Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.9.2.; 1.1.10.1.; 1.2.25.4.2.6.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.

2022 m. gruodžio 7 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, G. P. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką G. P. įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. liepos 23 d. 04.15 val. iki 2022 m. liepos 23 d. 18.00 val., tai yra viena para.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalies 8 ir 10 punktais, G. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir G. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigotas:

– neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, G. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metams naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 23 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, G. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto, t. y. automobilio „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su automobilio užvedimo rakteliu ir transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. Y 955351, konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. P. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. liepos 23 d., apie 3.47 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, vairavo lengvąjį automobilį „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 680“ Nr. ARYE-0400 (patikros sertifikato Nr. 1691580) jam buvo nustatytas 1,63 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. P. prašo jam 1 metams atidėtos bausmės vykdymo terminą sumažinti kiek įmanoma daugiau. Nurodo, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kad vairavo neblaivus. Taip pat nurodo, kad vairuotojo pažymėjimą turi daugiau kaip 30 metų, niekada jam nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę ar jis būtų buvęs sustabdytas kelių eismo pareigūnų už vairavimą esant neblaiviam. Nors daug kartų teistas, tačiau tvirtina, kad labai stengiasi pakeisti savo gyvenimą – mokosi, baiginėja santechnikos kursus, nuo spalio 24 d. bus įdarbintas santechniku, o dirbant šį darbą labai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, kitu atveju, praradęs darbą vyktų dirbti svetur. Sutinka vairuoti automobilius su alkoblokais, nes tokiu būdu neprarastų darbo. Teigia, kad alkoholio beveik nebevartoja, todėl tikrintis kiekvieną kartą prieš užvedant automobilį, jam nebūtų problema. Taip pat teigia, kad niekada nebevairuos transporto priemonę būdamas neblaivus.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl G. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. P. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikų aplinkybių, kvalifikacijos, jam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, tačiau jis prašo bausmės vykdymo atidėjimą atidėti trumpesniam terminui bei netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą teismas privalo įvertinti visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, t. y. nuosekliai svarstyti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017). Taigi, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, taip pat ir nustatant bausmės vykdymo atidėjimo terminą, teismas privalo dar kartą įvertinti aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei motyvuoti savo sprendimą.

7.1. Byloje nustatyta, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, nustatyta po vieną G. P. atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė recidyvistas), jis išsituokęs, nusikalstamos veikos padarymo metu mokėsi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ santechnikos specialybės, mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai, nuo 2022-10-19 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotojo padėjėju (t. 2, b. l. 97–98), yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau buvo teistas, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

7.2. Kadangi atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam suteikiama galimybė šios griežtos bausmės (laisvės atėmimo) realiai neatlikti, tai svarbu nustatyti tinkamą bausmės vykdymo atidėjimo trukmę, kuri atitiktų bausmės paskirtį, skatintų nuteistąjį ilgesnį laikotarpį laikytis įstatymų ir nenusikalsti bei tokiu būdu keisti savo elgesį. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymo atidėjimas gali būti atidėtas nuo 1 iki 3 metų. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas G. Paksui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo minimaliam – 1 metų terminui. BK nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą ar bausmės vykdymo atidėjimą, nenumato galimybės nuteistajam paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą taikyti trumpesniam nei 1 metų terminui, todėl nėra net formalaus pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą ir jam paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą nustatyti trumpesniam nei 1 metų terminui.

8. Iš nuteistojo skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su jam pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, nes teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbe.

8.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise galimas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos ir jų dydis nustatomas, įvertinant visas tam reikšmingas bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kiek jos padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, ir tai yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju G. P., kuris transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,63 prom. girtumas, uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejus metus. Kaip iš skundžiamo nuosprendžio matyti, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas G. P. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones bei nustatydamas jos dydį (2 metams) įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančios G. P. padaryto nesunkaus nusikaltimo pavojingumą bei nuteistojo asmenybę.

8.2. Byloje nustatyta, kad G. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta, nustatyta po vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Iš bylos matyti, kad apeliantas yra išsituokęs, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu niekur nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, mokėsi VšĮ „(duomenys neskelbtini)” santechnikos specialybės, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)” montuotojo padėjėju. Nors nuteistasis skunde teigia, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe, tačiau apelianto pateiktoje darbo sutartyje nurodyta, kad jis dirba montuotojo padėjėju, jo darbas gali būti kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu (t. 2, b. l. 97–98). Be to, pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę nuobaudą. Dėl to G. P. skundo argumentai, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo jis patirs nepatogumų (praras darbą), nėra esminiai, jie nesudaro pagrindo neskirti apeliantui baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones. Be to, tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų apeliantui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir nesudaro pagrindo trumpinti pirmosios instancijos teismo nustatyto šios poveikio priemonės taikymo termino ar iš vis šios priemonės netaikyti (kasacinės nutartys Nr. 2K-502/2011, 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-85/2010). Be to, iš bylos matyti, kad G. P. anksčiau buvo teistas, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka buvo baustas 5 kartus už KET pažeidimus (nustatyto greičio viršijimą, transporto priemonės vairavimą naudojantis mobiliojo ryšio telefonu), turi galiojančių administracinių nuobaudų. Nors byloje nėra duomenų apie tai, ar nuteistasis buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, tačiau byloje esantys duomenys apie ankstesnius G. P. baustumus, nuteistąjį charakterizuoja kaip nedrausmingą vairuotoją, darantį analogiško pobūdžio teisės pažeidimus. Be to, iš bylos matyti, kad G. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, nes apeliantas automobilį įvykio metu vairavo būdamas neblaivus (pirmo pūtimo metu jam buvo nustatytas 1,75 prom. girtumas, o antro pūtimo metu – 1,63 prom. girtumas). Be to, pažymėtina ir tai, kad nuteistasis iš karto po įvykio, aiškinantis įvykio aplinkybes, ne tik kad neigė vairavęs transporto priemonę, bet ir neigė kaltą, kad transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus.

9. Atsižvelgusi į visumą nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad G. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejus metus yra per griežta, neatitinkanti jo asmenybės bei neproporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė. Be to, pažymėtina, kad siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei pataisyti kaltininką nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo. Dėl to G. P. prašymas neskirti jam specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo yra nepagrįstas.

10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl nuteistojo G. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio.