturi teisės.

12.2. Nesutinka, kad ginčas buvo nesudėtingas ir kilo dėl ieškovės kaltės. Pateikus teismui ieškinį, atsakovė su juo nesutiko visiškai, todėl teko ieškinį tikslinti, teismui buvo pateiktas patikslintas ieškinys ir tik tada atsakovė sumokėjo skolą. Byloje ieškovę atstovavo advokatas, kuriam teko parengti patikslintą ieškinį, pateikti papildomai rašytinius įrodymus, pareiškimą, dalyvauti teismo posėdžiuose.

12.3. Atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, neturi ir negali būti tenkinamas, nes jis net nesuformuluotas, o naujai reiškiamas reikalavimas, kuris net nebuvo nagrinėjamas pirmos instancijos teisme, prieštarauja CPK 312 straipsniui, kuris nurodo, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Atsakovė patikslintame apeliaciniame skunde prašo pripažinti pačios ieškovės kaltę dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų, tačiau, atsakovei teikiant apeliacinį skundą, tos išlaidos dar labiau didinamos, nes ieškovė patiria papildomas bylinėjimosi išlaidas rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo elementus sudaro apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas, kurie yra esminiai, apibrėžiantys bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnis). Nesant bent vieno iš jų laikytina, kad nėra ir paties apeliacinio skundo. Apeliacinio skundo dalykas - tai apelianto apeliacinės instancijos teismui reiškiamas prašymas. Šis prašymas turi atitikti vieną iš CPK 326 straipsnio 1 dalyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo teisių: pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (1 punktas); panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą (2 punktas); pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (3 punktas); panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (4 punktas); panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos CPK 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus CPK 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus (5 punktas).

15. Apeliacinio skundo pagrindas – tai aplinkybės ir argumentai, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo (jo dalies) neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas. Apeliacinį skundą paduodantis asmuo privalo nurodyti tiek faktinį (faktinės bylos aplinkybės), tiek teisinį (materialiosios ir (ar) proceso teisės normos) apeliacinio skundo pagrindą.

16. Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta iš apeliacinio skundo ir patikslinto apeliacinio skundo turinio, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantė nenurodo jokių nesutikimo argumentų su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo priteistos procesinės palūkanos. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė patikslintu apeliaciniu skundu kelia reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi ir priimti naują sprendimą – tenkinti apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo dalykas yra netinkamai suformuluotas, nes neatitinka nei vieno iš CPK 326 straipsnyje 1 dalyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo teisių. Tačiau tai apeliacinės instancijos teismui nekliudo nagrinėti apeliacinio skundo, kadangi iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliacinio skundo pagrindas yra aiškus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria iš apeliantės buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

17. CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas, spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į teisinio reglamentavimo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013).

18. Kaip minėta, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

19. Apeliantė nurodo, kad dėl ieškovės kaltės buvo vilkinamas bylos nagrinėjimas, todėl susidarė ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Bylos duomenys patvirtina, kad: 2019-08-13 ieškovė pateikė ieškinį; 2019-09-25 ieškovės atstovas pateikė prašymą dėl nedalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje; 2019-09-26 nutartimi pirmosios instancijos teismas civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje ir bylos nagrinėjimą atidėjo, ieškovės atstovo dalyvavimą teismo posėdyje pripažino būtinu, pareikalavo papildomų dokumentų, detalaus skolos paskaičiavimo; 2019-10-07 ieškovė teismui pateikė rašytinius įrodymus; ieškovės atstovas advokatas H. O. dalyvavo 2019-10-26 teismo posėdyje, posėdžio metu pateikė rašytinius įrodymus, nurodė, kad keičia ieškinio reikalavimus (mažina skolos sumą); 2019-10-29 ieškovė pateikė patikslintą ieškinį; 2019-11-11 ieškovės atstovas advokatas H. O. dalyvavo teismo posėdyje, kurio metu nurodė, jog jei atsakovė sumokės skolos likutį (0,58 Eur), ieškovė atsisakys ieškinio, prašys priteisti tik bylinėjimosi išlaidas. Esant šioms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovės procesinis elgesys, dėl kurio susidarė bylinėjimosi išlaidos, buvo tinkamas ir negali būti vertinamas bylos vilkinimu, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad po dalies ieškinio atsisakymo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė: 4 Eur žyminis mokestis; 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką; 60 Eur už advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ suteiktas teisines paslaugas rengiant ieškinį ir 240 Eur už advokato H. O. atstovavimą teisme. Iš viso 304,87 Eur.

21. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, turi atsižvelgti į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus: bylos sudėtingumą; advokato darbo ir laiko sąnaudas; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (2019 m. III ketvirtis – bruto 1 317,6 Eur), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2. punkte (už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5), 8.19 punkte (už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1) nustatytų dydžių.

22. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytą advokato darbo užmokestį, į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekį bei jų apimtį, atstovavimo teismo posėdžiuose apimtį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba, nėra didelės, yra pagrįstos, proporcingos suteiktoms paslaugoms.

23. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog ta aplinkybė, kad jai sumokėjus skolą civilinė byla šioje dalyje teismo buvo nutraukta, nereiškia, jog tai buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui sumažinti ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei atsisakius dalies ieškinio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei grąžino 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio - 11 Eur, o iš atsakovės ieškovei priteisė tik 25 procentus žyminio mokesčio - 4 Eur.

24. Byloje nustatyta, kad atsakovei už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvo paskaičiuota 64,58 Eur skola, kurią ji dviem pavedimais – 2019 m. lapkričio 8 d. (64 Eur) ir 2019 m. lapkričio 11 d. (0,58 Eur) – ieškovei sumokėjo. Kaip nustatyta, skola buvo sumokėta jau po patikslinto ieškinio pateikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, jog ieškovės bylinėjimosi išlaidų padidėjimą lėmė priežastys, susijusios su atsakovės procesiniu elgesiu: nuo pat bylos iškėlimo teisme atsakovė su ieškiniu nesutiko; tik patikslinus ieškinį atsakovė sumokėjo ieškovės prašomą priteisti 64,58 Eur skolą, t. y. įvykdė dalį ieškinio reikalavimų; net ir pripažinusi skolą atsakovė nesutiko dėl reikalavimo atlyginti 0,58 Eur procesines palūkanas; atsakovė taip pat nesutiko atlyginti ieškovei bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė ne tik atstovavimo išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose (dėl kurių iš esmės buvo pateiktas apeliacinis skundas), bet ir ieškinio parengimo išlaidos bei žyminis mokestis. Net ir sumokėjusi skolą atsakovė ir toliau teigė, kad sąskaitų iš ieškovės negavo, dėl ko, atsakovės manymu, buvo nepagrįstai inicijuotas teisminis procesas. Taigi, vertintina, jog atsakovė viso teisminio proceso metu iš esmės nesutiko su ieškovės reikalavimais.

25. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors atsakovės atstovas teigė, jog sąskaitų iš ieškovės negavo, tačiau pats pripažino, kad matė ant stalo padėtas sąskaitas, išrašytas ieškovės kitų patalpų savininkams, todėl akivaizdu, jog atsakovė nepasirūpino saugia dėžute pašto korespondencijai gauti. Teismas sutiko su atsakovės atstovu, kad sąskaitas turi išrašyti ir pateikti apmokėjimui ieškovė, tačiau pažymėjo, kad iki šiol atsakovė nemanė, jog yra skolinga ieškovei, neigė skolą, taip pat nesikreipė į ieškovę dėl skolos dydžio patikslinimo, nors patalpas priėmė nuosavybėn nuo 2017 m. rugpjūčio 12 d., tačiau už bendrojo naudojimo objektų administravimą, eksploatavimą ir priežiūrą iki šiol nemokėjo, nes manė, jog ji nesinaudoja šiomis patalpomis esant atsakovės įėjimui iš kitos pusės, tačiau įstatymas tokios išlygos nenumato, todėl atsakovė privalo mokėti ieškovei už paslaugas, tuo labiau, kad atsakovės atstovas yra profesionalus teisininkas, todėl turi tą žinoti. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 1.5 straipsnio 1 dalį, civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Protingumas yra bendrasis teisės principas, reikalaujantis, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai, o atidumas ir rūpestingumas yra bendro pobūdžio pareiga. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovė viso teisminio proceso metu iš esmės nesutiko su ieškovės reikalavimais. Ta aplinkybė, kad iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija ieškinio sumą, negali būti vertinama kaip paneigianti ieškovės teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinį tenkinus, atsakovė kaip bylą pralaimėjusi šalis privalo atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27. Iš esmės pritariant pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir priimtam sprendimui, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų plačiau pasisakyti nėra tikslinga. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

28. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytu, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

29. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 150 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Šiaulių apskrities profesinės sąjungos „Solidarumas“, juridinio asmens kodas 145664359, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Šiauliai“, juridinio asmens kodas 144619514, 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė