- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-10
- Bylos Nr.
- 2S-701-603/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14964-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- V. L., biudžetinės įstaigos Lietuvos mokslo tarybos
- Suinteresuotas asmuo
- V. L.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) antstolio Dariaus Stakeliūno atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. L. ir biudžetinės įstaigos Lietuvos mokslo tarybos skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys V. L. ir antstolis Darius Stakeliūnas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Lietuvos mokslo taryba pateikė 2024 m. liepos 10 d. skundą dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų, kuriame prašė: 1) panaikinti antstolio 2024 m. liepos 8 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-32-18456 ir vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S-24-32-18457 taip pat įpareigoti antstolį tinkamai perskaičiuoti išieškomą sumą ir vykdymo išlaidas; 2) sustabdyti vykdymo veiksmus tol, kol nagrinėjamas šis skundas ir kol nagrinėjamas pareiškėjos prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Pareiškėja skundą grindė tuo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. vykdomu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi, pareiškėjos BĮ Lietuvos mokslo tarybos ir išieškotojo V. L. darbo sutartis nutraukta nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2024 m. gegužės 21 d.), todėl išieškotojui kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką (218,08 Eur už kiekvieną dieną) turėjo būti skaičiuojama būtent nuo darbo sutarties nutraukimo dienos. Pareiškėjos nuomone, antstolis šią sumą skaičiuoja neteisingai;
1.2. nelaukdama antstolio raginimo pareiškėja 2024 m. birželio 19 d. sumokėjo išieškotojui visą priteistą vidutinio darbo užmokesčio sumą, todėl liko tik klausimas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką išieškojimo. Tuo tarpu skundžiamame raginime antstolis nurodė 50 259,63 Eur išieškomą sumą. Pareiškėjos nuomone, vykdymo išlaidos negali būti skaičiuojamos nuo 50 259,63 Eur sumos, juolab kad antstolis nepagrindė ir nepaaiškino, nuo kurios dienos skaičiuojama 218,08 Eur suma;
1.3. vykdydama antstolio reikalavimą 2024 m. liepos 10 d. pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą 19 191,04 Eur sumą, nors, pareiškėjos nuomone, ji turėjo sumokėti tik 7850,88 Eur sumą. Todėl nuo 2024 m. liepos 10 d. neturėtų daugiau būti skaičiuojamos ir išieškomos 218,08 Eur sumos, nes pareiškėja yra viską sumokėjusi. Pareiškėjos teigimu, antstolio reikalaujama 19 191,04 Eur suma nepagrįsta ir neaišku kaip paskaičiuota. Kadangi lieka neaiškus išieškotinas skolos likutis (7850,88 Eur ar 19 191,04 Eur), antstolis nepagrįstai vykdymo išlaidų sumą skaičiavo nuo 50 259,63 Eur sumos.
2. Antstolis D. Stakeliūnas 2024 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu Nr. S-24-32-22870 pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad gautas ir išieškotojo V. L. skundas dėl antstolio veiksmų, jis tenkintas 2024 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu iš dalies, paskirstyta dalis iš skolininko išieškota suma ir ji pervesta išieškotojui (suma, kuri nurodyta skolininko skunde ir su kuria skolininkas sutinka, t. y. 7850,88 Eur), o likusi sumos dalis palikta antstolio depozitinėje sąskaitoje iki skolininko ir išieškotojo skundų išnagrinėjimo teisme. Antstolis pažymėjo, kad vykdomajame rašte ir 2024 m. sausio 29 d. sprendime nurodyta išieškotojui vidutinį darbo užmokestį už priverstines pravaikštas priteisti nuo 2023 m. birželio 6 d. iki sprendimo priėmimo dienos. Antstolio nuomone, vykdomas sprendimas laikomas priimtu jo priėmimo dieną, t. y. 2024 m. sausio 29 d., todėl išieškoma suma turi būti skaičiuojama nuo nurodytos datos. Būtinųjų išlaidų suma skaičiuojama nuo išieškomos sumos ir nuo vykdomosios bylos pradžios. Kadangi pareiškėja su išieškotoju atsiskaitė tik po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, tai nėra pagrindo mažinti būtinąsias išlaidas.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas V. L. taip pat pateikė 2024 m. rugpjūčio 5 d. skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas antstolio nedelsiant paskirstyti nuo 2024 m. liepos 10 d. antstolio sąskaitoje esančią 19 532,81 Eur sumą ją pervedant pareiškėjui. Pareiškėjo teigimu, vykdomojoje byloje nėra pritaikyta laikinųjų apsaugos priemonių ir nėra kitų kliūčių antstoliui atlikti jo pareigą – paskirstyti išieškotas lėšas, kurias skolininkas pervedė į antstolio sąskaitą. Pareiškėjo teigimu, antstolis tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalies nuostatas.
4. Antstolis D. Stakeliūnas 2024 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu Nr. S-24-32-22869 iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir nutarė jam pervesti 7850,88 Eur dalį išieškotų lėšų, kitą skundo dalį dėl neišmokėtos sumos perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad skolininkė pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ginčydama laikotarpį, už kurį turėtų būti skaičiuojamas priteistas darbo užmokestis, be to, skolininkė kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo. Kadangi toks ginčas susijęs su pareiškėjui išieškomos sumos dydžiu, antstolio nuomone, pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas visa apimtimi. Pažymėjo, kad esant ginčui dėl kreditoriui išieškomos sumos dydžio, išieškotojo skundas negali būti tenkinamas pilna apimtimi. Antstolio vertinimu, tikslinga be kita ko paskirstyti dalį iš skolininko išieškotos sumos ir pervesti dalį išieškotų lėšų, kuri yra nurodyta skolininko skunde ir su kuria skolininkas sutinka, t. y. 7850,88 Eur, o likusią sumos dalį palikti antstolio depozitinėje sąskaitoje iki skundų išnagrinėjimo teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjos BĮ Lietuvos mokslo tarybos skundo netenkinto, o pareiškėjo V. L. skundą iš esmės tenkino, įpareigodamas antstolį nedelsiant tęsti išieškojimo (išieškotų lėšų paskirstymo) veiksmus vykdomojoje byloje.
6. Teismas nustatė, kad skundžiamais 2024 m. liepos 8 d. patvarkymais Nr. S-24-32-18456 ir Nr. S-24-32-18457 antstolis, atitinkamai, paragino skolininkę per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti 50 259,63 Eur skolos ir 341,77 Eur vykdymo išlaidų taip pat apskaičiavo 341,77 vykdymo išlaidų sumą, nurodydamas, kad vykdomas 50 259,63 Eur skolos išieškojimas. Antstolio patvarkyme taip pat nurodyta, kad skolininkė dalį skolos sumokėjo, todėl skolos likutį sudaro 19 191,04 Eur ir 341,77 Eur vykdymo išlaidų.
7. Teismas nurodė, kad CPK 609 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą. Taip pat nurodė, kad iš esmės tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijos 110 punkte, kuriame, be to, nurodyta ir tai, kad jeigu išieškojus dalį skolos vykdomasis dokumentas antstoliui pateikiamas vykdyti pakartotinai, atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į likusią išieškoti sumą. Pažymėjo, kad tokia Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostata patvirtina antstolio teisę (kartu ir pareigą) atlygio antstoliui dydį apskaičiuoti būtent pagal tą sumą, kuri nurodyta antstoliui pateiktame vykdyti vykdomajame dokumente, t. y. nepriklausomai nuo skolininko (anksčiau) sumokėtų išieškotojui sumų. Teismas nustatė, kad vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti (antstolio kontoroje gautas) 2024 m. birželio 14 d. ir laikė, jog skolininkė dalį skolos – 18 796,49 Eur – išieškotojui 2024 m. birželio 19 d. pavedimu sumokėjo jau po vykdomojo rašto išdavimo ir jo pateikimo vykdyti. Todėl atmetė kaip teisiškai nepagrįstus skolininkės argumentus ir reikalavimus dėl ginčijamų antstolio patvarkymų panaikinimo, kurie buvo grindžiami tuo, jog netinkamai apskaičiuotos vykdymo išlaidos ir antstolis įpareigotinas šias išlaidas perskaičiuoti.
8. Spręsdamas pareiškėjos reikalavimą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, teismas pažymėjo, kad CPK (be kita ko, kodekso XLII skyriaus) nuostatos neįtvirtina tokių vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų, kuriais rėmėsi pareiškėja, t. y. skolininkės skundo dėl antstolio veiksmų ir (arba) prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo padavimas. Pabrėžė, kad proceso įstatymas įtvirtina baigtinį sąrašą atvejų-aplinkybių, sudarančių pagrindą antstoliui sustabdyti arba atidėti vykdymo veiksmus. Todėl ir šią pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
9. Teismas laikė, kad antstolis neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti ar atidėti skolininkės pervestų lėšų kokios nors dalies išmokėjimo išieškotojui, kadangi CPK XLII skyriaus nuostatos neįtvirtina antstolio teisės atidėti ar sustabdyti lėšų pervedimo išieškotojui vien tuo pagrindu, kad skolininkė pateikė skundą dėl antstolio veiksmų arba kreipėsi į teismą dėl vykdytino sprendimo išaiškinimo. Nurodė, kad nepriklausomai nuo vykdymo procese keliamo ginčo ir skolininkės skundo dėl antstolio veiksmų bei prašymo dėl sprendimo išaiškinimo nagrinėjusiems teismams nepritaikius atitinkamų laikinųjų apsaugos priemonių (nesustabdžius vykdymo veiksmų), antstolis neturėjo pagrindo atidėti ar stabdyti vykdymo veiksmus, įskaitant ir lėšų (jų atitinkamos dalies) pervedimo išieškotojui veiksmus. Todėl pareiškėjo skundą tiek, kiek tai susiję su antstolio neveikimu, tenkino.
10. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertino kaip neturinčius esminės reikšmės priimamos nutarties esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėjo (CPK 265 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliantas antstolis Darius Stakeliūnas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties, prašydamas jos dalį dėl įpareigojimo nedelsiant tęsti išieškojimo (išieškotų lėšų paskirstymo) veiksmus vykdomojoje byloje panaikinti ir pareiškėjų BĮ Lietuvos mokslo tarybos ir V. L. skundus atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. abi proceso šalys skundė antstolio veiksmus, pateikti skundai buvo išnagrinėti ir perduoti teismui spręsti klausimą dėl antstolio atliktų veiksmų teisėtumo. Teismas, gavęs skirtingų asmenų skundus, juos užregistravo kaip vieną skundą ir sprendė nagrinėti vienoje civilinėje byloje, nors paprastai pateikiami skirtingų asmenų (skolininko ir išieškotojo) skundai yra registruojami ir vertinami kaip nepriklausomi procesiniai dokumentai, nes jų dalykai skiriasi. Nagrinėjamu atveju užregistruoti ir išnagrinėti skundai kaip viena byla sukėlė teisinių problemų bei painiavą, kadangi skundai, kuriuos pateikė skolininkas ir išieškotojas, turi skirtingus teisinius pagrindus ir tikslus, o pateiktų skundų skirtingi dalykai reikalauja skirtingų teisinio vertinimo ir skirtingų teismo sprendimų;
11.2. skundai, neturintys tiesioginio priežastinio ryšio, išnagrinėti kartu, suponuoja neteisingą teisinį vertinimą, kadangi buvo sprendžiama dėl skirtingų klausimų, kurie reikalauja atskirų procesinių veiksmų. Todėl teismas, gavęs skundus, kurių dalykai nėra susiję, turėjo spręsti, ar tokie skundai gali būti nagrinėjami kartu. Tokia netinkama skundų nagrinėjimo tvarka sukėlė neteisėtą antstolio veiksmų vertinimą, kadangi teismo sprendimas dėl vieno skundo galėjo turėti įtakos kitam, nesusijusiam klausimui. Kadangi buvo pažeisti procesinio teisingumo principai ir nesilaikyta procedūrinių taisyklių, yra pagrindas šiuo aspektu teismo nutartį panaikinti arba pakeisti;
11.3. nagrinėdamas kreditoriaus skundą teismas nustatė, jog nebuvo laikytasi CPK reikalavimų, o įpareigojimas nedelsiant tęsti išieškojimo veiksmus pagrindžia, kad teismas pripažino antstolio veiksmus neteisėtais. Teismo priimta 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis, kuria buvo sustabdyta civilinė byla, iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje dėl pareiškėjos prašymo išaiškinti teismo sprendimą (civilinės bylos Nr. e2VP-17408-1171/2024, proceso Nr. 2-68-3-12826-2023-5), nelogiška kreditoriaus skundo kontekste, kadangi vilkino išieškojimą, kai tuo tarpu teismas padarė išvadą, jog vykdymo procesas buvo vilkintas antstolio ir turėjo vykti be papildomų kliūčių;
11.4. priverstinis vykdymas yra civilinės bylos sudedamoji dalis, todėl esant tokiam sprendimui - sustabdyti bylą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje dėl pareiškėjos prašymo išaiškinti teismo sprendimą, o taip pat, kad sustabdytoje byloje keliamas klausimas dėl išieškojimo dydžio, antstolis pagrįstai ir teisingai sustabdė išieškojimo veiksmus toje dalyje, kuri nebuvo išmokėta, nes pateiktas išaiškinimas gali turėti tiesioginės reikšmės antstolio veiksmų išieškant atitinkamas sumas atlikimui. Teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, kuriais, buvo sustabdytas išieškotų lėšų paskirstymas, kreditorius turėjo skųsti teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį, kadangi priimta nutartis tiesiogiai pažeidžia jo teises į gautas lėšas ir vilkina išieškojimo procesą, tačiau to nepadarė. Taigi jei kreditorius neskundė teismo nutarties, darytina išvada, jog kreditorius nesijautė, kad jo teisės buvo pažeistos arba nepatyrė realios žalos dėl bylos sustabdymo, kas suponuoja išvadą, jog ir analogiški antstolio veiksmai siekiant apsaugoti proceso šalis nuo bylinėjimosi ateityje yra visiškai logiški ir pagrįsti, kadangi antstolis sustabdė lėšų išmokėjimą ne dėl skundo gavimo fakto, o vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, bandydamas užkirsti kelią vėlesniems ginčas teisme;
11.5. antstolio sprendimo sustabdyti lėšų išmokėjimą tikslas - užtikrinti, kad lėšos nebūtų pervestos, kol nebus išspręstas ginčas, kuris gali turėti įtakos tam, kas turi teisę gauti šias lėšas. Tai gali būti susiję su įvairiais teisminiais sprendimais, kai kyla klausimas dėl išieškojimo teisėtumo arba tam tikrų aplinkybių, kurios gali pakeisti išieškojimo procesą. Toks teisinis mechanizmas padeda apsaugoti abiejų šalių teises ir užtikrinti, kad finansiniai įsipareigojimai būtų vykdomi tik tada, kai nėra abejonių dėl jų teisėtumo;
11.6. pagal CPK 625 ir 634 straipsnius išieškotų lėšų išmokėjimo išieškotojui sustabdymas gali būti susijęs su ginčo tarp skolininko ir išieškotojo išsprendimu. CPK 625 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai antstolis gali sustabdyti išieškojimą arba jo vykdymą, jei yra kliūčių tęsti išieškojimo procesą, todėl kilus ginčui dėl išieškotų lėšų priklausymo arba dėl kitų aplinkybių, kurios gali paveikti išieškojimo teisėtumą, šios teisės normos gali būti taikomos koreliuojant jas su kitomis vykdymo normomis. Susiklosčiusi faktinė aplinkybė nulėmė antstolio sprendimą sustabdyti ginčytinos dalies lėšų išmokėjimą, todėl vertinant antstolio veiksmus reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad buvo taikomas tik ginčo dalies lėšų paskirstymo ir išmokėjimo sustabdymas.
