- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- 2S-1006-450/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21229-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- E. V. G.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens (antstolės) Virginijos Meškauskienės ir pareiškėjo A. G. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas skundas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys E. V. G. ir antstolė Virginija Meškauskienė, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. G. skundu prašė panaikinti antstolės Virginijos Meškauskienės 2014 m. birželio 3 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. 5 15 2014 06 03 7647 ir kartu su šiuo patvarkymu gautą priedą, t. y. 2014 m. birželio 3 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 4 15 2014 06 03 7647 vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/07647 dalyje dėl 16 000 Lt antstolės atlygio bei 84,70 Lt papildomų vykdymo išlaidų priskaičiavimo ir išieškojimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-28772-534/2014 pareiškėjo skundą atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2174-450/2014, teismo nutartį iš dalies panaikino ir perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo klausimą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės 2014 m. birželio 3 d. patvarkymu Nr. 5 15 2014 06 03 7647 priskaičiuotų vykdymo išlaidų sumažinimo.
Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad pagrindą mažinti antstolės gautiną atlygį (16 000 Lt) sudaro tai, kad jis dėjo maksimalias pastangas kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, tačiau dėl objektyvių nuo jo nepriklausančių aplinkybių negalėjo įvykdyti teismo sprendimo. Pažymėjo, kad iškart po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014 priėmimo, 2014 m. birželio 2 d. gera valia į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė visą likusią skolą – 400 000 Lt, t. y. tuomet, kai antstolė dar net nebuvo atnaujinusi sustabdytų vykdymo veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi skundą iš dalies patenkino: sumažino antstolės Virginijos Meškauskienės atlygį vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/07647 iki 6 000 Lt, o likusią skundo dalį atmetė.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0015/14/07647 nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3346-871/2013 dėl 652 153,31 Lt kompensacijos išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojos E. V. G. naudai. Skolininkui dalį skolos sumokėjus iki vykdomojo rašto išdavimo, taip pat vėliau iki raginimo įteikimo dienos, išieškojimas iš skolininko buvo vykdomas dėl 400 000 Lt skolos sumos. Ginčo byloje dėl išieškotinos sumos dydžio nėra.
Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2174-450/2014 konstatavo, kad skolininkas teismo sprendimą įvykdė pasibaigus raginime nustatytam terminui sprendimą įvykdyti geruoju, todėl antstolė turi teisę į atlygį už vykdomojo dokumento įvykdymą, teismas dėl nurodytų aplinkybių (dėl teisės antstolei gauti atlygį šioje byloje) nepasisakė (CPK 182 str. 2 d.), tačiau sprendė ar yra pagrindas sumažinti antstolės gautiną atlygį.
Atsižvelgiant į tai, kad vykdomojoje byloje išieškotina suma sudarė 400 000 Lt, tiek pat buvo išieškota, antstolės atlygis už vykdomojo dokumento įvykdymą sudaro 16 000 Lt (Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės grafa Nr. 16). Iš vykdomojoje byloje esančio 2014 m. birželio 3 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. 4 15 2014 06 03 7647 nustatyta, kad antstolė ir paskaičiavo 16 000 Lt dydžio atlygį. Pareiškėjas prašė antstolės atlygį sumažinti nuo 16 000 Lt iki 500 Lt, t. y. mažiau negu SVI numatytas minimalus antstolio atlygis – 6 000 Lt. Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014, tenkindamas skolininko A. G. prašymą, sustabdė kasacine tvarka apskųstos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties dalies dėl 400 000 Lt kompensacijos išmokėjimo išieškotojai E. V. G. vykdymą. Nors pareiškėjas nurodė, kad šios aplinkybės pripažintinos force majeure, tačiau teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutiko. Bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, teismo sprendimas (nutartis) turi būti vykdomi (CPK 331 str. 6 d., 18 str.), nebent kasacinės instancijos teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, ar savo iniciatyva sustabdo sprendimo (nutarties) vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 str. 1 d.). Vykdomosios bylos sustabdymo šiuo atveju negalima laikyti force majeure aplinkybėmis, kadangi tai neatitinka jų esmės. Pareiškėjas jau po Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 13 d. nutarties priėmimo dienos, kuri įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos, galėjo vykdyti teismo sprendimą, tačiau išieškotojai E. V. G. apskundus minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį kasacine tvarka, jis inicijavo apeliacine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos sustabdymą, t. y. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tenkindamas būtent pareiškėjo prašymą, sustabdė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties dalies dėl 400 000 Lt kompensacijos išmokėjimo išieškotojai E. V. G. vykdymą. Taigi vykdomosios bylos sustabdymas buvo nulemtas ne objektyvių aplinkybių, o buvo paties skolininko aktyvių veiksmų rezultatas. Ta aplinkybė, kad buvo sustabdytas vykdymas, reiškia tai, kad vykdomojoje byloje neatliekami jokie priverstinio vykdymo veiksmai – sustabdomas išieškojimas, kas reiškia, jog antstolė tuo metu negali priverstinai išieškoti skolą, tačiau tai nereiškia to, kad pats skolininkas negali įvykdyti teismo sprendimo, t. y. sumokėti susidariusį įsiskolinimą, pervedant jį į antstolės depozitinę sąskaitą. SVI 82 punkto nuostatas draudžiama antstoliui, antstolio atstovui, pavaduojančiam antstoliui apskaityti ir naudoti depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas kitaip nei nustatyta CPK, Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme. Tai reiškia, kad skolininkui pervedus skolą į antstolės depozitinę sąskaitą, kuomet vykdymas sustabdytas, minėti pinigai nebūtų paskirstomi CPK nustatyta tvarka skolai ir vykdymo išlaidoms dengti, tačiau būtų saugomi antstolės depozitinėje sąskaitoje, o esant skolininkui palankiam visiškai ar iš dalies teismo sprendimui, būtų jam grąžinti.
Teismas nustatė, kad vykdomoji byla pradėta gana neseniai, t. y. 2014 m. kovo 20 d. antstolei priėmus patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų (būtent dėl vykdymo išlaidų išieškojimo) antstolei pateiktas 2014 m. birželio 13 d., antstolei jo netenkinus, Vilniaus miesto apylinkės teisme jis gautas 2014 m. birželio 23 d., prašymas dėl antstolės atlygio sumažinimo teisme gautas 2014 m. liepos 28 d. Taigi, kad nors klausimas dėl vykdymo išlaidų – būtent antstolės atlygio sumažinimo teisme sprendžiamas vėliau (Vilniaus apygardos teismui grąžinus pirmos instancijos teismui klausimą dėl vykdymo išlaidų sumažinimo nagrinėti iš naujo), tačiau nuo vykdomosios bylos užvedimo iki pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų padavimo praėjęs gana nedidelis laiko tarpas. Be to, kaip jau buvo minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014, tenkindamas skolininko A. G. prašymą, sustabdė kasacine tvarka apskųstos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties dalies dėl 400 000 Lt kompensacijos išmokėjimo išieškotojai E. V. G. vykdymą, taigi realiai priverstiniai vykdymo veiksmai buvo atliekami nuo vykdomosios bylos pradėjimo 2014 m. kovo 20 d. iki kasacinės instancijos teismo nutarties dėl vykdymo veiksmų sustabdymo priėmimo dienos (2014 m. balandžio 15 d.