Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, eI3-3902-583/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-05-30
Bylos Nr.: eI3-3902-583/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00205-2022-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Remigijus Arminas (pirm.)
Pareiškėjas: D. A.
Atsakovas: Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Trečiasis asmuo: Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-3902-583/2022Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00205-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.8; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 30 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Vaidai Damašienei,dalyvaujant pareiškėjo D. A. atstovui Karoliui Likui,

nuotoliniu būdu dalyvaujant atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Stasiui Skersiui,

2022 m. gegužės 2 d. viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstines pravaikštas priteisimo ir grąžinimo į pareigas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas:

1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2022 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. 30-TE-32 „Dėl D. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas);

2) priteisti iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštas, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 24 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo;

3) grąžinti jį į Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas.

Pareiškėjas teigia, kad iki 2022 m. sausio 24 d. dirbo Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. Įsakymu buvo atleistas iš vidaus tarnybos kaip pažeminęs pareigūno vardą. Teigia, kad nesutinka su Įsakymu ir jame padarytomis išvadomis.

Paaiškino, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Imuniteto valdybos Klaipėdos skyrius jo atžvilgiu atliko tarnybinį patikrinimą ir 2022 m. sausio 21 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-9 „Dėl D. A. veiksmų“ (toliau – ir Išvada), kurios pagrindu ir buvo priimtas Įsakymas. Išvadoje teigiama, kad 2021 m. gruodžio 26 d. tarnybos metu pareiškėjui buvo nustatytas 0,43 promilių neblaivumas. Konstatuojama, jog pareiškėjas būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, turėdamas pareigą saugoti gerą pareigūno vardą ir būti pavydžiu kitiems, būdamas asmeniškai atsakingas už savo veiksmus ir pasekmes, žinodamas, jog pareigūnams keliami aukštesni nepriekaištingo elgesio standartai, 2021 m. gruodžio 26 d. suprasdamas savo veiksmų pasekmes, lengvabūdiškai tikėdamasis jų išvengti, į tarnybą atvyko ir joje buvo neblaivus. Be to, žinodamas, kad ginklo naudotojas turi būti blaivus, neblaivus pasiėmė tarnybai skirtą šaunamąjį ginklą, tokiu būdu būdamas neblaivus ėmė disponuoti šaunamuoju ginklu. Vėliau žinodamas, kad yra neblaivus, siekdamas išvengti atsakomybės vengė patikrinimo alkotesteriu, siekė paveikti kitą pareigūną, jog leistų nesitikrinti blaivumo, o vietoje to leistų jam pasiimti nedarbingumo pažymėjimą. Išvadoje pabrėžiama, kad minėti pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, kuris griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituoja. Pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą bei sulaužė duotą priesaiką - gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą.

Pareiškėjas pabrėžia, kad Įsakyme ir Išvadoje nepagrįstai teigiama, jog jis savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – ir Statutas) įtvirtina, kad pareigūno vardo pažeminimas - pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti. Pareigūno vardo pažeminimo sudėtis nuo tarnybinio nusižengimo sudėties skiriasi iš esmės tuo, kad pareigūno vardo pažeminimas turi sukelti pasekmes, t. y. akivaizdžiai žeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituoti.

Atkreipia dėmesį, jog Statute yra įtvirtintas atskiras pagrindas skirti vidaus tarnybos pareigūnui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, kai pareigūnas tarnybos metu yra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų. Akivaizdu, jog įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžė, jog pareigūno buvimas tarnyboje neblaiviu yra laikytinas tarnybiniu nusižengimu, todėl vien fakto, kad pareigūnas tarnybos metu buvo neblaivus, neužtenka konstatuoti, jog toks pareigūnas pažemino pareigūno vardą. Iš Išvadoje pateikto pareigūno vardo žeminimo kvalifikavimo akivaizdu, jog visų teisės aktų pažeidimas yra tiesiogiai susijęs su tuo faktu, kad pareigūnas buvo neblaivus, t. y. nebuvo nustatyta jokio kito savarankiško pažeidimo, kuris nebūtų susijęs su pareigūno neblaivumu. Pareiškėjas teigia, jog sutinka, kad savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas privalėjo įrodyti vidaus tarnybos autoriteto žeminimo, pasitikėjimo statutine įstaiga griovimo ar jos kompromitavimo akivaizdumą, detaliai nurodyti, kuris konkrečiai veiksmas akivaizdžiai sukėlė tokias pasekmes.

Išvadą patvirtino Lietuvos policijos generalinio komisaro (toliau – ir Komisaras) pavaduotojas, kuris nėra pareigūną į pareigas skiriantis statutinės įstaigos vadovas, todėl kyla pagrįstų abejonių ar Išvada buvo tinkamai patvirtina. Pareiškėjo nuomone Išvadą patvirtinti privalėjo Klaipėdos AVPK viršininkas arba jo įgaliotas asmuo, turintis teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, todėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra buvo pažeista ir šis pažeidimas turėtų būti pripažįstamas kaip esminis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjo D. A. atstovas Karolis Likas nurodė, kad palaiko skundą, prašo skundą tenkinti jame pateiktų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog atsižvelgiant į 2021 m. gruodžio 27 d. Departamento Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybinį pranešimą, Komisaro pavaduotojas, vadovaudamasis Komisaro 2021 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. 5-V-901 1.2.42. papunkčiu (priimti sprendimus dėl pavedimo pradėti tarnybinį patikrinimą (ar kitą atitinkamą tyrimą) dėl galimo policijos darbuotojo tarnybinio nusižengimo) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 punktu, 2021 m. gruodžio 27 d. priėmė sprendimą pradėti ir Departamento Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriui pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų.

Teigia, kad Statute yra aiškiai nurodyta, kad pareigūnui draudžiama būti tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Komisaro 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 5-V-1183 12 punkte nustatyta, jog darbo (tarnybos) metu policijos darbuotojo kraujyje ar iškvepiame ore alkoholio koncentracija turi būti 0,00 promilių. Nustačius didesnę alkoholio koncentraciją, darbuotojas nedelsiant nušalinamas nuo darbo (tarnybos) teisės aktų nustatyta tvarka ir dėl jo veiksmų atliekamas tarnybinis patikrinimas.

Lietuvos Respublikos policijos įstatyme nustatyta, jog policijos veikla be kita ko grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinio pavaldumo ir kt. principais.

Komisaro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 5-V-971 yra nustatyta, kad draudžiama laikyti ir turėti tarnybinį šaunamąjį ginklą esant apsvaigus nuo alkoholio, vaistų ar kitų svaiginamųjų medžiagų. Leidžiamas alkoholio kiekis kraujyje negali būti didesnes kaip 0,00 promilių. Taip pat teisės aktai draudžia į ginkluotės saugyklą patekti neblaiviems (daugiau kaip 0,00 promilių), apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų medžiagų. Akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pabrėžę, jog darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, neatsižvelgiant į neblaivumo ar apsvaigimo mastą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, puikiai žinodamas teisės aktus, žinodamas, kad iš vakaro yra vartojęs alkoholinius gėrimus ir suprasdamas savo veiksmų pasekmes bei tai, kad pareigūnams darbo vietoje draudžiama būti neblaiviems, 2021 m. gruodžio 26 d. į tarnybą atvyko neblaivus (0,43 promilės neblaivumas). Taip pat pareiškėjas žinodamas, kad į atviro tipo ginklų saugyklą draudžiama patekti neblaiviems, iš jos pasiėmė tarnybinį šaunamąjį ginklą, žinodamas, kad A, B ir C kategorijų ginklus naudotojams draudžiama ginklą neštis, gabenti neblaiviam. Pareiškėjas pasitikrinęs blaivumą, siekė paveikti kitą pareigūną, prašydamas leisti nesitikrinti blaivumo alkotesteriu bei leisti jam pasiimti nedarbingumo pažymėjimą.

Pažymi, jog pareiškėjas nevengia alkoholinių gėrimų vartojimo prieš tarnybą, tai ne pirmas atvejis, kai jam tarnybos metu nustatomas neblaivumas. Informuoja, jog 2018 m. gegužės 2 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, už tai, kad tarnybos metu jam buvo nustatytas 0,15 promilių neblaivumas. Akivaizdu, kad pareigūnas išvadų nepadarė. Taip pat tyrimo metu buvo gauta duomenų, jog pareiškėjas į tarnybą atvyko savo nuosavu automobiliu, kas leidžia daryti prielaidą, kad jis automobilį vairavo būdamas neblaivus t. y. atliko neteisėtus veiksmus, kuriems užkirsti kelią buvo jo profesinė pareiga.

Pareiškėjo veiksmai nekelia abejonės, jog jis veikdamas sąmoningai suprato savo veiksmus ir jų galimas pasekmes, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Tokie aiškiai priešingi visuomenės interesams pareiškėjo veiksmai, kuriais jis pademonstravo nepagarbą žmogui, įstatymams, dorovės normoms, neabejotinai sugriovė visuomenės pasitikėjimą vidaus reikalų sistema, kurioje jis dirba, joje dirbančiais pareigūnais, sumenkino joje sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų gerą vardą ir prestižą bei sulaužė duotą priesaiką.

Atkreipia dėmesį, kad reikalavimas nustatyti akivaizdu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą, yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančiu įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Toks elgesys, kai pareigūnas į tarnybą atvyksta ir joje būna neblaivus, yra nesuderinamas su pagrindiniais pareigūnų etikos principais, diskredituoja valstybės ir įstaigos autoritetą. Tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas viešai t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje. Atsakovo nuomone pareiškėjo atlikti neteisėti veiksmai atitinka pareigūno vardo pažeminimo teisinę sampratą.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Stasys Skersys nurodė, kad palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2022 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 30-TE-32 „Dėl D. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Statuto 39 straipsnio 7 dalis numato, kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Ministras ar jo įgaliotas asmuo, gavęs duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, gali pavesti ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus (toliau – tyrimų padalinys), atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo arba sudaro komisiją šiam tarnybiniam patikrinimui atlikti, arba paveda tarnybinį patikrinimą atlikti centrinės statutinės įstaigos vadovui. Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo statutinėje įstaigoje, kurioje pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, ministro ar jo įgalioto asmens pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui, šiam tikslui sudarytai komisijai ar centrinei statutinei įstaigai. Centrinių statutinių įstaigų vadovų ar jų įgaliotų asmenų pavedimu statutinėje įstaigoje atliekamas tarnybinis patikrinimas gali būti perduodamas atlikti šių įstaigų tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas statutinėje įstaigoje nebeatliekamas. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui ar pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, atsižvelgia į ministro ar jo įgalioto asmens, į centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą tyrimų padalinio ar šiam tikslui sudarytos komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą.

Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais (Statuto 39 straipsnio 12 dalis).

Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuoja Aprašo II skyrius „Tarnybinių patikrinimų atlikimas“. Aprašo 6 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigūną į pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui, atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo raštu perduoti ją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisiją.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas ėjo Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Kelių policijos kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas, t. y. buvo statutinis valstybės tarnautojas, kuris tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, įstatymais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais jo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, veiklą.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog 2021 m. gruodžio 27 d. Departamento Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Komisaro pavaduotojui pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 5-PR2-3795 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“. Tarnybiniame pranešime teigiama, jog 2021 m. gruodžio 26 d. atliekant Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos pareigūnų tarnybos tikrinimą naudojant alkoholio kiekio matuoklį, pareiškėjui 7.25 val. buvo nustatytas 0,43 promilės neblaivumas. Siūloma, vadovaujantis Aprašo 6 punkto nuostatomis, pradėti tarnybinį patikrinimą. Taip pat Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos viršininkas 2021 m. gruodžio 26 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 30-PR2-16373 „Dėl policijos pareigūno veiksmų“ informavo Klaipėdos AVPK viršininką, kad 2021 m. gruodžio 26 d. prieš tarnybą atliekant pareigūnų blaivumo patikrinimą pareiškėjui alkotesteriu nustatytas 0,43 promilės neblaivumas, todėl tikslinga, dėl pareigūno veiksmų pradėti tarnybinį patikrinimą. Iš tarnybinio pranešimo Nr. 5-PR2-3795 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“ metaduomenų ir ROIK 0121000827583 įvykių nustatyta, kad Komisaro pavaduotojas 2021 m. gruodžio 27 d. priėmė sprendimą pareiškėjo atžvilgiu pradėti tarnybinį patikrinimą.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 21 punktu, tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją. Jeigu tikrinamas pareigūnas atsisako pasirašyti, kad susipažino su pranešimu ir atsisako priimti pranešimo kopiją, tai pažymima pranešimo originalo prieraše, kurį pasirašo tikrintojas arba tikrinamo pareigūno tiesioginis vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti ir priimti pranešimo kopiją neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Jeigu su pranešimu supažindina ne tikrintojas, pranešimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas tikrintojui. Tikrinamas pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti tikrintojui arba įstaigos, kurioje eina pareigas, vadovui rašytinį paaiškinimą. Jei tikrinamas pareigūnas paaiškinimą pateikė įstaigos vadovui, paaiškinimas nedelsiant persiunčiamas tikrintojui. Terminas pateikti paaiškinimą turi būti ne trumpesnis negu 5 darbo dienos (Tvarkos aprašo 22 punktas).

Departamento Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyrius 2021 m. gruodžio 27 d. surašė pranešimą „Dėl tarnybinio nusižengimo (D. A.)“ Nr. 5-PR1-65, kuris pareiškėjui pasirašytinai buvo įteiktas 2021 m. gruodžio 28 d. Minėtu pranešimu pareiškėjas buvo informuotas, jog yra duomenų, kad jis galimai padarė tarnybinį nusižengimą – pažemino pareigūno vardą. 2021 m. gruodžio 26 d. atliekant pareigūnų tarnybos tikrinimą, 07.25 val. pareiškėjui buvo nustatytas 0,43 promilės neblaivumas. Pranešime nurodoma, kad pareiškėjas minėtais veiksmais galimai pažeidė teisės aktų reikalavimus, sulaužė Vidaus tarnybos sistemos (policijos) pareigūno priesaiką ir pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjui buvo pasiūlyta per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir informuoti ar jis yra profesinės sąjungos narys.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pasinaudojo minėta teise ir 2021 m. gruodžio 28 d. Departamento Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriaus viršininkui pateikė paaiškinimą Nr. 30-PR2-16445 „Dėl atlikto patikrinimo“. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. gruodžio 26 d. jo tarnybos laikas buvo numatytas nuo 07.00 val. iki 19.00 val. Atėjęs į darbą, kaip įprasta, apsiginklavo ir prisistatė į instruktažo kabinetą. Už tarnybos pamainą atsakingas pareigūnas pasakė, jog ketina patikrinti, kaip pamainos pareigūnai yra pasiruošę tarnybai ir patikrins blaivumą. Teigia, jog iš vakaro išgėrė truputi vyno, nes turi asmeninių problemų. Ryte nesijautė neblaivus, dienos išvakarėse, vakarienės metu išgėrė tik dvi taures vyno. Kol buvo tikrinami visi tą dieną pradėjusius tarnybą pareigūnų blaivumas, pareiškėjas, jam tarnybai išduoti alkotesteriu, pats pasitikrino blaivumą ir nustebo pamatęs, kad alkotesteris rodo teigiamą rezultatą. Pažymėjo, kad nevengė blaivumo patikrinimo, alkotesteris parodė 0,43 promilės neblaivumą. Pareiškėjas nurodė, jog dėl minėto įvykio labai gailisi, akcentavo, kad dirbdamas Klaipėdos AVPK niekada neatėjo į darbą būdamas neblaivus, prašė neskirti griežčiausios tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos.

Taip pat Departamento Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyrius 2022 m. sausio 12 d. pareiškėjui įteikė papildomą pranešimą „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“ Nr. 5-PR1-8. Papildomame pranešime teigiama, kad pareiškėjas, būdamas neblaivus, 6.47 val. įėjo į atviro tipo ginklų saugyklą ir iš individualios spintelės pasiėmė tarnybinį šaunamąjį ginklą, kurį įsidėjo į dėklą ir išėjo iš ginklų saugyklos. Nurodoma, kad pareiškėjais šiais savo veiksmais galimai pažeidė teisės aktų nuostatas, draudžiančias neblaiviam nešioti, gabenti šaunamuosius ginklus ir draudžiančias neblaiviems asmenims patekti į policijos komisariato ginklų saugyklas. Pareiškėjui pasiūlyta per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimą dėl papildomame pranešime nurodytų aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtu pateikęs paaiškinimą dėl minėtame papildomame pranešime pateiktų aplinkybių.

Tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, kurį tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, bei laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų (Aprašo 23 punktas).

Remiantis Aprašo 24 punktu tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Išvada buvo surašyta 2022 m. sausio 21 d. t. y. nepraleidus Aprašo 23 punkte nustatyto 30 dienų termino. Pareiškėjas su Išvados turiniu buvo supažindintas 2022 m. sausio 25 d.

Išvadoje nurodoma, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog 2021 m. gruodžio 26 d. 7.55 val. Policijos registruojamų įvykių registre registruotas pranešimas ROIK Nr. 0121000827583, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas į tarnybą atvyko neblaivus, instruktažo metu jam nustatytas 0,43 promilių neblaivumas. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio specialistas 2021 m. gruodžio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2021 m. gruodžio 26 d. 7.00 val., atliekant patikrinimą prieš tarnybą, buvo patikrinti pareigūnų blaivumai, naudojant alkotesterį, 2021 m. gruodžio 26 d. 7.25 val. pareiškėjui nustatytas 0,43 promilės neblaivumas, jis nušalintas nuo tarnybos. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, jog 2021 m. gruodžio 26 d. 6.47 val. pareiškėjas vilkėdamas policijos pareigūno tarnybinę uniformą, įėjo į atviro tipo ginklų saugyklą, kur atsirakinęs individualią spintelę, iš jos paėmė, jam tarnybai paskirtą tarnybinį šaunamąjį ginklą, kurį įsidėjo į dėklą ir išėjo iš ginklų saugyklos.

Išvadoje teigiama, kad pareiškėjas minėtais veiksmais pažeidė Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 30-V-449 patvirtintų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 13 bei 19 punktų, Komisaro 2021 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-1099 „Dėl policijos ginkluotės apyvartos policijos įstaigose tvarkos aprašo“ patvirtinto (toliau – ir Ginkluotės aprašas) 163.5 papunkčio, Komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 5 punkto, 7.1 bei 7.2 papunkčių nuostatas ir Statuto 17 straipsnyje numatytą bei duotą policijos pareigūno priesaiką.

Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjas būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, turėdamas pareigą saugoti gerą pareigūno vardą ir būti pavyzdžiu kitiems, būdamas asmeniškai atsakingas už savo veiksmus ir pasekmes, žinodamas, jog pareigūnams keliami aukštesni nepriekaištingo elgesio standartai, 2021 m. gruodžio 26 d. suprasdamas savo veiksmų pasekmes, lengvabūdiškai tikėdamasis jų išvengti, į tarnybą atvyko ir joje buvo neblaivus. Be to, žinodamas, kad ginklo naudotojas turi būti blaivus, neblaivus pasiėmė tarnybai skirtą šaunamąjį ginklą, tokiu būdu būdamas neblaivus ėmė disponuoti šaunamuoju ginklu. Vėliau žinodamas, kad yra neblaivus, siekdamas išvengti atsakomybės vengė patikrinimo alkotesteriu, siekė paveikti kitą pareigūną, jog leistu nesitikrinti blaivumo, o vietoje to leistų jam pasiimti nedarbingumo pažymėjimą. Tokie sąmoningai pareiškėjo veiksmai vertintini kaip sąmoningi, teisei priešingi veiksmai. Toks elgesys yra akivaizdus vidaus tarnybos sistemos ir joje dirbančių pareigūnų autoriteto menkinimas, bei nepagarba sąžiningai tarnybą atliekantiems pareigūnams ir darbuotojams, rodantis jo nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, kuris griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituoja. Taip elgdamasis pareiškėjas sulaužė duotą priesaiką.

Išvadoje nurodoma, kad atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, siūlytina pripažinti, jog pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, atleisti jį iš vidaus tarnybos ir jam nemokėti darbo užmokesčio už laikotarpį, kurio metu jis buvo nušalintas nuo pareigų.

Aprašo 27 punktas reglamentuoja, jog vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, atsižvelgdamas į išvadoje konstatuotus pareigūno padarytus teisės aktų pažeidimus bei vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1, 4 ir 6 dalių nuostatomis, priima įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo arba dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, o dėl atleisto iš vidaus tarnybos pareigūno – įsakymą dėl pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, ar dėl pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą. Pagal Tvarkos aprašo 31 punktą sprendimas dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, o dėl atleisto iš vidaus tarnybos pareigūno – dėl pripažinimo pažeminus pareigūno vardą, priimamas ne vėliau kaip kitą dieną po to, kai paaiškėja, kad padaryta pareigūno vardą žeminanti veika, nežiūrint į tai, ar pareigūnas turi laikiną nedarbingumą, atostogauja ar yra nušalintas nuo pareigų. Pareigūno vardo pažeminimo paaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, išvados, kuriose konstatuojama pareigūno padaryta pareigūno vardą žeminanti veika, patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus pareigūnui, neįgaliotam skirti pareigūną į pareigas – tokios išvados pateikimo vadovui, turinčiam teisę skirti pareigūną į pareigas, diena. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas numatytas ir Statuto 39 straipsnio bei 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto (pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą) nuostatose.

Su išvada ir įsakymu dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą pareigūnas supažindinamas pasirašytinai šio įsakymo priėmimo dieną, o pareigūnui atsisakius pasirašyti, tai pažymima šio įsakymo prieraše, kurį pasirašo statutinės įstaigos personalo administravimo funkcijas atliekantis valstybės tarnautojas (pareigūnas) ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (Aprašo 32 punkto 2 dalis).

Klaipėdos AVPK viršininkas 2021 m. sausio 24 d., vadovaudamasis Statuto 45 straipsnio 4 ir 7 dalimis, Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Statuto 76 straipsnio 1 dalimi iš Išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, Įsakymu nutarė pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos. Su Įsakymu pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas 2022 m. sausio 25 d.

Įvertinus anksčiau nurodytą darytina išvada, kad skundžiamas įsakymas priimtas nepraleidus Tvarkos aprašo 31 punkte numatyto termino. Pareiškėjas su Įsakymu supažindintas nepraleidus Tvarkos aprašo 32 punkto 2 papunktyje numatyto termino.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas skunde laikosi pozicijos, kad Išvadą patvirtinti galėjo tik jo tiesioginis vadovas, t. y. Klaipėdos AVPK viršininkas. Teigia, kad toks procedūrinis pažeidimas yra laikytinas esminiu ir yra teisinis pagrindas naikinti Įsakymą, kadangi jis priimtas Išvadoje nurodytų aplinkybių pagrindu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Išvadą patvirtino Komisaro pavaduotojas S. Tamulevičius. Aprašo 25 punktas numato, kad vadovas, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo medžiagos bei išvados gavimo, turi jas įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų: 1) patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn ir įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones. Jeigu išvadą tvirtinantis pareigūnas nėra įgaliotas skirti tarnybinę nuobaudą ar priimti sprendimą dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, išvada ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po išvados patvirtinimo turi būti išsiųsta pareigūnui, kuris turi tokią teisę, o patvirtinus išvadą, kad tikrinamas pareigūnas, kuris, perkeltas į pareigas kitoje statutinėje įstaigoje, padarė tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardą žeminančią veiką ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą ar atleisti jį iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, ši išvada per 3 darbo dienas nuo jos patvirtinimo perduodama statutinės įstaigos, į kurią perkeltas pareigūnas, vadovui, Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės tarnybos departamentas) ir perkeltam pareigūnui; 2) grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai.

Aprašo 25 punkte vartojamos sąvokos vadovas apibrėžimas yra pateikiamas Aprašo 6 punkte. Vadovas – ministras ar jo įgaliotas asmuo, pareigūną į pareigas skiriančios centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovas ar kitas pareigūnas, turintis teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus. Akivaizdu, jog Aprašo 25 punkte vartojama sąvoka vadovas neapima tik Klaipėdos AVPK viršininko t. y. vadovo, turinčio teisę skirti pareigūną į pareigas.

