- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-15
- Bylos Nr.
- 2S-2174-450/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21229-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- E. V. G.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria skundas atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo E. V. G., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. G. skundu prašė panaikinti antstolės Virginijos Meškauskienės 2014 m. birželio 3 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. 5 15 2014 06 03 7647 ir kartu su šiuo patvarkymu gautą priedą, t. y. 2014 m. birželio 3 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 4 15 2014 06 03 7647 vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/07647 dalyje dėl 16 000 Lt antstolės atlygio bei 84,70 Lt papildomų vykdymo išlaidų priskaičiavimo ir išieškojimo.
Nurodė, kad pagal vykdomosios bylos Nr. 0015/14/07647 duomenis, 2014 m. kovo 20 d. raginime yra nurodyta, jog jis yra siunčiamas paštu A. G. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai šis raginimas nebuvo registruota pašto siunta siunčiamas pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu. Nurodytas raginimas nebuvo įteiktas ir jam asmeniškai, todėl antstolė 2014 m. kovo 20 d. raginimo pareiškėjui neteikė CPK 657 straipsnio nustatyta tvarka. Be to, tikslus pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), o raginime antstolė nenurodė pareiškėjo buto numerio. Antstolei buvo žinomas tikslus pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas, nes kituose patvarkymuose, priimtuose vykdomojoje byloje, adresuotuose pareiškėjui, antstolė nurodydavo tikslų ir teisingą pareiškėjo gyvenamosios vietos adresą. Neprisistatęs asmuo (bet ne pašto darbuotojas) 2014 m. kovo 21 d. į UAB „Presto“ prekyba patalpas nepasirašytinai pristatė antstolės 2014 m. kovo 20 d. raginimą, adresuotą pareiškėjui. Kadangi 2014 m. kovo 21 d. (penktadienį) įmonėje nebuvo asmens, atsakingo už pašto siuntų priėmimą, todėl vokas buvo atplėštas tik 2014 m. kovo 24 d. (pirmadienį). Atplėšus voką, paaiškėjo, kad jame esantys dokumentai yra skirti asmeniškai bendrovės direktoriui A. G., tačiau tuo laikotarpiu (nuo 2014 m. kovo 24 d. iki 2014 m. kovo 28 d.) jis buvo išvykęs iš Vilniaus miesto į komandiruotę Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje. Dėl šios priežasties įmonėje nebuvo galimybės įteikti jam asmeniškai adresuotų dokumentų (įskaitant raginimo), dėl ko įmonė 2014 m. kovo 4 d. raštu grąžino antstolei dokumentus, nurodydama, jog šiuos dokumentus asmeniškai pareiškėjui antstolė galės įteikti po komandiruotės, t. y. po 2014 m. kovo 28 d. Dėl nurodytų priežasčių nusprendė, kad antstolė pažeidė CPK 657 straipsnį, todėl 2014 m. kovo 20 d. raginimas jam tinkamai nebuvo įteiktas. 2014 m. kovo 27 d. antstolė surašė antrąjį raginimą ir jį paskelbė specialiame interneto tinklapyje www.antstoliai.lt (CPK 660 str. 1 d.), tačiau patvarkymo dėl raginimo skelbimo specialiame interneto tinklapyje antstolė nepriėmė (CPK 613 str.). Byloje nėra duomenų, jog buvo aplinkybių, sudarančių galimybę skelbti raginimą specialiame interneto tinklapyje (CPK 660 str.), todėl antstolės veiksmai specialiame interneto tinklapyje 2014 m. kovo 27 d. paskelbus raginimą, laikytini neteisėtais. Atkreipė dėmesį, kad bylai svarbios faktinės aplinkybės, jog jis, vykdydamas teismo sprendimą, 2014 m. vasario 17 d. ieškovės naudai į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėjo 45 218,26 Lt, 2014 m. kovo 17 d. sumokėjo 74 000 Lt, o 2014 m. kovo 20 d. sumokėjo 11 000 Lt, iš viso 130 218,26 Lt, o taip pat 121 935,05 Lt, kuri civilinėje byloje atsakovo buvo įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą. Taigi iš teismo priteistos 652 153,31 Lt sumos atsakovas iki vykdomojo dokumento išdavimo ir jam neįteikus raginimo, ieškovės naudai sumokėjo 252 153,31 Lt ir liko skolingas 400 000 Lt. Siekdamas toliau vykdyti teismo sprendimą, A. G. 2014 m. kovo 19 d. su UAB Medicinos banku sudarė kreditavimo sutartį Nr. LOAN 213712 dėl 116 000 EUR paskolos. Paskolos sutarties 2.3 punkte yra nurodyta, jog kredito paskirtis - kompensacijos išmokėjimas E. V. G. Taigi jis būtų geranoriškai sumokėjęs ieškovei 400 000 Lt gauto kredito pagrindu ir sprendimas būtų galutinai įvykdytas. Neatsižvelgiant į nurodytus pareiškėjo veiksmus, išieškotoja (E. V. G.) 2014 m. vasario 11 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties peržiūrėjimo ir šiuo kasaciniu skundu skundė teismo nutartį dalyje dėl jos naudai priteistos 652 153,31 Lt kompensacijos. Jos skundas 2014 m. vasario 18 d. buvo įtrauktas į kasaciniame teisme nagrinėtinų bylų sąrašą. Nepaisant to, ieškovė 2014 m. kovo 19 d. kreipėsi į antstolę dėl teismo sprendimo, kurį pati apskundė kasacine tvarka, vykdymo priverstine tvarka, pateikdama antstolei vykdomąjį raštą dėl 411 000 Lt sumos išieškojimo. Pareiškėjo atstovui sužinojus apie paduotą kasacinį skundą, 2014 m. kovo 26 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė prašymą dėl išieškojimo vykdymo byloje Nr. 0015/14/07647 sustabdymo, o šis prašymas 2014 m. balandžio 15 d. buvo patenkintas ir sprendimo vykdymas buvo sustabdytas. Atsakovas apie šią nutartį informavo antstolę, kuri sustabdė vykdymo veiksmus šioje vykdomojoje byloje. Be to, pareiškėjas, negavęs iš antstolės raginimo ir žinodamas, kad teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, pats tikrino interneto tinklapyje www.antstoliai.lt duomenis apie skelbiamus raginimus, tačiau nerado jam paskelbto raginimo. Dėl to atsakovas kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kaip interneto tinklapio www.antstoliai.lt administratorių, prašydamas pateikti duomenis, ar raginimas jam buvo paskelbtas. VĮ Registrų centras 2014 m. balandžio 25 d. raštu Nr. (1.11.24)S-1653 atsakė, kad toks raginimas buvo skelbiamas ir prieinamas nuo 2014 m. kovo 26 d. 16:13:01 val. iki 2014 m. balandžio 6 d. 16:12:01. Taigi 2014 m. kovo 27 d. datos raginimas buvo išviešintas vieną dieną anksčiau nei paties raginimo data. Raginimas buvo skelbiamas ribotą laiką ir trumpiau nei 10 dienų, skaičiuojant nuo raginimo datos (2014 m. kovo 27 d.), per kurį pareiškėjas raginimo nepastebėjo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014, paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-25S1-302/2013, todėl 2014 m. birželio 2 d. į antstolės depozitinę sąskaitą už A. G. buvo pervesta visa likusi 400 000 Lt skolos dalis. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad A. G. teismo sprendimą įvykdė gera valia, antstolei neatlikus jokių išieškojimo veiksmų, todėl antstolė neturi teisės į visą sprendimų vykdymo instrukcijos 50 straipsnyje nustatytą atlygį. Pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą antstolė išieškojo tik 80,54 Lt, o likusios teismo sprendimo dalies neįvykdė. Pagal išieškotinos ir realiai išieškotos sumos santykį antstolės atlygis turėtų būti 0 Lt ((80,54 Lt - 1 645,88 Lt)/(400 000 Lt + 6 000 Lt) x 6.000 Lt). Antstolė nepagrįstai priskaičiavo ir kitų vykdymo išlaidų 65 Lt, pritaikius indeksą, gauna 84,70 Lt. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie vykdymo veiksmų, nurodytų vykdymo išlaidų apskaičiavimo 2.10, 2.12,2.17, 2,18, 2.19 ir 2.20 punktuose, atlikimą, todėl akivaizdu, kad antstolis vykdymo išlaidas apskaičiavo neatlikęs visų vykdymo veiksmų, už kuriuos reikalauja atlygio.
Pareiškėjas pateikė teismui 2014 m. liepos 28 d. prašymą, kuriame suformulavo tokius reikalavimus:
1) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti: ar Sprendimų vykdymo instrukcijos 50,51 ir 50 punktai neprieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai bei Antstolių įstatymo 21 straipsnio 5 punktui, ta apimtimi, kuria šios Sprendimų vykdymo instrukcijos normos įtvirtina antstolio teisę gauti neteisingą, antstolio veiklos konkrečioje vykdomojoje byloje pobūdžiui ir vertei neproporcingą atlygį; ar Sprendinių vykdymo instrukcijos 50, 51 ir 50 punktų neprieštarauja Įstatymų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 daliai, ta apimtimi, kuria šios Sprendimų vykdymo instrukcijos normos nustato, kad atlygis antstoliui apskaičiuojamas nuo „išieškotų sumų“ arba „išieškotinų sumų“ ir tai sukuria esminį neaiškumą, ar atlygis antstoliui skaičiuotinas ir mokėtinas nuo „išieškotų sumų“ ar nuo „išieškotinų sumų“, bei ta apimtimi, kad Sprendimų vykdymo instrukcija nustato teisę antstoliui reikalauti atlygio net ir tuo atveju, kai antstolis neatlieka priverstinio išieškojimo veiksmų ir/ar apskritai net neišieško jokių sumų;
2) jei teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo panaikinti antstolės Virginijos Meškauskienės 2014 m. birželio 3 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. 5 15 2014 06 03 7647 ir kartu su šiuo patvarkymu gautą priedą, sumažinti antstolio atlygį iki 500 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atmetė skundą.
Iš pateiktos vykdomosios bylos nustatė, kad vykdomasis raštas vykdymui pateiktas 2014 m. kovo 18 d., o 2014 m. kovo 20 d. priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui. Raginimas įvykdyti sprendimą priimtas 2014 m. kovo 20 d. Raginimas buvo siųstas skolininko namų ir darbovietės adresais. UAB „Presto“ prekyba raštas įrodo, kad buvo atsisakyta priimti bendrovės vadovui asmeniškai adresuotą korespondenciją. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas nusprendė, kad raginimas įvykdyti teismo sprendimą paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje, atliktas teisėtai ir pagrįstai, nes skolininkas slapstėsi nuo antstolio (CPK 660 str.). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2013 m. spalio 18 d. Penkis mėnesius pareiškėjas turėjo terminą įvykdyti sprendimą be antstolės atliekamų veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atmetė pareiškėjo A. G. prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ar Sprendimų vykdymo instrukcijos 50, 51 punktai neprieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, Antstolių įstatymo 21 straipsnio 5 punktui, nes antstolė atliko vykdymo veiksmus – areštavo turtą, ieškojo besislapstančio pareiškėjo A. G., todėl pareiškėjo nesutikimas mokėti 16 000 Lt vykdymo atlygį antstoliui, motyvuojant tokį atsisakymą dėl didelės pinigų sumos, nesudaro pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Teismo vertinimu, vykdomosios bylos apimtis ir byloje esantys rašytiniai įrodymai įrodo, kad pareiškėjas nevykdė teismo sprendimo, slapstėsi nuo antstolio, todėl antstolis vykdė išieškojimą nustatant skolininko buvimo vietą, nustatant ir areštuojant turtą. Iš vykdomosios bylos turinio nustatyta, kad buvo atliekami vykdymo veiksmai, o pareiškėjo A. G. prašymas yra siekis vilkinti bylą. Nėra jokio pagrindo kreiptis Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kai nėra tarp teisės normų prieštaravimų, skolininkui tik nepatinka vykdymo išlaidų dydis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. G. prašo: panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują – tenkinti jo skundą visiškai; jei teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo panaikinti antstolės Virginijos Meškauskienės 2014 m. birželio 3 d. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. 5 15 2014 06 03 7647 ir kartu su šiuo patvarkymu gautą priedą (2014 m. birželio 3 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 4 15 2014 06 03 7647), sumažinti antstolio atlygį iki 500 Lt; kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti: ar Sprendimų vykdymo instrukcijos 50,51 ir 50 punktai neprieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai bei Antstolių įstatymo 21 straipsnio 5 punktui, ta apimtimi, kuria šios Sprendimų vykdymo instrukcijos normos įtvirtina antstolio teisę gauti neteisingą, antstolio veiklos konkrečioje vykdomojoje byloje pobūdžiui ir vertei neproporcingą atlygį; ar Sprendinių vykdymo instrukcijos 50, 51 ir 50 punktų neprieštarauja Įstatymų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 daliai, ta apimtimi, kuria šios Sprendimų vykdymo instrukcijos normos nustato, kad atlygis antstoliui apskaičiuojamas nuo „išieškotų sumų“ arba „išieškotinų sumų“ ir tai sukuria esminį neaiškumą, ar atlygis antstoliui skaičiuotinas ir mokėtinas nuo „išieškotų sumų“ ar nuo „išieškotinų sumų“, bei ta apimtimi, kad Sprendimų vykdymo instrukcija nustato teisę antstoliui reikalauti atlygio net ir tuo atveju, kai antstolis neatlieka priverstinio išieškojimo veiksmų ir/ar apskritai net neišieško jokių sumų.
1) Pirmos instancijos teismas neįsigilino ir neištyrė šiai bylai teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo motyvus dėl to, kad antstolė pažeidė raginimo įvykdyti teismo sprendimą įteikimo tvarką. Teismas neanalizavo aplinkybių, kodėl sprendimo vykdymas užtruko 5 mėnesius ir nenurodė jokių motyvų, kuriais teismas grindžia savo išvadą, kad pareiškėjas slapstėsi nuo antstolio. Pareiškėjui jo gyvenamosios vietos adresu antstolės siųstas registruotu paštu raginimas negalėjo būti įteiktas, nes antstolė pareiškėjo gyvenamosios vietos adresą nurodė neteisingai ir antstolei tai buvo žinoma. Antstolė nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad raginimas pareiškėjui būtų įteiktas jo gyvenamosios vietos adresu. Pareiškėjo darbovietės adresu išsiųstas raginimas jam negalėjo būti įteiktas, nes tuo metu jis buvo komandiruotėje. Dėl to pripažintina, kad antstolė pažeidė CPK 657 straipsnį, nes 2014 m. kovo 20 d. raginimas pareiškėjui buvo įteikiamas netinkamai. Be to, antstolė neturėjo teisinio pagrindo skelbti raginimą specialiame interneto tinklapyje, nes nebuvo tam būtinų sąlygų (CPK 660 str.) ir jis buvo skelbiamas trumpesnį nei būtina laiką (CPK 659 str. 1 d.). Antstolė net nepriėmė patvarkymo dėl raginimo skelbimo specialiame interneto tinklapyje. Bylai svarbi ir ta faktinė aplinkybė, kad jis pats įvykdė teismo sprendimą, todėl antstolė neturi teisės į visą Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 straipsnyje nustatytą atlygį. Mano, kad pagal išieškotinos ir realiai išieškotos sumos santykį, antstolės atlygis turėtų būti 0 Lt ((80,54 Lt - 1 645,88 Lt)/(400 000 Lt + 6 000 Lt) x 6 000 Lt), o tai reiškia, kad jis nėra skolingas antstolei.
2) Pirmos instancijos teismas nepagristai netenkino pareiškėjo prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Mano, kad teisės normos, kurios suteikia teisę antstoliui į didelį atlygį, jo dydžio nesiejant su konkrečiais antstolio atliktais išieškojimo veiksmais, šiurkščiai pažeidžia teisėtų lūkesčių, teisingumo ir protingumo principus bei yra nelogiška.
3) Pirmos instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo dėl antstolio atlygio sumos sumažinimo. Kadangi jis dėjo maksimalias pastangas teismo sprendimo tinkamam įvykdymui ir įvykdė šį sprendimą gera valia, antstolei neatlikus jokių išieškojimo veiksmų, o įvykdymas užtruko ir dėl pačios išieškotojos veiksmų - nepagrįsto kasacinio skundo, kuris buvo atmestas, pateikimo, todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą mažinti antstolei priteistino atlygio sumą. Šiuo atveju antstolio veiksmus atlyginantis ir šalių interesų pusiausvyrą užtikrinantis atlygis antstoliui sudarytų 500 Lt.
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė Virginija Meškauskienė prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
1) Vykdymo procese raginimas skolininkui išsiųstas ne tik gyvenamosios vietos adresu, bet ir į skolininko darbovietę UAB „Presto“ prekyba. Skolininkas taip pat nutyli, kad jam buvo skambinta dėl susitikimo, kad įteikti raginimą, tačiau skolininkas neatvyko į antstolių kontorą bei nenurodė adreso, kur būtų galima nuvykti ir įteikti raginimą. Skolininko darbovietei grąžinus raginimą, nebuvo pridėtas įsakymas dėl komandiruotės. UAB „Presto“ prekyba galėjo tik informuoti antstolę, kad skolininkas yra išvykęs ir pridėti įsakymo dėl komandiruotės kopiją bei esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui (CPK 123 str. 3 d., 5 d.), todėl UAB „Presto“ prekyba nepagrįstai grąžino procesinius dokumentus, adresuotus A. G. Priešingai nei teigia apeliantas, vykdomojoje byloje yra kurjerių tarnybos grąžintas registruotos siuntos įteikimo pranešimas (šaknelė), kurį pasirašė vadybininkė - administratorė. Raginimas įteiktas skolininko darbovietei, o tai laikoma tinkamu įteikimu. Kadangi darbuotojui skirtas vokas grąžintas atplėštas, o tai įrodo, kad buvo susipažinta su dokumentų turiniu, todėl tikėtina, kad sąmoningai dokumentas grąžintas antstolių kontorai. Nepaisant to, siekiant užtikrinti, kad skolininkas tikrai žinotų raginimo turinį, jis buvo patalpintas internete. Raginimo įteikimo diena laikoma raginimo paskelbimo interneto tinklalapyje diena – 2014 m. kovo 27 d. (CPK 660 str. 2 d.). VĮ Registrų centro lydraštyje padaryta spausdinimo klaida. Prie lydraščio pridėtas ir pats raginimas, kuriame aiškiai matosi, kad raginimo data yra ta pati kaip ir raginimo pasirašymo data (2014 m. kovo 27 d.).
2) Priešingai nei teigia apeliantas, jis nesirūpino skolos grąžinimu. 130 218,26 Lt į antstolės Virginijos Meškauskienės depozitinę sąskaitą apeliantas pervedė pagal antstolės patvarkymą, areštavus reikalavimo teisę; 121 935 Lt į teismo depozitinę sąskaitą apeliantas pervedė jo atžvilgiu taikant laikinąsias apsaugos priemones išieškotojos reikalavimams užtikrinti (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-7932-726/2009 (2011 metų bylos Nr. 2-70-726/2011)). UAB Medicinos bankas antstolės Virginijos Meškauskienės patvarkymo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarties pagrindu apeliantui suteikė kreditą likusiai skolos daliai padengti. Taigi pareiškėjas sumokėjo antstolei tik atlikus priverstinio vykdymo veiksmus.
Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) E. V. G. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas A. G. prašė teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti ar Sprendimų vykdymo instrukcijos 50,51 ir 50 punktai neprieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai bei Antstolių įstatymo 21 straipsnio 5 punktui ir ar Sprendinių vykdymo instrukcijos 50, 51 ir 50 punktai neprieštarauja Įstatymų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 daliai. Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo prašymą atmetė.
Nagrinėdamas konkrečią bylą ir nustatęs, kad norminis teisės aktas ar jo dalis gali prieštarauti įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreipiasi į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą (CPK 3 str. 4 d.). Tačiau tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus (CPK 3 str. 3 d.). Taigi pagal esamą teisinį reglamentavimą pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino akto atitikties Konstitucijai. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ši teismo diskrecija nepriklauso nuo to, ar gautas toks prašymas ar ne. Šiuo atveju įvertinęs pareiškėjo prašyme nurodytus motyvus, teismas prieina prie išvados, kad prašyme nesuformuluota išsamių teisinių argumentų ir neiškelta aiški konstitucingumo problema, o teismui nekyla abejonių dėl nurodytų Sprendimų vykdymo instrukcijos 50, 51 ir 50 punktų atitikties Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai bei Antstolių įstatymo 21 straipsnio 5 punktui ir Sprendinių vykdymo instrukcijos 50, 51 ir 50 punktų atitikties Įstatymų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 daliai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo kreiptis į kompetentingą instituciją dėl pareiškėjo prašymo išsprendimo.
Dėl skundžiamų antstolės veiksmų
Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 str.1 d.). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų išlaidų. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Vykdydamas šios teisės normos reikalavimus, teismo antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Raginimo skolininkui įteikimas yra svarbi jo teisių ir teisėtų interesų apsaugos forma, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas teismo sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, jog yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Kadangi konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, tai dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, vienas iš jų – raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2005). Remiantis CPK 657 straipsnio 1 dalimi raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (CPK 660 str. 1 d.). Raginimo paskelbimo CPK 660 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu diena laikoma raginimo įteikimo diena (CPK 660 str. 2 d).
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0015/14/07647 nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3346-871/2013 dėl 652 153,31 Lt kompensacijos išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojos E. V. G. naudai. Priėmusi nurodytą vykdomąjį dokumentą vykdyti ir apskaičiavusi vykdymo išlaidas, antstolė registruotu paštu išsiuntė skolininkui A. G. raginimą įvykdyti sprendimą, pridėdama vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Kadangi dokumentai buvo išsiųsti netiksliu skolininko gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nenurodant buto numerio, todėl dokumentai grįžo neįteikti. Šiuo atveju pasitvirtino apelianto nurodyta aplinkybė, kad antstolė jam skirtus procesinius dokumentus siuntė netiksliu jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau vykdomosios bylos duomenys įrodo, kad netgi vėliau siunčiant kitus skolininkui skirtus patvarkymus jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), jie būdavo neįteikti dėl įvairių priežasčių. Be to, žemiau teismo nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad skolininkas siekė išvengti jam siunčiamų dokumentų priėmimo. Taigi grįžus neįteiktiems dokumentams skolininko gyvenamosios vietos adresu, antstolė pakartotinai raginimą įvykdyti sprendimą bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą išsiuntė skolininko dviejų darboviečių adresais, o būtent į UAB „Presto“ prekyba ir UAB „PP Investment“. Pagal VĮ Registrų centro duomenis skolininkas yra šių įmonių vadovas ir akcininkas. Dokumentai, siųsti darbovietės UAB „PP Investment“ adresu, grįžo neįteikti, įteikimo šaknelėje nurodant, kad šiuo adresu (Ateities g. 15) įmonės nėra, nors VĮ Registrų centre šis adresas nurodytas bendrovės buveinės adresu. Išsiuntus dokumentus kitos skolininko UAB „Presto“ prekyba darbovietės adresu, jie buvo grąžinti, nurodant, kad šiuo metu vadovas komandiruotėje, todėl negali dokumentų greitai adresatui (vadovui) perduoti. Dėl nurodytų priežasčių negalint įteikti procesinių dokumentų skolininkui A. G., spręstina, kad buvo teisinis pagrindas raginimą įvykdyti teismo sprendimą paskelbti specialiame interneto tinklalapyje (CPK 660 str. 1 d.). Šiuo atveju antstolė raginimą įvykdyti sprendimą skolininkui paskelbė 2014 m. kovo 27 d. specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka. Skelbimas buvo prieinamas iki 2014 m. balandžio 6 d., t. y. nepažeidžiant CPK 659 straipsnio 1 d. termino. Anot apelianto, toks paskelbimas neteisėtas, nes šiuo klausimu (dėl raginimo paskelbimo) nebuvo priimtas antstolės patvarkymas, tačiau ši faktinė aplinkybė savaime nedaro tokio procesinio antstolės veiksmo neteisėtu, nustačius, kad buvo teisinis pagrindas raginimą įteikti CPK 660 straipsnio 1 dalies tvarka. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pripažintina, kad šiuo antstolio veiksmu buvo įvykdyta CPK 655 straipsnyje įtvirtinta antstolio pareiga išsiųsti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą ir taip įgyvendinta raginimo informacinė paskirtis. Kadangi apeliantas buvo tinkamai informuotas apie vykdymo procesą, jam buvo suteikta galimybė per papildomą terminą geruoju atsiskaityti su išieškotoja.
Nustatytos faktinės aplinkybės įrodo, kad antstolė ėmėsi visų įmanomų ir įstatymo numatytų priemonių tinkamai informuoti skolininką apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui įteiktas tinkamai, laikantis raginimo įteikimo tvarką reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog antstolis laikėsi CPK nustatytos raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo tvarkos ir pagrįstai nusprendė, kad apeliantas buvo tinkamai informuotas apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą. Esant nurodytoms aplinkybėms ir skolininkui per raginime nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo, antstolis turėjo teisę pradėti priverstinio vykdymo veiksmus.
Priešingai nei teigia apeliantas, vykdomosios bylos Nr. 0015/14/07647 duomenys įrodo, kad antstolė atliko priverstinio vykdymo veiksmus (nukreipė išieškojimą į skolininko lėšas bankuose ir gaunamą darbo užmokestį, taikė turto areštus), o skolininko mokėjimai 2014 m. vasario 17 d., 2014 m. kovo 17 d., 2014 m. kovo 20 d. buvo atlikti antstolės priimtų patvarkymų pagrindu. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas pažeidė raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai jis turi sumokėti ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007).
Kaip matyti iš bylos duomenų, nesant teisinio pagrindo panaikinti antstolės 2014 m. birželio 3 d. patvarkymo dėl priskaičiuotų vykdymo išlaidų, skolininkas prašė pirmosios instancijos teismo antstolio priskaičiuotas vykdymo išlaidas sumažinti iki 500 Lt. Šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas iš viso nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė, todėl yra teisinis pagrindas šioje dalyje bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti iš dalies, perduodant klausimą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės 2014 m. birželio 3 d. patvarkymu Nr. 5 15 2014 06 03 7647 priskaičiuotų vykdymo išlaidų sumažinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.