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdymo išlaidų sumažinimo, taip pat atsižvelgė į tai, kad antstolė atliko veiksmus, būtinus vykdomajam dokumentui priimti ir vykdyti – patikrino Nekilnojamojo turto, Kelių transporto, Ginklų ir kitus registrus, priėmė atskirus patvarkymus dėl informacijos suteikimo, arešto taikymo, vykdymo išlaidų apskaičiavimo, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju antstolės atliekamų veiksmų laikotarpis, pačių veiksmų mastas įrodo, kad buvo atliekami įprastiniai vykdymo proceso pradžios veiksmai, nesusiję su ypatingu laiko, materialinių sąnaudų poreikiu ar ypač sudėtingų veiksmų atlikimu. Tuo remiantis yra pagrindas mažinti antstolės atlygį iki SVI numatyto minimalaus atlygio – 6 000 Lt. Teismas, mažindamas antstolei priteisinto atlygio dydį, atkreipė dėmesį ir į kitas aplinkybes. Visų pirma, vien tai, kad išieškota suma yra didelė – 400 000 Lt, nesudaro pagrindo teigti, kad visais atvejais antstolis turi neabejotinai gauti pagal SVI 1 lentelės Nr. 16 numatyto dydžio atlygį. Skolininkas iš esmės nevengė vykdyti teismo sprendimo, ką patvirtina į bylą pateikta 2014 m. kovo 19 d. Kreditavimo sutartis Nr. LOAN_213712 dėl 116 000 Eur tikslinės paskolos suteikimo skolininkui. Be to, po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014 priėmimo, skolininkas į antstolės depozitinę sąskaitą 2014 m. birželio 2 d. pervedė išieškotiną sumą – 400 000 Lt. Vėlgi, 400 000 Lt fiziniam asmeniui yra didelė, tačiau skolininkas, priimdamas įsipareigojimus bankui, iš esmės įvykdė teismo sprendimą gana greitai, nedelsė, vykdymo proceso nevilkino, antstolei ypač sudėtingų ir daug vykdymo veiksmų atlikti nebuvo būtina, todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju SVI 1 lentelės Nr. 16 numatytas minimalus 6 000 Lt atlygis antstolei atitinka tiek antstolės, tiek skolininko interesus, išlaiko šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą.
Remiantis išdėstytu, pareiškėjo A. G. skundas – prašymas dėl antstolės atlygio sumažinimo tenkintas iš dalies, sumažinant antstolės Virginijos Meškauskienės gautiną atlygį iki 6 000 Lt (SVI 1 lentelė Nr. 16, CPK 510 straipsnis).
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (antstolė) Virginija Meškauskienė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl antstolio atlyginio sumažinimo.
Žemesnės instancijos teismas
1) Su teismo išvada dėl antstolio atlygio sumažinimo nesutinka, nes LR Teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktas nustato, kad skolininkui įvykdžius sprendimą pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.
2) Teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo atliekami įprastiniai vykdymo proceso pradžios veiksmai, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014, kurioje teismas priteisė antstolei atlygį vykdomojoje byloje, kuri buvo sustabdyta, o proceso šalys sudarė taikos sutartį ne tiesiogiai vykdymo procese ir antstolės veiksmai nebuvo susiję su ypatingu laiko, materialinių sąnaudų poreikiu ar ypač sudėtingų veiksmų atlikimu. Ginčui aktuali ir taikytina kasacinio teismo praktika, priimta 2007 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007. Be to, tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui, o vykdymo išlaidų apmokėjime yra skolininko įstatyminė pareiga.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo pareiškėjas A. G. prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
1) Nesutinka, kad 2014 m. vasario 17 d., 2014 m. kovo 17 d. ir 2014 m. kovo 20 d. mokėjimai buvo atlikti antstolės priimtų patvarkymų pagrindu, nes jie buvo atlikti iki vykdomosios bylos Nr. 0015/14/07647 pradėjimo.
2) Tai, kad skolininkas turėjo daug laiko nuo vykdytino teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vykdomosios bylos Nr. 0015/14/07647 pradėjimo, nepagrindžia antstolės atliktų veiksmų apimties, jų vertės ir kartu antstolės reikalaujamo sumokėti neprotingai didelio atlygio.
Suinteresuotas asmuo E. V. G. atsiliepimo į atskirąjį skundė nepateikė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje, kuria prašymas dėl antstolio atlygio nebuvo sumažintas, ir priimti naują nutartį – sumažinti antstolės atlygį vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/07647 iki 500 Lt.
1) Nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos force majeure prilygstančiomis aplinkybėmis. Prieidamas tokios išvados, teismas išskyrė atskirus fragmentus, situaciją vertino visiškai formaliai, tačiau neįvertino situacijos visumos ir todėl padarė klaidingą išvadą, kad vykdomosios bylos sustabdymas ir sprendimo neįvykdymas vykdomosios bylos sustabdymo metu yra sąmoningi, apgalvoti pareiškėjo veiksmai, siekiant atitolinti teismo sprendimo vykdymą.