Komisaro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-797 „Dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ patvirtinto Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento 10 punktas reglamentuoja, kad policijos generalinio komisaro pavaduotojai gali pradėti administracinę procedūrą, pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą. Akivaizdu, kad teisės aktai numato, jog Komisaro pavaduotojai turi teisę priimti sprendimą pareigūno atžvilgiu pradėti tarnybinį patikrinimą, tuo pačiu jie turi teisę tvirtinti tarnybinio patikrinimo išvadas.

Teismas įvertinęs minėtą teisinį reguliavimą konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo teigti, kad Išvadą pasirašė netinkamas subjektas, todėl šis pareiškėjo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pareiškėjo veiksmų teisėtumo

Tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatai, inter alia (liet. tarp jų) duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikacija, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-956/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2793/2012). Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).

Kaip ir anksčiau minėta, Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėtis pasireiškė, tuo kad jis pažeidė Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, Taisyklių 13 ir 19 punktų, Ginkluotės aprašo 163.5 papunkčio, Etikos kodekso 5 punkto, 7.1 bei 7.2 papunkčio nuostatas ir Statuto 17 straipsnyje numatytą bei duotą policijos pareigūno priesaiką.

Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, politinio neutralumo, veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinio pavaldumo, subsidiarumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais.

Etikos kodekso 5 punktas teigia, kad policijos darbuotojų veiklos ir profesinė etika grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo.

Policijos darbuotojas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamas kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiais moraliniais orientyrais: 1) saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto; 2) visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus (Etikos kodekso 7 punktas).

Statuto 17 straipsnio 1 dalyje numatyta pareigūno priesaika: Paskirtas į pareigas asmuo prisiekia iš karto po to, kai supažindinamas su įsakymu dėl priėmimo į vidaus tarnybą. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.“

Atkreiptinas dėmesys, kad Išvadoje yra minimos Taisyklės ir Ginkluotės aprašas, kurių nuostatų reikalavimų galimai pareiškėjas nepaisė ir tuo įvykdė tarnybinį nusižengimą, tačiau minėti teisės aktai nėra paskelbti Lietuvos Respublikos teisės aktų registre t. y. Taisyklių ir Ginkluotės aprašo nuostatos nėra išviešintos ir su jomis nėra galimybės susipažinti. Taip pat Išvadoje nėra nurodoma, kad įvardijami teisės aktai turi kokio nors lygio slaptumo žymą ar yra išimtinai tarnybinio naudojimo.

Pažymėtina, kad aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad galioja tik paskelbti įstatymai, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose yra, be kita ko, yra konstatavęs, jog įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2007 m. birželio 27 d., 2010 m. vasario 9 d. nutarimai); oficialus įstatymų paskelbimas laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga ne tik įstatymams įsigalioti, bet ir tam, kad teisės subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai); pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami laikantis jų oficialaus skelbimo tvarkos, kuri nustatyta būtent tuo metu, kai jie išleidžiami (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarimas); Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „įstatymai“, atsižvelgiant į konstitucinį reikalavimą, kad teisė negali būti nevieša, negali būti aiškinama vien pažodžiui – ji aiškintina plečiamai, kaip apimanti ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarimas). Konstitucinis reikalavimas, jog galioja tik tie teisės aktai, kurie yra paskelbti, yra neatsiejamas ir nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, jis yra vienas iš esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – svarbi teisinio tikrumo prielaida (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai). Darytina išvada, jog pareiškėjo veiksmų neteisėtumas yra grindžiamas teisės aktais, kurių nuostatos nėra viešai paskelbtos, o remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija tai prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

Statuto 24 straipsnio 8 punkte yra nustatytas aiškus draudimas pareigūnui būti tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nurodyta, jog A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkui, valdytojui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Akivaizdu, kad pareiškėjas, būdamas tarnyboje neblaivus ir gabendamas su savimi šaunamąjį ginklą įvykdė šiurkščius teisės aktų reikalavimų pažeidimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nei 2021 m. gruodžio 28 d. paaiškinime, nei skunde, neginčija Išvadoje nustatytų faktinių aplinkybių. Neneigia, kad 2021 m. gruodžio 26 d. jis būdamas neblaivus (0,43 promilių neblaivumas) atvyko į tarnybos vietą, užsidėjo tarnybinę policijos pareigūno uniformą ir iš atviro tipo ginklų saugyklos pasiėmė tarnybinį šaunamąjį ginklą.

Vis dėlto pareiškėjas skunde laikosi pozicijos, kad minėti jo neteisėti veiksmai nėra pagrindas pripažinti, jog jis savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Atsižvelgiant į tai, ir kad Išvadoje konstatuota, jog pareigūnas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, o tai pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą laikytina savarankišku ir pakankamu pagrindu atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, pareiškėjo veiksmai nagrinėjamoje byloje analizuojami vertinant ar pareiškėjas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą ar ne.

Statuto 2 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, jog pareigūno vardo pažeminimas - pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.

Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti (Statuto 2 str. 4 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (žr., pvz., 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2659/2012; 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013, 2017 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2840-575/2017).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo praktikoje aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi, pareigūno atsakomybė pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai nustatoma minėtų aplinkybių visuma, todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tai reiškia, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal minėtą Statuto nuostatą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu, todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1043-575/2017 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog Asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, paskirtas į pareigas kiekvienas pareigūnas prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus, ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Vidaus tarnybos pareigūno priesaika nėra formalus aktas, ja pabrėžiama, jog šios tarnybos pareigūnams keliami didesni reikalavimai, nustatomi itin aukšti tarnybinės drausmės, nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-333-146/2015; 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3361-968/2021 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2003 m. liepos 28 d. davė vidaus tarnybos pareigūno priesaiką, kurioje jis, be kita ko, įsipareigojo visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.

Teismo nuomone pareiškėjo neteisėti veiksmai – būvimas tarnyboje apsvaigusiam nuo alkoholio ir šaunamojo ginklo nešiojimas bei gabenimas esant neblaiviam, akivaizdžiai prieštarauja visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtiems lūkesčiams, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Šie veiksmai neabejotinai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga, todėl Išvadoje buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Taip pat pabrėžtina, kad vertinant pareiškėjo asmenybę buvo konstatuota, kad pareiškėjas praeityje jau yra buvęs atvykęs į tarnybą būdamas neblaivus. Minėta aplinkybė buvo grindžiama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 85-TE-139, kuriuo pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, už tai, kad tarnybos metu jam buvo nustatytas neblaivumas (0,15 promilės neblaivumas). Akivaizdu, kad pareiškėjas dėl šio įvykio atitinkamų išvadų nepadarė.

Pareiškėjo skundo argumentai, kad apie jo padarytą tarnybinį nusižengimą nebuvo paskelbta žiniasklaidoje ir jis nebuvo viešai aptarinėjimas, yra nepagrįsti, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo formuojamoje teisminėje praktikoje yra pažymėjęs, jog atsižvelgiant į visuomenės požiūrio nustatymo kriterijus, tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar neblaivumo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-231/2008; 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A 662 -106/2013, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018). Pažymėtina, kad visuomenės dalimi neatsiejamai yra ir policijos pareigūnų bendruomenė, todėl viešumo aspektas bet kokiu atveju egzistuoja visada, net jei įvardijami veiksmai atlikti policijos pareigūnų akivaizdoje.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y., savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėją atleidžiant iš vidaus tarnybos būtų pažeistos esminės procedūros, nes Įsakymą dėl atleidimo priėmė kompetentingas pareigūnas, Įsakymo turinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Pažymėtina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

Įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, kad tarnybinis patikrinimas, kurio Išvada remiantis priimtas skundžiamas įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus, Išvadoje pakankamai aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą. Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015). Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visumoje nustatyta, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, todėl jo atleidimas iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu yra imperatyvi teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys neturi įtakos (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-189/2007, 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2022 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. 30-TE-32 „Dėl D. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai nustatant bei įvertinant pareiškėjo veiką, todėl pareiškėjo skundas dėl Įsakymo panaikinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Konstatavus, jog Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, išvestiniais laikytini reikalavimai pareiškėją grąžinti į iki atleidimo iš tarnybos užimtas pareigas, jam priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, atmestini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Remigijus Arminas