Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Renatai Kizienei.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui K. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo ir atsakovo K. K. priešieškinį ieškovei J. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė J. B. ieškiniu prašė nustatyti M. K. gyvenamąją vietą su motina, jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš K. K. materialinį išlaikymą jo nepilnamečiam sūnui M. K. periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį, mokamomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; priteistą išlaikymą pavesti tvarkyti J. B.. Įpareigoti atsakovą išlaikymui skirtas pinigines lėšas pervesti į J. B. sąskaitą Nr. LT597300010086675090, "Swedbank", AB,banko kodas 73000, kiekvieną mėnesį iki einamo mėnesio 25 dienos. Nustatyti tokią K. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. K. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką: K. K. gali bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi M. K. tėvui ir sūnui patogiu laiku, sūnaus gyvenamojoje vietoje, apie planuojamą susitikimą su sūnumi M. prieš dieną iki numatomo susitikimo pranešęs J. B., tikslu aptarti ir suderinti susitikimo laiką, vietą ir trukmę. Priteisti iš atsakovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas K. K. priešieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio M. K. gyvenamąją vietą su tėvu, jo gyvenamojoje vietoje; priteisti iš J. B. materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. K. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 100 Eur dydžio išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išmokas LRV nustatyta tvarka. Teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti vaiko tėvui K. K.. Nustatyti nepilnamečio sūnaus M. K. bendravimo su motina J. B. tvarką sekančiai: J. B. privalo prieš 2 dienas informuoti K. K. apie planuojamą vaiko aplankymą, tikslu susitarti dėl bendravimo vietos, laiko ir trukmės. Priteisti iš J. B. atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Liudytoja I. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra socialinė darbuotoja, kuri padeda J. B. rūpintis vaikais. Šiuo metu ieškovė yra priėmusi medikamentinį gydymą, alkoholio nevartoja apie du mėnesius. Su ieškovės šeima dirba 1,5 metų ir su pagalba ieškovė geba susitvarkyti buityje, apsipirkti. Šiai dienai ieškovės namuose yra saugu. Ieškovės namuose pakankamai tvarkinga, vaikai vedami pas gydytojus. Vyriausias ieškovės sūnus šiuo metu gyvena su tėčiu. Jos žiniomis atsakovas rūpinasi vaiku, bet dėl netinkamai prižiūrėto vaiko konfliktuoja su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas visiškai.

Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 5, 6, 7, 8) matyti, kad ieškovė J. B. su vaikais A. L., gim. (duomenys neskelbtini), A. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Iš gimimo įrašo (b. l. 9) matyti, kad M. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė ir atsakovas. Iš pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą (b. l. 10, 11) matyti, kad ieškovė augina vaiką iki trejų metų. Iš pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas (b. l. 12, 13) matyti, kad ieškovė gauna 68,40 Eur vaiko išlaikymo išmoką. Iš pažymos apie pajamas (b. l. 14) matyti, kad ieškovė gauna 31,18 Eur socialinę pašalpą ir 230,66 Eur išmoką vaikui. Iš savivaldybės būsto terminuotos nuomos sutarties (b. l. 15-17) matyti, kad ieškovei SĮ „Raseinių butų ūkis“ yra išnuomojęs butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos (b. l. 18) matyti, kad ieškovei suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba. Iš pirkimo – pardavimo sutarties (b. l. 25-28) matyti, kad atsakovas nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš 2019 m. rugsėjo 2 d. Darbo sutarties (b. l. 29, 30) matyti, kad buvo keičiama senoji darbo sutartis, K. K. įdarbintas vairuotoju – ekspeditoriumi UAB (duomenys neskelbtini). Iš pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą (b. l. 31, 32) matyti, kad 2019 m. kovo – gegužės mėnesiais atsakovas gavo nedarbo draudimo išmoką. Iš vietinių mokėjimų (b. l. 33-63) matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 10 d. iki 2019 m. birželio 5 d. ieškovei pervedė 1 335 Eur alimentų, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 18 d. iki 2019 m. spalio 31 d. pervedė 435 Eur alimentų (b. l. 64). Iš mokėjimo nurodymo (b. l. 65) matyti, kad atsakovas sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Dėl šios atitikties sprendžiama, įvertinant kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį, vaiko norus ir kt. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Be to, pažymėtina, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyvena iki teismo sprendimo priėmimo momento, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 str. 1-3 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenims, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.174 str. 2 d. teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, turi būti įrodyta, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių faktinė vaiko gyvenamoji vieta turi būti pakeista. Koks aplinkybių, dėl kurių faktinės vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, teismų praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas.

Ieškovė J. B. pateiktu ieškiniu prašė sūnaus M. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, o atsakovas K. K. prašė ieškinio netenkinti ir nepilnamečio sūnaus M. K. gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Atsakovas kaip vieną iš esminių aplinkybių, kad sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su juo nurodė, kad ieškovė J. B. nepakankami rūpinasi sūnumi, piktnaudžiauja alkoholiu, jos namuose lankosi pašaliniai asmenys, dėl ko ieškovės namuose vaikui tapo nesaugu.

Sprendžiant, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, būtina atsižvelgti ir į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt.; individualizuoti vaiko interesus; negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2013).

Nors bylos duomenys apie šalių gaunamas pajamas, turimą turtą ir kt., patvirtina, kad turtinė padėtis yra skirtinga, nes ieškovė niekur nedirba, pragyvena iš gaunamos vaiko išlaikymo išmokos ir gaunamų socialinių pašalpų (b. l. 12-14), gyvena nuomojamame socialiniame būste (b. l. 15-17), o atsakovas yra dirbantis, gauna darbo užmokestį (b. l. 29-32), gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute (b. l. 25-28), tačiau tiek ieškovė J. B., tiek atsakovas K. K. turi visas galimybes tinkamai atlikti savo, kaip tėvo/motinos funkcijas. Įvertinus bylos šalių gyvenimo ir buities sąlygas taip pat nustatyta, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovo namuose yra sudarytos geros sąlygos jų nepilnamečiui vaikui M. K. augti bei vystytis, tačiau esamos sąlygos neapsprendžia reikalavimo pagrįstumo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o yra būtina vertinti visumą vaiko interesų.

Ieškovė J. B. teismo posėdžio metu teigė, kad ji gali užtikrinti saugią ir tinkamą aplinką vaikui augti ir vystytis, tačiau šiuos jos argumentus paneigia byloje esantys duomenys.

Byloje nustatyta, kad nuo 2009 metų J. B. šeimai yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos dėl girtavimo, vaikų nepriežiūros. Iš Pagalbos plano (b. l. 87-100) matyti, kad ieškovė turi problemų dėl alkoholio vartojimo, fiksuoti atvejai, kai mažamečiai palikti su galimai neblaiviu asmeniu arba vieni, ieškovė ne kartą namuose rasta neblaivi: 2019 m. kovo 15 d. nustatytas 0,42 promilės girtumas, 2019 m. gegužės 16 d. – 2,10 promilės girtumas, 2019 m. spalio 18 d. nustatytas 1,13 promilės girtumas, dėl vaikų teisių pažeidimo buvo vertintas vaiko grėsmės lygis, 2019 m. birželio 25 d. ir 2019 m. spalio 12 d. buvo nustatytas I grėsmės lygis. Ieškovei nuolat teikiamos socialinės paslaugos, pastebėti vaiko M. nepriežiūros atvejai, netvarkingi namai. Iš administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus (b. l. 101-103) matyti, kad ieškovė J. B. du kartus bausta už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, t. y. už tai, kad 2019 m. spalio 12 d. ir 2019 m. liepos 22 d. būdama neblaivi negalėjo tinkamai pasirūpinti vaikais. Iš Medica klinika informacijos (b. l. 105) matyti, kad vaiką pas gydytoją atveda mama. Iš Betygalos seniūnijos pažymų (b. l. 106,) matyti, kad J. B. nepakankamai pajėgi funkcionuoti savarankiškai, seniūnija yra gavusi nusiskundimų dėl netinkamai vedamo jos gyvenimo būdo. Iš Raseinių socialinių paslaugų centro pažymos (b. l. 107, 108) matyti, kad nuo 2009 metų J. B. šeimai yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos dėl girtavimo, vaikų nepriežiūros. Iš šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto (b. l. 114-117) matyti, kad šiais metais du kartus buvo nustatytas I grėsmės lygis vaikui J. B. namuose. Iš Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarties (b. l. 128, 129) matyti, kad J. B. buvo nušalinta nuo nepilnamečių vaikų A. L. ir A. L. priklausančio turto tvarkymo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. lapkričio 20 d. išvadoje nurodė, kad galutinę išvadą dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo pateiks teismui po visų įrodymų ištyrimo. Teismo posėdžio metu atstovė R. Kizienė paaiškino, kad ieškovei socialinių įgūdžių paslaugos teikiamos daugiau kaip 10 metų, tačiau jokių ilgalaikių pokyčių jos gyvenime nėra, pastebimi tik trumpalaikiai pokyčiai, šiuo metu alkoholio ji nevartoja apie du mėnesius. Priešingai, atsakovas K. K. neturi jokių žalingų įpročių, todėl šiuo metu M. K. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriausiai atitiktų vaiko interesus.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ne mažiau svarbi yra ir vaiko nuomonė. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiūros jį liečiančiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą instituciją, nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

Nagrinėjamu atveju nepilnamečiui M. K. yra tik du metukai, jis nesugeba išreikšti savo nuomonės, tačiau tiek bylos duomenimis, tiek liudytojos D. Š. teigimu, tarp vaiko ir tėčio yra artimas ryšys, atsakovas ne kartą sūnų buvo parsivežęs į savo gyvenamąją vietą, sūnų prižiūrėjo, kai ieškovė gulėjo ligoninėje. Nors nepilnametis M. K. iš esmės nuo pat gimimo visą laiką gyveno su motina J. B., emocinis ryšys tarp jo ir motinos yra glaudus, tačiau akivaizdu, kad šiuo metu vaikui su mama nėra saugu, nes ieškovė savarankiškai nesugeba rūpintis vaiku, turi problemų dėl alkoholio vartojimo, jai reikalinga pagalba apsilankant pas gydytojus dėl vaikų sveikatos, apsirūpinant maisto produktais, padedant įsigyti reikiamą avalynę, aprangą vaikams, pasikeitimai yra tik trumpalaikiai (alkoholio nevartoja tik apie du mėnesius). Bylos duomenimis atsakovas K. K. nebuvo nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir bendravimo su sūnumi, jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, šiuo metu jis pakeitė darbą, kad galėtų pats rūpintis sūnumi. Teismo posėdžio metu atsakovas K. K. paaiškino, kad pirmus metus su sūnumi mažiau bendravo, nes turėjo abejonių dėl tėvystės, tačiau atlikus DNR tyrimus, jis labiau sūnumi rūpinasi, daugiau bendrauja. Ieškovė posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas bendrauja su sūnumi, juo rūpinasi, perka jam sauskelnes, maistą, rūbus.

Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, jog ieškovė ne visada tinkamai rūpinosi savo nepilnamečiu sūnumi M. K., turi problemų dėl alkoholio vartojimo, kurias sprendžia nepakankamai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų piktnaudžiavęs tėvo valdžia ar ją panaudojęs priešingai nepilnamečio sūnaus interesams, ar turėtų kokių priklausomybių. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad K. K. Betygalos seniūnijos (b. l. 109) charakterizuojamas gerai, dėl jo nusiskundimų seniūnija nėra gavusi. Iš šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto (b. l. 110-113) matyti, kad vaikas tėtį pažįsta, yra užsimezgęs artimas ryšys, ne kartą sūnų buvo parsivežęs į savo gyvenamąją vietą ir norėtų pats auginti.