Atsiliepimas
12. Pareiškėjas (išieškotojas) V. L. atsiliepime su antstolio Dariaus Stakeliūno atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Remiasi šiais argumentais:
12.1. išieškotojas sutinka su pirmosios instancijos teismo priimtos skundžiamos nutarties argumentais visa apimtimi. Išieškotojo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji priimta išsamiai ir visapusiškai išanalizavus byloje esančius įrodymus bei faktines aplinkybes. Atskiruoju skundu (be subjektyvių antstolio pamąstymų) iš esmės nepateikiama jokių teisinių argumentų, kurie rodytų skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir (ar) nepagrįstumą. Todėl nėra teisinio bei faktinio pagrindo naikinti atskirojo skundo argumentų pagrindu skundžiamą nutartį;
12.2. vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, turi teisę veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks veikimas viršijant kompetenciją vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Įstatymų leidėjas CPK 626-627 straipsniuose yra nustatęs baigtinį sąrašą aplinkybių, kurios gali būti pagrindu antstoliui stabdyti vykdymo veiksmus, tačiau jų šiuo atveju nėra ir nebuvo, todėl antstolis neturėjo teisinio pagrindo neskirstyti lėšų, taip faktiškai sustabdydamas vykdymo veiksmus. Tokia teisė suteikiama tik teismui, taikant laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdant sprendimo vykdymą;
12.3. atskirojo skundo pareiškimu prieštaraujama paties antstolio veiksmams, kadangi antstolis 2025 m. sausio 2 d. patvarkymu Nr. S-25-32-62 „Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas“, dar neįsiteisėjus skundžiamai pirmos instancijos teismo nutarčiai, paskirstė neteisėtai neskirstytas (sulaikomas) išieškotas ir išieškotojui priklausančias sumas. Taigi, antstolio atlikti veiksmai, dar neįsiteisėjus skundžiamai pirmos instancijos teismo nutarčiai, paskirstyti neteisėtai neskirstytą ir išieškotojui priklausančią sumą, pagrindžia jo atliktų veiksmų/neveikimo ir pareikšto atskirojo skundo neteisėtumą ir nepagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Žemesnės instancijos teismas
15. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas, išsprendęs pareiškėjo V. L. skundą, jį iš esmės tenkino, įpareigodamas antstolį nedelsiant tęsti išieškojimo (išieškotų lėšų paskirstymo) veiksmus vykdomojoje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
16. Vykdomosios bylos Nr. 0032/24/01225 duomenimis nustatyta, kad antstolis D. Stakeliūnas vykdo išieškotojo V. L. pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. vykdomąjį raštą dėl 31 068,59 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2023 m. birželio 6 d. iki šio sprendimo priėmimo dienos bei po 218,08 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, priteisimo iš skolininkės Lietuvos mokslo tarybos.
17. Antstolis D. Stakeliūnas priėmė 2024 m. liepos 8 d. Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-32-18456, kuriuo paragino skolininkę per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti likusią skolos dalį, t. t. 19 191,04 Eur bei 341,77 Eur vykdymo išlaidų 9iš viso 19 532,81 Eur), kurios apskaičiuotos 2024 m. liepos 8 d. patvarkymu Nr. S-24-32-18457.
18. Skolininkė Lietuvos mokslų taryba pateikė antstolių kontoroje 2024 m. liepos 10 d. skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti aukščiau nurodytus priimtus antstolio patvarkymus ir įpareigoti antstolį tinkamai perskaičiuoti išieškomą sumą bei vykdymo išlaidas bei sustabdyti vykdymo veiksmus tol, kol nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų bei nagrinėjamas skolininkės prašymas Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Antstolis 2024 m, liepos 17 d. patvarkymu dėl skundo nagrinėjimo Nr.S-24-32-19829 nutarė skolininkės skundo nagrinėjimą sustabdyti iki bus priimtas sprendimas dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo.
19. Antstoliui D. Stakeliūnui pateiktas išieškotojo V. L. 2024 m. rugpjūčio 5 d. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame išieškotojas prašė be kita ko nedelsiant paskirstyti nuo 2024 m. liepos 10 d. antstolio sąskaitoje esančią (išieškotą) 19532,81 Eur sumą, ją pervedant išieškotojui. Kreditorius nurodė, jog skolininkė Lietuvos Mokslo taryba pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą 19532,81 Eur sumą, kurios antstolis nėra paskirstęs, nors jokių kliūčių, kurios draustų tai atlikti - paskirstyti ir pervesti išieškotojui pinigus nėra. Kreditoriaus teigimu, antstolis veikia pasyviai ir vilkina vykdymo procesą bei pažeidžia CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatas.
20. Antstolis 2024 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu Nr. S-24-32-22870 skolininkės Lietuvos mokslų tarybos skundo netenkino ir perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad gautas ir išieškotojo V. L. skundas dėl antstolio veiksmų, jis tenkintas 2024 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu iš dalies, paskirstyta dalis iš skolininko išieškota suma ir ji pervesta išieškotojui (suma, kuri nurodyta skolininko skunde ir su kuria skolininkas sutinka, t. y. 7850,88 Eur), o likusi sumos dalis palikta antstolio depozitinėje sąskaitoje iki skolininko ir išieškotojo skundų išnagrinėjimo teisme. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi skolininkės prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo atmetė, todėl, nepaisant to, kad nutartis nėra įsiteisėjusi, tikslinga atnaujinti skolininkės skundo nagrinėjimą. Antstolis pažymėjo, kad vykdomajame rašte ir 2024 m. sausio 29 d. sprendime nurodyta išieškotojui vidutinį darbo užmokestį už priverstines pravaikštas priteisti nuo 2023 m. birželio 6 d. iki sprendimo priėmimo dienos. Antstolio nuomone, vykdomas sprendimas laikomas priimtu jo priėmimo dieną, t. y. 2024 m. sausio 29 d., todėl išieškoma suma turi būti skaičiuojama nuo nurodytos datos. Būtinųjų išlaidų suma skaičiuojama nuo išieškomos sumos ir nuo vykdomosios bylos pradžios. Kadangi pareiškėja su išieškotoju atsiskaitė tik po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, tai nėra pagrindo mažinti būtinąsias išlaidas.
21. Antstolis D. Stakeliūnas 2024 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu Nr. S-24-32-22869 iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir nutarė jam pervesti 7850,88 Eur dalį išieškotų lėšų, kitą skundo dalį dėl neišmokėtos sumos perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
22. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi skolininkės BĮ Lietuvos mokslo tarybos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino, o išieškotojo V. L. skundą tenkino ir įpareigojo antstolį nedelsiant tęsti išieškojimą (išieškotų lėšų paskirstymo veiksmus) vykdomojoje byloje. Antstolis atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria tenkintas išieškotojo skundas dėl antstolio veiksmų šiais aspektais: 1) tiek išieškotojo, tiek skolininkės skundai dėl antstolio veiksmų nagrinėti toje pačioje byloje, kas ir turėjo reikšmės išieškotojo skundo dėl antstolio veiksmų patenkinimui; 2) antstolio depozitinėje sąskaitoje esančios išieškotos sumos išmokėjimo sustabdymą nulėmė skolininkės pateiktas prašymas teisme dėl sprendimo išaiškinimo, kuris galėjo turėti tiesioginės reikšmės išieškotų ir antstolio depozitinėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų paskirstymui.
Dėl skundo esmės
23. Kaip minėta, suinteresuotas asmuo antstolis D. Stakeliūnas nepritaria pirmosios instancijos teismo nutarčiai tuo aspektu, jog tiek skolininkės, tiek išieškotojo skundai dėl antstolio veiksmų išnagrinėti vienoje byloje, skundai neišskirti, nors paprastai skundai yra nagrinėjami skirtingose civilinėse bylose. Antstolis teigia, jog tokia susiklosčiusi procesinė situacija nulėmė neteisingą aplinkybių vertinimą, sukėlė painiavą ir nesusipratimą, kadangi skundžiama nutartimi buvo išspręsti skirtingi klausimai, reikalaujantys atskirų procesinių veiksmų.
24. CPK 510 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti.
25. CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, kuri skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017, 21 punktas).
26. Pagal CPK 510 straipsnio 3 dalį, jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
27. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nors ir sutikdamas, kad paprastai skundai dėl antstolio veiksmų užregistruojami ir nagrinėjami skirtingose civilinėse bylose, neturi pagrindo pritarti apeliantui, jog atskirų skundų dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimas vienoje civilinėje byloje turėjo teisinės reikšmės teisingam ir objektyviam skunduose dėl antstolio veiksmų iškeltų klausimų vertinimui.
28. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties argumentus, neturi pagrindo teigti, jog skundais dėl antstolio veiksmų kelti klausimai nėra išnagrinėti, neatskleista jų esmė, nėra aiškus teisinis įvertinimas. Antra, nėra pagrindo ir teigti, jog būtent toks procedūrinis veiksmas kaip skundų išskyrimas į skirtingas bylas nulemtų kitą teisinį rezultatą nei kad jis nurodytas skundžiamoje nutartyje, t. y. kitą teisinį rezultatą. Trečia, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kaip vieno skundo išnagrinėjimas galėjo turėti įtakos kitame skunde keltam klausimui. Antstolis, remdamasis šiuo argumentu, iškėlė tik hipotetinio pobūdžio pasvarstymą, kuris nepagrįstas jokiais konkrečiais duomenimis ar aplinkybėmis, sudarančiais pagrindą nustatyti antstolio argumento pagrįstumą. Kita vertus, teismai nagrinėdami civilines bylas turi teisę pasinaudoti registruose prieinamais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), taigi, net jei būtų skundai ir išskirti į atskiras civilines bylas, tai nereiškia, jog vieną ar kitą skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjęs teismas nebūtų susipažinęs su kitu nagrinėjamu skundu ar procesiniu dokumentu, priimtu išnagrinėjus skundą. Ketvirta, nėra suprantami antstolio argumentai, jog skundų išnagrinėjimas vienoje civilinėje bylose sukėlė painiavą ir nesusipratimą. Vėlgi, antstolis nurodo abstraktaus pobūdžio argumentą, nedetalizuodamas ir nepaaiškindamas, kuriuo aspektu išnagrinėjus abu skundus viena skundžiama nutartimi buvo iškilo teisinis neaiškumas. Kaip minėta, antstolio veiksmai įvertinti, dėl jų pasisakyta atskirai, išskiriant atskirai tiek motyvuose, tiek ir nurodant rezultatą nutarties rezoliucinėje dalyje. Penkta, nors iš tiesų skunduose kelti skirtingi klausimai, skundus teikė ir išieškotojas ir skolininkė, tačiau skundžiamoje nutartyje dėl jų abiejų pasisakyta, jie abu įvertinti, aiškiai išskiriant teisinį rezultatą, t. y. tai, kad skolininkės skundas netenkintas, o tuo tarpu išieškotojo iš esmės tenkintas.
29. Taigi apibendrinant laikytina, jog procedūrinis pažeidimas registruojant skundus dėl antstolio veiksmų (ar gautų skundų dėl antstolio veiksmų) neišskyrimas į atskiras civilines bylas neturėjo teisinės reikšmės nei skundų dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimui (skundų dalykų, antstolio veiksmų vertinimui), nei galutiniam teisiniam rezultatui, antstolis, išskyrus abstraktaus pobūdžio pasvarstymus, nepagrindė, kaip toks procedūrinis pažeidimas nulėmė teisinį rezultatą (pvz. neatskleista esmė, neaptarti skundų dalykai ir pan.) ir tai savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog skundžiama nutartis turėtų būti naikintina.
30. Nepritardamas pirmosios instancijos teismo nutarties daliai, kuria tenkintas išieškotojo skundas dėl antstolio veiksmų, antstolis nurodo, jog sprendimo sustabdyti lėšų išmokėjimą tikslas - užtikrinti, kad lėšos nebūtų pervestos iki ginčo išsprendimo, kadangi tai lemia esančių depozitinėje sąskaitoje lėšų paskirstymą, be to, antstolis siekė užkirsti galimus ateityje teisinius ginčus.
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo motyvus, antstolio nurodomas argumentus, kuriais jis siekia paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, jog antstolis pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti ar atidėti skolininkės pervestų lėšų kokios nors dalies išmokėjimo išieškotojui, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis, esant susiklosčiusiai situacijai, neturėjo pagrindo atidėti ar stabdyti vykdymo veiksmus, įskaitant ir lėšų (jų atitinkamos dalies) pervedimo išieškotojui veiksmus.
32. Kaip teisingai nurodo antstolis, CPK 625 straipsnyje įtvirtinta, jog vykdomoji byla gali būti laikinai sustabdyta ar vykdymo veiksmai atidėti CPK nustatyta tvarka antstolio iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės spręsti dėl sustabdymo reikalingumo suteikimą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Konstatavęs CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą. Visi vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindai yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinti įstatyme. Tai reiškia, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta ar vykdymo veiksmai atidėti tik esant įstatyme nustatytam pagrindui.
33. Tuo tarpu, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CPK XLII skyriaus nuostatos neįtvirtina antstolio teisės atidėti ar sustabdyti lėšų pervedimo išieškotojui vien tuo pagrindu, kad skolininkė pateikė skundą dėl antstolio veiksmų arba kreipėsi į teismą dėl vykdytino sprendimo išaiškinimo. Nenustatyta, kad skundžiamų antstolio veiksmų atlikimo metu būtų teismas taikęs laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdęs vykdymo veiksmus, taigi, pritartina pirmosios instancijos teismui, jog nagrinėjamu atveju antstolis turėjo laikytis teisės normų, įtvirtinančių vykdymo veiksmų sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindus.
34. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria antstolio argumentui, jog teisinę reikšmę antstolio veiksmų vertinimui turi aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi sprendė sustabdyti civilinę bylą, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos neįvertino. Pastebėtina, kad civilinės bylos sustabdymą bei vykdymo veiksmų sustabdymą reglamentuoja skirtingos procesinės normos, kuriose įtvirtinti skirtingi sustabdymo pagrindai. Taigi, šiuo atveju nėra teisinga remtis skirtingais institutais bei juos įtvirtinančiomis teisės normomis. Aplinkybė, jog išieškotojas teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties neskundė, apskritai neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi siekis peržiūrėti apeliacine instancija priimtą nutartį yra asmens teisė ir tai, ar tokia teise pasinaudoti, priklauso nuo asmens valios.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti suinteresuoto asmens argumentai paremti teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiklą, nurodymu, subjektyvaus pobūdžio pasvarstymais, kurie, nustatytų aplinkybių vertinimo kontekste, neturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl civilinės bylos baigties
36. Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, laikydamas, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino antstolio veiksmus vykdymo veiksmų sustabdymo aspektu, tai, jog dviejų atskirų skundų išnagrinėjimas toje pačioje byloje neturėjo teisinės reikšmės antstolio veiksmų vertinimui bei teisiniam rezultatui, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti apelianto (suinteresuoto asmens) antstolio D. Stakeliūno atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.