Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1171-841/2013, iškeltoje pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovei D. A., išvadą teikiančiai institucijai, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir pagal atsakovės D. A. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaiko išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas G. A. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas: 1) nutraukti dėl atsakovės kaltės santuoką, sudarytą tarp jo ir atsakovės; 2) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę; 3) santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalyti, ieškovui priteisiant 3/4 dalis buto dalį, o atsakovei 1/4 buto dalį; 4) padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą ieškovui priteisiant 1780 Lt vertės kilnojamąjį turtą, o atsakovei 1070 Lt vertės kilnojamąjį turtą; 5) nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo; 6) priteisti nepilnametei dukteriai iš atsakovės išlaikymą turtu, t. y. atsakovei priklausančią 1/4 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); 7) priteisti iš ieškovo atsakovei 1/4 dalies nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto kainų ir išlaikymo nepilnametei dukrai sumų skirtumą – 6860 Lt, kuris turi būti išmokėtas atsakovei per 2 metus nuo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos; 8) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė su juo negyvena nuo 2011 metų, jai diagnozavus psichikos ligą. Po pykčio priepuolio ji 2011 m. pati išėjo iš namų. Po išėjimo iš namų atsakovė prie nekilnojamojo turto išlaikymo neprisidėjo, bendrauja tik su nepilnamete dukterimi. Teigė, kad atsakovė niekur nedirba, neturi pajamų. Atkreipė dėmesį į tai, kad patyrė du insultus, tačiau dirba, išlaiko dvi dukteris, viena jų dar mokosi dieniniame skyriuje.

Atsakovė D. A. pateikė priešieškinį, prašydama: 1) nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę; 3) nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu; 4) priteisti iš jos nepilnametei dukrai kasmėnesinį 250 Lt išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos iki dukters pilnametystės; 5) ieškovui ir atsakovei pripažinti nuosavybės teises į santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis ir turtą padalyti taip: po 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini); 6) pagal sąrašą priteisti kilnojamuosius daiktus; 7) nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tvirtino, kad šeima iširo dėl to, jog ieškovas daug dirbo, o vyresnioji duktė nuteikinėjo kitus vaikus prieš atsakovę. Pažymi, kad besigydydama ligoninėje sutiko draugą, su kuriuo dabar gyvena.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Nutraukė šalių santuoką dėl atsakovės kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes. Nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu vaiko tėvu. Priteisė ieškovui 3/4 buto, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovei priteisė 1/4 šio buto dalį. Priteisė ieškovui 1780 Lt vertės kilnojamąjį turtą, o atsakovei 1070 Lt vertės kilnojamąjį turtą. Atsakovei iš ieškovo priteisė 710 Lt piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. Ieškovui iš atsakovės priteisė 3440 Lt už solidarios prievolės įvykdymą. Priteisė iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui turtu, priteisiant jos nuosavybėn 1/4 buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovei iš ieškovo priteisė 6250,00 Lt piniginę kompensaciją dėl to, kad priteisto turto vertė viršija išlaikymo dydį. Priteisė ieškovui iš atsakovės 1977,70 Lt bylinėjimosi išlaidas. Sprendė, kad ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi ji iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas rūpintis šeima, išsikeldama iš šeimos gyvenamosios patalpos ir palikdama vieną atsakovą su nepilnamečiu vaiku, savo asmeninius interesus iškėlė aukščiau šeimos interesų, nustojo sutuoktinį remti tiek moraliai, tiek materialiai, ir tai, teismo vertinimu, turėjo įtakos santuokinių ryšių nutrūkimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas, įvertindamas tai, kad su ieškovu gyvena šalių nepilnametė duktė, kuria ieškovas faktiškai rūpinasi vienas, ir tai, jog šalims priklausančiu nekilnojamu turtu – ginčo butu ieškovas taip pat nuo 2011 metų rūpinasi vienas, įvertindamas ieškovo sveikatos būklę, sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo. Teismas pažymėjo, kad skolos likutį bankui padengė ieškovas, nors šalių pareiga kreditoriui grąžinti paskolą buvo solidari. Teismas, įvertindamas tai, kad atsakovė neginčijo dukters pagrindinių poreikių, sprendė, jog kiekvienas iš tėvų privalo teikti dukteriai išlaikymą – po 500 Lt per mėnesį, ir priteisė atsakovei iš ieškovo 6250 Lt kompensaciją, už tai, kad priteisto turto vertė viršija išlaikymo dydį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą, apeliantė (atsakovė) D. A. prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl atsakovės kaltės, nekilnojamojo turto padalijimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir dėl šios sprendimo dalies priimti naują sprendimą – šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti iš atsakovės nepilnamečiam vaikui 250 Lt kasmėnesinį išlaikymą iki vaiko pilnametystės, santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalyti lygiomis dalimis, butą natūra priteisiant ieškovui, o atsakovei priteisiant 41500 Lt kompensaciją. Apeliaciniame skunde teigiama, kad po 2005 m. nesutapo šalių požiūris dėl dukters auklėjimo. Tvirtinama, kad pilnametė duktė pateikė melagingus parodymus. Mano, kad penkis kartus medikų ir policijos pareigūnų buvo nepagrįstai išvežta į psichiatrinę ligoninę. Apeliantės vertinimu, teismas dalydamas nekilnojamąjį turtą, nepagrįstai nukrypo nuo bendro sutuoktinio turto lygių dalių principo. Pabrėžia, kad priimdamas sprendimą dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos priteisimo, teismas neatsižvelgė į jos materialinę padėtį ir galimybes.

Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, ieškovas G. A. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad šalių santuokos iširimą lėmė netinkamas atsakovės sutuoktinių pareigų vykdymas. Ieškovo manymu, teismas pagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, o apeliantės teiginiai dėl išlaikymo vaikui teikimo yra deklaratyvūs.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės (atsakovės) D. A. apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė.

Vienas tokių atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, yra, kai sutuoktinis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Apeliantė pati priešieškinyje nurodė, kad 2011 metais išėjo iš namų ir nutraukė visus šeiminius santykius (pvz., 1 tomas, 105 b. l.). Šalių sūnus patvirtino aplinkybes, kad atsakovė išėjo iš namų, nes nenorėjo rūpintis šeima, ir atsakovės rūpinimasis šeima nuolat mažėjo (1 tomas, 204–205 b. l.). Vyresnioji šalių duktė taip pat nurodė, kad atsakovei palikus šeimą, ji neprisidėjo prie buto išlaikymo, nebendraudavo su ja, nenorėjo atkurti santykių (1 tomas, 205–206 b. l.).

Antras atvejis, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, yra, kai sutuoktinis buvo neištikimas. Pati apeliantė nurodė, kad ligoninėje sutiko draugą, su kuriuo dabar ir gyvena (1 tomas, 203 b. l.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma leido daryti išvadą, kad dėl ginčo šalių santuokos iširimo buvo kalta atsakovė, netinkamai atlikusi sutuoktinės pareigas.

Dėl bendrąja sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo

Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalis turto. Tik tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais galima nukrypti nuo šio lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 2 dalis, 3.118 straipsnio 4 dalis). CK 3.123 straipsnyje pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrą turtą sutuoktiniams gali padalyti nelygiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, tačiau neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Vaiko interesai yra vienas iš teisinių gėrių, kurį gindamas teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Pirmosios instancijos teismas nukrypdamas nuo lygių dalių principo, be kita ko, įvertino tai, kad su ieškovu gyvena šalių nepilnametė duktė, kuria ieškovas faktiškai rūpinasi vienas.

Vaiko interesų pagrindas yra vaiko poreikiai, ypač saugumas (gyvenamosios vietos, savo erdvės turėjimas, stabilumo ir įprasto gyvenimo ritmo išsaugojimas), kurie turi būti vertinami kompleksiškai, siekiant užtikrinti visų tarpusavyje susijusių vaiko teisių tinkamą įgyvendinimą.

Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovė yra sirgusi psichine liga, ir sprendė, kad šalių gyvenimas viename bute su bendro naudojimo erdvėmis yra negalimas. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalių sūnus, nurodė, jog atsakovė grasino ieškovui peiliu (1 tomas, 205 b. l.), o vyresnioji duktė pažymėjo, jog, jei atsakovė grįžtų namo, ieškotų galimybių išeiti ir gyventi kitur. Taigi pirmosios instancijos teismas, be kita ko, siekė užkirsti kelią naujiems buvusių sutuoktinių tarpusavio konfliktams, kad šalių vaikai turėtų atskiras gyvenamąsias erdves, o tai yra viena iš vaiko (vaikų) interesų apsaugos sąlygų.

Teismas taip pat įvertino ieškovo sveikatos būklę, patirtus du insultus ir 55 proc. darbingumo lygį, taip pat aplinkybes ir liudytojų parodymus, kad iš esmės vien ieškovas išlaikė padalytą nekilnojamąjį turtą. Akivaizdu, kad nustačius vieno sutuoktinio didesnę dalį prisidedant prie bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimo, pagerinimo, išlaikymo, teismui buvo pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

Dėl išlaikymo formos

Pagal CK 3.196 straipsnio 1 dalį išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas tokiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kiekvienas iš tėvų privalo teikti nepilnametei dukteriai išlaikymą, lygų pusei minimalios algos, t. y. po 500 Lt, ir įvertindamas tai, jog atsakovė niekur nedirba ir negauna jokių pajamų, susijusių su darbine veikla, t. y. neturi galimybių teikti išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis, atsakovei priteistą nekilnojamojo turto dalį priteisė nepilnamečiam vaikui, atsakovei iš ieškovo priteisiant 6250 Lt kompensaciją, kadangi priteisto turto vertė viršija išlaikymo dydį.

Kaip teisingai skundžiamame teismo sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė neginčijo nepilnametės dukters poreikių, o apeliaciniame skunde pateikė tik savo nuomonę dėl išlaikymo formos ir dydžio.

Kolegija pažymi, kad teismas šios kategorijos bylose privalo būti aktyvus ir, atsižvelgdamas į vaiko poreikius bei siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, gali viršyti ieškinio ribas.

Nors skunde apeliantė teigia, kad teismas neatsižvelgė į jos materialinę padėtį, teisėjų kolegija pažymi, jog tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pažymėtina, kad apeliantė neįrodė, kad galėtų teikti vaikui mažesnį, 250 Lt, kasmėnesinį išlaikymą ir yra pasiruošusi dirbti ir gauti pajamas.

Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis taikomas tuo atveju, kai vaiko motina (atsakovė) turi nuolatines pajamas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė išlaikymo turtu formą, kaip labiausiai atitinkančią šalių vaiko interesus. Kolegija, įvertindama aplinkybes, kad apeliantė neturi pajamų, sprendžia, kad tokia išlaikymo forma geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko poreikius.

Kiti skundo teisiniai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.