2) Pirmos instancijos teismo motyvai, kad pareiškėjas galėjo vykdomosios bylos sustabdymo metu pats sumokėti likusią kompensacijos dalį į antstolės depozitinę sąskaitą, prieštarauja šioje byloje nustatytoms aplinkybėms, kad šią priteistos kompensacijos dalį pareiškėjas galėjo sumokėti tik iš bankinės paskolos, kuri nebuvo ir negalėjo būti išmokėta vykdomosios bylos sustabdymo metu, o taip pat ir paties pirmos instancijos teismo motyvams, kuriais teismas pripažino, kad 400 000 Lt fiziniam asmeniui yra didelė ir skolinimasis iš banko tokios teismo priteistos sumos sumokėjimui yra laikytinas tinkamu siekiu įvykdyti teismo sprendimą.
3) Pareiškėjas dėjo maksimalias pastangas teismo sprendimo tinkamam įvykdymui ir įvykdė šį sprendimą gera valia, antstolei faktiškai neatlikus jokių išieškojimo veiksmų, o sprendimo įvykdymas užtruko ir dėl pačios išieškotojos veiksmų - nepagrįsto kasacinio skundo, kuris buvo atmestas, pateikimo. Iš antstolės 2013 m. lapkričio 5 d. patvarkymo matyti, kad antstolė Virginija Meškauskienė tuo pačiu metu vykdė išieškojimą ir iš išieškotojos E. V. G. jos kreditoriaus AB DNB banko naudai. Taigi, vykdydama šį „dvigubą“ išieškojimą, antstolė skolininko A. G. sumokėtas antstolei sumas nukreipdavo išieškotojos E. V. G. kreditoriui AB DNB bankui ir šias sumas laikė „išieškotomis“ ne tik šioje vykdomojoje byloje, bet ir kitoje vykdomojoje byloje, bei nuo tų pačių sumų antrą kartą priskaičiavo atlygį antstoliui. Vadinasi, antstolė faktiškai už tą patį darbą gavo dvigubą atlygį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (antstolė) Virginija Meškauskienė prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
1) Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad sprendimo negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3346-871/2013 konstatavo, kad pats apeliantas, dalinant sutuoktinių bendrą turtą, išieškotojai V. E. G. siūlė sumokėti piniginę kompensaciją, o tuo pagrindu bei atsižvelgęs į apelianto turtinę padėtį teismas A. G. prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atmetė. Apelianto teiginys, kad jis nevengė įvykdyti teismo sprendimo ir dėl to kreipėsi į banką dėl kreditavimo sutarties sudarymo, kelią abejonių, kadangi kreditavimo sutartį su banku apeliantas sudarė tik 2014 m. kovo 19 d.
2) Priešingai nei teigia apeliantas, 121 935,05 Lt jis sumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą ne gera valia, o tik antstolei atlikus priverstinio vykdymo veiksmus. Apeliantas nepagrįstai nurodo apie vykdomą „dvigubą“ išieškojimą. Vykdant išieškojimus iš A. G. E. G. naudai, atlygis antstoliui bus paimtas tik vieną kartą, o ne kaip teigia apeliantas, kad nuo tų pačių sumų antrą karta bus paskaičiuotas atlygis antstoliui.
Suinteresuotas asmuo E. V. G. atsiliepimo į atskirąjį skundė nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirieji skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo (atskirtųjų skundų) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde (atskiruosiuose skunduose) nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, atskirųjų skundų bei atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai ištyrė bei įvertino bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.