Įvertinus šalių gyvenamąją vietą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, siekį keisti gyvenimo būdą, kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, šalių elgesį, motyvaciją, teismas sprendžia, jog šalių nepilnamečio vaiko gyvenimas su atsakovu K. K. labiau atitinka vaiko interesus ir jiems neprieštarauja. Siekiant užtikrinti nepilnamečiui vaikui aplinkos stabilumą, saugumą, vengiant papildomo psichologinio vaiko traumavimo, atsakovo reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas, ir nepilnamečio M. K. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu K. K. (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, CPK 178, 185 straipsniai). Teismas pažymi, kad CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms gali būti reiškiamas pakartotinis ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Nepilnamečio M. K. gyvenamąją vietą nustačius su tėvu K. K., nustatytina vaiko bendravimo tvarka su motina J. B..

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ribotina ieškovės bendravimo su vaiku tvarka, todėl nustatytina maksimali ieškovės bendravimo su sūnumi tvarka. Teismų praktikoje maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 str. 2 d.) suprantamas taip, kad, nustatant bendravimo tvarką, tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Atsakovas pateiktu priešieškiniu prašė nustatyti tokią ieškovės J. B. bendravimo su sūnumi M. K. tvarką: J. B. privalo prieš 2 dienas informuoti K. K. apie planuojamą vaiko aplankymą, tikslu susitarti dėl bendravimo vietos, laiko ir trukmės.

Ieškovė su tokia atsakovo siūloma bendravimo su sūnumi tvarka sutiko. Teismo vertinimu, tokia bendravimo su sūnumi tvarka yra artima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje maksimaliai bendravimo su vaiku tvarkai bei pakankama, siekiant ieškovei J. B. visapusiškai rūpintis sūnumi, dalyvauti jo auklėjimo, ugdymo procese. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaiko teisių apsaugos principais. Visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, nustatytina jo siūloma ieškovės J. B. bendravimo su sūnumi tvarka.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, ši pareiga kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas jam tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Pasikeitus aplinkybėms, t. y. šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustačius su atsakovu, yra pagrindas tenkinti atsakovo K. K. reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo iš ieškovės J. B.. Atsakovas K. K. prašė iš ieškovės J. B. priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. K. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba (b. l. 29-32), jo mėnesio pajamos buvo apie 700 Eur. Ieškovė nedirba, pragyvena iš gaunamų išmokų apie 330 Eur per mėnesį (b. l. 12-14), turi dar du nepilnamečius vaikus (b. l. 7, 8), ji neprieštaravo atsakovo prašomam priteisti išlaikymo dydžiui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje 3K-3-16-706/2016 yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Atliktas byloje esančių ir teismo posėdžių metu išdėstytų aplinkybių, įrodymų, vertinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė gali savo nepilnamečiam sūnui teikti išlaikymą po 100 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, atsakovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai, priteisiant nepilnamečiam vaikui M. K. išlaikymą iš ieškovės J. B. po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, ją indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant uzufrukto teisę atsakovui tvarkyti priteistą išlaikymą.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistinos iš ieškovės. Bylos duomenimis atsakovas pateikdamas priešieškinį sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio (b. l. 65) ir už advokato atstovavimą ir dokumentų surašymą sumokėjo 300 Eur. Ieškovei J. B. suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba (b. l. 18), ją atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, t. y. išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, iš ieškovės J. B. atsakovo K. K. naudai priteistinos tik 300 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kitos bylinėjimosi išlaidos padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), jo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš ieškovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), po 100 Eur (vieną šimtą eurų), indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 17 d., iki vaiko pilnametystės.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti ieškovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiu (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: J. B. privalo prieš 2 dienas informuoti K. K. apie planuojamą vaiko aplankymą, tikslu susitarti dėl bendravimo vietos, laiko ir trukmės.

Priteisti iš ieškovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.