Antstolio atlyginimo pagrįstumas – tai atlyginimo dydžio ir antstolio vykdomojoje byloje atliktų priverstinio vykdymo veiksmų proporcinga atitiktis, t. y. ar antstolis atliko tik būtinus vykdymo veiksmus ir neatliko veiksmų, kurie buvo nebūtini konkrečiu atveju, taip pat ar vykdymo išlaidos atitinka būtinus vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad atlyginimas antstoliui priklauso tik už atliktus priverstinio vykdymo veiksmus ir nepriklauso už veiksmus, kurių jis neatliko. Tik tada galima laikyti, kad antstolio atlyginimas pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2008). Nepaneigiant to, kad priverstinis teismo sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią vykdant antstoliui susiklosto teisėti ekonominiai lūkesčiai ir įgyjama teisė į atlyginimą už darbą, kad antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis gauti nustatytą atlyginimą už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog antstoliui priteisiamas atlyginimas už darbą (vykdymo funkcijų atlikimą) privalo būti pagrįstas ir siejamas su realiai atliktais vykdymo veiksmais. Nustatant konkretų atlyginimo dydį, turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, skolininko elgesys ir bendradarbiavimas su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu, skolos išieškojimo būdas ir momentas, skolos dydis, atskiri atlikti vykdymo veiksmai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasalo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007).
Priešingai nei teigia apeliantė (antstolė) V. Meškauskienė, atsižvelgiant į konkrečias bylos faktines aplinkybes, antstolio atlyginimas gali būti mažinamas, tačiau tokiu atveju antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007). Sprendžiant antstolio atlyginimo sumažinimo klausimą, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros.
Įvertinęs šios bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino antstolės atlyginimo dydį, o sumažintas antstolės atlyginimas, sudarantis 6 000 Lt, nėra mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį (Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 16 p.). Tokia antstolės atlyginimo suma buvo nustatyta, pirmosios instancijos teismui įvertinus bylai svarbių faktinių aplinkybių visetą (vykdomoji byla pradėta gana neseniai; priverstiniai vykdymo veiksmai buvo atliekami ne ilgą laikotarpį; antstolė atliko veiksmus, būtinus vykdomajam dokumentui priimti ir vykdyti; atlikti vykdymo veiksmai buvo įprastiniai; skolininkas iš esmės nevengė ir gana greitai įvykdė teismo sprendimą). Be to, atlyginimo suma yra teisinga, protinga ir sąžininga (CK 1.5 str. 4 d.) bei užtikrina skolininko ir antstolės teisėtų interesų pusiausvyrą.
Apeliantės (antstolės) V. Meškauskienės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014, kurioje teismas priteisė antstolei visą atlyginimą, nesudaro pagrindo analogiškai spręsti nagrinėjimo ginčo, nes šių bylų faktinės aplinkybės nėra tokios panašios. Be to, kaip minėta, sprendžiant antstolio atlyginimo pagrįstumo klausimą, vertinama konkrečios bylos faktinių aplinkybių visuma, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas.
Apelianto A. G. nurodomos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu jis prašo dar labiau mažinti antstolės atlyginimą, buvo visapusiškai įvertintos pirmosios instancijos teismo, todėl nesudaro pagrindo dar labiau mažinti antstolės atlyginimą, nes toks sumažinimas būtų neteisėtas. Tuo tarpu apelianto argumentai apie antstolės vykdomą „dvigubą išieškojimą“ ir dėl to neva gaunamą dvigubą atlyginimą yra niekuo nepagrįsti (CPK 178, 179 str.). Pagal kasacinio teismo praktiką, tik tam tikrais, tačiau itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007). Šioje byloje tokių išimtinių aplinkybių nenustatyta.
Atskirajame skunde apeliantas A. G. nepagrįstai iš naujo kelią klausimą dėl tų pačių faktinių aplinkybių, kurios yra nustatytos įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2174-450/2014 (CPK 182 str. 2 d.). Taigi, kaip buvo nustatyta nurodytoje teismo nutartyje, antstolė atliko priverstinio vykdymo veiksmus (nukreipė išieškojimą į skolininko lėšas bankuose ir gaunamą darbo užmokestį, taikė turto areštus), o skolininko mokėjimai 2014 m. vasario 17 d., 2014 m. kovo 17 d., 2014 m. kovo 20 d. buvo atlikti antstolės priimtų patvarkymų pagrindu. Kadangi skolininkas (A. G.) pažeidė raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai jis turi sumokėti atlyginimą antstolei už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą.
Į esminius atskirųjų skundų argumentus atsakyta. Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, teismas nepasisako.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apeliacine tvarka nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.